Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo P. E. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalį nubaustas 23 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 129 straipsnį paskirta 1158 Eur dydžio bauda su transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 1158 Eur dydžio bauda su transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 129 straipsnį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo pagal ATPK 129 straipsnį neskirti jam baudos, apsiriboti automobilio konfiskavimu, t. y. taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

P. E. pažeidimas yra labai pavojingas administracinis teisės pažeidimas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų ar neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Tai, kad P. E. pripažįsta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, aplinkybes, esant byloje surinktiems neginčytiniems įrodymams, patvirtinantiems jo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, nereiškia, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 2015 m. spalio 27 d. P. E. už padarytą administracinį pažeidimą buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis vairavo dviratį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Nepraėjus nei dviem mėnesiams, P. E. vėl, būdamas neblaivus, padarė naują labai šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu pagal ATPK 129 straipsnį. Tai parodo, kad P. E. ne tik, kad iš ankstesnio baustumo išvadų nepadarė, tačiau jis daro vis šiurkštesnius administracinius teisės pažeidimus, pasitaisyti nelinkęs.

Apeliaciniame skunde nurodyta apelianto aplinkybė, kad jis šiuo metu mokosi ir gauna mažas pajamas, todėl jam sunku būtų sumokėti paskirtą baudą, ATPK 30¹ straipsnio taikymo prasme išskirtine nelaikytina. P. E. jau prieš sėsdamas už vairo neblaivus, kai nustatytas net 1,79 promilių neblaivumo laipsnis, be to, neįgijęs teisės vairuoti, žinojo, kad jo materialinė padėtis sunki, todėl turėjo suprasti ir įvertinti tokias savo veiksmų pasekmes. Būtina pripažinti, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, ir tokių pasekmių kilimas paprastai nelaikomas išskirtine, asmenį ypatingai palankiai charakterizuojančia aplinkybe, kurios pakanka skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, nuobaudą.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus administracinės nuobaudos tikslus, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda P. E. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. P. E. paskirta švelnesnė negu ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, t. y. neskiriant baudos, o tik konfiskuojant automobilį, būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ir nenustačius nė vienos P. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsižvelgus į tai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė, apylinkės teismo paskirtas ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytas tik baudos minimumas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą, P. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.