Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ritai Šalkauskienei, Sandrai Poškienei, Lauritai Verbickienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2020 m. sausio 1 d. apie 00.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo laiptinės durų, tyčia, be jokios priežasties kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė J. V. į veidą, tokiu būdu mušdamas J. V. padarė odos nubrozdinimą kaktoje, apatinėje lūpoje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. su šeima sutiko Naujuosius metus. Apie 23.50 val. su žmona ir sūnumi iš savo buto, kur gyvena visa šeima, prie laiptinės nusileido pažiūrėti fejerverkų. Apie 23:55 val., stebint fejerverkus, žmona stovėjo atsisukusi į kiemą, o jis buvo atsisukęs į šeimą ir tuo metu visą laiką telefone stebėjo laiką, kiek yra valandų, kad būtų galima sveikintis su Naujais metais. Be kelių minučių dvylika pajuto stūmimą su keiksmažodžiais. Buvo pasakyta tokia frazė: „Eik nachui blet į šoną! Man reik su šuniu praeiti“. Tuo metu jis net nematė kas tai pasakė, nes žiūrėjo į šeimos pusę. Žmona nuo jo buvo per ištiestos rankos atstumą. Jis stovėjo nugara į kiemo pusę ir veidu į laiptinę. Iš kairės pusės veda durys į rūsį, o dešinėje – įėjimas į laiptinę. Kairėje pusėje dar yra suoliukas, bet jų šeima stovėjo dešiniau - prie krūmų. Vaikas stovėjo arčiau krūmų, o žmona kairėje pusėje. Iš pradžių su tuo stūmimu išgirdo ir tą frazę. Mano, kad ten buvo pakankamai vietos praeiti, žmogus su arkliu galėjo praeiti, kad nebūtų kliudomas kitas asmuo. Šone augančių krūmų yra padaryta atrama. Kuomet jie išėjo į laiptinę, ten dar nieko nebuvo. Jis nesidairė kas darėsi kieme. Žmona turėjo matyti, kad jie ateina, bet nereagavo, nes ne tuo tikslu išėjo į lauką. Tokia frazė buvo pasakyti J. V., kuris ėjo su drauge B. ir su pavadėliu vedėsi šuniuką. J. V. ėjo pirmas ir laikė šunio pavadėlį, o praeidamas pasakė necenzūrinius žodžius, nuo kurių jis amo neteko, bet atgal nereplikavo. Jo žmona iš karto atsikirto „Kokios problemos?“. Po to J. V. jo žmonai pasakė: „Eik nachui, kurva.“. Tada jo žmona jam pasiūlė iškviesti policiją. Tuomet J. su šuniu ir drauge juokdamiesi ir rodydami vidurinius pirštus užbėgo į laiptinę, per langelį parodė vidurinius pirštus. Durys užsidarė automatiškai. Jis žmonai pasiūlė palaukti kelias minutes ir išsikviesti policiją.

Atsakydamas į užduodamus klausimus kaltinamasis nurodė, kad girdėjo nukentėjusiojo teisme duotus parodymus. Jis nukentėjusiojo nesivijo ir smūgio nesudavė. Negali pasakyti, kodėl J. V. praskelta lūpa. Tą naktį jis nešventė, nes žmonai kitos dienos rytą reikėjo į darbą, o jis ją turėjo vežti. Tą vakarą net alaus negalėjo paragauti. Šiaip sutinkant Naujus metus kieme pabūdavo ilgiau, bet tąkart, su šeima pasisveikinę su Naujais metais, negalėjo to sau leisti. Prie laiptinės būti pavojinga, todėl sūnus susirinko petardas ir ėjo visi namo kviesti policiją dėl įvykio. Skambindamas į policiją pasakė apie įvykusį išpuolį, konstatavo kas atsitiko prie laiptinės. Gal buvo emocijos, tai pasakė, kad tai vyksta keršto akcija. Kad jį iškeikė, tai gal nebūtų reagavęs ir dėl savęs nesureikšminęs, bet buvo nepilnametis sūnus ir žmoną išvadino necenzūriniais žodžiais. Su J. V. jokių santykių nėra. Konfliktai vyksta ne žodiniai, o dėl savaitgaliais keliamo triukšmo ir šuns lojimo. Šuo lodavo nuo 07:30 val., o jis dirbdavo naktinį darbą ir tai bandydavo spręsti civilizuotai – rašydami pareiškimus. Kuomet vyksta šventės tame bute, kur gyvena J. V., tai visada girdisi ir tada neįmanoma namuose būti. Kai būna dviese, tai nieko nesigirdi. Tą vakarą buvo ramu ir pas nukentėjusįjį nematė jokių svečių. Namuose jis nerūko, todėl parūkyti leidžiasi prie laiptinės ir matė, kad bute buvo tamsu.

Jis nežinojo, kad B. sesuo yra nukentėjusiojo sugyventinės dvynė. Nukentėjęs šventė keturiese, penktas žmogus – G. V. atsirado pirmo posėdžio metu, tą jis žino iš bylos medžiagos. Jis iškvietė policiją. Atvykus policijai jie įleido, bet tarpduryje pareigūnai pasakė, kad pareiškimo negalės laukti, nes yra daug iškvietimų. Jie norėjo, kad įvykį užfiksuotų pareigūnai. Pareigūnai liepė per kitą dieną parašyti pareiškimą. Jis skambino policijai 00:07 val. ir policija atvažiavo greitai, gal po 20 minučių. Nepastebėjo, kad dar kartą būtų atvykę pareigūnai. Skambino būdamas prie virtuvės lango ir kitų pareigūnų nepastebėjo. Policija atvažiavo 00:20 val. Jis nukentėjusiojo nesumušė, o parašė kas buvo. Jis telefonu skambino pagalbos numeriu 112. Mano, kad tai bandymas jiems atkeršyti už tai, kad skundžiasi ir stengiasi civilizuotai išspręsti ramybės trikdymą. Gal žmonėms tas nepatiko. L. J. tame bute gyveno iki kol atsikraustė dabartiniai nuomininkai. Su L. nebuvo konfliktų, nebuvo kviečiama policija. Tuo metu L. jau buvo išsikraustęs ir gyveno šie nuomininkai. Buvo parašyti du pareiškimai dėl šuns keliamo triukšmo. Po antro pareiškimo kovo mėnesį buvo pas juos užėjęs L. J., kuris dėvėjo karinę uniformą. Kai žmona atidarė duris, L. be jokių užuominų užstojo J. ir bandė išpūsti konfliktą. Žmona bandė daryti duris, bet tada L. su savo metaliniais batais spyrė į duris, neleisdamas jų uždaryti. Tada jis su žmona buvo nustebę, nes būdami savo bute ir bandydami uždaryti duris, o L. iš vidinės pusės jas remia jas, neleisdamas uždaryti. Jis tuomet pasakė, kad kviečia policiją, o tada L. atšoko nuo durų. Uždarę duris iškvietė policiją, parašė pareiškimą. Pareigūnai iš (duomenys neskelbtini) PK sakė, kad ant jų rašomas pareiškimas, nes pas juos vyksta remontas. Mano, kad tyrėja ikiteisminio tyrimo metu jam darė spaudimą, netinkamai vykdė apklausas.

Nors kaltinamasis E. B. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir žemiau išdėstomų įrodymų visetu.

