- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-647-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05212-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- „S. I.“ AS
- Trečiasis asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini “
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-647-544/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6252-956/2017, kuria atsakyta priimti ieškovės K. M. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei „S. I.“ AS, veikiančiai per „S. I.“ AS Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini “,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. birželio 19 d. gautas ieškovės K. M. ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės 4749,04 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad žalą sudaro jos sumokėtos 4749,04 Eur palūkanos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. gruodžio 1 d., nes atsakovė nepagrįstai atsisakė laiku sumokėti draudimo išmoką, kurios negalėjo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išpirkimo sutartį ir buvo priversta mokėti palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės K. M. ieškinį, kadangi jis yra neteismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes atsakovės filialo buveinė adresu (duomenys neskelbtini) nėra Panevėžio miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje.Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nelaikytinas atsiradusiu iš vartojimo (draudimo) sutarties, todėl ieškinys turi būti pateikiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo žyminį mokestį, kas patvirtina, kad ji nagrinėjamoje byloje teisinių santykių nekildina iš vartojimo sutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, savo reikalavimą kildina iš 2014 m. kovo 26 d. su atsakove sudarytos Automobilių savanoriškojo draudimo sutarties (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2015 m. kovo 27 d. buvo apsidraudusi išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įgytą lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodytas draudimas be amortizacijos, numatyta 10 procentų frančizė nuostolio sumos vagystės atveju, kitų žalų atveju numatyta 86,87 Eur (300 Lt) frančizė. Draudimo sutartyje automobilio savininkas nurodytas „(duomenys neskelbtini)“, naudos gavėjas nenurodytas, tačiau pagal lizingo sutartį automobilis yra apdraustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.Apeliantė tvirtina, kad atsakovė tinkamai nevykdė šios sutarties, laiku nesumokėjo draudimo išmokos, taip padarė žalą, nes draudimo išmokos negalėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo priversta mokėti palūkanas. Taigi byla yra kilusi iš su atsakove sudarytos „Kasko“ draudimo sutarties, kuri yra vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškinys gali būti pateikiamas Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 30 straipsnio 11 punktas).Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė CPK 29 straipsnio, 30 straipsnio 11 punkto ,137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir ar pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei „S. I.“ AS, veikiančiai per „S. I.“ AS Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pagrindu, jog pareikštas ieškinys nėra teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė siekia pareikšti ieškinį atsakovei „S. I.“ AS, veikiančiai per „S. I.“ AS Lietuvos filialą, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), dėl 4749,04 Eur priteisimo žalai atlyginti. Ieškovė ieškinio faktiniu pagrindu nurodo tai, kad ji nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio 1 dienos pagal 2014 m. kovo 27 d. atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo mokėti palūkanas lizingo davėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors, jei atsakovė būtų laiku išmokėjusi draudimo išmoką už sugadintą automobilį pagal 2014 m. kovo 26 d. automobilių savanoriško draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų galėjusi ją sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atgalinio lizingo sutartį ir nebūtų buvusi priversta mokėti palūkanų. Apeliantė teisingai nurodo, kad 2014 m. kovo 26 d. jos ir atsakovės sudaryta automobilių savanoriško draudimo sutartis yra vartojimo sutartis. Tačiau, teismo nuomone, iš 11 punkte nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė reikalaujamus priteisti nuostolius kildina ne iš šios sutarties, bet iš faktinės situacijos, kai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – draudimo išmokos savalaikio nesumokėjimo, ieškovė nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio buvo priversta mokėti lizingo davėjai „(duomenys neskelbtini)“ palūkanas pagal išperkamosios nuomos (atgalinio lizingo) sutartį, dėl to patyrė 4749,04 Eur žalą, kuri nebūtų atsiradusi, jei atsakovė būtų laiku sumokėjusi draudimo išmoką, kurią būtų panaudojusi atsiskaitymui su lizingo davėju. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala kildinama ne iš vartojimo sutarties, o iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, yra teisėta ir pagrįsta. Papildomai pabrėžtina, kad iš draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų matyti, kad draudimo sutartis sudaryta vadovaujantis Kelių transporto priemonių savanoriško draudimo taisyklių Nr. 006, Draudimų nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu taisyklių Nr. 008 pagrindu (b. l. 16). Ieškovė su ieškiniu nepateikė duomenų, jog Automobilių savanoriškojo draudimo sutartyje buvo numatytos netiesioginių nuostolių atlyginimo sąlygos ir tvarka (CPK 178 straipsnis). Taigi šiuo atveju, priešingai nei tvirtina apeliantė, žalos atlyginimas reikalaujamas remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.245 – 6.249 straipsniai), dėl ko jis nelaikytinas atsiradusiu iš vartojimo (draudimo) sutarties. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Atsižvelgiant į nutarties 12, 13 punktuose išdėstytus duomenis, CPK 29, 30 straipsnių nuostatas, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, galima pagrįstai spręsti, kad apeliantės reiškiamas ieškinys nėra teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui, kadangi iš byloje esančio VĮ „Registrų centro“ duomenų matyti, kad atsakovės filialo buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas bei padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovės ieškinį CPK 29 straipsnio ir 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu pagrindais, nes jis nėra teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 strapsnio1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą.