Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-08 · Byla Nr. ATP-143-360/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-12-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-08
Bylos Nr.
ATP-143-360/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04730-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-143-360/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04730-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria K. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. spalio 29 d. nutarimo panaikinimo netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012 m. spalio 29 d. nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda už tai, kad 2012-09-14, apie 16.49 val., vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio vilkiko „Renault Premium“ 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, t.y. buvo pažeistas KET 158 punkto reikalavimas ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu K. B. jį apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Skundu K. B. prašė panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino ir nutartimi konstatavo, jog Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nurodo, jog skundo dėl 2012-10-29 nutarimo esmė buvo ta, jog priimant nutarimą buvo pažeisti ATPK 286 str. reikalavimai, kur nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje, o nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Pažeidžiant ATPK 286 str. reikalavimus, neatlikus prieštaringų bylos duomenų motyvuoto įvertinimo, buvo pripažintas kaltu remiantis vien suinteresuoto asmens - S. U., kuris eismo įvykio, o taip pat ir paaiškinimo davimo metu buvo stipriai girtas (nustatytas 2,61 promilių girtumas), paaiškinimu ir neegzistuojančio veiksmo - eismo įvykio „sumodeliavimo“ tariamais rezultatais, kurių net nėra byloje. Apeliantas teigia, kad byloje nėra paneigta (kaip minėta, nutarime joks bylos duomenų vertinimas net neatliktas), jog eismo įvykis yra įvykęs jo nurodytu būdu, t. y., kuomet į stovintį 5 sekundes gatvėje jo automobilį, dėl girtumo neatsargiai vairuodamas ir būdamas dėl to sulėtėjusios reakcijos, įvairavo S. U.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje iš karto po eismo įvykio paaiškino, kad savo vairuojamu automobiliu iš Dubysos g. įvažiavo į Šilutės pl. antrą eismo juostą ir sustojo šiek tiek įstrižai kelio, nes priekyje jo buvę automobiliai taip pat sustojo. Po kokių 5 sekundžių į jo automobilio galinę kairiąją pusę įsirėmė sunkvežimis, kurio girtas vairuotojas netgi po to, kai jis lipo iš savo automobilio lauk, ėmė važiuoti toliau, taip stumdamas jo automobilį, pasukdamas jo galą link dešiniosios kelio pusės (toks jo paaiškinimas yra byloje). Skunde nurodė, kad 2012-09-14 surašytame Klaipėdos apskrities VPK KPB Eismo įvykių tyrimo grupės specialisto O. D. tarnybiniame pranešime, aiškiai iškraipant minėtame paaiškinime išdėstytas aplinkybes, nurodyta, kad K. B. paaiškino, kad vairavo transporto priemonę iš Dubysos g. (šalutinio kelio), įvažiavo į Šilutės pl. antrą eismo juostą, pristojo pajuto smūgį (...). Tokiu būdu buvo iškraipyta esminė aplinkybė, apibūdinanti eismo įvykio eigą bei priežastį, kadangi jo paaiškinime aiškiai buvo nurodyta, jog jis sustojo, stovėjo apie 5 sekundes, o ne „pristojo“. Tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sumodeliavus eismo įvykį K. B. už KET 158 p. pažeidimą surašytas ATP protokolas. Apeliantas teigia, kad skunde pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, rodančių, jog buvo atliktas kažkoks ATPK nenumatytas veiksmas, pareigūno įvardijamas kaip eismo įvykio „sumodeliavimas“, įgalinęs pareigūną surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl to visiškai nesuprantama, kaip, esant esminiams prieštaravimams tarp jo ir S. U. paaiškinimų, neatlikus eismo įvykio ekspertizės ar tyrimo, buvo išspręstas klausimas, kas yra šio eismo įvykio kaltininkas ir dėl ko buvo pasivadovauta girto vairuotojo, o ne jo paaiškinimu. K. B. teigia, jog motyvavo, kad šioje byloje nebuvo pakankamo pagrindo remtis S. U. paaiškinimu ne tik dėl to, kad jis eismo įvykio ir paaiškinimo davimo metu buvo stipriai girtas, tačiau ir dėl to, kad S. U. yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi tokiu būdu, suverčiant kaltę dėl eismo įvykio kitam, S. U. galėjo būti baudžiamas dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo, o ne dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo ir tokiu būdu tikėtis švelnesnių teisinių pasekmių. Be to, policijos pareigūnų, dalyvavusių fiksuojant eismo įvykio aplinkybes, veiksmai taip pat sudaro pagrindą abejoti jų veiksmų teisėtumu, ir, tokiu būdu - šių pareigūnų nešališkumu bei objektyvumu: pareigūnas A. J. jo, K. B., patikrinimą alkotesteriu atliko 2012-07-14 17.10 val., o S. U. patikrinimas buvo atliktas tik 2012-09-14 17.46 val., ir, nors prieš tai šis asmuo vengė tikrintis alkotesteriu, policijos pareigūnai neįformino vengimo pasitikrinti alkotesteriu fakto.