Nukentėjęs J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai. Kaimynai pikti ant jų dėl šuniuko. Naujųjų metų išvakarėse, po fejerverkų šaudymo, su drauge grįžo namo ir vedėsi šuniuką. Einant šuniukas pauostė kaimynui koją, o tai matyt E. B. nepatiko. Su mergina B. B. jis gyvename pirmame namo aukšte. Jo buto Nr. 78. Praėjus pro laiptinės duris, draugė rakino buto duris, o tada kaimynas priėjo ir du kartus trenkė jam į veidą. Įvykis buvo prie jo buto durų Atrakinus buto duris jie įbėgo į namus ir iškvietė policiją. Kaltinamasis jam į veidą smūgius sudavė kumščiu. Smūgiai buvo suduoti į kairę veido pusę – į lūpą ir kaktą. Tuo metu buvo tik jo mergina ir šuniukas. Prieš tai jie buvo lauke, šaudė fejerverkai, šuniukas išsigando, todėl anksčiau parėjo namo, o draugai atėjo vėliau. Negali tiksliai pasakyti, kad kai vyko konfliktas, ar laiptines durys buvo uždarytos. Mano, kad buvo uždarytos, nes durys automatiškai užsidaro. Galėjo įvykį matyti ir kaltinamojo žmona, nes paskui girdėjo kaip moteris rėkavo. Neprisimena, ar jam B. kažką sakė. Policiją iškvietė jo mergina B. B.. GMP nebuvo kviesta. Praeinant pro kaltinamąjį lauke tarp jų jokio pokalbio nebuvo, tik šuniukas pauostė kaltinamojo koją ir kaltinamasis supyko. Jiems grįžtant namo prie laiptinės buvo kaltinamasis, kaltinamojo žmona ir sūnus. Išeinant iš laiptinės jie jų nematė. Jis nieko nepasakė, kas galėtų žmogų išprovokuoti smurtui. Jokių necenzūrinių žodžių praeidamas nevartojo. Įeinant į laiptinę jokio fizinio kontakto su E. B. ir E. B. šeimos nariais nebuvo. Anksčiau buvo nesutarimų su kaltinamojo žmona, kuri dažnai kviesdavo policiją dėl jų namuose lojančio šuniuko. B. gyvena antrame namo aukšte virš jų buto. Dėl šuniuko lojimo jiems nėra surašyta protokolų. Vieną kartą gavo įspėjimą dėl muzikos, kai sėdėjo su draugais ir buvo atidarytas langas. Tame bute gyvename beveik du metus. Patys B. neturi jokio gyvūno, o konfliktai dėl šuniuko kyla nuo atsikraustymo dienos. Naujuosius metus sutiko su draugais – L. B., Ž. ir G. V.. Draugai į namus atėjo jau po to, kai jis buvo sužalotas. Visi kartu šventė. Įvykio dieną į jokį kitą konfliktą nebuvo įsivėlęs, niekur nenukrito ir joks fejerverkas į veidą nepataikė. Naujuosius metus šventė jis, jo mergina, merginos sesuo su savo vaikinu ir jo merginos kurso draugė. Buvo šiek tiek išgėręs. Šampano negėrė, nes namo grįžo anksčiau. Konfliktas buvo (duomenys neskelbtini) g. namo paskutinėje – ketvirtoje laiptinėje. Prie laiptinės yra suoliukai ir kaltinamasis su šeima ten stovėjo. Prie laiptinės yra užlipti vienas ar du laiptukai. B. šeima stovėjo prie rūsio durų, prie suoliukų. Kaip supranta, tai stebėjo danguje fejerverkus. Kaltinamasis stovėjo atsisukęs priekiu į jį ir pasakė patraukti šunį. Šuo buvo patrauktas. B. žmona ir sūnus stovėjo priekiu į jį. Prie įėjimo yra dvejos durys – vienos veda į rūsį, kitos į laiptinę. Įėjus į laiptinę yra aikštelė, o tada dar vienos durys su stiklu ir po to įeinama į laiptinę. Jo draugė rakino buto duris. Jis nežiūrėjo kas ateina, atsisukęs veidu stovėjo į savo buto duris. Susitikę su B. laiptinėje nesisveikina, jų santykiai nei geri, nei blogi. Iki šio atvejo nėra rašęs jokių skundų B. atžvilgiu. Negali pasakyti, kur pirmiau buvo suduotas smūgis, ar į kaktą, ar lūpą. E. B. atėjo jam iš šono. Buvo smūgiuota į kairę veido pusę. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kurios darytos selfi programėle. Po įvykio policijai skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 skambino jo mergina. Kitais pagalbos numeriais niekas neskambino. Tai galėjo būti apie 00.10 val. Policija atvažiavo po iškvietimo praėjus apie 15 minučių. Po įvykio jis paskambino ir buto savininkui L. pranešdamas, kad buvo užpultas. Nei jis, nei jo draugai antrą kartą policijai neskambino. Buvo nesusikalbėjimas dėl įvykio vietos, bet paskui patikslino aplinkybes. Su atvykusias pareigūnais jis bendravo. Tuo metu buvo neblaivūs, todėl pareigūnai pasakė pareiškimą parašyti iš ryto. Pirmą dieną policijai parašė elektroninį pareiškimą, o antrą dieną atvykęs tyrėjas paėmė išsamų pareiškimą. Pats datų niekur neužsirašinėjo. Gal tyrėjas atvyko ir trečią dieną. Pareigūnams jis nurodė, kad konfliktas įvyko prie laiptinės ir jie viską taip užrašė. Tai žmogiška klaida.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis E. B. yra jos sutuoktinis. 2019 m. gruodžio 31 d., apie 23.50 val. ji, vyras ir nepilnametis sūnus išėjo į lauką grožėtis fejerverkais ir sulaukė netikėto išpuolio. Kaimynas iš 78-o buto, kurio tuo metu anketinių duomenų nežinojo, eidamas su sugyventine ir vesdamas šunį, pastūmė jos sutuoktinį ir rankos kumščiu kartą ar du smūgiavo į šoną, teigdamas, kad reikia su augintiniu praeiti. Buvo pasakyta: „eik nachui, man čia su šuniu reikia praeiti“. Tuo metu jos sutuoktinis stovėjo veidu į ją, o nugara atsukęs į V.. Ji paklausė: „kokios problemos?“. V. atsakė: „eik nachui, kurva“ ir pradėjo rodyti necenzūrinius gestus, rodė rankos vidurinį pirštą. Jai šis įvykis nepatiko, todėl iš karto savo sutuoktiniui pasiūlė kviesti policijos pareigūnus. V. su savo sugyventine, išgirdęs šiuos žodžius, kelių sekundžių bėgyje pasuko laiptinės link. Eidamas link laiptinės V. demonstravo necenzūrinius gestus, o uždarius laiptinės duris dar rodė necenzūrinius gestus, buvo iškėlęs vidurinį rankos pirštą visos šeimos akivaizdoje. Minėtas asmuo buvo smarkiai išgėręs, sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Nuo V. sugyventinės taip pat sklido stiprus alkoholio kvapas. Kai minėti asmenys pro juos praėjo ir nuėjo į laiptinę, jie dar penkias minutes liko stovėti prie laiptinės, kadangi bijojo eiti namo dėl minėto asmens išpuolio. Vyras pasakė, kad reikia eiti namo, nes nesaugu toliau stovėti ir jie už penkių minučių grįžo į namus. Namuose pasveikino vieni kitus su Naujais metais ir vyras iškvietė policiją. Policiją iškvietė dėl išpuolio prieš jų šeimą, nes vyras buvo pastumtas minėto asmens, o ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais. Šeimai buvo sukelta grėsmė. Visos šeimos akivaizdoje buvo parodyti necenzūriniai gestai, todėl tuo pagrindu, vyras, gindamas savo šeimą 00.07 val. vyras iškvietė policiją. Laiptinės aikštelėje yra trys butai. Kylant laiptais į antrą aukštą to asmens butas lieka dešinėje pusėje. Laiptinėje kitų asmenų nebuvo. Tas asmuo įėjo pirmas, o iš paskos ėjo sugyventinė. Jos sutuoktinis stovėjo prie jos šalia įėjimo į laiptinę. Jos vyras prie to asmens buto nebuvo nuėjęs ir niekam nesmūgiavo. Nežino, iš kur nukentėjusiajam atsirado sužalojimai. Iš įvykio vietos jie niekur nebuvo pajudėję. Tuos asmenis ateinant ji matė puikiai, nes jie ėjo tiesiai į laiptinę. Buvo tamsus paros metas, todėl negali atsakyti, ar jų veidai buvo sužaloti. Kai asmenys pro juos ėjo, tai buvo apie 30 cm atstumas. Savo kaimyną atpažino iš bendrų bruožų. Su savimi kaimynas turėjo šunį. Iš jų pusės nebuvo jokių replikų kaimynui dėl šuns. Moteris, buvusi su tuo asmeniu, nepasakė nei vieno žodžio. Jos vyras paskui tuos asmenis nėjo, nuo šeimos neatsitraukė. Kaimyno gruodžio 31 dieną dienos metu nematė, o sekančią dieną ji dirbo. Vyras skambino į policiją, o ji buvo šalia. Vyras sakė, kad kaimynas eidamas pro šalį pastūmė, o jos atžvilgiu buvo pavartoti necenzūriniai žodžiai ir gestai. Policiją kvietė dėl išpuolio prieš jų šeimą, užtikrinant šeimos saugumą. Su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) -o namo 81-ame bute, antrame aukšte. Jų butas yra virš tų asmenų buto. Augintinio neturi, o V. turi vidutinio dydžio šunį. Šuo kelia jiems rūpesčių - pastoviai triukšmauja, loja, trukdo ilsėtis aplinkiniams gyventojams. Dėl netinkamo šuns elgesio ji rašė pareiškimus, tačiau gavo neigiamus atsakymus. Tik surinkus kaimynų parašus gavo atsakymą, kad minėtas asmuo yra nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu. Iš Kauno m. savivaldybės gavo atsakymą, kad minėtas asmuo yra įspėtas apie tinkamą gyvūnų laikymą ir duotas rašytinis pasižadėjimas teisingai laikytis taisyklių. Ji niekada su tais kaimynais nebendravo ir niekada pas kaimynus nebuvo nuėjusi. Įvykio dieną pas juos policija atvyko 10-15 minučių laikotarpyje ir atėjo pas juos į butą. Naujųjų metų naktį nukentėjusiojo bute vyko tik dviejų žmonių šventimas, daugiau asmenų nebuvo, o tai sprendžia iš girdimų garsų. Po šio įvykio dėl jų kreipimosi į policiją nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. To nutarimo ji neskundė. Butai pralaidūs garsams ir girdisi kiek žmonių švenčia. Jokių kitų pašalinių asmenų tą vakarą pas kaimyną nematė. Ji pas kaimynus niekada nebuvo nuėjusi ir laiptinėje nėra prasilenkusi. Kaimynus atpažino, nes turi šunį ir yra mačiusi pro langą. Šį kaimyno elgesį matė jų sūnus, vyras ir ji. Sūnus byloje nebuvo apklaustas, nes ji nesutiko dėl sūnaus ir savo saugumo. Po šio įvykio vaiką vedė pas psichologus. Tuo metu ji buvo blaivi, vyras taip pat buvo blaivus.

Liudytoja B. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra kaimynas, o nukentėjęs J. V. yra jos sugyventinis. Su kaltinamuoju pykčių nėra, tik nutikęs įvykis. Butą, kuriame su draugu gyvena, nuomoja pusantrų metų. Naujųjų metų naktį po stebėtų fejerverkų su šuniu grįžo namo. Prie laiptinės stovėjo B., B. ir jų sūnus. Einat pro B. šuniuko pavadėlis užsikabino už B. kojos. Ji atsiprašė, patraukė šunį ir nuėjo. B. rėkė, kad susitvarkytų šunį. Ji atsidarė duris ir įėjo į laiptinę. Kuomet ji rakino buto duris, tuomet atbėgo B. ir J. trenkė į veidą, į lūpą. J. nukrito. Ji juos norėjo išskirti. B. ją parvertė ant žemės. Ji atsistojo, bandė kažką daryti, gelbėti draugą. Tada atbėgo B., kuri net nevaldė savo vyro, o pradėjo toliau rėkti, kad kokie jie kaimynai, šunį nunuodys. Ji greitai atrakino buto duris, J. įstūmė į buto vidų, nes B. dar bandė kažką daryti - trenkti. Ji uždarė ir užrakino buto duris, nors jie dar bandė veržtis į vidų. Namuose apžiūrėjo draugą, paklausė, ar nereikia GMP. Draugas sakė, kad GMP nereikia, bet iš karto kvietė policiją. Policija atvyko po kokių 15 minučių. Policijai pasakė, kad rašys pareiškimą. Policija pasakė, kad geriau būtų pareiškimą parašyti rytoj, jei šiandien išgėrę. J. kitą dieną parašė pareiškimą. Paskui policija apklausai iškvietė ją, jos sesę su draugu. Sesuo su draugu tą vakarą buvo su jais ir šventė. Tik namo jie grįžo pirmi, nes į namus vedė šunį. Sesuo su draugu grįžo jau po visko. Draugai matė, kaip po įvykio J. atrodė. Naujus metus šventė penki asmenys. Tai ji, J., jos sesė su savo draugu ir jos draugė G.. Visi išėjo į lauką žiūrėti fejerverkų. Pasibaidžius šuniui ji su J. nusprendė eiti namo, o draugai pasiliko žiūrėti fejerverkų. Draugai pas juos į namus parėjo praėjus maždaug 10 minučių po įvykio. Draugai paties įvykio nematė, tik matė jo rezultatą. Grįždami namo prie laiptinės sutiko B.. Užlipus laiptukais prie pat laiptinės įėjimo durų stovėjo B.. Pirmas stovėjo vyras, paskui žmona ir toliau vaikas. Visi stovėjo veidu į juos. Iš krašto stovėjo B.. Einat šunio pavadėlis užsikabino už B. kojų, ji patraukė šunį ir atsiprašė ir nuėjo. Šuo nieko nedarė, nelojo. Pirmas ėjo jos draugas, o ji ėjau draugui iš paskos. Iš jos draugo jokių replikų nebuvo, ji pasakė: „atsiprašau“. B. pasakė: „patraukit savo šunį“. Įeinant į laiptinę B. nieko nesakė, jokių necenzūrinių žodžių nebuvo pasakyta. Iš B. pusės buvo pasakyta patraukti šunį. Jie su draugu ėjo į laiptinę. Tuo metu ji priėjo prie pirmame aukšte esančio buto durų ir rakino duris. Draugas stovėjo jai už nugaros. Į laiptinę įbėgęs B. trenkė draugui į veidą. Ji juos pradėjo skirti. B. nustūmė ją ant žemės. Kol ji atsistojau, J. buvo trenkta antrą kartą į galvą. Atrakinusi buto duris kuo skubiau J. įstūmė į namus. Atbėgusi B. žmona netraukė savo vyro, o rėkė, kad nunuodys jų šunį. Ji paskambino policijai, pasakė, kad įvyko konfliktas, kad sumuštas jos draugas, o sumušė kaimynas. Policijai skambino po dvylikos penkios minutės. Policija atvyko gana greitai, gal po 15 minučių, apžiūrėjo draugą, paklausė ar nereikia GMP. Jie pasakė, kad nereikia. Policijos pareigūnas pasakė, kad geriau pareiškimą parašyti kitą dieną, kai J. bus blaivus. Medikų nekvietė, J. dėl sužalojimų pas medikus pats nebuvo, tik buvo ekspertus. B. piktybiškai nusiteikę prieš visus gyvūnus. Jei ilgesniam laikui jie išvyksta, tai B. iškviečia policiją, kad bute yra lojantis šuo. Daugiau nei vienas kaimynas tuo nesiskundžia. Kuomet jie atsikraustė, tai jau antrą vakarą B. buvo atėjusi. Ir patys yra kreipęsi į policiją dėl B. keliamo triukšmo. Taip pat buvo nufilmuota ir nusiųsta policijai dėl skalbinių purtymo per balkoną. Pagal B. skundus pas juos buvo atvykusi policija dėl šuns. Po įvykio policijai ji paskambino iš draugo telefono bendruoju pagalbos kelyje numeriu 112 dar iki grįžtant svečiams. Iš pradžių paskambino savo svečiams, kad greičiau grįžtų ir tada skambino į policiją. Kai paskambino, tai operatorius atsiliepė iš karto. Tą naktį kitu policijos numeriu neskambino. Tai pat jau po įvykio jos draugas paskambino buto savininkui ir pranešė apie įvykį. Kai atvyko policija, tai jų svečiai jau buvo grįžę į namus. Policija po iškvietimo atvyko po 15 minučių. Tuo metu ji J. valė veidą. J. buvo trenkta ir sumušta kairė veido pusė. Jai atrodo, kad B. nematė smūgių J.. B. atbėgo jau po suduotų smūgių. Ji pati jau buvo pakilusi nuo grindinio, nes B. ją nustūmė.

