Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. Š., Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Geosmart“ dėl rašto ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas L. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundu (administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015) (el. byla, I t., b. l. 1–5) ir 2015 m. rugsėjo 11 d. skundu (administracinėje byloje Nr. eI-2906-609/2015) (el. byla, I t., b. l. 114–117) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas), atstovaujamos Palangos skyriaus (toliau – ir Skyrius), 2015 m. birželio 12 d. raštą Nr. 16SD-889-(14.16.7.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nutraukimo“ (toliau – ir 2015 m. birželio 12 d. raštas); 2) panaikinti Skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 16SD-1228-(14.16.7.) „Dėl (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – ir 2015 m. liepos 28 d. sprendimas); 3) panaikinti NŽT 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 1SS-20145-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2015 m. liepos 29 d. sprendimas); 4) pripažinti suderintu parengtą žemės sklypo, adresu Palangos miesto savivaldybė, Palangos miestas, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą 2015 m. rugpjūčio 26 d. skundu (administracinėje byloje Nr. eI-2231-243/2015) (el. byla, I t., b. l. 68–70), prašydama: 1) panaikinti Skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 16SD-1228-(14.16.7.); 2) įpareigoti NŽT per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti parengtą žemės sklypo, adresu Palangos miesto savivaldybė, Palangos miestas, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimis administracinėje byloje Nr. eI-2119-386/2015 sujungė administracines bylas Nr. eI-2231-243/2015, Nr. eI-2906-609/2015 bei Nr. eI-2119-386/2015 į vieną bylą ir nustatė bylos Nr. eI-2119-386/2015 (el. byla, II t., b. l. 74–75, 78–79).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2119-386/2015 (el. byla, II t., b. l. 130–139) pareiškėjų L. Š. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos skundus tenkino iš dalies:

nutraukė administracinę bylą dalyje dėl Skyriaus 2015 m. birželio 12 d. rašto Nr. 16SD-889-(14.16.7.) ir NŽT 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1SS-20145-(8.5) panaikinimo;panaikino Skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 16SD-1228-(14.16.7.);įpareigojo NŽT per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. (8.6)D3-Š-1042r-2533 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ pateiktą prašymą ir suderinti arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėjas L. Š. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo NŽT 371 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. byla, II t., b. l. 143–144).

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. byla, II t., b. l. 150–151).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė jam iš NŽT 371 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat nutarė grąžinti pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 20 d. sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį (el. byla, II t., b. l. 153–156).

Dėl žyminio mokesčio teismas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinė byla dalyje dėl NŽT Palangos skyriaus 2015 m. birželio 12 d. rašto Nr. 16SD-889-(14.16.7.) ir NŽT 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1SS-20145-(8.5) panaikinimo buvo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.). Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo 2015 m. birželio 12 d. rašto turinį, konstatavo, jog jame pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, todėl ginčijamas raštas, kuriame pateiktas vertinimas ir prašymas, negali būti laikomas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu valstybinio administravimo subjekto priimtu teisės aktu ar veiksmu. Šis raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas (pateikia informaciją, siūloma atlikti veiksmus), pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Taigi, atsakovas minėtame rašte nepagrįstai nurodė, kad jis gali būti skundžiamas ikiteismine tvarka, o paskui – teismui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui grąžintinas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas taip pat nurodė, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatose. Vadovaujantis šių Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pateikė du skundus. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 31 d. su advokate L. G. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 2015-08-31/1, o 2015 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 350 Eur už skundo surašymą. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teisinės pagalbos kreipėsi dėl antrojo skundo, t. y. teisme gauto 2015 m. rugsėjo 11 d., paruošimo. Atitinkamai pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundas dėl Skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 16SD-1228-(l4.16.7.) panaikinimo ir projekto pripažinimo suderintu, teismo posėdžio metu patikslinus reikalavimą dėl įpareigojimo suderinti parengtą projektą, teismo sprendimu buvo tenkintas pareiškėjo nurodytais motyvais tiek dėl sprendimo nemotyvavimo, tiek ir teismui konstatuojant, kad valstybinės žemės sklypo plotas, žemes sklypo dislokacija sudaro pagrindą pripažinti, jog jis negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas, nėra tinkamas suformuoti atskiram individualiam mėgėjų sodo sklypui, todėl jis visiškai atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Atsižvelgęs į tai, teismas atkreipė dėmesį, kad nors byla dalyje dėl pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundo buvo nutraukta, pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundas, dėl kurio paruošimo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, tenkintas. Taigi, pareiškėjo turėtos išlaidos dėl šio skundo surašymo yra realios ir atitinka teisinių paslaugų sudėtingumą – tokio pobūdžio bylos retos, ruošiant skundą reikėjo analizuoti teisės aktus, kurie naudojami retai. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl išlaidų priteisimo už advokatės teiktas paslaugas (skundo surašymą) tenkintinas visa apimtimi. Be to, pareiškėjui priteistinas ir 21 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2015 m. rugsėjo 10 d., paduodant teismui 2015 m. rugsėjo 11 d. skundą. Taigi, iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 371 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

Atsakovas NŽT, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (el. byla, II t., b. l. 159–161), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl 371 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš NŽT. Atsakovas pažymi, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu, panaikindamas NŽT Palangos skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 16SD-1228-(l4.16.7.) ir įpareigodamas NŽT iš naujo išnagrinėti Administracijos 2015 m. liepos 21 d. raštą, neįpareigojo atsakovo priimti sprendimą pareiškėjo naudai, o tik suderinti arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundas, dėl kurio paruošimo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, buvo tenkintas.

Pareiškėjas L. Š. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą (el. byla, II t., b. l. 173–174) prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistą. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai mano, jog galutinis teismo spendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, kuria teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir, tenkinęs pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė jam iš atsakovo NŽT 371 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat nutarė grąžinti pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 20 d. sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsižvelgiant į tai, jog atskirąjį skundą pateikė atsakovas NŽT, darytina išvada, jog pareiškėjas su teismo nutartimi sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tos nutarties dalies, su kuria atsakovas nesutinka pateikdamas argumentus atskirajame skunde, t. y. dėl 371 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui (atsakovas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nutarė grąžinti pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 20 d. sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atsakovo atskirasis skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi, atsakovo manymu, galutinis teismo sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, teisinė prielaida taikyti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. Atitinkamai nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, matyti, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu (el. byla, II t., b. l. 130–139) pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundas (el. byla, I t., b. l. 114–117) dėl NŽT Palangos skyriaus 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 16SD-1228-(14.16.7.), kuriuo buvo atsisakyta suderinti pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą (el. byla, I t., b. l. 166), panaikinimo ir parengto žemės sklypo, adresu Palangos miesto savivaldybė, Palangos miestas, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto pripažinimo suderintu buvo tenkintas iš dalies, panaikinant minėtą sprendimą ir įpareigojant NŽT iš naujo išnagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 21 d. prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo bei suderinti arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą. Todėl, priešingai, nei tvirtina atsakovas, šiuo atveju akivaizdu, kad galutinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 d.). Tuo tarpu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų realumo ir jų dydžio atsakovas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, plačiau dėl to nepasisako.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.