Apeliantas mano, kad teismas neatsakė į esminius skundo argumentus ir dėl jų nepasisakė. Apklausęs jį, liudytojus S. U. ir O. D., teismas taip ir nepadarė jokių išvadų dėl jo argumentų, jog S. U. vairuojamas sunkvežimis atsitrenkė į sustojusį ir 5 sekundes stovintį jo automobilį ir tokiu būdu nepaneigė, jog būtent girto vairuotojo S. U., o ne jo veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. Vietoj to, teismas tik išdėstė deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus, kad transporto priemonės juostoje turi stovėti taip, kad nesudarytų kliūčių judėti transporto priemonėms, esančioms kitoje juostoje, taip pat, jog automobiliai kelyje juda kiekvienas savo juostoje ir automobilių vairuotojai judėjimo kryptį keičia, įsitikinę eismo saugumu. Teismas taip pat pažymėjo, kad „logiškai mąstant, skersa automobilio padėtis kelio atžvilgiu rodo staigų lengvojo automobilio krypties keitimą, neįsitikinus eismo saugumu, dėl ko ir įvyko eismo įvykis“. Iš tokių teismo teiginių matyti, kad teismas išvadą apie tai, jog jis, neįsitikinęs eismo saugumu staiga keitė judėjimo kryptį, padarė iš automobilio padėties kelio atžvilgiu. Tačiau skersą automobilio padėtį kelio atžvilgiu visiškai paaiškina jo paties nuosekliai ir iš karto po įvykio nurodytos aplinkybės apie tai, jog įvažiavęs į eismo juostą, sustojo ir stovėjo 5 sek. joje kiek įstrižai kelio atžvilgiu dėl to, kad priekyje arti buvo kita transporto priemonė, po ko jo automobilį dar įstrižiau nustūmė į jį atsitrenkęs sunkvežimis. Neaišku dėl ko teismas neatsižvelgė į tai, kad teisme apklaustas S. U. nurodė dar kitokias aplinkybes apie eismo įvykį, nei savo pirmame paaiškinime, parodydamas, kad automobilį jis pamatė tik po susidūrimo (nors 2012-09-14 rašytame paaiškinime tvirtino, kad automobilis išsuko iš šalutinio kelio iš karto į antrą juostą), taip pat neatsižvelgė į tai, kad teisme S. U. net negalėjo pasakyti, kur pūtė į alkotesterį, bei teigė, jog sunkvežimis atsitrenkė į automobilio galinį bamperį, kad būtų sulankstytos automobilio sparnas ir durelės - nematė (kas akivaizdžiai prieštarauja eismo įvykio vietoje darytų fotonuotraukų duomenims ir „Papildomiems duomenims apie eismo įvykį“ ir rodo, jog S. U. dėl sunkaus girtumo nevisiškai prisimena, arba neprisimena įvykio). Apeliantas nurodo, kad tokiu būdu byloje liko nepaneigti jo argumentai, jog S. U. vairuojamas sunkvežimis atsitrenkė į sustojusį ir 5 sek. stovintį jo automobilį ir tokiu būdų nepaneigė, jog būtent girto vairuotojo S. U., o ne jo veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. skunde nepripažįsta kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, kuris yra nurodytas surašytame ATP protokole ir nutarime, padarymo. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstyta pozicija, teismo nuomone, nėra pagrįsta, nes yra paneigiama byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas K. B., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas 2012 m. spalio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad K. B. kaltė pagal ATPK 127 str. 2 d. yra įrodyta ir jis pagrįstai nubaustas už šio pažeidimo padarymą. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.