Liudytojas L. J. parodė, kad kaltinamąjį E. B. pažįsta, nėra giminės. Nukentėjęs J. V. gyvena jam su žmona priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Jiems su žmona gyvenant tame bute jo žmona su B. pastoviai turėjo problemų. Būdavo kviečiama policija. Žino, kad įvykis buvo per Naujus metus. Tuo metu su šeima laiką leido namuose. Sekančią dieną reikėjo į darbą. Po 12 valandos paskambino J. ir pasakė, kad B. užpuolė ir sumušė ir beveik buvo įsiveržęs į jam priklausančią nuosavybę. Kitą dieną jis susisekė su policija ir klausė patarimo, ką daryti. Jis paties įvykio nematė. Jam pačiam ne kartą su šiais žmonėmis yra buvę problemų. Jų atžvilgiu yra parašęs ne vieną pareiškimą, o pastarieji jo atžvilgiu parašę pareiškimų. Konfliktai kildavo dėl B.. B. gyvena antrame aukšte, todėl buvo prašoma nepurtyti kilimų per savo langus. B. į tai nereaguodavo. Jo žmoną B. išvadindavo necenzūriniai žodžiais. Balkone būdavo padžiauti naujagimio rūbai, o B. purto kilimus, o po to dar iškolioja jo žmoną. Iš pradžių bandė į tai nekreipti dėmesio, bet laikui bėgant kantrybė trūko. Vieną kartą buvo nuėjęs pas B., tai jie parašė pareiškimą, kad neva jis sugadino B. turtą. Tada buvo jis ir B. kviečiami į policiją, bet tyrimas buvo nutrauktas. J. laikomas šuo nepiktybinis, jis nėra kovinis, o mišrūnas. B. dėl nuomininkų šuns jam neskambino. Kai jam paskambino V., tai jis J. patikėjo, kad taip nutiko. Ir nuomininkai yra nufilmavę, kaip B. purto kilimus pro langus. J. jam pasakė, kad sumušė antro aukšto kaimynai. Pasakė, kad merginą pastūmė, o paskui J. sumušė. Jam nekilo minčių netikėti J., patarė J. skambinti policijai. Visi kaimynai su B. nenori bendrauti. B. dieną garsiai leisdavo muziką, net lubos vibruodavo. J. sakė, kad Naujuosius metus sutikinėjo su artimiausiais žmonėmis, kad buvo draugės sesuo su savo draugu ir dar viena draugė. Mano, kad neįmanoma girdėti kas kalbama kitame bute, kiek žmonių kalba, nebent būtų rėkiama. Dar prisiminė, kad tą vakarą buvo blaivus, nes turi du vaikus. Prisimena, kad po dvyliktos valandos 15-20 minučių jam paskambino J. ir pasakė apie šį įvykį. J. klausė patarimo, ar kviesti policiją, ar ne. Jis sakė, būtinai kviesti. Jam pačiam tokia panika buvo, galvojo, gal nuvykti pačiam, bet prisiminė, kad vieną kartą turėjo problemą su B.. B. buvo neblaivus ir gavosi, kad vienas kitam išsikvietė policiją. Jis pats į šį įvykį policijos nekvietė, o J. sakė būtinai tai padaryti.

Liudytoja L. B. parodė, kad kaltinamąjį mačiusi kelis kartus, jis nėra giminaitis. Pykčių, noro apkalbėti kaltinamąjį neturi. Tame įvykyje nedalyvavo, nes prieš 00:00 val. išėjo į kiemą žiūrėti fejerverkų. Sesė su draugu ėjo kartu su šuniu, bet kai žmonės pradėjo šaudyti fejerverkus, tai šuo išsigando ir sesė su draugu nusprendė vesti šunį atgal į namus. Jie pasiliko stebėti fejerverkų, o J. su B. vedė atgal išsigandusį šunį. Jie stebėjo fejerverkus ir laukė grįžtančių B. ir J., bet jie nesugrįžo. Jau po dvyliktos nakties, po fejerverkų skambino B. ir paprašė jų sugrįžti. B. sakė, kad J. buvo primuštas. Tada jie grįžo ir matė, kad kraujavo J. lūpa, kad buvo akis sumušta. Atrodė lyg kakta praskelta. Tada galvojo ką daryti, ar kviesti policiją. J. bandė skambinti buvo nuomotojui ir klausti, kaip elgtis tokiu atveju. Kiek supranta, tai buto nuomotojas J. patarė skambinti policijai ir parodyti. Taip ir buvo padaryta. Po kurio laiko atvyko policija. Jie dar šiek tiek pabuvo ir išėjo, nes Nauji metai jau buvo ne tokie smagūs. Policijai skambino J.. Tame bute šventėme Naujuosius metus penkiese: ji, Ž., J., B. ir G.. Fejerverkų pažiūrėti visi kartu išėjo prieš dvyliktą valandą. Paskui nuėjo prie tokio tilto. Šuo pradėjo cypti, tai J. ir B. nusprendė šunį vesti atgal. Kai telefonu paskambino sesuo, tai pokalbio metu minėjo, kad kaimynas sumušė J.. Tuo metu kaimyno nei vardo, nei pavardės sesuo neminėjo. Tada jie visi trys grįžo į butą, kuris yra pirmame aukšte. Eidami į butą laiptinėje žmonių nesutiko. Lauke ėjo keletas žmonių, bet jie buvo praeiviai, su jais į laiptinę nėjo. Tą butą nuomojasi J. ir B.. To buto numerio neatsimena, bet namo Nr. 20. Tai gal bus kraštinė namo laiptinė. Grįžus į butą apie įvykį jai pasakojo abu – B. su J.. Sakė, kad ėjo su šuniu į laiptinės vidų ir prie laiptų sutiko kaimynus. Lyg šuns pavadėlis užsikabino už kaimyno kojos. B. lipo laiptais į viršų, o J. ėjo iš paskos. B. atsisuko ir pamatė, kaip atbėgo kaimynas ir užvožė J.. B. su J. dar bandė rakinti duris, o tas kaimynas bandė įsiveržti į butą, bet B. su J. užsirakino duris. Nesakė, kiek smūgių sudavė J., bet iš žymių ant veido matėsi, kad žymės buvo skirtingose veido vietose. Minėjo, kad kaimynas kelis kartus J. sudavė, be skaičiaus nesakė. Jie dar bandė raminti J. ir sakė, kad galbūt nereikia velti policijos. J. norėjo pats kviesti policiją ir išsispręsti, kodėl visa tai įvyko. Iš pradžių J. lyg mėgino skambinti, bet nuomotojas padrąsino ir tada paskambino. Jie nebandė stabdyti J., nes jis buvo teisingas, atgal nedavė. Kiek ji žino J., tai jis niekada nebuvo agresyvus ir nepatikėtų, kad J. gali vožti. Apie kaimynus yra girdėjusi, kad ar tai būna muzika, ar dėl šuns policiją kviečia. Jeigu vakare šunį palieka, tai visada policiją kviečia. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama teisingai nurodė aplinkybes. Ji iš sesers sužinojo, kad J. sumuštas. Tada neįsivaizdavo, kas galėjo sumušti. Manė, kad Nauji metai, tai sumušė kažkas kitas, net ne iš kaimynų. Vartojo alkoholinius gėrimus namuose. Merginos vartojo silpnus kokteilius, o vaikinai gėrė stipresnius. Kai jie išėjo žiūrėti fejerverkų, tai nebuvo nei vienas girtas. Jeigu būtų buvę girti, tai visai neitų į lauką. J. atrodė adekvatus, jis negalėjo apkalbėti. Jos sesė buvo tos pačios būsenos kaip ir ji, nes silpnų kokteilių buvo išgėrę. Nemano, kad J. ir sesė sugalvotų tokius dalykus. Stipresnis gėrimas gal buvo viskis. Kaip viskas vyko žino iš sesės ir nukentėjusiojo pasakojimo. Pati matė sužalotą nukentėjusįjį. Jam lupa buvo praskelta, nes kraujavo J. kairė pusė. Matėsi patinimas ir buvo iššokęs gumbas ant kaktos, bet nepasakys ant kurios pusės. Policijai skambino J., nes jis laikė telefoną. Tikriausiai 112 skambino. Sakė, kad įvyko incidentas, buvo sumuštas ir norėjo, kad atvyktų policija. Policija atvyko greitai, gal už 20 minučių po skambučio. Ji matė, kad policija buvo, kalbėjo su nukentėjusiuoju, koridoriuje viską susitvarkė.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad su draugais šventėme Naujų metų išvakares ir 23:54 val. išėjo į lauką žiūrėti fejerverkų ant (duomenys neskelbtini) tilto. J. su B. pasiėmė savo šunį. Einant šuo pradėjo panikuoti. Tada J. su B. nusprendė šunį vesti atgal, o jis, L. ir G. nuėjo žiūrėti fejerverkų. 00:05 val. L. paskambino B. ir pasakė, kad nebegrįš, nes J. užpuolė. Tada jie po 5-6 minučių ėjo atgal. Į butą grįžo trise: jis, L., G.. Butas yra pirmame aukšte, kraštinė laiptinė. Įėjus į butą matė, kad J. kruvina nosis, kad išsigandusi B.. Nepasakys, iš kur J. bėgo kraujas, bet veido sritis buvo kruvina. Kad bėgo kraujas, tai išsivaizduoja, kad buvo fizinis smūgis, nes tiek kraujo neturėtų bėgti. Matėsi žmonių nerimas, kas įprastai nepriimtina. Sužalojimai buvo trikampyje - nosis, lūpos. To neužakcentavo, ar ant kitų kūno dalių dar buvo sužalojimų. Ant drabužių buvo kraujo dėmės, bet dėmesys buvo į veido sritis. J. buvo labai susijaudinęs, pilnas pykčio, sakė kvies policiją, nes primušė kaimynas. J. nesakė kaimyno nei vardo nei pavardės. Kaimynų butas virš B. ir J. buto. Apie įvykį pasakojo taip, kad J. su B. ėjo, vedamas šuo užsikabino prie kaimyno, apsižodžiavo ar kažkas tokio. Nežino už ko šuo užsikabino. Tada tas kaimynas prie durų pasivijęs J. trenkė vieną ar kelis kartus. Buvo paskambinta policijai ir po kokių 10 minučių atvažiavo policija. Skambino policijai J.. J. skambino dar ir savo nuomininkui, iš kurio tą butą nuomojasi. Nežino, kokiu numeriu skambino policijai. Kažkiek girdėjo J. pokalbį su pareigūnais, bet dabar neatsimins. Kai kvietė policiją J. sakė, kad jį užpuolė, o pareigūnai klausė, ar nori rašyti pareiškimą. Gal ir buvo kalbama apie tuos kaimynus laukiant policijos, bet jis buvo susitelkęs į stalo žaidimus, atsiribojo ir užsiėmė savo reikalais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, pagarsino liudytojos A. P. 2020 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 75), kuriuose ji parodė, kad jos darbovietė yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Patrulių rinktinė, joje dirba vyriausiąja patrule. 2020 m. sausio 1 d. kartu su porininku vyriausiuoju patruliu D. Č. patruliavo tarnybiniu automobiliu, nustatytame maršrute. Apie 00:05 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo padalinio budėtojo, radijo ryšiu, gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur kaimynas iš 81 buto sumušė pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu, tai yra (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas, kuris prisistatė J. V.. Paprašius papasakoti, kas nutiko, jis paaiškino, kad jam vedant kartu su drauge B. B. šunį į laiptinę, šuo pauostė kaimyno, stovėjusio prie laiptinės, koją. Pareiškėjas kaimyno anketinių duomenų nežinojo, tik žinojo, kad yra iš 81 buto. Dėl šios situacijos tarp jo ir kaimyno iš 81 buto kilo abipusis žodinis konfliktas. J. V. įėjus į laiptinę, jam iš paskos atbėgo kaimynas iš 81 buto ir kumščiu sudavė į veido sritį, bei praskėlė lūpą. Ji matė, kad J. V. lūpa šiek tiek kraujuoja. Kadangi pranešėjas buvo šiek tiek neblaivus, nurodė, kad pareiškimą parašys kitą dieną. Jai bendraujant su pareiškėju J. V., jo kalba buvo adekvati ir rišli. Taip pat visą šią situaciją patvirtino kartu su J. V. buvusi jo draugė L. B.. Daugiau papildymų šiuo metu ji neturi.

