Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 1985-04-15 Vilniaus m. Tarybų rajono teismo nuosprendžiu pagal LR BK 147 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 2 metais 6 mėnesiais laisvės atėmimo, bausmė atlikta;

2) 1986-10-31 Vilniaus m. Tarybų rajono teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d., 250 str. 2 d., 42 str., 43 str. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) - 3 metais 6 mėnesiais laisvės atėmimo, bausmė atlikta;

4) 1994-09-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d., 147 str. 2 d., 146 str. 3 d., 42 str. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) - 5 metų laisvės atėmimu; bausmė atlikta;

5) 1999-01-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 104 str., 117 str. 1 d., 118 str. 3 d., 131 str. 2 d., 42 str. 1 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) - 12 metų laisvės atėmimu; bausmė atlikta;

6) 2010-12-09 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d., 236 str. l d. - 4 mėn. laisvės atėmimo, 2011-08-05 paleistas atlikęs bausmę;

8) 2013-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 50 parų areštas; bausmė atlikta; 9) 2014-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu - iki 6 mėnesių laisvės atėmimo, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013-05-31 01.08 val. iki 2013-05-31 12.35 val. ir nuo 2014-09-29 iki 2014-11-20, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (du epizodai), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., BK 178 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.,

1) 1996-02-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 232¹str. 1 d. (1961 m. LR BK redakcija) 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR 1995-12-21 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., neatliktoji bausmės dalis sumažinta 1/3, galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 1996-07-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 232¹str. 1 d. (1961 m. LR BK redakcija) 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 1997-12-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 232¹str. 1 d (1961 m. LR BK redakcija) 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2000-01-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 227 str. 2 d., 112 str. 1 d. (1961 m. LR BK redakcija) 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2004-01-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6) 2005-01-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (du epizodai), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Kvalifikuojant kaltinamųjų I. I. bei L. K. veiksmus pagal jiems pateiktus kaltinimus teismas vertina šiuos svarbiausius aspektus, o būtent: ar jų veikoje yra įsibrovimo į saugomą teritoriją kvalifikuojantis požymis, kokį turtą jie pagrobė ir kokia jo vertė, ar nusikalstama veika buvo baigta, veiksmai buvo vykdomi slaptai ar atvirai.

Svetimo turto pagrobimo įsibraunant į saugomą teritoriją atveju kvalifikuojama nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Tiek alternatyvi vieta –„saugoma teritorija“, tiek būdas –„įsibrovimas“ yra būtini Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties objektyvieji požymiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką saugoma teritorija yra apibrėžtas žemės (vandens) plotas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolat ar laikinai saugoti materialinės vertybes, saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiosiomis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Atskleidžiant šios veikos kvalifikuojantį požymį- „įsibrovimą“, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje traktuoja tai kaip slaptą ar atvirą patekimą į saugomą teritoriją. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės pateikti į tam tikrą objektą. Patekimas gali būti ribojamas laiku, subjektais (kai vieniems asmenims, pvz. darbuotojams, galima patekti, o pašaliniams - tik su leidimu ir pan.). Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko (valdytojo) valios. Dažniausiai įsibrovimas padaromas įveikiant kliūtis, susijusias su tam tikrų daiktų vientisumo pažeidimu, tačiau tai nėra būtinas įsibrovimo požymis, kaip ir patekimas į objektą naudojant apgaulę.

Nusikalstamos veikos baigtumą ar pasikėsinimą atriboja galimybė asmeniui visiškai disponuoti pagrobtu turtu.

Esminis atvirosios vagystės, kvalifikuojamos pagal BK 178 str. 2 d., požymis, skiriantis ją nuo slaptosios, yra kaltininko veiksmų atvirumas, t.y. kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, jog asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę ignoruoja. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą.

Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji turėtų būti laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui disponuoti pavogtu daiktu ( paslėpti, išmesti ir pan.).

Ribotos atsakomybės bendrovės „Tilts“ filialo MO-24 turto pagrobimo epizodas

Be kaltinamųjų I. I. ir L. K. parodymų, kuriuose jie pripažįsta metalinio lovio pagrobimo faktą iš gamybinės teritorijos Pupinės g. 1B, Salininkuose, jų kaltė įrodyta įvykio vietos apžiūros rezultatais, liudytojų V. V., S. Č. parodymais, daiktiniais įrodymais.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba bendrovėje „Tilts“. Teritorija aptverta, bet dienos metu po teritoriją važinėja mašinos, vartai atidaryti. Įvykio dieną, po pietų bendrovės teritorijoje pamatė, kad pora vyrų į stovintį automobilį krauna metalą. Suprato, kad jie gali išvažiuoti, bėgo prie vartų uždaryti juos, tačiau automobilis vis tiek trenkėsi į vartus ir išvažiavo. Po smūgio į vartus nuo automobilio nukrito apdailos detalė („moldingas“). Automobilio bagažinėje matė gabalą metalo. Vairuotojo ir kito asmens požymių jis neįsižiūrėjo.

Liudytojas S. Č. parodė, kad dirba bendrovėje „Tilts“, kurios gamybinė teritorija yra Pupinės g.1B, Salininkuose. Teritorija aptverta tvora, bet vartai dienos metu nerakinami, todėl įvažiuoti gali bet kas. Vaizdo kamerų tuomet taip pat nebuvo, šiuo metu jos yra įrengtos. Vartai buvo rakinami tik nakčiai. Įvykio dieną pamatė bėgantį darbuotoją V. V., kuris prašė uždaryti bendrovės vartus, nes vyksta metalo vagystė. Pribėgo prie vartų, uždarė, vos spėjo atšokti, nes automobilis VW Passat, trenkėsi tiesiog į vartus ir išvažiavo. Atsimena du valstybinio numerio skaičius 88. Žmonės, kurie važiavo automobiliu, matė juos, kaip ir matė, jog yra rakinami vartai. Veidų jis neįsižiūrėjo. Jeigu jie būtų neatšokę, būtų galėję juos užmušti. Buvo pamesta automobilio apdailos detalė, vairuotojų vadinama „moldingu“.

2013-10-24 RAB „TILTS“ filialo MO-24 direktorius I. P. kreipėsi su pareiškimu į policijos įstaigą dėl apie 150 kg metalo gaminių vagystės. Pareiškime nurodė, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasikrovęs metalo gaminį, trenkėsi į vartus ir pasišalino iš teritorijos. Apie įvykį pranešta 2-ajam policijos komisariatui (t.1 b.l.27).

Įvykio vietoje buvo rasta automobilio VW Passat apdailos detalė („moldingas“) (t.1 b.l.39).

Kaip matyti iš kaltinamųjų I. I., L. K., liudytojų V. V., S. Č. parodymų, įvykio vietos apžiūros bendrovės teritorija aptverta, tačiau vartai atidaryti (t.1 b.l.41), į teritoriją dienos metu leista įvažiuoti automobiliams, vaikščioti piliečiams. Kaip paaiškino liudytojas S. Č., vartai buvo uždaromi tik nakčiai, po įvykdytos vagystės buvo įrengtos vaizdo kameros. Taigi teritorija neatitinka saugomos teritorijos sąvokos. Tai matyti iš įvykio vietos nuotraukų (t.1 b.l. 40-41). Atitinkamai kaltinamųjų veikoje nėra šio pagrobimo veiką kvalifikuojančio požymio, kuris buvo nepagrįstai nurodytas pirminiame jiems pareikštame kaltinime (teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinimas dėl šio epizodo buvo pakeistas kaltinimu atvirąja vagyste). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji apsižiūrėjo, rado gulintį prie pastato metalo gaminį, įkrovė jį į automobilį ir ketino išvažiuoti, tačiau buvo pastebėti įmonės darbuotojų V. V. ir S. Č.. Kaltinamieji suvokė šį momentą, kad juos jau stebi žmonės, nepaisydami to jie tęsė savo veiksmus - išvažiavo su pagrobtu turtu, automobiliu atidarydami vartus, kuriuos rakino darbuotojai. Tokiu būdu, kaltinamųjų pradėtas kaip slaptas svetimo turto pagrobimas peraugo į atvirą ir todėl kaltinamųjų veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kaip atviroji svetimo turto vagystė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. pateikė: „Pinigų išmokėjimo kvitus“ (kopijas), 5 lapai ir 6 lapus su sąrašais dėl metalo pridavimo, iš kurių matyti, kad kaltinamasis L. K. 2013-11-04 / 2013-11- pridavinėjo UAB „Rabelus“ metalą, tačiau automobilių detalių tarp priduoto metalo laužo nebuvo (t.1 b.l.118-128).

Tokiu būdu, įvertinęs kaltinamųjų ir liudytojų D. Z. bei M. S. parodymus, įvykio vietos apžiūros rezultatus (t.1 b.l. 44-47), vaizdo medžiagą (t.1 b.l.116), teismas daro išvadą, kad teritorija neatitinka saugomos teritorijos apibrėžimo ir šis pagrobimą kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo pašalinamas.

Be to, baudžiamojoje byloje, kas yra nustatyta teismo proceso metu, nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji I. I. ir L. K., veikdami kartu, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2013-10-25 17 val. iki 2013-11-12, iš UAB „Autopramoga“ veiklos teritorijos pagrobė ne tik 8 vnt. tvoros (grotas), kurių bendra masė 500 kg ir vertė 341 Lt, bet ir automobilio CHRYSLER 300c, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Autopramoga“, priekinės važiuoklės dalis: amortizatorius – 2 vnt. po 300 Lt kiekvienas, bendros vertės 600 Lt; spyruokles - 2 vnt. po 233,50 Lt kiekviena, bendros vertės 467 Lt; atramas - 2 vnt. po 146,50 Lt kiekviena, bendros vertės 293 Lt; svirtis - 4 vnt. po 80 Lt kiekviena, bendros vertės 320 Lt; stebules - 2 vnt. po 100 Lt kiekviena, bendros vertės 200 Lt; stabilizatorius (1 vnt.)- 333 Lt vertės; stabilizatoriaus traukes - 2 vnt. po 33,50 Lt kiekviena, bendros vertės 67 Lt; stabilizatoriaus įvores - 2 vnt. po 20 Lt kiekviena, bendros vertės 40 Lt; stabdžių diskus - 2 vnt. po 80 Lt kiekvienas, bendros vertės 160 Lt; suportus - 2 vnt. po 400 Lt kiekvienas, bendros vertės 800 Lt; stabdžių kaladėles - 67 Lt vertės; bei galinės važiuoklės dalis: svirtis - 6 vnt. po 80 Lt kiekviena, bendros vertės 480 Lt; kelmus - 2 vnt. po 1200 Lt kiekvienas, bendros vertės 2400 Lt; stebules - 2 vnt. po 133,50 Lt kiekviena, bendros vertės 267 Lt; spyruokles - 2 vnt. po 266,50 Lt kiekviena, bendros vertės 533 Lt; amortizatorius - 2 vnt. po 266,50 Lt kiekvienas, bendros vertės 533 Lt; svirtis - 2 vnt. po 433,50 Lt kiekviena, bendros vertės 867 Lt; atramas - 2 vnt. po 53,50 Lt kiekviena, bendros vertės 107 Lt; diferencialą – 3000 Lt vertės; pusašius - 2 vnt. po 1200 Lt kiekvienas, bendros vertės 2400 Lt; tilto guolius - 2 vnt. po 1000 Lt kiekvienas, bendros vertės 2000 Lt; suportus - 2 vnt. po 433,50 Lt kiekvienas, bendros vertės 867 Lt; stabdžių kaladėles - 67 Lt vertės, t.y. UAB „Autopramoga“ priklausantį 17209 Lt vertės turtą.

Kaltinamieji pripažįsta, kad apžiūrėdavo teritoriją pėsti, po ko važiuodavo automobiliu VW Passat, kurį vairavo I. I., ir per kelis kartus išvežė 8 segmentus tvoros, tačiau nurodo, kad automobilių detalių nevogė. Kaip matyti iš D. Z. (UAB „Autopramoga“ direktorius) pateiktų vaizdo įrašų, yra užfiksuota, kaip kaltinamieji vaikšto po teritoriją, kaip važiuoja ir išvažiuoja automobilis VW Passat, prikrautas vamzdžių ir kito metalo, tačiau vaizdo įrašuose nėra, kad automobilis išvežtų ar kaltinamieji išneštų daiktus, kurie būtų panašūs į automobilių detales (t.1 b.l. 116). Kaltinamasis L. K. su bendrininku nepridavinėjo į metalo supirktuvę detalių nuo automobilių (t.1 b.l.118-128).

