Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. D., jo gynėjui – advokatui Sergejui Pelš,

išnagrinėjusi M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) – projektų vadovu, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2010-08-13 apie 11.15 val. vairavo automobilį J.Jasinskio g. iš Goštauto g. neužsisegęs saugos diržo, neįjungęs artimųjų šviesos žibintų, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nepakluso teisėtam ir akivaizdžiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nuvažiavo toliau. Šiais veiksmais M. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. paaiškino, jog šių metų rugpjūčio 13 d., tai buvo penktadienis, apie 10-tą valandą ryto, jis turėjo verslo susitikimą su klientu. Jis pats dirba „Lietuvos pašte“, yra stambių klientų pardavimo vadybininkas. Po minėto susitikimo jis važiavo atgal į savo darbovietės ofisą Jasinskio gatve. Diena buvo labai karšta, buvo virš 30 laipsnių, švietė saulė. Išėjęs iš susitikimo „Suši“ bare pasiėmė pietums maisto. Susitikimas su klientu buvo pakankamai įtemptas, kalbėjo apie pusantros valandos ir sukant į dešinę pusę jam tas visas nupirktas bare maistas išbyrėjo, nes buvo turbūt netinkamai įpakuotas. Sukdamas į dešinę viena akim matė, kad stovi pareigūnas, tačiau jokių stabdymo ženklų jis nepastebėjo. Yra kaltinamas tuo, kad nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti. Pareigūnas motyvuoja tai, kad automobilio trumposios šviesos nebuvo įjungtos ir kad jis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Taip pat nori pasakyti, kad jis naudojasi tarnybiniu automobiliu, kuriame tos gabaritinės trumposios šviesos automatiškai neužsidega, o jo asmeniniame automobilyje tos šviesos automatiškai įsijungia. Taip pat jis yra susipažinęs ir žino, kokia atsakomybė gresia už nepaklusimą sustoti, kai stabdo pareigūnas. Todėl prasilenkia su logika, kad nesustotų dėl šviesų ar diržo, žinodamas, kad gresia teisių atėmimas ir didelė bauda. Važiuodamas jis nepastebėjo jokių pareigūno rodomų stabdymo ženklų. Dėl to jis nestojo ir nuvažiavo. Jam atvykus į darbovietę, pareigūnai ten atvyko maždaug po 1-1,5 valandos, tiksliai laiko jis neužfiksavo. Atvyko ne tie pareigūnai, kurie jį stabdė. Jie pasakė, kad stabdomas jis nestojo, surašė jam protokolą ir davė pasirašyti. Viskas vyko tą pačią dieną. Jokių kitų priežasčių nesustoti jis neturėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas S. Pelš paaiškino, jog jeigu jo ginamasis ir padarė pažeidimus, tai tikrai ne tuos, už kuriuos jis dabar patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kad teisingai suprasti šitą situaciją reikia išanalizuoti visas aplinkybes. Pradėti reikia nuo oro salygų. Pareigūnai gal ir nelabai gerai prisimena, bet jis labai gerai prisimena, kad rugpjūčio 13, 14 ir 