Teismas, vadovaudamasis BPK 253 straipsniu, dalyvaujant teismo psichologei I. B., liudytoju apklausė nepilnametį D. B., kuris parodė, kad jam yra 16 metų. 2020 Naujųjų metų naktį, prieš 00:00 val. jis, mama ir tėtis, kaip ir kasmet, ruošėsi eiti į lauką žiūrėti fejerverkų. Išėjo į lauką, sustojo prie laiptinės. Buvo atsisukę į kiemo pusę. Tėtis stovėjo atsisukęs į juos ir žiūrėjo į leidžiamus fejerverkus. Po kiek laiko matė link laiptinės pusės pareinančius kaimynu. Kaimynai buvo vyras, moteris ir šalia šuo. Jis toliau žiūrėjo į fejerverkus. Po keik laiko išgirdo triukšmą, iš to pirmo aukšto kaimynų einant link jų šeimos. Mama sakė: „kviečiame policiją“. Tada kaimynai išėjo link laiptinės, atsidarė duris ir pro laiptinės durų langelį rodė nepadorius gestus. Rodė pirštų kombinaciją - vidurinius pirštus. Po kiek laiko tėtis sako: „renkamės daiktus ir einam namo“. Tada visi susirinko daiktus ir išėjo namo. Namie persirengė ir buvo savo kambaryje. Nuo laiptinės stovėjo netoli, buvo gal vienas metras iki laiptinės. Kai atėjo kaimynai, tai nežino, kur jie tiksliai stovėjo, bet gal puse metro. Nežino, kodėl jie sakė keiksmažodžius. Jis stovėjo mamai iš kairės pusės, o tėtis buvo atsisukęs į juos. Kaimynai pro juos praeidinėjo. Pirmiau ėjo vyras, kuris vedė šunį. Šuo ėjo šalia vyro. Nežino, ar šuo juos kliudė, nes nematė. Tėtis negalėjo matyti kai praėjo kaimynai. Keiksmažodžius išgirdo kai kaimynai buvo šalia tėčio. Jis atsisuko kai išgirdo triukšmą. Pamatė kai kaimynas rėkavo keiksmažodžius. Tėtis nieko nedarė ir nieko nesakė. Kaimynas sakė, „Blet, nachui, kūrva“. Tėtis nieko nesakė, tik stovėjo ir žiūrėjo į kaimynus. Šuo buvo šalia kaimyno. Ar šuo buvo priėjęs prie mamos ar tėčio, jis nematė. Praėjo pro šalį, paleido krūvą keiksmažodžių. Mama irgi jiems nieko nesakė. Tas kaimynas vyras nusikeikė ir nuėjo į laiptinę ir tėtis liko stovėti šalia jų. Vėliau tėtis niekada nebuvo nuėjęs nuo jų ir mama visą laiką mama stovėjo šalia jo, bet jis matė judėjimo kryptį. Nežino, kiek laiko jie ten buvo. Po kelių minučių irgi nuėjo namo. Visi trys grįžo į butą, pirmiau tėtis. Pirmame aukšte gyvena kaimynai, o jie gyvena antrame aukšte. Kaimynų durys buvo uždarytos. Kai kaimynai buvo nuėję namo, tai ar po to buvo išėję, jis nematė. Po to jie visi trys nuėjo savo butą ir kaimyno nematė. Kai grįžo į savo kambarį, po to nieko negirdėjo, nes buvo su ausinėmis. Nieko negirdėjo, jokio konflikto. Žino dėl ko yra pakviestas į teismą. Su tėvais truputį apie tai kalbėjosi. Tėtis sakė, kad reikės duoti parodymus, bet to konflikto jis negirdėjo.

Atsakydamas į klausimus nepilnametis liudytojas D. B. nurodė, kad nežino kiek name yra laiptinių, gal penkios. Tai penkių aukštų namas. Jų laiptinė paskutinė arba pirma iš galo. Iš lauko pusės yra dvejos durys. Laiptinės durys yra dešinėje pusėje, o kairėje pusėje rūsio durys. Pirmame aukšte yra trys butai. Kaimynas gyvena pirmame aukšte po dešine puse. Įėjus yra nedidelis koridorius, o po to antros laiptinės durys ir po to iškart laiptai. Kai su šeima ėjo į laiptinę, tai tų kaimynų nematė. Kur liko mama su tėčiu, kai jis nuėjo į kambarį, negali pasakyti. Jie į kambarį nuėjo, bet dar nemiegojo. Tą patį vakarą negirdėjo, ar tarp tėvų buvo aptarinėjamas kilęs konfliktas. Nežino ir nematė, ar buvo atvykusi policiją. Kai kaimynai nuėjo į laiptinę, tai negirdėjo kad mama ar tėtis sakytų repliką kaimynų atžvilgiu, nes nieko nesakė. Prie laiptinės, mama kaimynams nieko nesakė po jų keiksmažodžių. Kai kaimynas pradėjo keiktis, tai mama sakė: „kviečiame policiją“. Tuo metu kaimynai dar nebuvo praėję, kai mama tai pasakė. Mama tai pasakė, nes kaimynai agresyviai elgėsi ir jie jautėsi nesaugiai. Agresija buvo pasakyti žodžiai. Jis girdėjo tik keiksmažodžius. Nieko negirdėjo ir nieko nematė, kai kas nors krebždėjo į duris. Negali pasakyti, kada sužinojo, kad yra baudžiamoji byla, kad užfiksuota policijoje, gal prieš keletą mėnesių. Apie tai sužinojo iš šeimos. Nežino kada tėvai sužinojo apie bylą. Tėvai sakė, kad reikės duoti parodymus dėl Naujų metų įvykio. Įtariama, kad tėtis kaltinamasis. Jis nežino ką tėtis padarė ir kuo yra kaltinamas. Pats neturėjęs konfliktų su kaimynais. Jie gyvena aukšto dešinėje pusėje. Savaitgaliais muzika ir baliai girdisi iš apačios apie 22 valandą. Jis negirdėjo, ar tėvai kalba apie triukšmus. Šuo girdisi, loja kelis kartus per savaitę, trukdo mokytis. Nei tėtis, nei mama nėra davę pastabos kaimynams dėl šunio. Jis nėra skundęsis tėvams dėl šunio. Kaimynas pirmą kartą keikėsi jų atžvilgiu. Niekada nebuvo konfliktų su kaimynais, visada draugiškai gyveno. Nežino kokie tėvų ir kaimynų santykiai jokie ir ar yra rašytų skundų.

Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Žino, kad tai draugų kaimynas. Pykčių, noro apkalbėti kaltinamąjį nėra. 2020 –ųjų Naujųjų metų šventimas buvo vakare, apie 19:00-20:00 val. atvyko į svečius. Po to dar du draugai prisijungė ir žaidė stalo žaidimus, vartojo alkoholį. Buvo ji, B. B., J. V., L. B. ir Ž., kurio pavardės nežino. Ž. atėjo su L.. Bute buvo visa kompanija. 23:45 val. visi kartu pasiėmę šunį išėjo į lauką. Išvedus šunį pastebėjo, kad šuo neramiai jautėsi. Tada B. su J. grįžo atgal į butą, o jie trise pasiliko lauke žiūrėti fejerverkų. Žiūrint fejerverkus jai paskambino B. ir pasakė, kad kaimynas sudavė J. ir jie atgal žiūrėti fejerverkų negrįš. Pažiūrėję fejerverkus jie nusprendė, kad grįš atgal. Grįžus J. su B. rado namuose. J. iš akies bėgo kraujas. Neprisimena dėl apatinės veido dalies, nes prisimena tik srovę kraujo. J. papasakojo, kodėl ir kaip tai nutiko. J. sakė, kad ėjo su šuniu į butą, susitiko su kaimynu ir jie neprasilenkė. Tada kaimynas J. užvožė į akį ar antakį. J. kvietė policiją. Kai jie sugrįžo į laiptinę, tai žmonių jau ten nebuvo. J. sakė, kad tai buvo laiptinėje, prie buto durų. Į policiją skambino J. arba B.. Tuo metu, kai atvyko policija, ji buvo pas draugus. Policija atvyko gan greitai, bet tikslaus pareigūnų atvykimo laiko negali pasakyti. Jie nesikišo ką policijos pareigūnai su J. kalbėjo. Girdėjo tik nuotrupas. Suprato, kad tai ne pirmas iškvietimas pas kaimynus, kurie gyvena būtent virš jų. B. ir J. sakė, kad pas juos važiavo policija, nes kaimynai skundėsi dėl šuns lojimo. Tą naktį B. jai asmeniškai skambino, nes ji kišenėje turėjo telefoną. Likę žiūrėti fejerverkų buvo ji, L. ir Ž.. Negali pasakyti, ar B. skambino kitiems. Iš tų trijų, su ja buvusių, tik ji viena B. atsiliepė į skambutį. Kai grįžo į butą, matė kraują J. veido srityje. Negali pasakyti veido pusės, bet buvo viena pusė. Labiausiai veidas užsifiksavo, kitų sužalojimų negali atsiminti. Vakaro metu gėrė skirtingus gėrimus. Merginos simboliškai gėrė kokteilius. Vaikinai buvo išgėrę. J. pažįsta 5-6 metus, kadangi jis geriausias draugas. J. yra draugiškas bendraujantis, niekada nebuvo įsivėlęs į jokius konfliktus, kai reikia padeda. Nežino, ar galėjo taip būti, kad J. keiksnotų ar parodytų pirštų kombinaciją. Ji J. sužalojimų nefotografavo ir nežino, ar kas nors kitas fotografavo.

Liudytojas D. Č. parodė, kad dirba Kauno AVPK patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. Kaltinamojo nepažįsta. Neprisimena dėl įvykio iš 2019 metų į 2020 –uosius Naujuosius metus, nes įvykis buvo labai seniai. Gal galima patikslinti. Naujųjų metų naktį dirbo su A. P., vyko pagal budinčio nurodymą. Nukentėjusiojo taip pat nepamena. Dirba pagal nustatytą grafiką po 12 valandų per darbo dieną. Būna arba dieninė, arba naktinė pamaina. Įvykio metu jam buvo naktinė pamaina. Tada buvo daug įvykių. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas aiškiau nurodė aplinkybes.

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, pagarsino D. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 10 d. duotus parodymai (1 t., b. l. 78), kur jis parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. sausio 1 d. jis tarnybiniu automobiliui patruliavo nustatytame maršrute kartu su vyriausiąja patrule A. P.. Apie 00:05 val., iš operatyvaus valdymo padalinio budėtojo, radijo ryšiu, gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur kaimynas sumušė pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu ir nuėjus į butą (duomenys neskelbtini), duris atidarė pranešėjas J. V.. Paklausus kas nutiko, šis paaiškino, kad vedant šunį į laiptinę, šuns pavadėlis susipainiojo tarp kaimyno iš 81 buto kojų ir tarp jų kilo abipusis žodinis konfliktas. Netrukus J. V. įėjus į laiptinę, jį pavijo kaimynas iš 81 buto ir kumščiu sudavė į veido sritį ir praskėlė lūpą. Jis matė, kad J. V. lūpa kraujuoja, medikų pagalbos jis atsisakė. Kadangi pranešėjas pats pripažino, kad yra šiek tiek neblaivus, nurodė, kad pareiškimą parašys kitą dieną atvykęs į artimiausią komisariatą. Bendraujant su J. V. jis neatrodė stipriai apgirtęs, jo kalba buvo adekvati ir rišli. Daugiau papildymų neturi.

Po pagarsintų parodymų liudytojas D. Č. nurodė, kad parodymai yra teisingi. Kažkokių naudingų detalių negali pridėti. Atsimena, kad abi pusės jau ne pirmą kartą konfliktuoja, rašo pareiškimus vienas ant kito. Tvirtina šiuos parodymus. Ekipažo pasiuntimas į įvykį vyksta taip, kad tai neturėjo jokio laisvo iškvietimo, buvo laisvi ir arčiausiai nurodyto adreso. Budėtojas iškviečia, pasako koks adresas, kur vykti ir jie vyksta. Negali atsakyti, kur tai dokumentaliai fiksuojama. Tai budėtojų darbas, ROIK matytųsi koks ekipažas buvo išsiųstas. Kad įvestas laikas 00:05 val., tai gal suklydus.. Skambinama 112. Tą dieną jam asmeniškai niekas neskambino ir kolegei niekas neskambino tokiu privačiu pagalbos skambučiu. Visada nurodymą duoda budintis. Po įvykio dažniausiai vienas iš kolegų surašo tarnybinį pranešimą. Šiuo atveju greičiausiai surašė jo kolegė tarnybinį pranešimą. Jis pats asmeniškai nerašė. Paskatų, kad kažkam pakenkti neturėjo, todėl įvykio laikas įrašytas per klaidą. Adresą vizualiai atsimena. Jį apklausiant tyrėja pasakė koks buvo įvykis, nuotraukų jis nematė. Taisymas (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 78), į (duomenys neskelbtini), tai mano, kad buvo įvelta klaida, tas pats rajonas. Mano, kad apsirikimas. Pranešime buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) gatvės adresas. Po pusės metų smulkesnes detales atsiminė. Atsimena, kad nukentėjusysis atsisakė medicinos pagalbos, kad buvo sužalotas jaunuolis. Kažkokių detalių kas ir ką sakė, negali atsiminti ir tada neatsiminė. Nukentėjusiojo tikrai neatsimena, bet žino, kad jaunuolis gyvena pirmame aukšte, o kaltinamasis antrame - virš jaunuolio buto. Neatsimena kokiomis aplinkybėmis jaunuolis buvo sužalotas. Buvo sužalota lūpa. Sužalotos veido pusės negali pasakyti. Neprisimena, ką pasakė nukentėjusysis. Kad vyksta konfliktai, tai jam minėjo kažkas iš jaunuolio pusės, nes jų ten buvo ne vienas. Jie visi dalyvavo pokalbyje. Neatsimena kažkas, bet lyg mergina sakė. Naujųjų metų naktį buvo daug iškvietimų ir jie būna sunkesnio pobūdžio. Tai šventinė ir sudėtinga naktis. Įprastai per 12 valandų tenka važiuoti į dešimt – dvylika įvykių. Apklausoje tyrėja parodo pranešimą ir jo pagrindu vykdoma apklausa.

Liudytoja D. G. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK veiklos skyriaus tyrėja. Kaltinamasis ir nukentėjusysis jai žinomi dėl jos vykdomo ikiteisminio tyrimo. Vienas asmuo buvo įtariamasis, kitas nukentėjusysis. Įtariamąjį atsimena iš apklausos, kvietėsi jį į apklausą telefonu, asmuo atsisakė atvykti, nurodė priežastį, kad reikia pasitarti su žmona, o pasitaręs su žmona perskambino ir pasakė, kad atvyks. Tada buvo nusiųsti pareigūnai, įteikė jam rašytinį šaukimą ir pagal įteiktą rašytinį šaukimą asmuo atvyko. Telefoninio pokalbio metu ji perspėjo B. apie jo procesinę padėtį, kad bus reiškiamas įtarimas, kad gali turėti gynėją. Kai B. atvyko, tai buvo priešiškai nusiteikęs. Ji B. išaiškino jo teises, pareigas, jis jomis pasinaudojo. B. apie įvykį tylėjo ir kalbėjo apie įvykius, nesusijusius su ikiteisminiu tyrimu, o apie patį įvykį atsisakė kalbėti. B. savanoriškai parodymų nedavė. Kai buvo nuspręsta baigti ikiteisminį tyrimą, tada išsikvietė B. ir advokatą procesiniams veiksmams atlikti, tuomet B. davė parodymus. Neatsimena, ar B. nurodė, kodėl anksčiau nedavė parodymų. Ji visus veiksmus atliko teisėtai, kaip numato BPK.

Atsakydama į užduodamus klausimus liudytoja D. G. nurodė, kad tokio pobūdžio apklausa, kaip nurodė kaltinamasis, policijos komisariate nevyksta. Įtariamasis sakė, kad kviečiamas neatvyko, bet kviečiant telefonu jis atsisakė atvykti, prašė pasirašytinai kažkokių dokumentų, telefoninio pokalbio metu klausė: „ar mane kvietė dėl nunuodyto šuns?“, ji pasimetė. Jai tai įstrigo, nes nebuvo susiję su šiuo įvykiu. Kai B. atvyko į apklausą, ji jam išaiškino teises ir pareigas, paprašė jo pasirašyti, kad jis supažindintas su teisėmis ir pareigomis, o jis atsisakė. Įteikė jam pranešimą apie įtarimą, jis skaitė ir atsisakė jį pasirašyti. Išaiškino B. dėl gynėjo, nuoširdžiai rekomendavo gynėją, nes jis nekalbėjo. Viską, ko ji klausė, B. atsakydavo ne į temą, buvo neesminiai dalykai. Jis buvo piktas. Jis pasirodė, kad nesupranta apie ką ji kalba, tylėjo apie įvykį. Ant stalo buvo paruoštas pranešimas apie įtarimą, apklausos metu spausdinami dokumentai, duodami susipažinti įtariamajam ir susipažinus įtariamajam reikia pasirašyti. Prieš apklausą atspausdinamas tipinis dokumentas, duoda vieną dokumentą įtariamajam ir pati žodžiu paaiškina jo teises ir pareigas. Šie dokumentai ir buvo ant stalo. Pareigūnai Č. ir P. vyko į įvykio vietą. Dėl laiko, tai tikriausiai įvyko klaida. Gal iš įvykio aprašo neįrašė. Tokie dalykai nutinka, tačiau retai. Tikriausiai bus suklydusi. Tuo metu kitoje gatvėje turėjo įvykį, tai buvo spausdintinė klaida ir dėl gatvės atliko taisymą. Šie atlikti taisymai yra teisingi ir reikėtų šiais taisymais tikėti. Tai žmogiška klaida. Tą pačią dieną Č. ir P. buvo apklausti, kuomet ir buvo pildomas liudytojo apklausos protokolas. Kiekvieną liudytoją apklausia atskirai ir kiekvienam surašo individualiai. Neatsimena kada pamatė klaidas. Gali būti, kad kai rašė ataskaitą. Negali tiksliai pasakyti, bet telefonu B. įspėjo dėl procesinės padėties, įspėjo dėl gynėjo, kai atvyko taip pat įspėjo dėl advokato. Ką įtariamasis sakė, tą ji ir surašė. Apie patį įvykį įtariamasis tylėjo. Pamena, kad buvo nukentėjusiojo su sužalota lūpa nuotrauka. Nuotrauka buvo pateikta su pareiškimu, kurią pateikė nukentėjusysis. Policiją kvietė B. B., kurios kvietimu policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Ji nepastebėjo, kad būtų nustatyta, jog kažkas iš policijos pareigūnų būtų suinteresuotas tuo iškvietimu. Elektroniniu būdu galima teikti pareiškimą. Ji žino tik numerį 112, kuriuo skambinama policijos pareigūnams. Į įvykį dažniausiai kviečiami tie pareigūnai, kurie yra laisvi ir yra arčiausiai įvykio vietos. Pagal nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apžiūrima įvykio vieta. Jei kiti tyrėjai neužfiksuoja, tai ji užfiksuoja. Konfliktas įvyko prie laiptinės, o pats nukentėjusysis nurodė, kad E. B. pasivijo nukentėjusįjį ir sumušė laiptinėje. Ji nesuformino įvykio vietos apžiūros protokolo. Dažniausiai patruliai, kuomet atvyksta į įvykį, surašo tarnybinį pranešimą, kuris būna baudžiamojoje byloje. Dažniausiai patruliai, pasižiūrėję į tarnybinius pranešimus, atsimena įvykį. Kai apklausinėjo liudytoją B., pastaroji nurodė, kad buvo sūnus. Ji paklausė, kiek sūnui metų ir suprato, kad jis nepilnametis. Ji B. paklausė, ar neprieštaraus, kad bus apklaustas nepilnametis sūnus, tačiau B. kategoriškai atsisakė, kad sūnus būtų apklausiamas ir toliau nurodinėjo kaip jai dirbti. G. V. nebuvo apklausta, nes nei vienas liudytojas nenurodė šios merginos apklausoje. Nukentėjusysis ir jo draugė nurodė, kokie asmenys buvo vakarėlyje. Jeigu G. V. būtų įvardinta, tai būtų apklaususi. Pareigūnų paklausė, ar jie prisimena įvykį. Jie pasakė, kad aplinkybes atsimena. Ji parodė tarnybinį pranešimą ir pareigūnai prisiminė kitas susijusias aplinkybes. Tarnybinį pranešimą rašė vienas iš pareigūnų. Procesiškai vertinant, tai ikiteisminis tyrimas nebuvo lengvas. Sunkumų sukėlė įtariamasis, nes su juo bendrauti buvo iššūkis, neatsakydavo į jos klausimus, tiesiogiai tardavosi su advokatu, būdavo piktas, minėdavo, kad skųs jos veiksmus. Ši byla įsiminė kaip įtariamojo priešiškas nusiteikimas, nes ji norėjo sutaikyti asmenis, bet įtariamasis kategoriškai atsisakė.