Tokiu būdu, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma yra nustatyta, kad kaltinamieji pagrobė iš UAB „Autopramoga“ 8 segmentus metalinės tvoros, kurių svoris 500 kg ir vertė 341 Lt (98,76 eurų).

Taip pat nepasitvirtina ir kaltinamiesiems inkriminuotas pagrobimą kvalifikuojantis požymis, o būtent tai, kad vagystę jie vykdė iš saugomos teritorijos, kadangi vagystės vieta neatitinka šios sąvokos: vartai yra atidaryti, dienos metu įvažiuoti ir užeiti į teritoriją, kurioje yra keletas įmonių, gali bet kuris pilietis. Apie tai teismui parodė ir bendrovės direktorius liudytojas D. Z..

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagal šį kaltinimo epizodą I. I. ir L. K. išteisintini, kadangi po padarytos veikos buvo priimtas įstatymas, kuriuo panaikinamas padarytos veikos nusikalstamumas: 2014 m. gruodžio 18 d. priimtas įstatymas Nr.XII-1481 (įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.), kuriuo padaryti pakeitimai BK 190 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės - kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nusikalstamą veiką panaikinantis, bausmę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią. Todėl jis taikytinas kaltinamųjų epizodui dėl UAB „Autopramoga“ turto už 341 Lt (98,76 eurų) pagrobimą. Pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL dydžio.

Rasų kapinių turto (savivaldybės) pasikėsinimo ir pagrobimo epizodas

Kaltinamasis I. I. pripažino šių veikų padarymo faktą. Nurodė, kad vykdė šias veikas su nepažįstamais vyrais. Pirmą kartą pagrobti tvoros segmentų nepavyko, nes jiems sutrukdė, antrą kartą tvoros segmentus išvežė automobiliu, pridavė į metalo supirktuvę.

Liudytojas E. T. parodė, kad įvykio dieną jis vykdė kapinių tvarkymo darbus, kai pamatė, kaip keturi asmenys neša metalinę kapinių tvorą. Jie nešėsi tvorą į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią iš karto prie kapinių ir krovė į automobilį VW Passat, padėjo metalinius tvoros segmentus ant stogo. Jis išlipo iš mašinos, priėjo prie šių asmenų ir paklausė, ką jie čia daro, kur neša tvorą. Jam atsakė, kad sargas paprašė išvežti tvorą. Kadangi apie trejus metus jo įmonė valė Rasų kapines, jis jose dirbo ir niekada nematė šių asmenų, jam tai sukėlė įtarimą, jis išsitraukė telefoną skambinti policijai. Apie tai pranešė ir vyriškiams. Tai išgirdę asmenys viską metė ir pradėjo bėgti, vairuotojas įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Užsirašė mašinos valstybinį numerį ir pranešė policijai.

Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo eigoje atpažino I. I., kaip vyriškį, kuris 2013-11-21 apie 13 val., prie Rasų kapinių, Vilniuje, Sukilėlių g., Vilniuje į automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), krovė metalinės tvoros segmentus, po ko su minėtu automobiliu pasišalino (b.l. 133, t. 1).

Dėl šių įvykių 2013-12-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-12-02 raštu kreipėsi į policijos įstaigą (t.1 b.l.63).

Iš bylai pateiktos ir sudarytos pagal 2013 m. kainas sąmatos matyti, kad 2 kaltinio metalo segmentų kaina 1179,12 Lt, su PVM 1426,73 Lt (t.1 b.l.64,75).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad toje vietoje, kur buvo įvykdyta vagystė, tvora buvo apgadinta eismo įvykio metu, kas leido gulinčius kaltinio metalo tvoros segmentus atskirti ir pagrobti (t.1 b.l.65-71).

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis su tyrimo nenustatytais asmenimis pasikėsino, o vėliau ir įvykdė Vilniaus miesto savivaldybės turto (Rasų kapinių tvoros segmentų) už 1426,73 Lt (413,21 eurų) vagystę. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 178 str.1d. bei 178 str.1d. Epizodai atskirti laiku, aplinkybėmis, todėl kvalifikuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos.

Kaltinamieji I. I. ir L. K. pripažino veikos padarymo faktą, tai, kad jie automobiliu kėsinosi pagrobti iš Metalo gt. 7, Vilniuje, teritorijos, kurioje yra dislokuota keletas įmonių, du metalinius cilindrus, tačiau buvo sulaikyti: L. K. pabėgo su ikiteisminio tyrimo nenustatytais vyrais, o I. I. buvo sulaikytas su automobiliu.

