Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 163-487/2014

Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01004-2012-8

2014 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pagal LR BK 63 str. 1, 2 dalis, 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos, jas apimant, ir G. S. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 dalimis, G. S. paskirta bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su jam Vilniaus apygardos teismo 2007-07-03 nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė, subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisto H. B. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas kartu su H. B., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą organizuoti dokumentų suklastojimą bei žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą, 2010-03-23 UAB „F“ (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose Panerių g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas UAB „F“ direktoriumi, siekdamas pridengti bei nuslėpti neteisėtą UAB „S“ (duomenys pakeisti) (į.k (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav.) antspaudo ir dokumentų įgijimą, organizavo dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, t.y. už 5 000 Lt atlygį N. R. pažadėjęs surasti UAB „S“ akcijų pirkėją bei šios įmonės antspaudo ir dokumentų perėmėją, žinodamas, kad H. B. tikrovėje šios įmonės akcijų neįsigis bei dokumentų ir antspaudo neperims, tačiau siekdamas gauti sutartą atlygį, paruošė ir pateikė pasirašyti N. R. - 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o G. S. - 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktą, N. R. ir G. S., nieko nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, t.y. kad H. B. tikrovėje akcijų neįgis bei dokumentų ir antspaudo neperims, o UAB „S“ antspaudą ir dokumentus neturėdamas teisėto pagrindo įgis G. S., pasirašė pastarojo jiems pateiktuose dokumentuose, G. S., pažadėjęs 100 Lt atlygį, nurodė H. B. pasirašyti 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktą, H. B., žinodamas, kad tikrovėje 100 vnt. paprastųjų UAB „S“ vardinių akcijų iš N. R. neperka bei 100 Lt už jas nemoka, pasirašė kaip akcijų pirkėjas, taip pat, žinodamas, kad tikrovėje UAB „S“ antspaudo ir buhalterinės apskaitos dokumentų iš G. S. nepriima ir nepriims, pasirašė kaip dokumentus ir antspaudą priėmęs UAB „S“ direktorius, taip H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu H. B. suklastojo tikrus dokumentus. Tęsiant nusikalstamą veiką, G. S. nuvežė H. B. į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilnius bei nurodė pasirašyti UAB „S“ 2010-03-23 prašyme Nr. 1447628 bei 2010-03-23 prašyme registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, H. B., neturėdamas tikslo daryti jokių UAB „S“ duomenų pakeitimų, žinodamas, kad tikrovėje UAB „S“ vienasmeniu valdymo organu – direktoriumi nebus bei jokios darbinės veiklos įmonėje neorganizuos ir nevykdys, pasirašė kaip prašymus užpildęs ir pateikęs įmonės vadovas, H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrus dokumentus bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo - 2010-03-23 pateikė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu G. S. organizavo dokumentų suklastojimą ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą;