Liudytoja E. K. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje, kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Jie nieko nepildo. Informacija gaunama kai žmogus paskambina 112, o tada viską suveda. Kai skambinama 112, operatorius suveda pranešimą ir aplinkybes, kurias nurodo skambinantysis asmuo, nebent yra kokie nors trikdžiai. Policijos registruojamame įvykių registre įkrenta įvykis. Susipažinus su pateikta informacija sprendžiama, ar reikalingi siųsti patruliai, nustato įvykio svarbą ir iškvietimo lygį. Reaguoti reikia iki valandos laiko. Kol bendras pagalbos centras nesuveda pranešimo, registruojamas pirminis laikas. Patruliai nesiunčiami, kol pagalbos centras negauna informacijos. Būna, kad nukentėjusysis sujungiamas su bendruoju pagalbos centru ir tada pareigūnai išsiunčiami į įvykio vietą be pranešimo. Gali būti, kad pagal šį pranešimą šiuo adresu buvo daugiau registruotų pranešimų. Patruliai važiuoja kai yra registruoti pranešimai. Pagal taisykles numatyta, kad važiuoja patruliai, kurie yra arčiausiai įvykio vietos. Patruliai važiuodami ir būdami darbo vietoje mato, kada yra užregistruojami įvykiai. Jokių asmeniškumų negali būti, nebent kai žmogus susistabdo policiją pakeliui ir prašo pagalbos.

2020 m. sausio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesų veiksmų atlikimo protokolu, fotolentelėmis prie jo užfiksuota, kad J. V. pareiškė, jog 2020 m. sausio 1 d., apie 00:05 val. adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, ties daugiabučio ketvirta laiptine, jam iš matymo pažįstamas kaimynas, kurio anketinių ir kontaktinių duomenų nežino, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau du kartus, rankos kumščiu, tyčia smūgiavo į veido sritį, prakirto apatinę lūpą, bėgo kraujas, jautė fizinį skausmą ir kaktos odoje atsirado nubrozdinimas, yra pasipiktinęs minėto kaimyno elgesiu, prašo policijoje pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaimynui taikyti baudžiamojo poveikio priemones.

Tuo pačiu pareiškimu užfiksuota, kad liudytoju apklaustas J. V. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 00:05 val. adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, ties daugiabučio ketvirta laiptine, iš matymo pažįstamas kaimynas, kurio anketinių ir kontaktinių duomenų nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ne mažiau du kartus, rankos kumščiu, tyčia smūgiavo jam į veido sritį, prakirto apatinę lūpą, bėgo kraujas, jautė fizinį skausmą ir kaktos odoje atsirado nubrozdinimas, yra pasipiktinęs minėto kaimyno elgesiu, prašo policijoje pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaimynui taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Konfliktas, jo nuomone, įvyko dėl to, kad grįždamas po fejerverkų, vedėsi į namus savo šunį, o šuo pauostė kaimyno koją, o pastarajam nepatiko ir šis nusprendė jį (J. V.) sumušti. Įvykį matė kartu buvusi jo mergina B. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. 8 (duomenys neskelbtini). Konflikto metu prie laiptinės buvo tik kaimyno žmona ir kaimyno vaikas, daugiau pašalinių asmenų ties laiptine nebuvo. Daugiabučio 4 laiptinė vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Kaimynas yra apie 40 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudų, trumpai kirptų plaukų. Daugiau parodymų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, neturi.

Įvykio vietos apžiūros protokolu atlikta įvykio vietos apžiūra, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad nurodytu adresu yra penkių aukštų gyvenamasis daugiabutis, kuris turi keturias bendro naudojimo laiptines. Ties ketvirta daugiabučio laiptine yra viešos automobilių stovėjimo vietos, kur stovi įvairių markių ir modelių lengvieji automobiliai, neturintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Ties ketvirtos laiptinės durimis yra stoginė, ant betoninių konstrukcijų yra užrašas „76-90“. Apžiūrėjus daugiabučio ketvirtos laiptinės prieigas, jokių objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Daugiabučio ketvirtos laiptinės prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (1 t. b. l. 8–10, 13, 14–15).

ROIK (Registro objekto identifikavimo kodas) 0120000000080 duomenimis užfiksuota, kad 2020 m. sausio 1 d., 00 val. 25 min. fiksuotas privataus asmens - B. B. telefoninis pranešimas apie tai, kad grįžus iš lauko, kaimynas laiptinėje ranka trenkė pranešėjos draugui kelis kartus į veidą. GMP atsisako. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, pasitiko J. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino buvusias aplinkybes (1 t., b. l. 17–18).

ROIK (Registro objekto identifikavimo kodas) 0120000001635 duomenimis užfiksuota, kad 2020 m. sausio 1 d., 12 val. 15 min. fiksuotas J. V. telefoninis skambutis, kurio metu pranešta, kad po fejerverkų, sutikus Naujus metus, jį sumušė kaimynas - prakirto lūpą, sumušė galvą. Kaip galimą liudytoją pranešėjas nurodė B. B., kaip galimą įtariamąjį - kaimyną iš 81-o buto (1 t., b. l. 19–20).

Fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad jose fiksuojami J. V. akivaizdūs sužalojimai, matomas galimai bėgantis kraujas (1 t., b. l. 23–24).

2020 m. sausio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G4/2020(02), iš kurios matyti, kad atlikus tyrimą J. V. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, apatinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2020 m. sausio 1 dieną ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t. b. l. 28).

2020 m. birželio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kurį 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 41D-K- 609 pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus direktorius N. Ž.. Protokole nurodoma, kad paleidus garso įrašą pavadinimu „2020_01_01_00-27-08_37061340598.mp3“ girdimas dviejų moterų balsas (operatorės ir skambinančiosios B. B., kuri praneša, kad kaimynas laiptinėje smūgiavo jos draugui, praskelta lūpa, kraujuoja, bet medikų pagalbos nereikia (1 t., b. l. 31, 32–33).

Iš 2020 m. sausio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. V. pasiūlius pagal šešių asmenų nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, J. V. pareiškė, kad iš veido bruožų atpažįsta asmenį Nr. 2 (nuotrauka Nr. 2 yra E. B. nuotrauka), kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas vyriškis 2020 m. sausio 1 d. apie 00:05 val., jam būnant lauke prie (duomenys neskelbtini), ketvirtos laiptinės, du kartus kumščiu smūgiavo į veido sritį (1 t., b. l. 59).

2020 m. liepos 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo kopija, iš kurio nustatyta, kad įtariamasis E. B. praneša apie įvykį. Protokolu fiksuota, kad kompiuteryje paleidus garso įrašą pavadinimu „2020_01_01_00-07-13_37069988998.mp3 (~339 KB)“ girdimas moteriškas ir vyriškas balsai: E. B. operatorei sako: ė norim pranešti apie kaimynų išpuolį, operatorei paklausus, ir ką jisai daro, girdimas E. B. atsakymas: ėėė, čia yra senas konfliktas, bet čia viskas nuo seno konflikto ir šiandien pratrūko paprasčiausiai. Visiškai neadekvatus jo, užsipuolė. Mes su šeima dvyliktą valandą, prieš dvyliktą išėjom prie laiptinės, operatorei tikslinant, ar užsipuolė, ar žodžiu užsipuolė, ar puolė muštis? fiksuotas E. B. atsakymas: iš pradžių nu kaip pasakyt, keistai puolė, agresyviai. Pradėjo stumdytis mane praeidamas pro šoną su šuniu, paskui gavo atkirtį ir vienu žodžiu aš noriu parašyt pareiškimą apie tai. Fiksuota, kad operatorė tikslina, kokiu adresu pranešėjas lauks, fiksuotas E. B. atsakymas: čia būtų (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Būtent čia aš gyvenu tame. Toliau girdisi, kad tikslinamas durų kodas, aukštas, girdimas E. B. atsakymas: mes antram aukšte gyvenam ir čia yra jau rašyta ant tų, ant tų kaimynų. Yra rašyta ne kartą pareiškimas. Aš čia paprasčiausiai kaip suprantu gal čia yra kažkokia kaip keršto akcija. Į operatorės klausimą, ar reikalinga greitoji pagalba, E. B. atsako: man asmeniškai, ne, tikrai ne. Į operatorės klausimą, nesumušė ar ne? Fiksuotas įtariamojo atsakymas: tik paprasčiausiai užsipuolė mano šeimą ir aš puoliau ją ginti, tą šeimą ir ir. Į tikslinantį operatorės klausimą, kas praneša, fiksuotas atsakymas: E. B.. Yra visiškai neadekvatus žm… išpuolis ir ir ir. Į operatorės klausimą, tai dabar tas kaimynas savo bute, tikriausiai ar ne, girdimas atsakymas: nu jie ką tik grįžo irgi, grynai ir ką tik ką tik su šuniu grįžo ir pradėjo stumdytis pro šoną eidamas. Operatorei pasakius, kad informuoja policiją, E. B. sako: necenzūrinius žodžius pradėjo vartoti ir keiktis prie šeimos. Fiksuota, kad dar sykį patikslinamas adresas, E. B. patikina lauksiantis (2 t., b. l. 59–60).

2020 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apskaitos ir analizės poskyrio pateikta radijo ryšio stotelės garso įrašo kopija. Protokolu užfiksuota, kad kompiuteryje paleidus garso įrašą pavadinimu „1723.wav“ girdimi trys balsai: balsas Nr. 1: 1723 tauras. balsas Nr. 2: girdim. balsas Nr. 1: dėl (duomenys neskelbtini), dar atėjo, kad 78 buto gyventojas į veidą gavo nuo kaimyno. balsas Nr. 3: gerai, pašnekėsim ir su tuo. Garso įrašo trukmė 0:18 s (2 t., b. l. 68–69).

