Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog siekiant nustatyti Aikštelės savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į Aikštelę, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2019 m. birželio 4 d. iki pat šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Aikštelę, kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį. Nuo 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotrauka ir planu, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenius, turinčius turtinių teisių į Aikštelę. Taip pat, tam, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų aiškiai identifikuoti, kokio konkrečiai objekto pripažinimo bešeimininkiu procedūra buvo pradėta ir kurio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį objektą, kviečiama atsiliepti, seniūnija užtikrino, kad ir ant informacinio stendo, esančio šalia Aikštelės, būtų pakabintas skelbimas. Informacija apie pradėtą Aikštelės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, buvo skelbiama ir seniūnijos informaciniame stende, ir nacionaliniame laikraštyje „Vakaro žinios“. Turtinių teisių į Aikštelę iki šiol niekas nepareiškė.

Pažymi, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ nurodė, jog neprieštarauja dėl Aikštelės pripažinimo bešeimininkiu daiktu. Siekdama nustatyti Aikštelės savininkus ar teisėtus valdytojus, Vilniaus miesto savivaldybė papildomai dar kreipėsi ir į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, kuri 2022 m. kovo 16 d. raštu nurodė neturinti jokių duomenų apie Aikštelę, jos savininkus ar naudotojus. Pabrėžia, kad savivaldybė, nebūdama Aikštelės savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad ji būtų prižiūrima, tvarkinga. Pareiškėjos vertinimu, jeigu ši Aikštelė, kuri neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažinta bešeimininkiu daiktu ir perduota Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Pablogėjus Aikštelės būklei ir nesant jos savininkų bei neperdavus jos Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jos tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jos blogą būklę, taigi Aikštelė būtų neprižiūrima ir netvarkoma.

Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalis numato, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti bešeimininke automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Aikštelė yra pastatyta iš betono trinkelių, jos plotas 1 057,68 kv. m. Žemės sklypas Aikštelei nesuformuotas. Aikštelė stovi valstybinėje žemėje. Duomenų apie Aikštelės statybą byloje nėra, išskyrus tai, kad parengtoje nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje nurodyti jos statybos metai – 2000, statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys. Nei Aikštelė, nei teisės į ją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neregistruotos.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) buvo gautas A. K. skundas, kuriuo buvo prašoma nustatyti, ar Aikštelė įrengta teisėtai, kam ji priklauso. Inspekcija, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2017 m. lapkričio mėn. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3058, kuriame nurodė, kad Aikštelės statyba užbaigta, Aikštelė eksploatuojama, jokios informacijos apie Aikštelės statytojus, naudotojus nėra. Apie surašytą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3058 Inspekcija 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2D-15455 informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimą vietoje, 2018 m. sausio 18 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad išmatavo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas, įrengtą Aikštelę, nustatė, kad ji užima 984 kv. m, o 2018 m. sausio 24 d. raštu informavo Inspekciją, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) regioninių parkų direkciją su prašymu pateikti informaciją apie Aikštelės įrengimo pagrindą, jos statytoją.

2019 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Aikštelę įtraukė į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą ir ėmėsi priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems teisių į Aikštelę, išsiaiškinti: apie Aikštelę, kviesdama atsiliepti savininkus bei asmenis, turinčius teisių į Aikštelę, paskelbė interneto svetainėje www.vilnius.lt, ant informacinio stendo, esančio šalia Aikštelės, pakabino skelbimą, informaciją apie pradėtą Aikštelės pripažinimo bešeimininkiu turto procedūrą, kvietimą atsiliepti asmenims, turtintiems turtinių teisių į ją, skelbė seniūnijos informaciniame stende, nacionaliniame laikraštyje „Vakaro žinios“. 2021 m. vasario 14 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktu Nr. 2 pareiškėja Aikštelę įraukė į apskaitą. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį kas nors būtų pareiškęs turtines teises į Aikštelę.

Kaip minėta, bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnis). Pagal CK 4.58 straipsnį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (1 dalis). Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų) ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449, nereikalauja tiksliai identifikuoti nekilnojamąjį daiktą. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 26.1 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas neįregistruotas, nurodomi jį identifikuojantys požymiai ir šis turtas įvertinamas rinkos kaina. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šių teisės aktų paskirtis – turto apskaita, kurios tikslas – bešeimininkio daikto išaiškinimas, tačiau minimos procedūros atlikimas nesudaro besąlyginės prielaidos daikto pripažinimui bešeimininkiu. Tai aktualu ir nagrinėjamu atveju. CK 4.58 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyvendinama, jeigu tai draudžia įstatymai. Nuosavybės teisė pagal CK 4.47 straipsnio nuostatas gali būti įgyjama įstatymo nustatytais pagrindais. Pirmiausiai daiktas turi būti nuosavybės teisės objektu, kuriuo laikytinas teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Todėl tais atvejais, kai daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų dėl statinių statybos tvarkos, jis negali būti pripažįstamas nuosavybės teisė objektu (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-793-516/2010, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-143-324/2010, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-450/2015).

Byloje nustatyta, kad aplinkybės, kuriomis buvo sukurta Aikštelė, neaiškios. Nėra žinomas nei jos sukūrimo pagrindas, nei statytojas. Aikštelė nėra registruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Ji stovi valstybinėje žemėje, žemės sklypas jai nėra suformuotas. Taip pat byloje nustatyta, kad Inspekcija, gavusi pranešimą apie Aikštelę iš trečiojo asmens, 2017 m. lapkričio mėn. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3058, kuriame konstatavo, kad Aikštelės statyba baigta, sklypas nesuformuotas, statytojas, naudotojas nežinomi. Iš Inspekcijos atsiliepimo byloje nustatyta, kad šis faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3058 surašytas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, kurio 131 punktas numato, kad kai savavališkai pastatytas statinys yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir statytojo, statinio (jo dalies) savininko, valdytojo ar naudotojo nėra arba jis nežinomas, savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų nesurašomas. Šiuo atveju surašomas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu ir apie tai per 5 darbo dienas nuo šio akto surašymo dienos pranešama valstybinės žemės valdytojui ir atitinkamos savivaldybės administracijai.

Taigi, į bylą pateiktas 2017 m. lapkričio mėn. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-3058 patvirtina, kad Aikštelė yra savavališkas statinys (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl ji negali būti nuosavybės teisės objektu. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaip valstybinės žemės, kurioje stovi Aikštelė, patikėtinė neprieštarauja teikiamam pareiškimui dėl Aikštelės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, nesudaro pagrindo Aikštelę pripažinti nuosavybės teisės objektu. Kaip minėta, pagal parengtą Aikštelės nekilnojamojo turto kadastro bylą Aikštelė priskirta II grupės nesudėtingam statiniui. Tą patvirtina ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatos (15.2, 16 punktai, 3 lentelės 4.1 punktas). Tokio statinio statybai mieste būtina ne tik teisė į žemės sklypą, bet ir statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punktas, 3 priedo 1.2 punktas). Apie tokio dokumento buvimą byloje duomenų nėra.

Įvertinęs tai, teismas tenkinti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl Aikštelės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn neturi pagrindo. Todėl pareiškimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 534-537 straipsniais, teisėja

nutaria:

netenkinti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.