be to, jis nuteistas už tai, kad, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą neturint teisėto pagrindo įgyti ir laikyti UAB „S“ (į.k (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav.) antspaudą ir dokumentus, 2010 m. vasario mėn. pabaigoje už 5 000 Lt atlygį N. R. pažadėjo surasti UAB „S“ akcijų pirkėją bei šios įmonės antspaudo ir dokumentų perėmėją, 2010-03-23 UAB „F“ patalpose, esančiose Vilnius, būdamas UAB „F“ direktoriumi, žinodamas, kad H. B. tikrovėje UAB „S“ akcijų neįsigis bei dokumentų ir antspaudo neperims, tačiau siekdamas gauti sutartą atlygį bei neturint teisėto pagrindo įgyti ir laikyti UAB „S“ antspaudą ir dokumentus, paruošė ir pateikė pasirašyti N. R. - 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o G. S. - 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktą, G. S., nieko nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką, t.y. kad H. B. tikrovėje akcijų neįgis bei dokumentų ir antspaudo neperims, o UAB „S“ antspaudą ir dokumentus neturėdamas teisėto pagrindo įgis G. S., pasirašė pastarojo jam pateiktame 2010-03-23 dokumentų, kasos ir antspaudo priėmimo – perdavimo akte bei UAB „S“ antspaudą ir dokumentus: „Pirkimai“ 2005-2010 03, 6 segtuvai; „Avanso Apyskaitos“ 2005, 1 segtuvas; „Pardavimai“ 2005-2007, 2 segtuvai; „Gautos -panaudotos PVM S.f.“ , 1 segtuvas; „Kasa“ 2005-2010, 03, 4 segtuvai; „PVM Deklaracijų suvestinės“, 1 segtuvas; „Sutartys“, 1 segtuvas; „Aktai“, 1 segtuvas; „Darbo sutartys“, 1 segtuvas; „Darbuotojų sauga“, 1 segtuvas; „Avansinės apyskaitos“, 1 segtuvas; Žurnalai ir registrai, 8 vnt.; Kasos operacijų žurnalai, 8 vnt.; „D.U. kortelės“, 1 segtuvas; „I.T. kortelės“, 1 segtuvas; „Įsakymai“, 1 segtuvas; „Pažymos“, 1 segtuvas; „Bankas“, 1 segtuvas; „Išrašytos sąskaitos“, 1 segtuvas; Pinigų priėmimo kvitai (TSA0854168-TSA0854200); „Sodra“, 1 segtuvas; „Tabeliai“, 1 segtuvas; „D.U. žiniaraščiai“, 1 segtuvas; „VMI deklaracijos“, 1 segtuvas; „Atskaitomybė“, 2 segtuvai, paliko UAB „Finansinių sprendimų grupė“ patalpose, esančiose Panerių g. 30/35-9, Vilniuje, G. S., pažadėjęs 100 Lt atlygį, nurodė H. B. pasirašyti 2010-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje bei 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo akte, H. B., žinodamas, kad tikrovėje 100 vnt. paprastųjų UAB „S“ vardinių akcijų iš N. R. neperka bei 100 Lt už jas nemoka, pasirašė kaip akcijų pirkėjas, taip pat, žinodamas, kad tikrovėje UAB „S“ antspaudo ir buhalterinės apskaitos dokumentų iš G. S. nepriima ir nepriims, pasirašė kaip dokumentus ir antspaudą priėmęs UAB „S“ direktorius, taip H. B. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kaip ir buvo iš anksto sutarta, už parašų padėjimą, gavęs 100 Lt, H. B. UAB „S“ antspaudo ir dokumentų neperėmė, o juos 2010-03-23 neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir UAB „F“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje laikė G. S..

Anot apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino tą aplinkybę, kad jis ir H. B. yra bendrininkai, veikė vieninga tyčia ir turėjo vieningą nusikalstamą tikslą. Teigia, jog tarp jo ir H. B. nebuvo jokio susitarimo, jo anksčiau nepažinojo. Tai patvirtino ir H. B. savo parodymuose, patvirtindamas, kad G. S. niekada nebuvo matęs, jo net gerai neprisimena, nėra skambinęs, jokios reklamos apie "F" nematęs. Remiantis šiais parodymais, darytina išvada, kad iki atvykimo į UAB "F" patalpas 2010-03-23 apeliantas nepažinojo H. B. ir kartu su juo buvusių asmenų, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto organizuoti bendro nusikaltimo su H. B. (nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis). Anot nuteistojo, taip pat teismas neįrodė jo su H. B. susitarimo daryti bendrai nusikaltimą jo darymo metu, nes, remiantis H. B. 2013-04-03 teisme duotais parodymais, P. jį atvedė, sakė čia pasirašyk, čia pasirašyk. Sumokėjo jam pinigus ir viskas, į Registrų centrą važiavo su P., S. kartu nevažiavo. P. parodė, kur dėti parašą. Šis faktas nuosprendyje nurodytas. Apelianto teigimu, byloje nėra nustatyta esminio bendrininkavimo požymio tarp jo ir H. B..

Pažymi, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad, tarpininkaujant UAB "S" pardavime, jis iš anksto žinojo, kad H. B. tikrovėje šios įmonės akcijų neįsigis bei dokumentų ir antspaudo neperims. Pagal tuometines savo pareigas ir tarpininkavimo sutarties sąlygas jis tik paruošė dokumentų projektus, paaiškino šių dokumentų įregistravimo VĮ "Registrų centras" Vilniaus filiale tvarką ir neturėjo objektyvios galimybės bei pareigos patikrinti, ar šiuos dokumentų projektus pasirašiusieji asmenys ketino tinkamai vykdyti savo pareigas, dėl to jis negalėjo net žinoti, kad, vykdant įmonės "S" pirkimo-pardavimo procesą, yra daromas nusikaltimas - dokumentų klastojimas ir šių suklastotų dokumentų panaudojimas, o taip pat akivaizdžiai negalėjo organizuoti minėto nusikaltimo. Nurodo, kad byloje nėra nustatytas ir antras esminis bendrininkavimo požymis tarp jo ir H. B., o būtent, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius, numatytus BK specialiojoje dalyje. Teigia, jog teismas, pripažindamas jį bendro su H. B. nusikaltimo padarymo organizatoriumi, visiškai neįvertino H. B. teisme duotų parodymų, kuriais šis faktas yra paneigtas. Teigia, kad visi jam inkriminuojami veiksmai buvo atlikti kito asmens, su kuriuo apeliantas net nebuvo pažįstamas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nuosprendžiu nustatė, jog jis, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, neturint teisėto pagrindo 2010-03-23 įgijo ir laikė UAB "S" antspaudą ir dokumentus UAB "F" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini, Vilniuje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 str. 1 d. Šią išvadą teismas grindė tik N. R. ir G. S. parodymais, jog minėti dokumentai 2010-03-23 buvo atnešti į UAB "F" patalpą ir joje palikti. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį N. R. ir G. S. parodymų pagrindu, neįvertino, kad jie yra akivaizdžiai prieštarauja kitų proceso dalyvių parodymams, ir nesutampa tarpusavyje.

Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu N. R. parodė, kad ji buvo tam pasiruošusi ir buvo atvežusi visus pilnai bendrovės apskaitos dokumentus, bendrovės antspaudą, įmonės registracijos pažymėjimą, PVM mokėtojo pažymėjimą ir pan. Visus dokumentus perėmė G. S. kartu su H. B.. Atlikus visą dokumentų perėmimo ir minėtų dokumentų pasirašymo procedūrą, minėti dalyvavusieji asmenys nuvyko į Registrų centrą Vilniuje, kur H. B. atliko kažkokias reikiamas procedūras. G. S. parodė, jog UAB "F" patalpose jų (N. R. ir G. S.) jau laukė ir buvo UAB "F" direktorius G. S., buvo moteris, jo padėjėja, kurios nei vardo nei pavardės nežino, buvo bendrovės pirkėjas H. B.. Jie ten visi tikrino visus dokumentus, ta moteris kilnojo tuos dokumentus, pats G. S. labai nuodugniai viską ištikrino ir tai užtruko kažkurį tai laiką. Perdavus visus dokumentus, buvo pasirašyti atitinkami dokumentai, t.y. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė N. R. bei H. B., ir dokumentų bei antspaudo perdavimo priėmimo aktas, kurį pasirašė jis ir pasirašė H. B.. Tačiau teismo posėdyje N. R. parodė, kad buhalterinių dokumentų niekas, taip pat ir pirkėjas, netikrino. Buvo 6-8 dėžės, ten buvo ne vien segtuvai, buvo ir kiti popieriai. Ten buvo netgi pardavėjų duomenys. G. S. parodė, kad buhalteris ruošė dokumentus, jie visi kartu sudėliojo, surašė aktus ir sudėjo į dėžes. Dokumentai buvo sudėti į dėžes. Dokumentų buvo daug, jie į lengvąjį automobilį netilpo, todėl pasiskolino didesnį automobilį, buvo paprašyta iš dėžių išimti antspaudus. R. P. parodė, kad atėjo visi trise. G. S. sakė, kad reikia palaukti žmonių. Atvažiavo vyras su moterimi. Jie nieko neatsinešė. Nematė, kad antspaudus turėtų. Tas kabinetas - stalas, kėdės, dar toliau koridorius ir kabinetas. Nebuvo dėžių, dokumentų. Jie pasirašė labai mažus popieriukus ir išėjo. H. B. parodė, kad jokių dokumentų jis nematė ir nepaėmė. Nematė, kad dokumentai būtų sunešti į ofiso patalpas. J. P. parodė, kad neprisimena tame ofise dėžių su dokumentais. Teismas šių prieštaravimų nepašalino ir neatkreipė dėmesio į tokias esmines bylos aplinkybes, kaip atliktų kratų rezultatų akivaizdų nesutapimą su N. R. ir G. S. duotais parodymais, jog jie perdavė visus įmonės UAB "S" buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent, kad atlikus kratą N. R. ir G. S. gyvenamojoje vietoje, buvo rasti UAB "S" buhalterinei apskaitai priklausantys dokumentai.

Pažymi, kad šie dokumentai, kurie privalomai turi būti UAB „S'' buhalterinėje apskaitoje, buvo rasti kratos 2012-03-08 metu pas N. R. ir G. S. t.y. tada, kai jie neturėjo teisėto pagrindo jų laikyti. Teismas neįvertino aplinkybės, jog, atlikus kratas tiek UAB "F" patalpose, tiek apelianto gyvenamojoje vietoje, nebuvo rasta nei vieno UAB "S" buhalterinės apskaitos dokumento ir antspaudo, šios kratos rezultatai netgi nebuvo įtraukti į kaltinamąjį aktą; be to, teismas neįvertino, kad UAB "S" perduodamų dokumentų sąrašas yra neišsamus, jame nenurodyti privalomi perdavimui įmonės dokumentai: UAB "S" steigimo aktas, UAB "S" Įmonės įstatai, UAB "S" Registracijos pažymėjimas, UAB "S" PVM mokėtojo kodo pažymėjimas, UAB "S" avansinės apyskaitos 2006-2010 metai ir kt.

Be to, skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo motyvu nurodytas siekis gauti iš N. R. pažadėtą 5000 Lt. Šį teiginį teismas grindžia tik vienas kitam prieštaraujančiais N. R. ir G. S. parodymais. Pažymi, kad nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet atlikta ir jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, ir jame neturi būti nepašalintų bei neaptartų prieštaravimų, tačiau, priimdamas nuosprendį jo atžvilgiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nesilaikė šio reikalavimo, netyrė bylos įrodymų, neatskleidė jų turinio bei faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad, vertindamas įrodymus, teismas privalėjo įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas G. S. skunde neigia savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., padarymo, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra šių nusikaltimų sudėties, jis tarpininkavo teisėtam sandoriui ir nežinojo, kad pirkėjas bendrovės akcijų neįgyja, su juo nebendrininkavo, taip pat neįgijo ir nelaikė parduodamos bendrovės dokumentų, neturėdamas teisėto pagrindo, kadangi bendrovės dokumentai pirkėjui perduoti nebuvo, šis jų nereikalavo, dalis dokumentų vėliau kratos metu buvo rasta pas buvusią savininkę.

Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu. Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimą byloje.

Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus, teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuotus duomenis bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais G. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Nuteistojo G. S. argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas pagal BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., yra nepagrįsti. Jo kaltę, 2010 m. kovo 23 d. organizavus dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą bei, neturint teisėto pagrindo, įgijus ir laikius bendrovės dokumentus, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pakankama, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