2020 m. liepos 2 d. tarnybiniu pranešimu ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja D. G. išanalizavo registruojamų įvykių registre esančius įtariamojo E. B. ir nukentėjusiojo J. V. kvietimus ir nustatyta, kad 2020 m. birželio 26 d. buvo atlikta policijos registruojamų įvykių registro analizė adresais (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 26 d.

Iš policijos registruojamų įvykio registro matyti, kad 2020 m. sausio 1 d., 00:27 val., registruotas pranešimas ROIK Nr. 0120000000080, kuriuo pranešėja B. B. tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) pranešė, kad „Dabar grįžus iš lauko, Kaimynas laiptinėje ranka trenkė pranešėjos draugui kelis kartus į veidą. GMP atsisako. Pranešėja iš 78 buto. DK – 349. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2020-01-01 00:27“. Ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Taip pat iš policijos registruojamų įvykio registro matyti, kad 2020 m. sausio 1 d., 12:14 val., ROIK Nr. 0120000001635, pranešėjas J. V. tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini), pranešė, kad: „Po fejerverkų sutikus naujus metus mane sumušė kaimynas, prakirto lupą, sumušė galvą. Galimi liudytojai: B. B.. Galimi įtariamieji: kaimynas iš 81 buto vardo nežinau. Nukentėję fiziniai asmenys: Aš J. V. Pranešėjo pateikti kontaktiniai duomenys: Gyvenamoji vieta: Kauno miesto sav., (duomenys neskelbtini); telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini); El. paštas: (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00204-20“.

Taip pat iš policijos registruojamų įvykio registro matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. 14:36 val., ROIK Nr. 0120000001912, kuriuo pranešėjas B. tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) pranešė, kad: „kaimynai nuo pat ryto labai garsiai leidžia muziką, trukdo ilsėtis, garsas labai didelis. Prašoma nuraminti. d/k 349, 2 aukštas.“ Papildomoje informacijoje apie įvykio patikrinimą matyti, kad: „Atvykus pažeidimų nenustatyta, 81-o buto gyventojas E. B., gim. (duomenys neskelbtini), teigė, kad nuolatos konfliktuoja su kaimynais ir dėl to jie jam kviečia policiją. Šiuo metu muziką išjungė.“

Iš policijos registruojamų įvykio registro matyti, kad 2020 m. sausio 1 d., 00:10 val., ROIK Nr. 0120000000032 pranešėjas E. B. tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) pranešė, kad: „Pranešėjo kaimynas elgiasi neadekvačiai, pradėjo lauke stumdytis 24 val., kolioti pranešėjo šeimą necenzūriniais žodžiais, puolė muštis. GMP nereikia. Dabar laukia savo bute. Kaimynas nuėjo į savo butą. Kodas 349, 2 aukštas. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2020-01-01 00:07BPCID=9347138253“. Papildomoje informacijoje apie įvykio patikrinimą matyti, kad: „Atvykus nurodytu adresu mus pasitiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad būnant lauke ir žiūrint fejerverkus kaimynas iš 78 buto pradėjo įžeidinėti jo žmoną ir jį necenzūriniais žodžiais. Pranešėjas turi pretenzijų ir pats atvyks į Santakos PK parašyti pareiškimą. Pareiškimas negautas.“

Iš policijos registruojamų įvykio registro matyti, kad laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 26 d. pranešėjo E. B., tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) ir pranešėjos A. B., tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) registruoti skambučiai dėl:

1) 2019 m. kovo 19 d. 20:43 val., ROIK Nr. 0119000134021, pranešėja A. B. tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) pranešė, kad „dk- 348 Kaimynas atėjęs pas pranešėją prie durų, spyrė jai į duris. Abu stovi vietoje, konfliktuoja.“ Papildomoje informacijoje apie įvykio patikrinimą matyti, kad: „Priimti iš abiejų pusių pareiškimai.“ Skiltyje patikrinimai matyti, kad A. B. pateikė pareiškimą dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) savininko L. J. netinkamo elgesio. Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK po aplinkybių patikrinimo ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.

2) 2019 m. kovo 22 d. 18:15 val., ROIK Nr. 0119000139479, pranešėjas E. B. tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) pranešė, kad: „Nuolat grasina kaimynas iš 78 buto L. J., nori rašyti pareiškimą. Laukia policijos pareigūnų. Laiptinės d. k. 349, antras aukštas.“ Papildomoje informacijoje apie įvykio patikrinimą matyti, kad: „Atvykus nurodytu adresu mus pasitiko E. B., kuris paaiškino, kad kaimynas prie namo laiptinės grasino jį sumušti, dėl to, kad jis kreipėsi į policiją. Taip pat po nakties rado aštriu daiktu suraižytas šarvuotas buto duris. Pasak pranešėjo jam padarytas 1000 eurų nuostolis. Dėl įvykio informuotas NVRS. Surinkta medžiaga, bus persiųsta į Santakos PK“. 2020 m. balandžio 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13178-19, kuriame 2019 m. gegužės 9 d. priimtas nutarimas BPK 3¹str. 1 d. IT sustabdyti.

3) 2019 m. kovo 22 d. 18:15 val., ROIK Nr. 0119000139479, pareiškėjas E. B. pranešė, kad: „2019 m. kovo 22 d. 00.01 val. man einant miegoti aš uždariau savo namų esančiu adresu (duomenys neskelbtini), lauko duris ir palikau jas tvarkingame stovyje, o 2019 m. kovo 22 d. apie 07.40 val. išleidžiant sūnų į mokyklą aš pastebėjau, kad subraižytos lauko durys. Apie padarytą materialinę žalą pranešiu vėliau papildomu pranešimu. Mano buto durys, nesignalizuotos, turtas nedraustas, vaizdo kameromis nestebimos.” Papildomoje informacijoje apie įvykio patikrinimą matyti, kad: „Atvykus nurodytu adresu mus pasitiko E. B., kuris paaiškino, kad kaimynas prie namo laiptinės grasino jį sumušti, dėl to, kad jis kreipėsi į policiją. Taip pat po nakties rado aštriu daiktu suraižytas šarvuotas buto duris. Pasak pranešėjo jam padarytas 1000 eurų nuostolis. Dėl įvykio informuotas NVRS. Surinkta medžiaga, bus persiųsta į Santakos PK.“ Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2019 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo sk. prokuroro A. Č. nutarimu sustabdytas, vadovaujantis BPK 3¹ str. 1 d.

4) 2020 m. sausio 3 d. 14:36 val., ROIK 012000022859, pareiškėjas E. B. pranešė, kad: „2020 m. sausio 3 d. Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VS buvo gautas pil. E. B. pareiškimas reg. Nr. 20-AP-57, apie tai, kad 2019 m. gruodžio 31 d. apie 23.55 val. prie laiptinės kilo konfliktas su nuomininkais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini).“ Papildomoje informacijoje apie įvykio patikrinimą matyti, kad: „Gautas pareiškimas reg. Nr. 20-AP-57. Pradėta ANR teisena nutraukta, ANR Nr. 20109752483.“

5) 2020 m. sausio 19 d. 23:05 val. ROIK Nr. 0120000034864, pranešėjas E. B. tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) pranešė, kad „Adresu (duomenys neskelbtini), garsiai juokiasi, trankosi, triukšmauja, trukdo ilsėtis. Nebe pirmą kartą. Praneša kaimynas.“ Papildomoje informacijoje apie įvykio patikrinimą matyti, kad: „Atvykus nurodytu adresu, triukšmo nebuvo, durų niekas neatidarė, languose buvo tamsu. Pareiškimas negautas.“

6) 2020 m. birželio 6 d. 22:28 val., ROIK Nr. 0120000295046, pranešėja A. B. tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) pranešė, kad: „Adresu (duomenys neskelbtini), šuo loja, trukdo ilsėtis, pranešėja nori pareiškimą rašyt, policijos laukia namuose 81 bute. Papildomai pabendravus telefonu su pranešėja ši paaiškino, kad vyksta balius, triukšmas.“ Papildomoje informacijoje apie įvykio patikrinimą matyti, kad: „Nuvykus nurodytu adresu girdėjosi garsi muzika, užfiksuotas administracinis nusižengimas, surašytas administracinių nusižengimų protokolas vietoje ROIK: 20116556091.“ Pagal administracinių nusižengimo registro duomenis matyti, kad pagal LR ANK ROIK Nr. 20116556091 protokolas išrašytas pil. B. B. pagal LR ANK 488 str. 1 d., t. y. dėl garsios klausomos muzikos, kuomet trikdoma kitų asmenų ramybė (2 t., b. l. 72–74).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Nors kaltinamasis E. B. šioje baudžiamojoje byloje kaltės nepripažino, kaltę neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau jo duotus parodymus apie įvykį teismas vertina kaip paties kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją. Kaltinamojo E. B. parodymus teisme patvirtino jo sutuoktinė A. B. ir sūnus D. B., tačiau paminėtųjų asmenų parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jų turinys neatitinka kitų baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, jų viseto, dėl to atmestini kaip nepagrįsti.

