- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-31
- Bylos Nr.
- II-129-995/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00047-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vaida Railienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (toliau – pareiškėjo) G. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_9315-2022 panaikinimo ar panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjui G. R. 2022 m. birželio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 60-ANR_P-2280-2022 surašytas už tai, kad jis 2022 m. birželio 21 d., 09.51 val., Šventosios g. 1, Palangos mieste, vairavo transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,45 promilės ir 1,34 promilės neblaivumas, ir kai sustabdyta teisė vairuoti. Tokiais savo veiksmais G. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Administracinio nusižengimo protokole jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9315-2022 G. R. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 1300 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas G. R. apskundė apylinkės teismui.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas G. R. skundu reiškia kelis alternatyvius reikalavimus. Jis prašo panaikinti 2022 m. liepos 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9315-2022. Pripažinus, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje nutraukti. Nepanaikinus skundžiamo 2022 m. liepos 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N-9315-2022 ir nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos šioje jo atžvilgiu, pripažinti, kad G. R. atliktas neblaivumo patikrinimas neįrodo, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir perkvalifikuoti padarytą administracinį nusižengimą į ANK 424 straipsnio 2 dalį bei paskirti įstatymų nustatytą minimalią nuobaudą. Netenkinus pirmiau išvardintų prašymų, pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. R. paskirtą administracinę nuobaudą - 1300 Eur baudą, atsižvelgiant į skunde išdėstytas administracinio nusižengimo padarymo švelninančias aplinkybes, panaikinti ir paskirti pusę minimalios arba minimalią ANK 424 straipsnio 4 dalyje (prašyme klaidingai nurodyta paskirti pusę minimalios ar minimalią baudą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje), numatytą administracinę nuobaudą.
3.1. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. birželio 21 d., 9.51 val., Palangoje, jis patruliuojančių policijos pareigūnų buvo sustabdytas Šventosios g. 1 ir patikrintas jo blaivumas alkotesteriu. Tikrinant blaivumą alkotesteriu, jis pirmą kartą įpūtė 1,45 promilės. G. R. pareigūnams paaiškino, kad vartoja vaistus, kas greičiausiai galėjo turėti įtakos jo neblaivumo tikrinimo rezultatams, taip pat su savo sugyventine ryte išgėrė taurę vyno prieš pat sėdant prie automobilio vairo. Pareigūnams pasiūlius pasitikrinti blaivumą pakartotinai, jis antrą kartą įpūtė 1,34 promilės. Akivaizdu, kad einant laiko tarpui, jo neblaivumo laipsnis aktyviai mažėjo. Dėl šios priežasties pareigūnai turėjo pasiūlyti šiam pasitikrinti neblaivumą gydymo įstaigoje, pasidarant kraujo tyrimą. Nepaisant to, Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiasis patrulis G. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 60-ANR-P-2279-2022. Iš didelio pasimetimo ir susijaudinimo, bei dėl to, kad jam nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. protokolo neginčijo, priešingai, sutiko su padarytu pažeidimu, nurodė, kad gailisi. Po protokolo surašymo, jis, nuėjęs į savo automobilį pasitikrino blaivumą savo turimu alkotesteriu ir šio rodmenys rodė 0,28 promilės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad nėra žinoma, ar policijos pareigūnų alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas jis buvo patikrintas ir turėjo patvirtintą metrologinės patikros atlikimą liudijantį dokumentą bei galėjo tiksliai parodyti neblaivumo laipsnį.
3.2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo to momento, dar prieš pradedant rašyti protokolą, pareigūnai privalėjo administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui išaiškinti jo procesines teises, tačiau jokių procesinių teisių neišaiškino, apie jas net neužsiminė, apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešė. Pabrėžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę ne tik neduoti parodymų, nerašyti jokių paaiškinimų, bet ir teisę turėti atstovą, susipažinti su bylos medžiaga ir kt. Šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo ir patirties panašiose situacijose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl didelio susijaudinimo ir pasimetimo pasidavė pareigūnų daromai įtakai, sutiko su pažeidimu, nežinodamas savo procesinių teisių nesikreipė į instituciją, nepateikė savo parodymų ir paaiškinimų nagrinėjant bylą Institucijoje, apie galimą teisinę gynybą sužinojo tik gavus Institucijoje priimtą nutarimą ir patarus pažįstamiems, kad šis gali ginčyti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
3.3. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo nuomone, Institucijoje priimtas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo, jam turi būti nutraukta, kadangi nėra tikslių duomenų apie policijos pareigūnų naudotą alkotesterį, jo patikrinimą meteorologine patikra, dėl ko nėra akivaizdžių duomenų, patvirtinančių, kad jis vairavo neblaivus.
3.4. Pareiškėjas taip pat neginčija fakto, kad jis vairavo transporto priemonę, tačiau apie tai, kad jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones jis nežinojo, dėl to, kad pareigūnai jam to neišaiškino, taip pat neįteikė jokio dokumento, kuriame būtu tai nurodyta. Dėl šių priežasčių, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, kadangi nėra padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Jei teismas, nepanaikins nutarimo ir administracinės teisenos nenutrauks, pareiškėjas prašo pripažinti, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai tokia teisė jam sustabdyta ir perkvalifikuoti administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį bei paskirti minimalią šiame straipsnyje numatytą administracinę nuobaudą.
3.5. Taip pat pareiškėjas reiškia alternatyvų reikalavimą, ir prašo paskirti mažesnę, negu minimalią arba minimalią ANK 424 straipsnio 4 dalyje, nustatytą administracinę nuobaudą, nes pareigūnams jį sustabdžius, jis nesipriešino, bendravo mandagiai, vykdė visus teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, pareigūnui paprašius pasitikrinti blaivumą, patikros nevengė, kadangi manė, jog yra visiškai blaivus. Pareigūnams rašant protokolą su pažeidimu sutiko, nurodė, kad gailisi dėl to, kad buvo pasimetęs ir sutrikęs, išsigandęs, kadangi visiškai nesitikėjo tokių alkotesterio parodymų, nustatant jam vidutinį girtumo laipsnį. Atsižvelgiant į tai mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę, negu minimalią arba minimalią ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinę nuobaudą.
4. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje. Institucijai nekyla abejonių, kad G. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Institucija mano, kad pareiškėjo teiginiai, kad prietaisas netinkamas naudojimui yra tik jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Pareiškėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, t. y. paskirta minimali bauda. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Institucijos nuomone naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytai motyvais nėra teisinio pagrindo. Prašo pareiškėjo skundą nagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.
5. Į teismo posėdį neatvyko nei pareiškėjas, nei Institucijos atstovas, nors jai apie posėdį pranešta tinkamai ir laiku. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant. Institucija atsiliepime taip pat prašo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti institucijai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, nagrinėja pareiškėjo skundą, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Institucijos atstovui.
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
6. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
7. ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.
8. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. Pareiškėjas skundu ginčija jo nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir esant sustabdytai specialiajai teisei vairuoti transporto priemones, teigiant, kad byloje esančiais įrodymais gali būti nustatyta nebent jo atsakomybė už to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą – transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi pareiškėjas nesutinka su Institucijos pripažinta aplinkybe, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, be to, jo teigimu, jis nežinojo, kad jam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau jei teismas visgi manytų, kad pagrindo keisti nusižengimo kvalifikavimo nėra, pareiškėjas reiškia alternatyvų prašymą – panaikinti arba sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, paskiriant arba pusę minimalios baudos arba skirti minimalią baudą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.
10. Teismo nustatyta, kad pareiškėjui G. R. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
11. ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam ir sustabdytai teisei vairuoti transporto priemones faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinieji požymiai yra asmens neblaivumas ir specialiosios teisės (šiuo konkrečiu atveju – teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas.
12. Iš pareiškėjo skundo argumentų akivaizdu, kad jis nesutinka su Institucijos nustatyta aplinkybe, kad teisė vairuoti jam buvo sustabdyta, motyvuojant tuo, kad jis apie teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą nieko nežinojo, o policijos pareigūnai jam šios aplinkybės nenurodė. Tačiau teismas tokią pareiškėjo versiją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 31 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR-P-20858-2022 pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. 2022 m. birželio 23 d. jam buvo priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2022 m. gegužės 31 d., 11.42 val., Jūratės g. 4, Kaune, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,13 promilės neblaivumas ir jam paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas – transporto priemones vairuoti dvylikai mėnesių. Teisės vairuoti atėmimas galioja nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. įskaitytinai. 2022 m. birželio 29 d. pareiškėjas apskundė šį nutarimą teismui ir jo skundas šiuo metu nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme. Taigi šios aplinkybės leidžia teismui abejoti pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad jis aptariamo įvykio metu, t. y. 2022 m. birželio 21 d., nieko nežinojo apie tai, kad jam teisė vairuoti yra sustabdyta. Tai, kad pareiškėjas dėl galimo savo nerūpestingumo nepasidomėjo ir neišsiaiškino, kokios teisinės pasekmės jam gresia ir kokios buvo taikytos pirmiau minėtoje administracinio nusižengimo bylos teisenoje, nešalina jo administracinės atsakomybės.