Liudytojas Č. S. parodė, kad dirba UAB „HIDROMA“ serviso vadovu. Servisas yra Vilniuje, adresu Metalo g.7. Firmos teritorija yra aptverta, bet sargo nėra. Dienos metu įvažiuoti ar užeiti į teritoriją galėjo bet kas, ten yra gamybiniai pastatai. Vagystės dieną vaizdo kameros buvo, bet dar neįjungtos, įjungė vėliau. Vagystės dieną matė, kad iš teritorijos išvažiuoja automobilis VW PASSAT, kuriame (bagažinėje) guli metaliniai cilindrai. Išlipo iš savo automobilio ir sustabdė automobilį VW PASSAT. Po ko iškart atėmė iš minėto vairuotojo raktus nuo minėto automobilio, ir sulaikė vyriškį, kuris sėdėjo už vairo. Sulaikymo metu sužinojo minėto vyriškio vardą bei pavardę - I. I.. Kitas, tyrimo metu atpažino jį - L. K., išlipo kartu su dar dviem vyriškiais, kurių bruožų neįsidėmėjo, ir pabėgo. Liko I. I., nes jį laikė už rankos ir prispaudęs prie jo automobilio. Paskambino UAB „Hidroma“ direktoriui ir pranešė apie vagystės faktą. Iškvietė policiją. Iš automobilio VW PASSAT buvo paimti du metaliniai hidrocilindrai ir grąžinti jų bendrovei.

Kadangi iš surinktų ir teismo patikrintų įrodymų teismas daro išvadą, kad vagystė buvo vykdoma iš teritorijos, kuri neatitiko saugomos teritorijos sąvokos, šio vagystę kvalifikuojančio požymio veikoje nėra.

Kaip nurodo UAB „ Hidroma“ turto, į kurio pagrobimą kėsinosi kaltinamieji, vertė yra 2 Lt (0,58 eurocentų) (t.1 b.l.82).

Pagal šį kaltinimą I. I. ir L. K. išteisintini, kadangi jų veikoje nėra vagystę kvalifikuojančio požymio (įsibrovimo į saugomą teritoriją), o kėsintosi pagrobti turto vertė nesant vagystę kvalifikuojančių požymių baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamiesiems I. I. ir L. K. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis I. I. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir du nusikaltimus, kurie įstatymo yra priskiriami prie nesunkių (vienas iš jų baigėsi pasikėsinimo stadijoje).

Kaltinamasis I. I. teisiamas yra dešimtą kartą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.).

I. I. sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis pripažino nusikalstamų veikų padarymo faktus, gailisi, ikiteisminio tyrimo metu padėjo nustatyti veikos aplinkybes, įvykio vietoje nurodė, kaip jos buvo vykdomos ir kur buvo priduotas metalas (t.2 b.l.51-58).

Kaltinamasis I. I. iki nusikaltimo padarymo buvo baustas administracinėmis nuobaudomis pagal LR ATPK 44 str. 2 d. (narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo), 50 str. (nedidelė vagystė) (t.2 b.l.78-81). Jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus (t.2 b.l.141). Iki sulaikymo apie 5 mėnesius gydėsi reabilitacijos centre nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų.

Ankstesni teistumai ir realus laisvės atėmimo bausmių atlikimas teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui iki šiol neturėjo. 2013-08-08 jis buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų, po ko vykdė eilę savanaudiškų nusikalstamų veikų (t.2 b.l.84-93). Esant nusikaltimų recidyvui (Lietuvos Respublikos BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytos turtinės žalos dydį, tai, kad vienas iš nusikalstamų epizodų baigėsi pasikėsinimo stadijoje, bei tai, kad I. I. serga hepatitu C bei jam diagnozuotas ŽIV, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausmę, nežymiai viršijančią numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamasis L. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą.

Teisiamas yra vienuoliktą kartą.

Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.).

L. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis pripažino nusikalstamos veikos padarymo faktą, gailisi, ikiteisminio tyrimo metu padėjo nustatyti veikos aplinkybes, įvykio vietoje nurodė, kaip ji buvo vykdoma ir kur buvo priduotas metalas (t.3, b.l. 22-23, 27).

Kaltinamasis L. K. iki nusikaltimo padarymo buvo baustas administracinėmis nuobaudomis pagal LR ATPK 44 str. 2d. (narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) (t.3 b.l.33-36). Jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus (t.3 b.l. 112-113).

L. K. teistumai rodo jo polinkį nusikalsti, matyti, kad ankstesni teistumai ir realus laisvės atėmimo bausmių atlikimas teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui iki šiol neturėjo. Tinkamų išvadų dėl savo elgesio iki šiol jis nedaro. Esant nusikaltimų recidyvui (Lietuvos Respublikos BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvykdytu nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį (403,50 Lt) bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nežymiai viršija numatytos bausmės rūšies minimumą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-628/2013). Remiantis teisės normose įtvirtintu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika laikytina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti įrodytas, turi būti nustatyta, kad asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kad tarp kalto asmens veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką arba palieka nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (LR BPK 115 str. 3 d.).

RAB „Tilts“ filialo „MO-24“ 403,50 Lt (116,86 eurų) dydžio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1426,73 Lt (413,21 eurų) dydžio civiliniai ieškiniai bylos duomenimis įrodyti ir tenkintini.

Iš RAB „Tilts“ filialo „ MO-24“ civilinio ieškinio pareiškimo ir esamų rašytinių įrodymų matyti, kad buvo pagrobtas metalinis lovys Nr.22, jo svoris 150 kg. Kilogramo kaina yra 2,22 Lt (t.1 b.l.33), tokiu būdu 150 kg metalo vertė su PVM sudaro 403,50 Lt (116,86 eurų).

Vilniaus miesto savivaldybės administraciniai padaryta žala sudaro: dviejų kaltinio metalo segmentų kiekis 9,826 kv.m., vertė 1179,12 Lt (t.1 b.l.64, lokalinė sąmata pagal 2013 m. spalio mėn. kainas), kas su PVM sudaro 1426,73 Lt arba 413,21 eurų sumą.

UAB „Autopramoga“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

CD vaizdo įrašai iš įvykio vietos (t. 1, b.l. 61, 116) turi būti saugomi prie baudžiamosios bylos.

Įpakavimą, kuriame yra dvi automobilio apdailos juostelės ir šeši fiksatoriai (saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikintas.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam I. I. paskirtos kardomosios priemonės (dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje) keistinos į suėmimą, kadangi jis yra suimtas kitoje byloje, realiai kitos kardomosios priemonės negali būti vykdomos.

Kaltinamajam L. K. iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

I. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str.2d., 22 str.1d. 178 str.1d. ir 178 str.1d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (RAB „Tilts“ filialo „MO-24“ turto pagrobimo epizodas) - 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto pasikėsinimo pagrobti epizodas) 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto pagrobimo epizodas) 5 mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4d. pagrindu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 10 d.

Kardomąją priemonę nuteistajam pakeisti iš dokumentų paėmimo ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje į suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.

Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-12-07 11.10 val. iki 2013-12-07 20.10 val. (vieną parą) ir nuo 2014-03-06 12.10 val. iki 2014-03-08 10.17 val. (dvi paras).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. (UAB „Autopramoga“ turto pagrobimo epizodas) I. I. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d. 178 str. 2d. (UAB „Hidroma“ turto pagrobimo epizodas) I. I. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (RAB „Tiltas“ filialo „MO-24“ turto pagrobimo epizodas) ir nuteisti 5 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę nuteistajam, iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (UAB „Autopramoga“ turto pagrobimo epizodas) L. K. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. (UAB „Hidroma“ turto pagrobimo epizodas) L. K. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

Informuoti prokurorą, kad teismo nuosprendis dalyje dėl išteisinimo gali būti pagrindu pradėti I. I. ir L. K. administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną.

Priteisti iš nuteistųjų I. I. ir L. K. solidariai ;

RAB „Tilts“ filialo „MO-24“ žalai atlyginti 116,86 eurų (403,50 Lt),Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 413,21 eurų (1426,73 Lt).

UAB „Autopramoga“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

CD vaizdo įrašus iš įvykio vietos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Įpakavimą, kuriame yra dvi automobilio apdailos juostelės ir šeši fiksatoriai (saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.