O būtent teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad, kaip seka iš nukentėjusiojo J. V. parodymų esmės, su kaimynais B. iš to paties namo vyksta seni konfliktai dėl laikomo šuns lojimo, kitų menkų priežasčių. 2020 m. sausio 1 d. vidurnaktį jam su drauge B. B. iš lauko grįžtant į nuomojamą butą, o kartu vedantis ir savo šunį, prie laiptinės į daugiabutį įėjimo sutiko visą kaimynų B. šeimą. Anot nukentėjusiojo J. V., prasilenkinat su šiais kaimynais, šuo pasipainiojo E. B. prie kojų, dėl to kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. B. labai supyko. Pagal nukentėjusiojo parodymus, jiems su B. B. kartu su šunimi jau įėjus į daugiabučio namo laiptinės vidų ir priėjus prie savo buto bei B. B. rakinant buto duris, staiga iš paskos atbėgo kaltinamasis E. B. ir ranka trenkė J. V. į veidą, pataikė į kairės pusės lūpą. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kartu su juo buvusi bei viską betarpiškai mačiusi liudytoja B. B., kuri parodė, kad po fejerverkų šaudymo lauke naujųjų metų naktį, jai su šuniuku ir draugu J. V. kartu grįžtant namo, prie daugiabučio laiptinės lauke stovėjo visi B., t.y. kaltinamasis, jo žmona ir jų sūnus. Prasilenkiant dėl šuns įvyko apsižodžiavimas, po ko ji su J. V. ir šunimi įėjo į vidinę namo laiptinę ir priėjo prie savo buto durų. Šiai liudytojai rakinant duris, anot jos parodymų, prie jų pribėgo E. B. ir trenkė į veidą ranka J. V., dėl ko pastarasis nukrito. Tada atbėgo ir A. B., kuri ant jų negražiai šaukė. Liudytoja B. B. pro atrakintas duris skubiai į buto vidų įstūmė J. V., kadangi E. B. vėl norėjo trenkti jos draugui. Buto viduje apžiūrėjo J. V. ir pamatė, kad kraujuoja jo lūpa, dėl ko paskambino 112 pagalbos telefonu. Nors nukentėjusysis J. V. ir liudytoja B. B. yra artimi draugai, tačiau teismas pastebi, kad jų abiejų parodymai tarpusavyje sutampa, ir nekito nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Be to, jų parodymus iš dalies patvirtina ir kiti teisme apklausti liudytojai, t.y. liudytojai L. B., Ž. M., G. V., kurie nurodė, jog po vidurnakčio grįžus atgal į butą pamatė, kad J. V. veidas yra sumuštas, pats J. V. ir B. B. nurodė, kad J. V. sumušė kaimynas E. B.. Nors visi paminėtieji liudytojai yra vienos šventinės kompanijos dalyviai, kurie tarpusavyje gerai sutaria, tačiau teismas jų parodymus vertina kartu su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymai. Kaip nustatyta iš 2020 m. birželio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo, dėl Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, liudytoja B. B. tuojau pat po įvykio skambino pagalbos telefonu 112 ir operatorei teismukai nurodė, kad „mūsų kaimynas mano draugą užkabino ir davė jam į snukį“, „lūpa, kraujuoja, bet medikų pagalbos nereikia“ (1 t., b. l. 31, 32–33). Pažymėtina, kad kaltinamasis E. B. taip skambino pagalbos numeriu 112, tačiau kaip matyti iš jo pokalbio su operatore, kaltinamasis apie vykusį konfliktą kalba aptakiai, įvardindamas jį kaip kaimyno išpuolį prieš šeimą, minėdamas senus konfliktus ir rašytus pareiškimus policijai (2 t., b.l. 59-61). Kaip matyti iš 2020 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo, juo apžiūrėta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apskaitos ir analizės poskyrio pateikta radijo ryšio stotelės garso įrašo kopija, kurioje aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad „dėl (duomenys neskelbtini), dar atėjo, kad 78 buto gyventojas į veidą gavo nuo kaimyno“ (2 t. b.l. 68 ). Teisme liudytoju apklaustas L. J. taip pat iš dalies patvirtino būtent nukentėjusiojo parodymus ir parodė, kad su B. jau seniai turi problemų, tai buvo konfiktiniai kaimynai, o paskambinęs J. V. jam pasakė, kad E. B. naujųjų metų naktį jį sumušė. Paminėtas esmines įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnų D. Č. ir A. P. parodymai, jog tarp pareiškėjo J. V. ir kaimyno kilo žodinis konfliktas, po ko J. V. įėjus į laiptinę, jam iš paskos atbėgo kaimynas iš 81 buto ir kumščiu sudavė į veido sritį bei praskėlė lūpą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie nėra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, be to, jų duoti parodymai nuosekliai papildo jau aukščiau paminėtųjų įrodymų visumą. Teisme liudytoja apklausta policijos pareigūnė E. K. paaiškino, kad galimi tam tikri laikų įrašymo neatitikimai registruojamuose įvykiuose, kadangi tai yra tiek žmogiškasis faktorius, tiek informacijos tikslinimo užtrukimas. Teisme liudytoja apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja D. G. nurodė, kad nors pati tirta nusikalstama veika buvo paprasta, tačiau tyrimas vyko sunkiai dėl paties E. B. itin priešiško nusiteikimo, priešiškai buvo nusiteikusi ir jo sutuoktinė, kuri ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai atsisakė sutikti dėl jų nepilnamečio sūnaus apklausos. Liudytoja D. B. taip pat nurodė, kad kai kurių liudytojų apklausų protokoluose buvo padarytos klaidos, kurios vėliau ranka buvo ištaisytos, tai įvyko dėl didelio darbo krūvio. Liudytojos D. G. ir liudytojo L. J. parodymus dėl konfliktiškų B. būdo patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai: iš policijos registruojamų įvykio registro nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2019-01-01 iki 2020-06-26 pranešėjo E. B. tel. Nr. 8(duomenys neskelbtini) ir pranešėjos A. B. tel. Nr. 8(duomenys neskelbtini) registruoti 6 skambučiai dėl (duomenys neskelbtini) gyventojų įvairių aplinkybių (2 t. b.l. 72-75), kas rodo esant nedraugiškus kaimyninius santykius. Teismas asmenų, kurių santykiai yra konfliktiški, įtempti, parodymus turi vertinti itin įdėmiai, atsargiai, turi įvertinti galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ar interesus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. V. ir liudytojos B. B. parodymais, kurie, pasak kaltinamojo E. B. yra melagingi ir kuriais siekiama nepagrįstai jį apkaltinti dėl susidariusių priešiškų tarpusavio santykių, atkeršyti dėl jo civilizuotu būdu sprendžiamų problemų, susijusių su nukentėjusiojo šuns keliamu triukšmu. Nukentėjusiojo J. V. ir liudytojos B. B. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, be to, juos papildo ir kiti teisiamojo posėdžio metuištirti įrodymai bei apklausti liudytojai. Šiuo atveju kaltinamojo E. B. kaltė yra grindžiama ne vien tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, bet, kaip jau buvo minėta, ir kitais byloje esančiais objektyviai užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais E. B. veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo, juolab kad juos atitinka ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G4/2020(02), kurioje objektyviais tyrimo duomenimis J. V. nustatytas nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kairėje apatinės lūpos pusėje, pereinant į smakro sritį nustatytas rausvas odos nubrozdinimas. Apatinės lūpos minkštuosiuose audiniuose kairėje pusėje raudonos spalvos kraujosruva. Specialisto nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014 konstatavo, kad valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis. Neabejotina, kad daugiabučio namo prieigose, tame tarpe laiptinėje elgesio normos nėra tokios griežtos kaip teatre, apeigose, oficialiame renginyje ir pan., tačiau bet kuriuo atveju visiems mūsų visuomenės nariams yra keliami tie patys elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas sprendžia, E. B. šių elgesio normų nepaisė, todėl jo atlikti priešingi teisei veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. B. pasitvirtino. Tačiau įvertinus teisiamojo posėdžio metu nustatytas faktines aplinkybes, kaltinimas tikslintinas dėl įvykio vietos ir nukentėjusiojo odos nubrozdinimo vietos, nekeičiant paties kaltinimo esmės bei įvertinant teisme prokuroro tikslintas kaltinimo aplinkybes, apie kurias tiek kaltinamasis E. B. tiek jo gynėjas advokatas A. T. buvo 2020 m. rugsėjo 10 d. informuoti prokuratūros elektroniniu paštu (BPK 256 straipsnis), laikant teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymus nustatytomis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad E. B. 2020 m. sausio 1 d. apie 00.05 val. bendro naudojimo pirmo aukšto laiptinėje, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. 78 durų, tyčia, be jokios priežasties kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam J. V. į veidą, tokiu būdu mušdamas padarė jam odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, kairėje apatinės lūpos pusėje, kraujosruvą kairėje apatinės lūpos pusėje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis E. B. veikė tyčia, kadangi pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, socialinę brandą, kaltinamasis aiškiai suvokė, jog darydamas fizinio smurtinio pobūdžio poveikį nukentėjusio J. V. fiziniam kūnui, gali realiai sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, ir to siekė. Įvertinus aukščiau ištirtų įrodymų visetą darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis E. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. B. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Kaltinamojo E. B. padarytas nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, sukelti padariniai. Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. B. neteistas (2 t., b. l. 4), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 5–6), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (2 t., b. l. 11), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 8), nedirbantis, Sodros duomenų bazėje neregistruotas (2 t., b. l. 3), turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisme posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti E. B. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis J. V. šioje baudžiamojoje byloje pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės ir 100 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64–65).

Nukentėjusysis J. V. šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 100 eurų turtinę ir 2000 eurų neturtinę žalą (1 t., b. l. 64–65).

Ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo E. B. nusikalstamos veikos patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija ir begale kitų nemalonių nepatogumų. Visi minėti nusikalstamos veikos padariniai atsiliepia net ir dabar, pasidarė nervingas, jautrus. Taip pat sutriko ir dvasinė sveikata - kamuoja nemiga, negali susikaupti, susikoncentruoti į darbus, nuolat jaučia įtampą bei nesaugumo jausmą dėl savęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, jog neturtinė žala yra dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalimi, mano, jog būtų teisinga (teisėta ir pagrįsta), jeigu iš kaltinamojo E. B. būtų priteista turtinė 100 eurų žala ir neturtinė žala kurią vertinu 2000 eurų. Būtent tokios pinigų sumos prašo atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos nepagrįstas jokiais rašytinais įrodymais, todėl negali būti tenkinamas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijais. Spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvada konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, apatinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Teismo nuomone, nukentėjusiojo sveikatai nekilo rimtų padarinių. Šią išvadą patvirtina tai, kad: 1) proceso metu buvo neabejotinai nustatyta, jog kaltinamojo neteisėtas elgesys buvo spontaniškas ir trumpalaikis, pasireiškė daugiausiai dviem smūgiais nukentėjusiajam į veidą; 2) byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis būtų patyręs stiprų fizinį skausmą, galėjusį sudaryti realią žalą arba pavojų jo sveikatai. Vieninteliai nešališki įvykyje dalyvavę liudytojai – policijos pareigūnai nenurodė, kad nukentėjusysis po jam atlikto smurtinio veiksmo būtų kaip nors matomai išreiškęs šį nemalonų jausmą (pvz., šaukė arba dejavo iš skausmo, prašė padėti ir pan.). Priešingai, liudytojai nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos buvo atsisakyta. Nors įvykio dieną nukentėjusysis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie konfliktą su kaimynu, tačiau į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis atsisakė greitosios medicininės pagalbos. Taip pat paties nukentėjusiojo darytos ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad nukentėjusysis nusifotografavęs besišypsantis.

Pripažintina, kad kaltinamasis E. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. V.. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pavartoto smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, nepatyrė jokių didesnių nepatogumų, nėra liekamųjų reiškinių. Kita vertus duomenų, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl to itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje nėra.

Teismas įvertina, kad be jokios priežasties sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinės būklės pakitimus, iš to kilusius nepatogumus, kai buvo apribotos jo bendravimo galimybės.

Taip pat, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį – E. B., šiuo metu yra nutraukęs darbinius santykius su buvusia darboviete, turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, nepilnametis mokosi. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl, ieškinys, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

2020 m. kovo 4 d. nutarimu E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) m. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju J. V. (2 t., b. l. 33–34), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra: 2 kompaktinės plokštelės su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, atsiųstos kartu su byla (1 t., b. l. 35, 2 t., b. l. 62), kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės radijo stotelės, pateikta su baudžiamąja byla (2 t., b. l. 71), kompaktinė plokštelė su teisme apklausto nepilnamečio D. B. apklausa (2 t., b. l 146), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- per 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

2020 m. kovo 4 d. nutarimu E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) m., bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju J. V., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra: 2 kompaktines plokšteles su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, atsiųstas kartu su byla (1 t., b. l. 35, 2 t., b. l. 62), kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės radijo stotelės, pateiktą su baudžiamąja byla (2 t., b. l. 71), kompaktinę plokštelę su teisme apklausto nepilnamečio D. B. apklausa (2 t., b. l 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiojo naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).