- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- II-256-201/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04730-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- K. B.
- Advokatai
- Irmantas Motužis
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant K. B., jo atstovui advokatui Irmantui Motužiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio Plungėje, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Plungė, skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-10-29 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
K. B. pateiktu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-10-29 nutarimą Nr. 30N-2079576-12, kuriuo jam paskirta 150 Lt dydžio bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Su skundžiamu nutarimu nesutinka, kadangi dėl autoįvykio kaltas ne jis, o kita transporto priemonė, kurią vairavo neblaivaus S. U..
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepime į skundą nurodo, kad 2012-10-29 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras priėmė nutarimą, kuriuo K. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 Lt baudą, nes K. B. 2012-09-14, apie 16.49 val. Šilutės pl. iš Dubysos g., nelygiareikšmių kelių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio vilkiko „Renault Premium“ 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus S. U. ir su juo susidūrė. Tuo pažeidė KET 158 punkto reikalavimus. Prašo K. B. skundo reikalavimų netenkinti.
Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką parnešta tinkamai, todėl neatvykus į teismo posėdį, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-09-14 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas O. D. surašė K. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-09-14, apie 16.49 val., vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nepraleisto pagrindiniu keliu važiavusio vilkiko „Renault Premium“ 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eimo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, t.y. buvo pažeistas KET 158 punkto reikalavimas ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. 2012-10-29 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo K. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 Lt dydžio baudą.
Apeliantas K. B. neigia savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir paaiškino, kad buvo penktadienis, kai jis apie 17 val. iš Dubysos gatvės įsuko į Šilutės plentą, t.y. iš šalutinio kelio į pagrindinį. Atsilaisvinus keliui jis pravažiavo ir atsistojo į vidurinę eismo juostą, truputį neištiesinęs juostoje automobilio. Tuo metu iš galo lėtai atriedėjęs vilkikas į jį atsirėmė ir ėmė stumti. Jis išlipo iš automobilio, o vilkiko vairuotojas apie pusę minutės iš vilkiko nelipo. Galiausiai išvirtęs iš vilkiko, pradėjo jį kaltinti dėl įvykio. Jis iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai, pradėję nagrinėti įvykį, taip pat jį užsipuolė, todėl jam kilo įtarimas, kad pareigūnai pažįsta vilkiko vairuotoją. Pareigūnai jį patikrino alkotesteriu, tačiau vilkiko vairuotojas atsisakė tikrintis, jis tai suprato, nes pareigūnai vairuotoją išsivežė tikrinti į ligoninę. Tačiau, jam atvykus į policijos komisariatą, paaiškėjo, jog ligoninėje jie nebuvo, nes vilkiko vairuotojas komisariate buvo tikrinamas alkotesteriu. Savo kaltės nepripažįsta, nes vilkikas turėjo galimybę transporto priemonę sustabdyti ir išvengti susidūrimo. Jo automobilis šiuo metu dar nesuremontuotas, nes jam iš draudimo atskaičiavo 400 Lt franšizę, be to, turi dar ir paskolą.
Apklaustas liudytoju S. U. paaiškino, kad piko metu, apie 17 val. buvo kamštis. Jis sustojo praleisti automobilių, įsukančių iš Dubysos gatvės, iš dešinės pusės išvažiavus visoms mašinos, jis pradėjo važiuoti vidurine juosta. Staiga į vidurinę juostą lyg iš niekur įvažiavo automobilis, tačiau jo važiuojančio nemetė ir pastebėjo, pajutęs smūgį, kurio metu lengvai atsirėmė į lengvojo automobilio bamperį. Tuo metu važiavo 20 km/h greičiu. Lengvojo automobilio bamperis labai nenukentėjo, tik buvo apibraižytas, nematė, kad būtų sulankstytas sparnas ir durelės. Pripažįsta, jog iš vakaro buvo pavartojęs alkoholio, tačiau jautėsi gerai ir vairavo vilkiką. Automobilis, į kurį atsirėmė, juostoje stovėjo skersas. Policiją iškvietė automobilio vairuotojas. Atvykus pareigūnams, neatsisakė pūsti į alkotesterį, tačiau dabar neatsimena, ar antrą kartą į alkotesterį pūtė Kelių policijos biure. Jis į ligoninę tikrintis blaivumo nevažiavo, Baltijos žiedu vyko į policiją. Už vairavimą išgėrus nubaustas bauda su teisių atėmimu.
Apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas O. D. paaiškino, kad smulkmenų dabar nepamena. Buvo gautas pranešimas apie įvykį, įvykio vietoje buvo dvi transporto priemonės – vilkikas ir lengvasis automobilis. Įvykio vietoje buvo padarytos nuotraukos, sudaryta schema, atvykus į komisariatą, vairuotojai parašė paaiškinimus ir buvo tikrinimas vairuotojų blaivumas. Vilkiko vairuotojui buvo nustatytas girtumas (b.l.20). Atvykęs į įvykio vietą, suprato, kad vilkikas judėjo Šilutės plentu antra eismo juosta, kitas automobilis važiavo iš Dubysos gatvės į Šilutės plentą, link žiedines sankryžos. Lengvasis automobilis kelio atžvilgiu stovėjo ne tiesiai. Pagal vilkiko vairuotojo paaiškinimus, lengvasis automobilis važiavo iš šalutinio į pagrindinį kelią. Lengvojo automobilio vairuotojas kaltas, nes pilnai neįsitikino, kad galima įvažiuoti į pagrindinį kelią nesudarant kliūties. Toje kelio dalyje yra trys eismo juostos, o įvykis įvyko antroje eismo juostoje. Nepamena, ką tiksliai apie įvykį tuo metu aiškino vairuotojai. Įvykio vietoje nėra techninių galimybių pilnai registruoti eismo įvykį. Eismo įvykio sumodeliavimas, tai yra kiekvieno vairuotojo važiavimo trajektorijos nustatymas ir aplinkybių vertinimas pagal sudarytą schemą bei duotus eismo įvykio dalyvių paaiškinimus. Nei vieno vairuotojo paaiškinimas nėra atmestas, kas yra pristojimas, paaiškinti negali, tačiau yra išaiškinta, kas yra sąvokos sustojimas ir stovėjimas. Tai visiškai skirtingos sąvokos. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra kliūtis. Jei lengvasis automobilis būtų pilnai įvažiavęs į antrą eismo juostą, tikriausiai vilkiko vairuotojas nebūtų atsitrenkęs, o jei lengvasis automobilis būtų pasukęs į pirmą eismo juostą, klausimas, ar iš viso būtų kilęs eismo įvykis. Jo nuomone, įvykis įvyko dėl lengvojo automobilio kaltės. Dabar tiksliai nepamena, ar vilkiko vairuotojas sutiko vietoje tikrintis girtumą, tačiau atrodo, kad lengvojo automobilio vairuotojo akivaizdoje buvo patikrintas vilkiko vairuotojo girtumas. Tikriausiai vilkiko vairuotojas atsisakė įvykio vietoje būti patikrintas, jam pakartotinai pasiūlyta skyriuje pasitikrinti girtumą.
Teismo posėdyje K. B. teigė, kad jis dėl eismo įvykio nekaltas, vilkiko vairuotojas galėjo sustabdyti vilkiką, nepaisant to, jog jo transporto priemonė stovėjo eismo juostoje skersa. Tačiau akivaizdu, jog transporto priemonės juostose turi stovėti taip, kad nesudarytų kliūčių judėti transporto priemonėms, esančioms kitoje juostoje. Pažymėtina, jog automobiliai kelyje juda kiekvienas savo juostoje ir automobilių vairuotojai judėjimo kryptį keičia, įsitikinę eismo saugumu. Logiškai mąstant, skersa lengvojo automobilio padėtis kelio atžvilgiu, rodo staigų lengvojo automobilio krypties keitimą, neįsitikinus eismo saugumu, dėl ko ir įvyko eismo įvykis.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Įvertinus visas bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į K. B. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, ne kartą baustas už KET pažeidimus, darytina išvada, kad K. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai, kadangi jo veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta pažeidimo sudėtis.
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012-10-29 nutarimą Nr. 30N-2079576-12 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.