14. Šiuo nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti vairavimo faktą ir vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio faktą bei alkoholio kiekį. Ginčo, jog G. R. vairavo automobilį byloje nėra. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis su savo sugyventine ryte išgėrė taurę vyno prieš sėsdamas prie automobilio vairo, be to vartojo vaistus. Pareigūnams tikrinant blaivumą pirmą kartą pareiškėjui buvo nustatytas 1,45 promilės, o antrą kartą – 1,34 promilės neblaivumas, tačiau pareiškėjo teigimu, jis nuėjęs į savo automobilį pasitikrino blaivumą savo turimu alkotesteriu ir šio rodmenys rodė 0,28 promilės. Pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu, nes jo nuomone, pareigūnai netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius blaivumo tikrinimo ir nustatymo tvarką, nes alkoholio kiekiui sparčiai mažėjant pareigūnai turėjo pasiūlyti šiam pasitikrinti neblaivumą gydymo įstaigoje, pasidarant kraujo tyrimą, be to, pareiškėjui kelia abejonių policijos pareigūnų alkotesterio rodmenų patikimumas, nes nėra žinoma, ar alkotesteris turėjo patvirtintą meteorologinės patikros atlikimą liudijantį dokumentą bei galėjo tiksliai parodyti neblaivumo laipsnį.
15. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų veiksmus nustatant asmens neblaivumą apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintas Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas. Taisyklėse įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose nustatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas 2022 m. birželio 21 d., 09.51 val., Šventosios g. 1, Palanga, vairavo transporto priemonę Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,45 promilės ir 1,34 promilės, neblaivumas. Byloje esančiu neblaivumo aktu nustatyta, kad 2022 m. birželio 21 d. 9.51 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0102 Nr. 1710879 patikrinus G. R. blaivumą, jam nustatytas – 1,45 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo metu – 10.12 val., pareiškėjui nustatytas – 1,34 promilės neblaivumas. Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino pareiškėjo neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1710879 matyti, kad jo patikra atlikta 2022 m. gegužės 27 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2022 m. lapkričio 27 d.. Nustatyta, jog G. R. blaivumui tikrinti naudotas būtent nurodytas alkoholio matuoklio prietaisas, kurio numeris Nr. ARJK-0102. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. birželio 21 d. 9.51 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0102 Nr., 1710879 patikrinus G. R. blaivumą, jam pirmu tikrinimu nustatytas – 1,45 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo metu – 10.12 val., jam nustatytas – 1,34 promilės neblaivumas. Konstatuotina, kad blaivumo nustatymo testas buvo atliktas tinkamu naudoti alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0102, Nr. 1710879, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Be to, šią išvadą tiesiogiai patvirtina ir antrojo neblaivumo patikrinimo, atlikto 2022 m. birželio 21 d., 10.12 val., (t. y. praėjus 21 minučių nuo pirmojo testo) rezultatai, kai šio patikrinimo metu buvo nustatytas 1,34 promilės neblaivumas (t. y. mažesnis 0,11 promilės). Taigi praėjus daugiau nei 15 minučių po pirmojo patikrinimo alkoholio koncentracija sumažėjo 0,11 promilės, tai atitinka teismų praktikoje nustatytą vidutinį alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tokį laikotarpį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad alkoholio koncentracija ženkliai mažėjo, ir tai jo nuomone, patvirtina jo paties atlikto testo rezultatai, nesudaro pagrindo teismui kitaip vertinti neblaivumo patikrinimo testų, atliktų techninėmis priemonėmis, duomenų. Taigi teismas daro išvadą, kad tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu G. R. nustatytas neblaivumas – lengvas neblaivumo laipsnis.
17. Pareiškėjas, ginčydamas neblaivumo tikrinimo rezultatus, taip pat teigia, kad pareigūnai turėjo jam pasiūlyti pasitikrinti neblaivumą gydymo įstaigoje, pasidarant kraujo tyrimą. Taisyklių 3 punkte (administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Taisyklių 8 punkte, 8.1, 8.2 papunkčiuose numatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra neapsvaigęs policijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo apsvaigęs, policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš pristatydami jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje minėtų Taisyklių 3, 8 punkte nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl policijos pareigūnas pareigos privalomai pristatyti pareiškėją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą neturėjo. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos pareigūnų rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto, pareiškėjas su tikrinimo rezultatais sutiko, policijos pareigūnai pasirašytinai pareiškėją informavo apie galimybę ne vėliau kaip per vieną valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis, tačiau pareiškėjas, kaip teigia jis, pasitikrinus blaivumą savo alkotesteriu ir pamačius ženkliai mažesnį, nei nustatytasis policijos pareigūnų, t. y. 0,28 promilės, į medicinos įstaigą atlikti kraujo tyrimą nevyko, jokių pretenzijų dėl policijos pareigūnų atlikto neblaivumo nustatymo rezultatų nereiškė, priešingai, jis su tokiais rezultatais sutiko, prisipažino vairavęs neblaivus, dėl savo elgesio gailėjosi, ir tik vėliau teismui pareikštame skunde iškėlė versiją, kad jis vairavo, esant įstatymo leistinam neblaivumo laipsniui. Taigi pareiškėjo skundo teiginiai, jog pareigūnai jam nepasiūlė kreiptis pasitikrinti neblaivumą gydymo įstaigoje, pasidarant kraujo tyrimą, taip pažeisdami jo teises, atmestini. Be kita ko, pareiškėjas į medicinos įstaigą galėjo nuvykti ir pats, o ta aplinkybė, kad pareigūnai, kaip teigia pareiškėjas, galbūt jam žodžiu ir nepaaiškino, kad jis turi galimybę vykti į medicinos įstaigą atlikti kraujo tyrimą, dar nereiškia, kad jis objektyviai to padaryti negalėjo, kad vien tik teisės neišaiškinimas kažkaip galėjo jam sutrukdyti nuvykti į gydymo įstaigą.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos nustatytu faktu, kad vairavimo metu jis buvo neblaivus, teigia, kad jo neblaivumui galėjo turėti įtakos vaistai. Taip teigdamas pareiškėjas skunde dėsto tik savo paaiškinimus, pamąstymus ir subjektyvią nuomonę, dėl ko jo iškvėptame ore galėjo būti nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, tačiau teismo nuomone, tai nėra įrodymas, paneigiantis nustatyta tvarka patikrinto ir sertifikuoto matuoklio „Alcotest 7510“ parodymus. Dėl šių priežasčių teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmu pūtimu nustatyta 1,45 promilė, o antru tikrinimu nustatyta 1,34 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore galėjo susidaryti dėl jo prieš įvykį vartotų vaistų, kaip nepagrįstus.
19. Pareiškėjas taip pat teigia, kad policijos pareigūnai jam neišaiškino procesinių teisių, neužsiminė nei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nesupažindino su teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, turėti atstovą byloje ir kitomis teisėmis, dėl ko jis pasidavė policijos pareigūnų įtakai. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pažymi, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, jam išaiškintos atitinkamos teisės, protokole nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2022 m. liepos 12 d., 10.30 val., ir vieta – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, Kauno g. 6-121, Klaipėdoje. Pareiškėjas, pasirašydamas administracinio nusižengimo protokolą patvirtino, kad su protokolu yra susipažinęs, protokolą gavęs, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje jam išaiškintos. Be to, nei tarnybiniame pranešime, nei neblaivumo nustatymo akte, nei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte ir kituose dokumentuose nėra jokių nuorodų apie tai, kad pareiškėjas būtų kažko nesupratęs. Todėl teismas abejoja pareiškėjo teiginiais, kad jis dėl sumišimo ir didelio susijaudinimo pasidavęs policijos pareigūnų įtakai, nieko nesuprato ir dėl to prisipažino padaręs nusižengimą.
20. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyti du – tiek pareiškėjo pirmojo, tiek pakartotinio blaivumo tikrinimo rezultatai, nors nustačius, kad vairuotojas yra neblaivus, jam suformuluotame kaltinime dėl vairavimo esant neblaiviam, turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013).