15 dienos buvo pačios karščiausios per visą šią vasarą, temperatūra siekė 36 laipsnius. Mano, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog šitą veiksmą, tai yra nesustojo stabdomas pareigūno, padarė tyčia. Būna aplinkybių, kai žmonės ne viską mato, juo labiau karštą dieną, įtemptas darbo grafikas, susitikimai, dar tas išbyrėjęs maistas. Na, nepamatė ir nuvažiavo. Nebuvo absoliučiai jokio tikslo bėgti nuo policijos pareigūno, nebuvo jokių įtarimų, kad M. D. gėrė alkoholį tą dieną. Už tokius pažeidimus, dėl kurių jis buvo stabdomas, yra numatyta, atrodo, bauda 100 Lt. Dėl tokio pažeidimo bėgti ir rizikuoti tūkstantinėmis baudomis ir panašiai – čia yra neadekvatu ir neprotinga. Iš jo pateiktų dokumentų, charakteristikos matyti, kad M. D. yra padorus žmogus, nėra kažkoks gatvės erelis, kuris nuolat pažeidinėja kelių eismo taisykles. Todėl, netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. M. D. neneigia, kad matė policijos pareigūną, bet nepamatė stabdymo ženklo. Vairuotojas gi važiuodamas žiūri, kad nesusidurti su kitomis transporto priemonėmis, neužvažiuoti ant kitų žmonių ir panašiai. Juo labiau, prieš tai atliko manevrą – pasuko į Jasinskio gatvę. Tokiomis aplinkybėmis galėjo būti ta akimirka, kada stabdymo momentu jo žvilgsnis buvo nukreiptas visiškai kitur. Dėl policijos pareigūnų parodymų. Policininkas V. V. aiškina, kad stabdė automobilį būdamas nuo jo kelių metrų atstumu. Tuo tarpu M. S. sako, kad stabdymo gestą porininkas rodė iš 30 metrų atstumo. Taigi, lieka neaišku, iš kokio atstumo pareigūnas V. V. rodė gestą sustoti. Antra, yra pagrindas kritiškai vertinti ir policininkės M. S. parodymus. Ji pasakė, kad iš karto matėsi, vairuotojas važiuoja be šviesų ir neprisisegęs saugos diržo. Tuo tarpu V. V. pasakė, kad iš pat pradžių jis pastebėjo tik tai, jog vairuotojas važiuoja be artimųjų šviesų, o diržą jis pamatė tik paskutinę akimirką. Čia yra prieštaravimai policininkų parodymuose. Nė vienas iš jų nepaneigė jo ginamojo paaiškinimų, kad jis buvo šiek tiek išsiblaškęs ir tiesiog nematė šito gesto sustoti. Mano, kad tiesioginė tyčia šioje vietoje tikrai neįrodyta ir nėra jokių aplinkybių netikėti jo ginamojo parodymais, kadangi absoliučiai jokio tikslo jam bėgti nuo policijos pareigūnų tokioje situacijoje jam nebuvo, jis buvo blaivus, niekam nekilo jokių abejonių, kad jis būtų nuo ko nors apsvaigęs ir tai paliudijo teismo posėdyje žmonės, matę jį prieš įvykį ir po jo. Taigi, prašo iš šito kaltinimo jo ginamąjį išteisinti. Jis vertina visą šitą reikalą, kaip nesusipratimą, bet tokių atvejų pasitaiko. Jeigu teismas manys kitaip, mano, kad yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas, skirti mažesnę nuobaudą, negu įstatymu numatyta nuobauda už šį pažeidimą ir netaikyti vairuotojo pažymėjimo atėmimo.

Liudytoja J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog M. D. pažįsta seniai, maždaug nuo 2002 metų. 2010-08-13 d. prisimena, dirbo tada didmeninėje vaistų platinimo įmonėje, t.y. UAB „Stada Nizhpharm Baltija“ generaline direktore. Tą dieną ryte jie su M. D. turėjo verslo susitikimą jos ofise Goštauto g. 44A. Tas susitikimas buvo fiksuotas iš anksto, ji turi darbo kalendorių ir žymi susitikimus. Tą dieną jie su M. D. susitiko apie 10 valandą ryto, pašnekėjo apie savo tam tikras idėjas, kurias turi verslui ir tiek. Jų susitikimas truko apie valandą laiko, gal kiek ilgiau, tiksliai neprisimena. Po to, jie išsiskyrė ir M. D. nuvažiavo į savo darbą. Negali tiksliai pasakyti, ar M. D. nuvažiavo vienas, bet susitikime jie buvome tik dviese. Jų susitikimo metu M. D. elgesys buvo normalus, jis nebuvo nei apsvaigęs, nei išgėręs, nei keistas. Kiek ji pažįsta M. D., ji jo iš viso nėra mačiusi apsvaigusio.

Liudytoja R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog M. D. pažįsta iš profesinės pusės, jie anksčiau turėjo verslo ryšių, tai yra jos įmonė su jų įmone turėjo verslo ryšių, jis kartais apsilanko jos įmonėje. Kaip suprato, ją į teismą kvietė dėl M. D. apsilankymo pas jų vadovę šių metų rugpjūčio 13 d. Kad M. D. turėjo verslo susitikimą su jų generaline direktore 2010-08-13 d. žino iš jos žodžių. Ji negali pasakyti tikslios datos, kada matė M. D. jų ofise, nes ji neužsirašo tokių dalykų, bet gali pasakyti, kad ji rugpjūčio 11 d. grįžo iš atostogų ir po to neužilgo kažkurią dieną ji jį matė pas juos ofise, prisimena, kad pasisveikino su juo. Girdėjo, kad M. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tą dieną, kai matė M. D. pas juos ofise, jai nekrito į akis, kad jo elgesys būtų neįprastas, kad jis būtų neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jokių švenčių pas juos ofise nebuvo. Ji iš viso niekada nėra mačiusi M. D. išgėrusio.

Liudytojas A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog jis yra „Lietuvos pašto“ darbuotojas ir vadovauja ūkio departamentui. 2010-08-13 d. policijos pareigūnai atvyko pas juos į vieną iš pastatų, jie ieškojo automobilio VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) Tas automobilis pas mus įmonėje yra bendro naudojimo. Jam paskambino sekretorė ir paklausė, kas vairuoja tą automobilį. Nuėjus išsiaiškinti, kas tą automobilį vairuoja, tas žmogus, kuris turėjo vairuoti, pasakė, kad automobilį yra atidavęs M. D.. Kaip tik tuo metu policijos pareigūnai atvažiavo į tą pastatą, kuriame jie ir dirbo. Jis jų paklausė, kas atsitiko, jie pasakė, kad reikia surasti žmogų, kuris dabar vairavo tą automobilį. Tai jis tą asmenį surado, tai buvo M. D.. Jis jam paskambino, paklausė, ar tai jis vairavo automobilį valandos bėgyje. Jis atsakė, kad taip. Tada jis jį informavo, kad yra atvykę policijos pareigūnai ir nori su juo susitikti. Po to M. D. jis sutiko ofise beeinantį pas pareigūnus. Su M. D. jie yra bendradarbiai. Tuo automobiliu VW Passat darbo reikalais naudojasi ne tik M. D., bet ir kiti jų bendrovės darbuotojai. Jis klausė policijos pareigūnų, kas įvyko. Jie jam pasakė tik tiek, kad ieško žmogaus, kuris vairavo tą automobilį. Tą dieną, tai yra rugpjūčio 13, kai jis su M. D. bendravo, jam nekilo jokio įtarimo, kad jis būtų neblaivus ar nuo ko nors apsvaigęs. Jis nežino, ar pareigūnai tikrino M. D. blaivumą, jis asmeniškai to nematė. M. D. sakė jam, kad pareigūnai atvyko į ofisą dėl to, kad jis, pasak policininkų, nesustojo stabdomas. Daugiau jie to įvykio aplinkybių su juo neaptarinėjo. M. D. nesakė jam, kad jis važiavo, policija jį stabdė, o jis nestojo.

Liudytojas K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog M. D. pažįsta nuo šių metų balandžio mėnesio, kai pradėjo kartu dirbti, yra bendradarbiai. Tą dieną, tai yra 2010-08-13 d., matė M. D. ryte, kai jis atvyko į darbą. Vėliau jis išvažiavo į susitikimą pas klientą, pas kokį konkrečiai nežino. Paskui prieš pietus matė jį grįžusį ir nieko neįprasto nepastebėjo, išskyrus tai, kad po pietų ilgai darbe jo nebematė. Atvykusių policijos pareigūnų nematė, į jo kabinetą jie nebuvo užėję. Kai matė Marių grįžusį iš susitikimo su klientu, jis neatrodė neblaivus ar apsvaigęs. Jis iš viso niekada nėra matęs jo išgėrusio darbe.

Liudytoja M. S., paaiškino, jog yra policininkė. 2010-08-13 d. jie su porininku V. V. išėjo dirbti pagal grafiką nuo 9.00 val. ryto. Stovėjo Goštauto-Jasinskio g., stabdė įtartinus automobilius, patikrinimui. Pamatė, kad važiuoja žalios spalvos automobilis VW Pasast. Jis važiavo Goštauto gatve link Jasinskio gatvės. Pamatė, kad vairuotojas važiuoja be šviesų ir be diržo. Porininkas rankos mostu parodė, kad stabdo transporto priemonę. Kad vairuotojas tai matė, jie yra įsitikinę, nes porininkas pakėlė lazdelę, kuri atspindi šviesą, ir parodė, kur sustoti. Jie su porininku vairuotojui buvo iš kairės pusės. Vairuotojas sulėtino greitį ir pradėjo važiuoti kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, ten, kur yra padarytos mokamos stovėjimo vietos. Jis pristabdė, apsižiūrėjo, kad jie neturi tarnybinio transporto, kad abu pareigūnai pėsti ir iki galo nesustojęs nuvažiavo. Tada jie radijo ryšiu pranešė to nesustojusio automobilio duomenis ir surašė tarnybinius pranešimus. Po to, tas vairuotojas jų kolegų buvo pristatytas į 2 PK, ten atvykus jam buvo surašytas protokolas ir įteiktas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojas atsiprašė, pasakė „atsiprašau, bet supraskit, šiandien tiesiog tokia diena“. Šitą vairuotojo pasakymą „atsiprašau, bet supraskit, šiandien tiesiog tokia diena“ suprato, kad tai „bloga“ diena, nes tai buvo penktadienis, rugpjūčio 13 diena. VW Pasat automobilio vairuotojas važiavo vienas, mašinos nei priekiniai nei galiniai langai nebuvo tamsinti. Oras buvo normalus, giedras, nebuvo nei apsiniaukę, nei lijo. Buvo apie 10 val. ryto, gal kiek po 10 val., tiksliai negali pasakyti. Jos porininkas rankoje turėjo šviesą atspindinčią lazdelę su skrituliu ir rankos mostu jis parodė vairuotojui sustoti. Jeigu vairuotojas to nebūtų matęs, tai jis nebūtų sulėtinęs greičio ir nebūtų parkavęsis kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto. Bet vairuotojas pristabdė, atsisukęs pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Jis turbūt pastebėjo, kad jie yra pėsti, be tarnybinio transporto, todėl ir nuvažiavo. Jie buvo taip pat ir su šviesą atspindinčiom liemenėm ir nepastebėti jų buvo neįmanoma. Matė, kad vairuotojas nieko nevalgė ir negėrė važiuodamas, matė, kaip jis pasisuko ir pasižiūrėjo į juos, jis puikiai juos matė ir matė, kad buvo parodyta sustoti. Mano, jog vairuotojas nestojo todėl, kad norėjo išvengti atsakomybės. Tokių situacijų jų praktikoje būna: važiuoja žmogus, apsimeta, kad nieko nemato ir galvoja, kad jam nieko nebus. Pažiūri, kad jie neturi tarnybinės transporto priemonės, neturi galimybės pasivyti ir galvoja, kad tuo viskas ir pasibaigs. Su vairuotoju susitiko 2 PK, kur jos porininkas V. V. surašė jam protokolą, o ji išrašė jam laikiną vairuotojo pažymėjimą. Jai nekilo įtarimų, kad vairuotojas buvo neblaivus. Man asmeniškai vairuotojas nesakė, kad nematė jų, nebent porininkui sakė. Po to, kai porininkas lazdele parodė sustoti, vairuotojas pristabdė, pažiūrėjo į juos ir nuvažiavo tiesiai Jasinskio gatve. Prieš tai vairuotojas padarė posūkį iš Goštauto gatvės į Jasinskio gatvę. jie su porininku nuo sankryžos stovėjo apie 50-70 metrų atstumu, o stabdė VW Passat automobilį, kai jis buvo jau padaręs posūkį, važiavo tiesiai Jasinskio gatve ir buvo nuo jų apie 30 metrų atstumu. Jie su porininku stovėjo prie tilto vairuotojui iš kairės pusės. Ji stovėjo šalia porininko V. V..

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, be kitų atvejų, už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Įstatymo leidėjo formuluojamas veikos apibrėžimas rodo, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčiniais veiksmais. Pagal ATPK 10 straipsnyje pateiktą tyčinės kaltės formos apibrėžimą, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu, todėl esminė aplinkybė, sudaranti nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką, yra tai, ar M. D. nesustojo stabdomas policijos pareigūnų tyčia, ar dėl neatsargumo – pastaruoju atveju jis negalėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Paties M. D. paaiškinimas, kad jis nesustojo todėl, jog nematė stabdančių pareigūnų, savaime neteikia pagrindo laikyti, jog vairuotojas savo pareigų nevykdė neatsargiais veiksmais. Kaltės forma teismų praktikoje nustatoma atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius veikos požymius – veikos padarymo būdą, aplinkybes. Kaltininko paaiškinimai yra vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau tokie pat lygiaverčiai įrodymų šaltiniai yra liudytojų parodymai, dokumentai, protokolai, kiti daiktiniai ir rašytiniai įrodymai.

Tačiau netgi tikint paties M. D. parodymais apie tai, kad jis policininkų rodomų ženklų sustoti nematė, tai jo neatleidžia nuo atsakomybės, nes vairuotojas turi būti atidus ir stebėti aplinką. Teismas laiko, kad visi būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai M. D. veiksmuose yra nustatyti.

Pažeidėjo kaltė, įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 6 d., 134 str. 1 d., 130 str. 1 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), tarnybiniais pranešimais (b.l. 3, 4, 7-8), liudytojų M. S. ir V. V. parodymais. Teismas vertina, kad M. D. versija, kad jis nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo (pareigūnus matė, tačiau nepastebėjo stabdymo ženklų) yra paneigta remiantis policijos pareigūnų parodymais. Pažymėtina, kad teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų (V. V. ir M. S.) parodymais, jų nurodyta informacija yra nuosekli, sutampanti, be to nėra nustatyta jokių priežasčių, rodančių, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi. Teisme apklaustų liudytojų J. M., R. L., A. Č., K. B. parodymų teismas nevertina, kadangi minėti liudytojai įvykio vietoje nedalyvavo, jie patvirtina tik tai, jog M. D. vairavo blaivus, tačiau teismas pažymi, kad klausimas dėl M. D. blaivumo byloje net nekeliamas. M. D. veika kvalifikuota teisingai pagal LR ATPK 124¹ str. 6 d. – jis padarė kelių eismo pažeidimą, kuris nenumatytas LR ATPK, taip pat veika kvalifikuota teisingai pagal 130 str. 1 d. – nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pagal KET 17 punktą tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Taip pat veika kvalifikuota teisingai pagal LR ATPK 134 str. 1 d. – pažeidė naudojimosi saugos diržais tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog per metus asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Pažymėtina, jog LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (LR ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos skyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Juo labiau, kad M. D. iki nagrinėjamo įvykio ne kartą jau buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 10-15), tačiau iš to jokių išvadų nepadarė ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. įvykdė šioje byloje jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Paaiškinimuose išdėstytą prašymą skirti kuo mažesnę baudą bei netaikyti vairuotojo pažymėjimo atėmimo, įvardintos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, kadangi vaikus reikia vežti į mokyklą ir darželį, bei darbo reikalams) taip pat nesudaro pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei daro išvadą, jog M. D. skirtinos baudos, numatytos ATPK 124¹ str. 6 d., 130 str. 1 d. ir 134 str. 1 d. sankcijų ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 124¹ str., 126 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 6 d. ir nubausti jį 20 (dvidešimties) litų bauda.

M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su 3 (trijų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 134 str. 1 d. ir nubausti jį 100 (vieno šimto) litų bauda.

Pagal ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas už M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) padarytus teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 6 d., LR ATPK 130 str. 1 d. ir LR ATPK 134 str. 1 d., galutinai jam skirti 3 000 (trijų tūkstančių) litų baudą su 3 (trijų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 57813. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas) priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis LR ATPK 329 straipsniu, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, – ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.