Teismas analizavo byloje surinktą ir ištirtą medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, Institucijos pareigūno tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos shemą, fotonuotraukas, policijos pareigūno teismui duotus paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, liudytojo S. U. teismo posėdžio metu duotus parodymus - ir ją tinkamai įvertino. K. B. įvykio aplinkybių versija, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, vairavo saugiai, iš Dubysos gatvės įsuko į Šilutės plentą, t. y. iš šalutinio kelio į pagrindinį, atsilaisvinus keliui jis pravažiavo ir atsistojo į vidurinę eismo juostą, truputi neištiesinęs juostoje automobilio, o tuo metu iš galo lėtai atriedėjęs vilkikas į jį atsirėmė ir ėmė stumti, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. K. B. apeliaciniame skunde išreiškia tik savo subjektyvią nuomonę apie tai kieno veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis, dėsto prielaidas bei daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė – vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio vilkiko „Renault Premium“ 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Nagrinėjant pateiktą skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kaip liudytojas buvo apklaustas policijos pareigūnas O. D. (b. l. 46), kuris nurodė, kad įvykio vietoje buvo padarytos nuotraukos, sudaryta schema, atvykus į komisariatą, vairuotojai parašė paaiškinimus ir buvo tikrinimas vairuotojų blaivumas. Vilkiko vairuotojui buvo nustatytas girtumas. Atvykęs į įvykio vietą, suprato, kad vilkikas judėjo Šilutės plentu antra eismo juosta, kitas automobilis važiavo iš Dubysos gatvės į Šilutės plentą, link žiedines sankryžos. Lengvasis automobilis kelio atžvilgiu stovėjo ne tiesiai. Pagal vilkiko vairuotojo paaiškinimus, lengvasis automobilis važiavo iš šalutinio į pagrindinį kelią. Lengvojo automobilio vairuotojas kaltas, nes pilnai neįsitikino, kad galima įvažiuoti į pagrindinį kelią nesudarant kliūties. Toje kelio dalyje yra trys eismo juostos, o įvykis įvyko antroje eismo juostoje. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra kliūtis. Jei lengvasis automobilis būtų pilnai įvažiavęs į antrą eismo juostą, tikriausiai vilkiko vairuotojas nebūtų atsitrenkęs, o jei lengvasis automobilis būtų pasukęs į pirmą eismo juostą, klausimas, ar iš viso būtų kilęs eismo įvykis. Jo nuomone, įvykis įvyko dėl lengvojo automobilio kaltės.

Netikėti šiais parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo ir visiškai pagrįstai jais rėmėsi. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, taip pat kitokiais dokumentais. Pareigūno, dalyvavusio nustatant administracinį teisės pažeidimą, pranešimas laikomas kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatyti faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti. Taigi, apklaustas liudytojas O. D. patvirtino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantas, šie liudytojo parodymai yra detalūs ir nuoseklūs – atitinka tiek tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, tiek aplinkybes, kurias jis nurodė apklausiant jį liudytoju teismo posėdyje.

Taigi, nors administracine tvarka nubaustas K. B. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

K. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas