- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-326-149/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02800-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Rosita Patackienė
- Nuteistasis
- L. K., I. I.
Teisėjas P.Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02800-2013-2
2015 m. balandžio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. K. ir I. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (RAB „Tiltas“ filialo „MO-24“ turto pagrobimo epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
I. I. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str.2 d., 22 str.1 d. 178 str.1 d. ir 178 str.1 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (RAB „Tilts“ filialo „MO-24“ turto pagrobimo epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto pasikėsinimo pagrobti epizodas) laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto pagrobimo epizodas) laisvės atėmimu 5 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (UAB „Autopramoga“ turto pagrobimo epizodas) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (UAB „Hidroma“ turto pagrobimo epizodas) L. K. ir I. I. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.
Taip pat šiuo nuosprendžiu iš nuteistųjų I. I. ir L. K. solidariai priteista: RAB „Tilts“ filialo „MO-24“ naudai 116,86 eurų (403,50 Lt), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 413,21 eurų (1426,73 Lt) padarytai turtinei žalai atlyginti. UAB „Autopramoga“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. I. ir L. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, 2013-10-24, apie 13 val., automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tikslu pagrobti svetimą turtą, atvyko į RAB „TILTS“ filialo „MO-24“ veiklos teritoriją, adresu Pupinės g.1B, Salininkai, įkrovė į automobilį šalia pastato gulintį metalinį lovį Nr.22, 150 kg svorio, 403,50 Lt (116,86 eurų) vertės ir, matant jų veiksmus bendrovės darbuotojui V. V., kuris bandė uždaryti vartus ir neleisti jiems išvažiuoti, automobiliu pasišalino ir taip atvirai pagrobė šios bendrovės turtą, padarė RAB „TILTS“ filialo „MO-24“ 403,50 Lt (116,86 eurų) turtinę žalą.
Be to, I. I. 2013-11-21, apie 13 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, automobiliu VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie Rasų kapinių, esančių Sukilėlių g., Vilniuje, paėmė nuo žemės gulinčius du metalinius, kaltinius tvoros segmentus, 1426,73 Lt (413,21 eurų) vertės, uždėjo ant automobilio stogo ir taip norėjo juos pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jis su bendrininkais buvo pastebėti darbuotojo E. T., kuris skambino policijai. Tuomet jie numetė nuo automobilio stogo metalinius, kaltinius tvoros segmentus ir automobiliu pasišalino. Tokiais veiksmais kaltinamasis I. I. su nenustatytais bendrininkais pasikėsino pagrobti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą, kurio vertė 1426,73 Lt (413,21 eurų).
Be to, I. I. 2013-11-21, apie 15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, automobiliu VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vėl atvažiavo prie Rasų kapinių, esančių Sukilėlių g., Vilniuje, iš kur pagrobė du metalinius, kaltinius tvoros segmentus, kurių vertė 1426,73 Lt (413,21 eurų). Tokiais veiksmais padarė Vilniaus miesto savivaldybei 1426,73 Lt (413,21 eurų) turtinę žalą.
I. I. ir L. K. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2013-10-25 17 val. iki 2013-11-12, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia įsibrovė į UAB „Autopramoga“ saugomą teritoriją, esančią Vilniuje, Gamyklos g. 16, t.y. įvažiavo automobiliu VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į bendrovės teritoriją ir iš ten pagrobė UAB „Autopramoga“ priklausančius daiktus: 8 tvoras (grotas), kurių bendra masė 500 kg ir vertė 341 Lt bei automobilio CHRYSLER 300c, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Autopramoga“, priekinės važiuoklės dalis: amortizatorius – 2 vnt. po 300 Lt kiekvienas, bendros vertės 600 Lt; spyruokles - 2 vnt. po 233,50 Lt kiekviena, bendros vertės 467 Lt; atramas - 2 vnt. po 146,50 Lt kiekviena, bendros vertės 293 Lt; svirtis - 4 vnt. po 80 Lt kiekviena, bendros vertės 320 Lt; stebules - 2 vnt. po 100 Lt kiekviena, bendros vertės 200 Lt; stabilizatorius (1 vnt.) - 333 Lt vertės; stabilizatoriaus traukes - 2 vnt. po 33,50 Lt kiekviena, bendros vertės 67 Lt; stabilizatoriaus įvores - 2 vnt. po 20 Lt kiekviena, bendros vertės 40 Lt; stabdžių diskus - 2 vnt. po 80 Lt kiekvienas, bendros vertės 160 Lt; suportus - 2 vnt. po 400 Lt kiekvienas, bendros vertės 800 Lt; stabdžių kaladėles - 67 Lt vertės; bei galinės važiuoklės dalis: svirtis - 6 vnt. po 80 Lt kiekviena, bendros vertės 480 Lt; kelmus - 2 vnt. po 1200 Lt kiekvienas, bendros vertės 2400 Lt; stebules - 2 vnt. po 133,50 Lt kiekviena, bendros vertės 267 Lt; spyruokles - 2 vnt. po 266,50 Lt kiekviena, bendros vertės 533 Lt; amortizatorius - 2 vnt. po 266,50 Lt kiekvienas, bendros vertės 533 Lt; svirtis - 2 vnt. po 433,50 Lt kiekviena, bendros vertės 867 Lt; atramas - 2 vnt. po 53,50 Lt kiekviena, bendros vertės 107 Lt; diferencialą – 3000 Lt vertės; pusašius - 2 vnt. po 1200 Lt kiekvienas, bendros vertės 2400 Lt; tilto guolius - 2 vnt. po 1000 Lt kiekvienas, bendros vertės 2000 Lt; suportus - 2 vnt. po 433,50 Lt kiekvienas, bendros vertės 867 Lt; stabdžių kaladėles - 67 Lt vertės. Tokiu būdu pagrobė UAB „Autopramoga“ priklausantį 17209 Lt (4984,07 eurų) vertės turtą, t.y. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Be to, I. I. ir L. K. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2013-12-07, apie 11.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į UAB „HIDROMA“ saugomą teritoriją, esančią Vilniuje, Metalo g. 7, t.y. I. I. įvažiavo automobiliu VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įkrovė į automobilį priklausančius UAB „HIDROMA“ du vienetus nekondicinių hidraulinių cilindrų, kiekvienas po 2,5 m ilgio, kurių bendra masė 500 kg, bendros 2 Lt (0,58 eurų) vertės, bandė juos išsivežti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti UAB „HIDROMA“ serviso vadovo Č. S.. Tokiais veiksmais kaltinamieji pasikėsino pagrobti UAB „HIDROMA“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 2 Lt (0,58 eurų), t.y. buvo kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Teismas L. K. ir I. I. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (UAB „Autopramoga“ turto pagrobimo epizodas) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 178 str. 2 d. (UAB „Hidroma“ turto pagrobimo epizodas), nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendį – sušvelninti paskirtą jam bausmę.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirta jam bausmė už tokio pobūdžio nusikaltimą yra per griežta.
Apeliaciniu skundu I. I. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendį – vietoje laisvės atėmimo paskirti jam priverstinį gydymą, kurį reikės pakartoti po 6 mėnesių. Prašo teismo duoti jam dar vieną šansą pasitaisyti, teigia norintis gyventi dorai, mano, kad priverstinis gydymas nuo priklausomybės nuo narkotikų turės jo atžvilgiu didesnį efektą nei laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad, nors jis jau 11 mėnesių nevartoja narkotikų, tačiau, matydamas, kaip laisvės atėmimo vietoje kiti asmenys vartoja narkotikus, dėl nesaugios jį supančios aplinkos jis vėl gali pradėti vartoti narkotikus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų L. K. ir I. I. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Dėl nuteistojo L. K. prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).
Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad L. K. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs tai, kad L. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nedirba, ankščiau baustas administracine tvarka, teistas 10 kartų, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus (t.3 b.l. 112-113), paskyrė L. K. realią laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą BK 178 str. 2 s. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui, kuri yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
Dėl I. I. apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, nėra tapatus bausmei, kadangi jis paprastai skiriamas kartu su BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, taikant bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris yra nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tuo pačiu sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. I. I. siekis pasitaisyti ir noras gyventi dorai yra sveikintini, tačiau teismo vertinimu, jie yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi, įvertinus tai, kad I. I., ankščiau baustas administracine tvarka, teistas 9 kartus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas (vieną apysunkį nusikaltimą ir du nesunkius nusikaltimus, vienas iš jų baigėsi pasikėsinimo stadijoje) padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus (t.2 b.l.141), iki sulaikymo apie 5 mėnesius gydėsi reabilitacijos centre nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir I. I., būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų. Paskirtos I. I. bausmės, savo dydžiu yra artimos BK 178 str. 1 d., 2 d. sankcijose numatytos šios bausmės rūšies minimaliems dydžiams, yra aiškiai ne per griežtos, galutinė bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
Baigus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2015-04-07 Vilniaus apygardos teisme gauti VVGRPT Finansų ir ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Rimantės Motuzatės prašymai priteisti iš I. I. ir L. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas po 34,74 Eur iš kiekvieno.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi įstatyme numatyta teismo teisė, bet ne pareiga, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme. Gi šiuo konkrečiu atveju byla nagrinėjama apeliacine tvarka ir pagal BPK 322 str. 1 d., nepriklausomai nuo to ar nuteistasis dalyvauja teismo posėdyje, ar ne, advokato dalyvavimas yra būtinas, kadangi tokiu būdu įstatymu užtikrinama nuteistojo teisė apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka bei jo teisė į tinkamą teisminę gynybą. Be to, šiuo konkrečiu atveju tarnybos prašymai teisme gauti jau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į nuteistųjų turtinę padėtį, tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
I. I. ir L. K. apeliacinius skundus atmesti.