Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, gyvenamą vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2. 2014 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2014-07-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3. 2017 m. gruodžio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 69 MGL (2598,54 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 46 MGL (1732,36 Eur) dydžio bauda, į bausmės dydį įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta galutinė bausmė 42 MGL (1581,72 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta);

4. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d.- 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmė vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Tęsti darbą, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, kurią privalo atlyginti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. A. 2022 m. balandžio 2 d. apie 19.00 val. Kaune, V. Krėvės prospekte iki 1 numeriu pažymėto namo, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Insignia, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,22 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. balandžio 2 d. savo namuose vartojo alkoholį, išgėrė apie litrą degtinės ir pora alaus, apie 19 val. nuėjo iki savo žmonos automobilio pasiimti elektroninės cigaretės. Žmona tuo metu jau miegojo. Kadangi dar buvo likę laiko iki 20 val., iki kada gali įsigyti alkoholio, nutarė sėsti už vairo ir nuvažiuoti savo žmonos automobiliu „Opel insignia“ iki Maximos parduotuvės. Nuvažiavęs iki parduotuvės, nusipirko degtinės ir automobiliu grįžo atgal prie savo namo, kur jį pasistatė. Jokių eismo įvykių sukėlęs nebuvo. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Nurodė, jog sutiktų sumokėti baudą, jei būtų galima dalimis, kadangi šiuo metu sunki materiali padėtis. Taip pat nurodė, jog automobilis „Opel insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo žmonai A. V. - A.. Šis automobilis yra tik jos asmeninė nuosavybė, kadangi 2017 m. vasario 22 d., yra pasirašę povedybinę sutartį. Vairuotojo pažymėjimo neturi apie 8 metai, kadangi jį iš jo atėmė už tai, kad vairavo neblaivus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 2 d. apie 18.55 val., V. Krėvės pr. 1, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pagrindinio kelio įvažiavimo, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Opel, pilkai melsvos spalvos, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas vis bandydamas išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos, įsijungęs atbulinės eigos pavarą, mažiausiai du kartus atsitrenkė į jo gale stovėjusį kitą automobilį Volvo, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį apgadino - sulankstė priekinio valstybinio numerio ženklą ir apgadino priekinį bamperį. Netrukus minėto automobilio vairuotojas iš savo stovėjimo vietos išvažiavo. Nutarė, jog apie šį eismo įvykį turi pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kol vyko pokalbis su operatoriumi, pastebėjo, kad minėtas Opel automobilis su tuo pačiu vairuotoju grįžta atgal į automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilį vairavo vyras, trumpų tamsių plaukų, apie 40 metų amžiaus, vilkėjo mėlynos spalvos striukę. Automobilyje jis buvo vienas. Šio asmens ji nepažįsta, tačiau mano, kad jis gyvena tame pačiame daugiabutyje, kur ir gyvena ji. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė minėtą automobilio vairuotoją (b. l. 36-41).

Liudytoja A. V. - A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Šis automobilis yra tik jos asmeninė nuosavybė, kadangi 2017 m. liepos 22 d. su sutuoktiniu D. A. yra pasirašę povedybinę sutartį. 2022 m. balandžio 2 d. namuose jos vyras išgėrinėjo, gėrė degtinę ir alų. Automobilio raktelius visada laikydavo kambaryje sekcijoje. Apie tai, kad jis su jos automobiliu kažkur važiavo, sužinojo tik tada, kai apie 19 val. paskambinęs jai telefonu paprašė atnešti jo pasą. Nusileidus pamatė, kad stovi policijos pareigūnai. Vyras jai prisipažino, kad išgėręs važiavo į parduotuvę jos automobiliu. Kad jis vairuos jos automobilį, ji tikrai nežinojo, nes dienos metu nuėjo pamiegoti, o pabudo nuo savo vyro skambučio, tada jau jį buvo sulaikę pareigūnai. Po įvykio daug kalbėjosi su vyru apie tai kas įvyko, jis labai gailisi dėl to, ką padarė, prižadėjo niekada daugiau taip nebesielgti. Labai prašo grąžinti jai jos automobilį, nes šiuo metu niekur nedirba ir yra sunku finansiškai (b. l. 42-47).

2022 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. balandžio 2 d. apie 19.00 val. liudytoja A. L. pastebėjo, kaip iš gyvenamojo daugiabučio automobilių stovėjimo vietos, esančios Kaune, V. Krėvės pr. 1, atbuline eiga važiuodamas tamsios spalvos lengvasis automobilis „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino kitą, jo gale stovėjusį lengvąjį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. JMF872, automobilis „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino nežinoma kryptimi. Į įvykį pirmieji reagavo Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės pareigūnai, dirbantys ekipaže „K1733“, kurie atvykę, pastebėjo į įvykio vietą sugrįžusį lengvąjį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo D. A. . Alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0204, 19.20 val. D. A. buvo nustatytas 3.22 promilių neblaivumas (girtumas), 19.38 val. pakartotinai atlikus patikrinimą, nustatytas 3.26 promilių neblaivumas (girtumas). Transporto priemonė „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 6-11).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Antano Žulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 2 d. patruliavo radijo šaukiniu 1733, kartu su vyr. patruliu R. Galijotu. Apie 10.10 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad V. Krėvės pr. 1., Kaunas, galimai neblaivaus vairuotojo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja Audronė Liutkevičienė ir paaiškino įvykio aplinkybes. Jiems privažiavus prie automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo stovėjo vyriškis - D. A. , kuris pasakė, kad ką tik išlipo iš minėto automobilio. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, griuvinėjo, kalbėjo nerišliai, nuo piliečio sklido alkoholio kvapas. Patikrinus D. A. alkotesteriu, pirmo testu 19.20 val. nustatytas 3,22 promilių neblaivumas, antru testu 19.38 val. nustatytas 3,26 promilių neblaivumas (b. l. 52).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaune, V. Krėvės pr. 1. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudarytos foto lentelės (b. l. 15-21).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėta transporto priemonė – „Opel Insignia“,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l 22-35).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. balandžio 2 d. 19.15 val. D. A. tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0204, pirmuoju tikrinimu 19.20 val. nustatytas 3,22 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 19.38 val. nustatytas 3,26 promilių neblaivumas. Užfiksuoti kiti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 56)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje paties kaltinamojo D. A. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. 2022 m. balandžio 2 d. apie 19.00 val. Kaune, V. Krėvės prospekte iki 1 numeriu pažymėto namo, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Insignia, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,22 promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas D. A. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. D. A. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajam D. A. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas tame tarpe ir dėl tapataus nusikaltimo, teistumas išnykęs (b. l. 113-119). D. A. anksčiau baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 130-132), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Kauno filialą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 111 - 112), teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad turi nedarbingumą, kuris nežino kiek tęsis, nes tiriamas dėl vėžinio susirgimo, jo sunki turtinė padėtis, jokio registruotino turto neturi, pajamas sudarė darbo užmokestis apie 770 Eur.

Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, tačiau kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, juolab buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės jų vykdymą atidedant, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, juolab pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog baudos negalėtų sumokėti dėl sunkios finansinės padėties, dėl to, kad dėl sveikatos būklės nedirba, yra nedarbingume, kuris nežino kiek laiko bus tęsiamas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas kaltinamajam yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat įvertinus veikos padarymo motyvus (norėjo papildomai nusipirkti alkoholio), ankstesnį teistumą, kuris išnykęs, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi D. A. kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos atsakomybės nevengė, savo nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nusikalstama veika žala nepadaryta, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nėra, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl sveikatos problemų turi neapibrėžto termino nedarbingumą, todėl teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos D. A. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, D. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam 3 mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant dalinį kaltinamojo judėjimo apribojimą ir skiriant įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos D. A. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

D. A. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (3,22 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas net sunkus neblaivumo laipsnis, ir nebūdamas įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, net neturėdamas šios specialiosios teisės, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tame tarpe ir už tokio pat pobūdžio nusikaltimą, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, nuobaudos įvykdytos, baudos sumokėtos. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas sunkaus neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo sutuoktinei priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Asmuo, kurio turtas gali būti konfiskuotas, A. V.-A., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ji nežinojo, kad vyras pasiėmė automobilio raktelius ir važiavo į parduotuvę, būdamas neblaivus, nes ji miegojo, o automobilis yra jos asmeninė nuosavybė pagal vedybinę sutartį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės ,,Opel Insignia, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3730 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis išlaikytinių neturi, dirba, tačiau dėl sveikatos būklės yra nedarbingume, kuris kaip nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu neaišku kada baigsis, sutuoktinė taip pat nedirba, kaip nurodė pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, jis nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi, todėl sunki šeimos psichologinė ir materialinė padėtis. Šios kaltinamojo finansinę padėtį apibūdinančios aplinkybės bei nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 2500 Eur.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

2022 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilis „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Augenas“, Technikos g. 18 A, Kaune, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintinas transporto priemonės savininkei A. V. - A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu D. A. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuo 23 val. iki 6 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų).

Išaiškinti D. A. , kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 2500 eurų (du tūkstančiai penki šimtai eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g.18 A, Kaune, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti A. V. - A..

Daiktinį įrodymą, įvykio vietos apžiūros protokolo priedo kompaktinę plokštelę, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti byloje.

Išaiškinti D. A., kad probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. Probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.