21. Taisyklių 4 punkte (administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjui G. R. pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas – 1,45 promilės neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu – 10.12 val., nustatytas – 1,34 promilės neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas pareiškėjui tikslinamas, pašalinant aplinkybę, kad G. R. nustatytas 1,45 promilės neblaivumas, nurodant, kad G. R. 2022 m. birželio 21 d., 09.51 val., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,34 promilės neblaivumas. Dėl šios aplinkybės pašalinimo administracinio nusižengimo kvalifikacija nesikeičia, tačiau švelnina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas 1,34 promilės neblaivumas, ir jis vairavo, būdamas neblaivus, kai jam teisė vairuoti buvo sustabdyta, 1,34 promilės neblaivumas patenka į ANK 422 straipsnio 4 dalies dispozicijoje įtvirtintą draudžiamą neblaivumo skalę. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad G. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus – lengvo neblaivumo laipsnio (didesnio nei 0,4 promilės, bet ne didesnio nei 1,5 promilės), kai teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta ir tokie jo veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog G. R. veiksmai, vairavus automobilį jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, esant sustabdytai teisei vairuoti transporto priemones, yra įrodyti, kvalifikuoti tinkamai, todėl Institucijos skundžiamu nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį jis nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Tenkinti pareiškėjo prašymo perkvalifikuoti jam inkriminuotą veiką iš ANK 424 straipsnio 4 dalies į ANK 424 straipsnio 2 dalį nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra. Dėl šios priežasties svarstytinas alternatyvus pareiškėjo prašymas neskirti arba sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.
23. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
24. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
25. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad G. R. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir lengvo girtumo, bet smarkiai viršijančio leidžiamos normos ribą (1,34 promilės neblaivumas), ir tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Pažymėtina, jog jam inkriminuotus veiksmus jis atliko darbo dieną, ryte, paprastai tokiu metu šioje kelio atkarpoje esant intensyviam eismui, jam nustatytas girtumo laipsnis – 1,34 promilės – daugiau nei tris kartus viršija leistiną 0,40 promilės ribą, taigi, akivaizdu, jog tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško G. R. elgesio pasekmių.
26. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad G. R. praeityje baustas už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad G. R. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, vertinant tai, kad jis, būdamas jau ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šį nusižengimą padarė esant sustabdytai teisei vairuoti transporto priemones dėl kito - 2022 m. gegužės 31 d., padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,13 promilės neblaivumas), o tai rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir linkęs pažeidinėti įstatymus, taip pat Kelių eismo taisykles. Be to, pareiškėjo atžvilgiu yra priimta dar keletą nutarimų, kuriais jis pripažintas kaltu už vairavimą esant neblaiviam ir jam paskirtos nuobaudos, ir nors nutarimai dar nėra įsiteisėję, dėl jų paduoti pareiškėjo skundai, tačiau šie duomenys teismui leidžia G. R. vertinti neigiamai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad paskirta G. R. administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda, savo dydžiu atitinkanti ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkį, – nėra aiškiai per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias Institucija tinkamai nustatė ir į jas atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nuobaudos neskyrimas arba vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis).
27. G. R. prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir gailėjimąsi, įvertino Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, kuriuo ši aplinkybė buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o pareiškėjo akcentuojamos kitos aplinkybės, kurios jo manymu, turėtų švelninti jo padėtį, t. y., kad jis vykdė teisėtus pareigūnų reikalavimus, nevengė pasitikrinti blaivumo, elgėsi mandagiai, negali būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą neskirti ar švelninti G. R. paskirtą administracinę nuobaudą. Todėl pareiškėjui G. R. nėra jokio pagrindo taikyti nei ANK 34 straipsnio 6 dalį, nei skirti minimalią nuobaudą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, nes kaip jau ir minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytojo administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teismo vertinimu, tinkamai individualizuota.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad G. R. veiksmai, vairavus transporto priemonę jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta, yra įrodyti, kvalifikuoti tinkamai, skundžiamu nutarimu jis nubaustas teisėtai, teisingai ir pagrįstai, tačiau teismui nustačius, kad Institucija, aprašant pažeidimo esmę nutarime netinkamai nurodė du neblaivumo tikrinimo rezultatus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6663-2022 tikslintinas iš nutarimo aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad G. R. nustatytas 1,45 promilės neblaivumas, kitas nutarimo dalis paliekant nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pareiškėjo G. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9315-2022: iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad G. R. nustatytas 1,45 promilės neblaivumas.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.