Nors nuteistasis ir neigia padaręs aukščiau paminėtas veikas, tvirtina, kad jis atliko legalius tarpininkavimo veiksmus ir nežinojo, kad pirkėjas iš tikrųjų neįgyja akcijų, o dokumentai nebuvo pristatyti, tačiau jo kaltė byloje įrodyta nuosekliais kito nuteistojo H. B., liudytojų N. R., G. S., R. T., J. P., R. P. parodymais, taip pat liudytojų L. Ž., R. S. parodymais, specialisto išvada, dokumentų pateikimo, apžiūros, poėmio protokolais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatytas faktas, kad 2010-03-23 buvo surašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „S“ savininkė N. R. už 100 Lt mokestį pardavė bendrovės akcijas H. B., taip pat 2010-03-23 buvo surašytas dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo-perdavimo aktas, kad UAB „S“ atstovas G. S. perdavė H. B. šios bendrovės dokumentus, kasą bei antspaudą. Iš nuteistojo H. B. parodymų teismo posėdyje matyti, kad kaltinime nurodytą dieną, t.y. 2010-03-23 Maišiagaloje jis gėrė alkoholinius gėrimus kartu su J. P., kai prie jų automobiliu privažiavo seserys P., kurių viena J. P. pasiūlė užsidirbti 100 Lt, o pastarasis pasiūlė jam, tam reikėjo pasirašyti kažką dėl akcijų, turėti pasą ir važiuoti į Vilnių; jie su J. P. pasiėmė pasus ir abu seserų P. automobiliu buvo nuvežti į Vilnių, į kokią vietą - jis neprisimena, J. P. sakė, kad žino. Jie buvo nuvežti į kažkokį ofisą, paimti jų pasai, o jiems liepta palaukti. Šiame ofise jis pamatė S, kurio anksčiau nebuvo matęs. Kadangi jis buvo išgėręs, aplinkos gerai neprisimena, po to jam davė pasirašyti kelis dokumentus, ar moteris, ar vyras, jį atvedė P. ir sakė jam pasirašyti, po to davė 100 Lt; apie direktorystę jam niekas nieko neaiškino, jokių dokumentų ar antspaudo nedavė, liepė eiti į lauką ir palaukti. Po to jie su P. dar buvo nuvažiavę į Registrų centrą, kur jam davė pasirašyti kelis dokumentus, S. kartu su jais nevažiavo. Po to jį ir J. P. P. parvežė į Maišiagalą. Liudytojas J. P. teisme nurodė, kad jis su H. B. gėrė alkoholinius gėrimus stotelėje, kai privažiavo raudonos spalvos automobilis, kurio vairuotojos P. H. B. paprašė nuvežti į Vilnių, kur - J. P. nežino, nes mieste būna labai retai. Vilniuje P. juos nuvežė prie kažkokių patalpų, į kurias jie buvo užėję, tačiau jis greitai išėjo ir laukė lauke prie automobilio, tą dieną buvo girtas, kad patalpose būtų kažkokios dėžės - jis neatkreipė dėmesio, nes jam tai nerūpėjo, taip pat dėžių nesinešė nei P., nei H. B.. Liudytoja R. P. nurodė, kad ji matė H. B. ir J. P. prie parduotuvės Maišiagaloje, H. B. jos paprašė nuvežti jį į Vilnių; kadangi ji turėjo laiko - juos abu nuvežė, kelią, kur važiuoti, rodė H. B., nuvažiavus, H. B. su J. P. ir ji kartu ėjo į pastatą. Nuėjus į patalpą, rado S., kurio anksčiau nebuvo mačiusi. Jiems liepė palaukti, po kiek laiko atvažiavo vyras ir moteris, kurie nieko neatsinešė, kalbėjo su S., po to pakvietė B., kuriam davė kažkur pasirašyti. Ji nematė, kad H. B. kas būtų davęs dėžes su dokumentais, segtuvais ar antspaudą. S. pasakė, kad reikia pavažiuoti į kažkokią vietą, todėl ji su automobiliu važiavo paskui S. automobilį. S. nusivedė H. B. ir ji ėjo kartu, ten prie langelio kažką S. su H. B. tvarkė.

Šiais įrodymais neabejotinai nustatytas faktas, kad pats H. B. neieškojo galimybės pirkti įmonės akcijas, jokios įmonės įsigyti neketino, o už R. P. pažadėtą 100 Lt piniginį atlygį G. S. bendrovės biure pasirašė keliuose nuteistojo G. S. pateiktuose dokumentuose, nesuprasdamas, kokias aplinkybes šiais savo parašais patvirtina, nes buvo išgėręs, taip pat kartu su G. S. nuvyko į Registrų įmonę, kurioje pasirašė keletą dokumentų; jokių dokumentų ir antspaudo negavo. Nors R. P. teigė, kad būtent H. B. jos paprašė pavežti iki Vilniaus, o ji važiavo ir visur ėjo, nes turėjo laiko, pirmos instancijos teismas pagrįstai patikėjo nuteistojo H. B. nurodyta aplinkybe, kad jis kaltinime nurodytą dieną gėrė alkoholinius gėrimus, niekur vykti nesiruošė, Vilniuje būna retai, vyko R. P. pasiūlymu užsidirbti 100 Lt, kurį vėliau išleido savo reikmėms. Šie įrodymai paneigia ir nuteistojo G. S. poziciją, kad nusikalstamą veiką galėjo suorganizuoti kitas asmuo, taip pat parodymus, jog jam skambino kažkoks asmuo, ar konkrečiai H. B. - jis negali pasakyti ir jo klausė, ar turi kokią nors UAB, kuri gali būti ir su skolomis, todėl jis ir pasiūlė UAB „Statosfera“, dėl kurios pardavimo tuo metu tarpininkavo. Visgi H. B. atvykimas į G. S. firmą su asmens dokumentu, pasiruošus pasirašyti kažkokius dokumentus, tą dieną, kai iš Marijampolės turėjo atvykti parduodamos bendrovės akcininkė su vyru, negali būti laikomas atsitiktiniu. Šiuo aspektu pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir pažymėjo, kad kaltinamojo G. S. parodymai nėra išsamūs.

L. N. R., G. S. teisme duotais parodymais nustatyta, kad 2009 - 2010 metais UAB „S“ finansinė padėtis tapo sunki, bendrovė turėjo skolų, todėl buvo nuspręsta ją su skolomis parduoti; bendrovės savininkai teiravosi kelių firmų, viena sutiko tarpininkauti parduodant; po kiek laiko šios firmos direktorius paskambino ir pranešė, kad surado pirkėją, už tarpininkavimą reikėjo sumokėti 5000 Lt, kadangi jų bendrovė buvo su skolomis. Buvo suruošti dokumentai, buhalteris paruošė jų aprašą, dokumentų buvo daug, jie buvo sudėti į dėžes nuo bananų, vežimui pasiimtas didesnis automobilis, kad tilptų visos dėžės. UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudas buvo atvežti į tarpininkaujančią firmą UAB „Finansinių sprendimų grupė“ ir perduoti jos vadovui G. S.. Tą dieną buvo ir pirkėjas, kuris pasirašė G. S. pateiktus dokumentus, iš UAB „S“ pusės juos pasirašė N. R., kaip bendrovės akcininkė. Taip pat visi vyko į Registrų įmonę. L. R. T. patvirtino aplinkybę, kad jis N. R. nurodymu sudarė UAB „S“ dokumentų, kurie turėjo būti perduoti, parduodant bendrovę, aprašą, dokumentų buvo daug, juos dėjo į dėžes nuo bananų, sudėjo gal 7 dėžes. Buvo sudėti visi dokumentai, kasos žurnalas ir buvo visi išrašai, kurie priklauso, nes pagal juos ir buvo vedama apskaita.

L. R. S. parodymais teisme nustatyta, kad patalpose Gedimino g.28, Marijampolėje buvo įsikūrusi N. R. firma, kuri turėjo suvenyrų ir smulkmenų parduotuvę „Ž“ (duomenys pakeisti). Minėtomis patalpomis firma naudojosi apie 5 metus, gal šiek tiek daugiau. Iš patalpų išsikraustė prieš 5 metus, 2011 m. pradžioje, patalpos buvo paliktos visiškai tuščios. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja L. Ž., pagal skelbimą išsinuomojusi minėtas patalpas bei mačiusi, kad jose nei dokumentų, nei baldų nebuvo palikta.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad N. R., G. S., R. T. parodymai yra prieštaringi, o pirmos instancijos teismas prieštaravimų nepašalino. Apeliantas šį argumentą grindžia, cituodamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus liudytojų parodymus dėl UAB „S“ dokumentų kiekio, jų pristatymo į G. S. vadovaujamą firmą, jų apžiūros, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, teisminio įrodymų tyrimo metu šių liudytojų parodymai dėl esminių apelianto nurodytų aplinkybių iš esmės nesiskiria. Pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose negali būti pagrindu jais nesivadovauti, ar juos atmesti kaip nepagrįstus.

Apeliantas atkreipia teisėjų kolegijos dėmesį į tai, kad N. R., G. S. parodymus apie tai, kad jie atvežė į G. S. vadovaujamą firmą buhalterinės apskaitos dokumentus, paneigia R. P., H. B., J. P. parodymai, kuriuose jie visi neigė tuo metu matę patalpoje dėžes su kokiais nors dokumentais. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina. Viena vertus, N. R., G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jie dėžes sunešė ne iš karto, kita vertus R. P., H. B. aiškino, jog patalpoje buvo neilgą laiko tarpą, kol H. B. kažkur pasirašė G. S. pateiktuose dokumentuose, gi J. P. iš viso patalpose buvo trumpai, o paskui bendrakeleivių laukė prie automobilio. Pažymėtina ir tai, kad H. B. buvo išgėręs, nesuprato, kokie dokumentai jam yra duodami pasirašyti, taip pat ir to, kad pagal jo pasirašytus dokumentus jam turi būti perduoti įmonės dokumentai.

Nuteistasis G. S. kelia abejonę dėl liudytojų N. R. ir G. S. parodymų dar ir dėl to, kad, jo teigimu, 2012-03-08 atliktos kratos metu pas N. R. ir G. S. buvo rasti dokumentai, kurie privalomai turi būti UAB „S'' buhalterinėje apskaitoje, t.y. tuo metu jie neturėjo teisėto pagrindo jų laikyti. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Iš 2012-03-08 kratos N. R. ir G. S. gyvenamajame name adresu sodų bendrija „Krokodilas“ skl. Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. protokolo (t.1 b.l. 113-124) matyti, kad rasti ir paimti: tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, UAB „F“ PVM sąskaita faktūra, UAB „F“ kasos pajamų orderio kvitas, UAB „S“ vienintelės akcininkės sprendimas, 2010-03-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo-perdavimo aktas, sąskaita apmokėti, mokėjimo patvirtinimas, užsakymo kvitas, t.y. dokumentai, išimtinai susiję su akcininko sprendimu parduoti UAB „S“, bendrovės pardavimu ir pardavimo fakto įforminimu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad N. R., kaip buvusi UAB „S“ akcininkė, šiuos dokumentus laikė be teisėto pagrindo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad šios kratos metu nebuvo rasti dokumentai, kurie pagal 2010-03-23 dokumentų, kasos ir antspaudo priėmimo – perdavimo aktą turėjo būti perduoti H. B..

Apeliantas taip pat atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog, atlikus kratas tiek UAB "F" patalpose, tiek apelianto gyvenamojoje vietoje, nebuvo rasta nei vieno UAB "S" buhalterinės apskaitos dokumento ir antspaudo. Pažymėtina, kad minėta krata buvo atlikta beveik po dviejų metų nuo nusikalstamos veikos padarymo datos, todėl faktas, kad jos metu pas apeliantą dokumentai nebuvo rasti, o taip pat tai, kad UAB "S" perduodamų dokumentų sąrašas buvo neišsamus, jame nebuvo nurodyti privalomi perdavimui įmonės dokumentai: UAB "S" steigimo aktas, UAB "S" Įmonės įstatai, UAB "S" Registracijos pažymėjimas, UAB "S" PVM mokėtojo kodo pažymėjimas, UAB "S" avansinės apyskaitos 2006-2010 metai ir kt., nešalina nuteistojo baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės dėl 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo-perdavimo akte nurodytų UAB „S“ dokumentų ir antspaudo neteisėto įgijimo ir laikymo.

Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė, ar šioje baudžiamojoje byloje esantis UAB "S" buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo aktas atitinka aktui, kurį surašė bendrovės buhalteris R. T., nes UAB „S" buhalterinės apskaitos priėmimo - perdavimo akte trūksta tiek pagrindinių įmonės dokumentų, tiek ir kitų svarbių dokumentų, be kurių nebūtų galima nustatyti tikrosios ūkinės - komercinės veiklos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nuteistojo veikos įvertinimui teisinės reikšmės neturi.

LR BK 300 straipsnio 1 dalis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri pasireikia tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi ir tiriant, įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, kaltininko padėtį tuo metu ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį bei aplinkybes, kuriomis veika buvo įvykdyta.

Pagal BK 24 str. 4 d. organizatoriumi laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Išvardyti organizatoriaus požymiai yra alternatyvūs.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu G. S. veiksmuose konstatavo organizatoriaus, kaip vadovavusio nusikalstamai veikai, požymį. Apeliantas skunde neigė savo, kaip organizatoriaus, vaidmenį, nurodė, kad jis anksčiau H. B. nepažinojo (taip pat ir H. B. nurodė jį matęs pirmą kartą), todėl negalėjo su juo susitarti iš anksto. Gi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistieji ir nebuvo nuteisti už tai, kad iš anksto susitarė daryti nusikalstamas veikas. Visgi iš jų veiksmų aiškiai matyti, jog jie veikė bendrai, t.y. baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais vienareikšmiškai patvirtinta, kad G. S. paruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei dokumentų perdavimo akto formas, jose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad H. B. įgija UAB „S“ akcijas, perima perduodamus bendrovės direktoriaus G. S. dokumentus, antspaudą, nurodė H. B. šiuose dokumentuose pasirašyti, tokiais savo veiksmais organizavo dokumentų suklastojimą, H. B. minėtus dokumentus už pažadėtą 100 Lt užmokestį pasirašė, suprasdamas, kad realiai sandorio nesudaro, pats už akcijas 100 Lt mokesčio, nurodyto sutartyje, nemokėjo, vėliau G. S. vyko kartu su H. B. į Registrų įmonę bei organizavo suklastotų dokumentų pateikimą registro įmonei, kur H. B. pateiktų ir papildomai pasirašytų dokumentų pagrindu buvo pakeisti įrašai juridinių asmenų registre. Šie baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyti nuteistųjų veiksmai leidžia be jokių abejonių konstatuoti, kad tiek G. S. matė ir iš objektyvių aplinkybių suvokė, jog H. B. klastoja dokumentus, savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, užfiksuotą G. S. paruoštuose dokumentuose, o taip pat suklastotus dokumentus panaudodamas, tokiems veiksmams jis pritarė, jų siekė ir organizavo tokių veiksmų darymą, taip pat ir H. B. matė ir iš objektyvių aplinkybių galėjo suvokti, jog G. S. paruošė dokumentus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, nurodė jam pasirašyti ir jis juos pasirašė, o taip pat pateikė Registrų įmonei juridinių asmenų registre užfiksuotų įrašų pakeitimui; H. B. tokiems veiksmams pritarė ir jų siekė.

Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrininkavimo ir nusikalstamos veikos organizavimo požymius.

BK 302 str. nustatyta atsakomybė asmenims, kurie pagrobė ar, neturėdami teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Tokiu būdu nusikalstama veika, turinti BK 302 str. numatytos veikos požymius yra tuomet, kai asmuo dokumentus pagrobia, arba, neturėdamas teisėto pagrindo, juos įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja. Visos išvardintos veikos sudaro atskirų nusikaltimų sudėtis. Pirmos instancijos teismas baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teisingai konstatavo G. S. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., sudėtį, kadangi jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė UAB „S“ dokumentus ir antspaudą, kurie pagal pasirašytą 2010-03-23 dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo-perdavimo aktą turėjo būti perduoti H. B..

Tiek pirmos instancijos neturėjo, tiek ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti N. R. parodymais dėl 5000 Lt atlygio G. S. už bendrovės pardavimą, šiuos parodymus iš dalies patvirtina G. S. parodymai, kuris, nors negalėjo įvardinti sumokėtos pinigų sumos, paaiškino, jog dėl bendrovės pardavimo su G. S. tarėsi ir susirašinėjo bendrovės akcininkė jo žmona N. R., o jis pats buvo tik bendrovės direktorius, todėl smulkiau pardavimo sąlygų nežinojo. Šias aplinkybes teismas vertina, kaip gyvenimišką situaciją ir nelaiko esminiu prieštaravimu, kuris keltų abejonę dėl minėtų asmenų parodymų, laikant juos nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais, patikimumo.

Apelianto skundo argumentai, jog pirmos instancijos teismas netyrė bylos įrodymų, neatskleidė jų turinio bei faktinių bylos aplinkybių, vertindamas įrodymus, teismas privalėjo įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, laikytini deklaratyviais, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti visi baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kuriuos pirmos instancijos teismas analizavo ir vertino, nuteistojo prašymai dėl tirtinų faktinių aplinkybių pirmos instancijos teismo buvo motyvuotai netenkinti, apeliantas prašymo atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Klausimas dėl atskirų baudžiamosios bylos duomenų patikimumo ar galimo suklastojimo taip pat nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo keltas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi vien apeliantą kaltinančiais įrodymais, visiškai netirdamas jo nurodytų aplinkybių pagrįstumo.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo G. S. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.