Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas prašo pripažinti 2001 m. gegužės 10 d. atsakovės V. Ž. ir V. B. 2001 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu; perkelti jam pirkėjos V. Ž. teises ir pareigas pagal 2001 m. gegužės 10 d. sutartį ir nustatyti, kad jis, o ne atsakovė V. Ž., iš V. B. nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė V. Ž. 2001 m. gegužės 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš V. B. įgijo nekilnojamąjį turtą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skl., (duomenys neskelbtini)., 5,34 aro ploto žemės sklypą, ir ten buvusį sodo pastatą bei šiltnamį. Tai buvo apsimestinis sandoris - tikruoju nekilnojamojo turto pirkėju buvo jis. Tuo metu jau buvo apsisprendęs nutraukti santuoką su G. K.. Nutraukdami santuoką, (duomenys neskelbtini) už 12 800 litų pardavė jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, buvusį (duomenys neskelbtini), gautus pinigus pasidalijo po lygiai. Už gautas lėšas jis ketino įsigyti kitą būstą, tačiau jų užteko tik sodo nameliui. Tuo metu jau buvo pradėjęs bendrai gyventi su atsakove V. Ž.. Nors savo ateities planus siejo su atsakove, tačiau, nepaisant to, būstą ketino įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn. 2001 m. pavasarį išsirinko nurodytą sklypą su sodo pastatu ir šiltnamiu sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sutarė su pardavėja V. B. šį nekilnojamąjį turtą pirkti už bendrą 5 000 litų sumą. Perdavė sklypo savininkei sutartą sumą grynais pinigais ir sutarėme 2001 m. gegužės 10 d. eiti sandorio tvirtinti pas notarę Nijolę Kadžienę. Tačiau, po tam tikro nedarbo laikotarpio, susirado darbą linų fabrike ir kaip tik 2001 m. gegužės 10 d. turėjo pradėti dirbti. Paprašė, kad sandorį už jį sudarytų atsakovė V. Ž., ir ji atsakė sutinkanti jam pagelbėti. Dėl teisinio neišprūsimo tada nesuprato, kad nekilnojamojo turto sandorį per atstovą pagal žodinį įgaliojimą sudaryti neįmanoma. Atsakovė buvo nesąžininga ir sandorį sudarė savo vardu, sandorio pagrindu jai buvo registruotos nuosavybės teisės. Po sutarties sudarymo, kartu gyveno įsigytame name. Kadangi tuo metu buvo sugyventiniai, toleravo padėtį, kad būstas, kurį ketino įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn, registruotas sugyventinės vardu. Apie 2016 m. jo ir atsakovės bendras gyvenimas nutrūko, ji išsikėlė gyventi kitur, jis liko gyventi įsigytame sodo name, kur gyvena iki šiol.

3. Taip pat nurodė, kad po 2001 m. gegužės 10 d. sutarties sudarymo, leido atsakovei gyventi įsigytame būste (duomenys neskelbtini), tačiau tik kaip tuometinei sugyventinei. Savo lėšomis mokėjo už elektrą, kas rodo, kad elgėsi kaip turto savininkas. Ir po to, kai nutrūkus bendram gyvenimui, atsakovė išsikeldino, jis liko gyventi ten pat. Yra visi požymiai, kad tikrąja 2001 m. gegužės 10 d. sandorio šalimi buvo jis. Todėl, prašo teismo perkelti jam pirkėjos V. Ž. teises ir pareigas pagal 2001 m. gegužės 10 d. sutartį. Pardavėja V. B. pagal sutartį realiai gavo parduodamo turto kainą – 5 000 litų. Jos įpėdiniai turi teisėtą interesą išlaikyti šias apsimestinio sandorio pagrindu įgytas teises galiojančiomis. Ieškiniu neginčija paties sandorio kaip tokio, neprašo taikyti restitucijos. Sandorio pripažinimas apsimestiniu prašoma apimtimi, teisėtų V. B. įpėdinių interesų niekaip nepažeidžia. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento - šalių valios - ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, todėl ieškinio senaties terminas niekinio sandorio atveju netaikytinas.

4. Ieškovas L. R. K. teismo posėdžio metu palaikė pareikštus reikalavimus, paaiškino, kad kartu su atsakove V. Ž. važiavo apžiūrėti parduodamo sodo namelio. Pardavėjai jis sumokėjo 1 800 dolerių sumą, jie pasirašė raštelį, tuomet pardavėja jam atidavė raktus. Atsakovė padarė, kaip pati norėjo. Buvo raštelis, kad sumokėta, atsakovė jį paėmė ir registre turtą registravo savo vardu. Pas notarą jis nevažiavo. Buvo, ką tik gavęs darbą, todėl nenorėjo prarasti. Jis norėjo, kad turtas būtų jo vardu. V. Ž. parvežė dokumentus, tai ir pamatė, kad ne jo vardu užrašytas. Kol kartu gyveno nebuvo svarbu, kieno vardu turtas, dabar tapo svarbu. Jis mokėjo ir dabar moka mokesčius už turtą. Tik ji kažkaip susiveikė, kad už šiukšles moka pati. Kuomet namelis sudegė, jis gavo paramą iš seniūnijos, maisto produktų, o atsakovė negavo. Namelis buvo atstatytas kaimynų, jo brolio pagalba, jo sesuo davė pinigų. Atsakovės sūnus, anyta, prie namelio atstatymo neprisidėjo.