Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-735-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
1-735-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14013-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
G. K.
Nukentėjusysis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-735-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14013-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui L. Ž.,kaltinamajam G. K., jo gynėjui advokatui Č. B.,nukentėjusiajai R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019 m. balandžio 6 d., apie 21 val. 40 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1,13 promilių girtumas), tyčia vieną kartą įspyrė savo žmonai į kairį šoną, bei jai gulint ant grindų ir dengiantis veidą delnais, nemažiau kaip 4 kartus delnais sudavė per jos delnus, t. y. tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai savo žmonai R. K..

Byloje surinkti duomenys

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. K. parodė, kad kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai. Parodė, kad 2019 m. balandžio 6 d. dirbo pas draugą, o po darbo vartojo alkoholį. Vakaro metu, grįžęs namo, susiginčijo su žmona dėl maisto. Konflikto metu G. K. įspyrė žmonai į kairį šoną, po to ranka (delnu) kelis kartus sudavė žmonai per rankas, kuriomis jį dengėsi veidą. Konflikto metu namuose taip pat buvo dukra su mažamečiais vaikais. G. K. parodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė žmonos, pažada, jog daugiau toks elgesys nepasikartos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo G. K. duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams (b. l. 75-76).

Kadangi kaltinamasis G. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su savo sutuoktiniu G. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie susituokę yra 31 metus. Kartu su jais gyvena jos mama G. P., bet ji būna savo kambaryje ir beveik iš jo neišeina. Su G. K. R. K. turi dvi dukras, bet jos jau suaugusios, gyvena atskirai. 2019 m. balandžio 5 d. iš (duomenys neskelbtini) į svečius atvažiavo dukra G. R., kartu su mažamečiais vaikais E. R. ir J. R.. 2019 m. balandžio 6 d., apie 20 val. 00 min., R. K. grįžo į namus su dukra ir jos vaikais iš (duomenys neskelbtini). Namuose buvo G. K., jis miegojo neblaivus, namuose jautėsi alkoholio tvaikas. Dar važiuojant iš Jonavos R. K. G. K. skambino ir jautėsi iš balso, kad jis girtas. Moterims grįžus į namus, dukra su anūke virtuvėje kepė blynus, o ji buvo kitame kambaryje su anūku. Tada pabudo G. K. ir pradėjo priekaištauti, kad namuose nieko nėra valgyti. Jos pradėjo traukti jam iš šaldytuvo maistą, ji jam pasiūlė vakarykščių makaronų ir jis tuo buvo labai nepatenkintas. Jis taip pirmyn atgal iš kambario į virtuvę vaikščiojo maždaug du kartus ir vis priekaištavo. Tada G. K. kiek nurimo, nuėjo į kambarį ir atsigulė. Tuomet R. K. priėjo prie G. K. ir pasakė, kad nustotų taip elgtis, juk vaikai yra namuose. Tada jis, gulėdamas lovoje, jai spyrė į kairį šoną, dėl ko ji trenkėsi į spintą ir nugriuvo ant grindų. Tada G. K. pakilo iš lovos ir priėjo prie jos. Kol ji gulėjo ant grindų, jis kelis kartus, ne mažiau keturis, delnais jai bandė suduoti į veidą, bet ji užsidengė veidą rankomis. Ji labai išsigando. Jai skaudėjo, kai G. K. įspyrė ir talžė rankomis. Tada dukra atėjo iš virtuvės. Dukra ant rankų laikė mažametį R. K. anūką, iš paskos jos atbėgo ir mažametė R. K. anūkė. R. K. dukra rankose turėjo lėkštę, todėl, pamačiusi kas vyksta, tą lėkštę metė į G. K.. Pataikė jam į alkūnę. Po to G. K. apsiramino ir atsigulė. Įvykį matė mažamečiai vaikai. R. K. iš karto iškvietė policiją. G. K. maždaug 5 metus laiko kiekvieną dieną vis išgeria, nuolat būdamas girtas ją engia, vadina necenzūriniais žodžiais. Norėtų, kad G. K. nueitų pas kokį psichologą ar su kuo pasikalbėtų, lankytų kokią programą. Policiją kvietė pirmą kartą, bet kai G. K. nuolat ją vadina necenzūriniais žodžiais, yra smurtavęs, vasarą dažniausiai ji išeina iš namų pati, kai tik jis pradeda konfliktuoti (b. l. 25-26).

Liudytoja G. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra R. ir G. K. dukra. G. R. parodė, kad 2019 m. balandžio 6 d. buvo su mama ir savo dvejais mažamečiais vaikais pas giminaičius (duomenys neskelbtini). Vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, bet atsimena, kad buvo tamsu, ji su mama ir vaikais grįžo į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jiems dar važiuojant namo, jos tėtis skambinėjo mamai, ir vis klausinėjo, kada grįš namo. Grįžus į namus, jos galvojo, kad tėtis miega. Joms grįžus, praėjus kokių 10-15 minučių, ji pradėjo daryti valgyti, kepė blynus, su ja buvo jos mažametė dukra. G. R. mama buvo kambaryje su jos sūnumi. Tada atsimena, kad atsikėlė tėtis ir atėjo į virtuvę. Matėsi aiškiai, kad tėtis buvo neblaivus, jis buvo piktas. Tėtis pradėjo bambėti kažką panašaus į tai, kad mama su svetimais vyrais duodasi, ji žino, kad jos mama tai, būdama kambaryje, turėjo girdėti. Atsimena, kad mama nieko neatsakė, tik ji tėčiui pasakė, kad jis nekalbėtų nesąmonių. Tada tėtis nuėjo atgal į kambarį. Po keleto minučių tėtis vėl grįžo į virtuvę ir vėl buvo nepatenkintas. Jis pradėjo sakyti, kad vienas čia tik dirba ir pradėjo priekaištauti dėl maisto, kad jis nori valgyti. Atsimena, kad jos pasiūlė tėčiui vakarykščių makaronų. Tėtis dėl to buvo nepatenkintas. Jis pradėjo burnoti, kad makaronai šalti, vakarykščiai. Tada dar atsimena, kad mama ištraukė iš šaldytuvo viską, ko yra valgyti. Tada tėtis kaip ir grįžinėjo į savo kambarį, o mama, kaip suprato, iš paskos nusekė tėčiui toliau kalbėdama apie maistą. Atsimena, kad jiems nuėjus į koridorių, labai pradėjo loti šuo, tačiau, kas vyko koridoriuje, ji nematė, stovėdama virtuvėje matė tik lojantį šunį. Tuo metu jos dukra buvo su ja virtuvėje, o sūnus liko kambaryje, kur buvo saugiai paliktas ant lovos. Atsimena, kad girdėdama triukšmą tarp tėvų, neapsikentė ir nuėjo į miegamąjį, kur buvo tėvai. Ateidama ji pamatė tik kaip jos tėtis lyg tais vieną kartą, sėdėdamas ant lovos, spyrė jos mamai, tačiau, kur jai pataikė, nepamatė. Ar mama pargriuvo, ar kur atsitrenkė nuo tėčio spyrio, negali pasakyti, kadangi visko gerai nepamatė, nes išbėgo atgal į virtuvę ir kambarį pažiūrėti savo vaikų. Netrukus ji, turėdama lėkštę rankoje, vėl nubėgo į tėvų kambarį, kadangi konfliktas tarp jų nesibaigė. Atbėgusi pamatė, kaip tėtis bando jos mamai suduoti į galvą, tačiau mama galvą dengėsi rankomis. Ji negali pasakyti, ar tėtis mamą mušė kumščiais ar delnais. Kiek kartų tėtis taip sudavė mamai, irgi negali pasakyti. Tada atsimena, kad ji, norėdama apginti mamą, sudavė su lėkšte, turėta rankoje, tėčiui per ranką ir jis nurimo. Tada mama paskambino policijai. Atsimena, kad ji pasiėmė savo sūnų ir atėjo pas tėvus į kambarį, paskui ją atėjo ir jos dukra. Ji negali pasakyti, kuriuo momentu G. R. dukra galėjo matyti senelių konfliktą, ar kaip tėtis spyrė mamai, ar kaip ją mušė rankomis, kadangi tuo metu viskas vyko labai gretai ir buvo apimta streso. Ji puikiai pamena, kad pirma metė lėkštę, kad tėtis nustotų mušti mamą, tada tėčiui nurimus, mama iškvietė policiją, ir ji tada su vaikais atėjo į tėvų kambarį, kol ten buvo jos mama. Tėtis mamos neatsiprašė, jis toliau girtas burnojo. Po to tėtis nurimo. Tada po kažkiek laiko atvykus pareigūnams, jie išsivežė tėtį. Ji žino, kad tėvai pakonfliktuoja, žino, kad tėtis anksčiau yra smurtavęs prieš mamą, ją net yra išsivežusi pas save į (duomenys neskelbtini). Deja, dėl tų kartų mama į policiją nesikreipdavo (b. l. 43-44).

Iš 2019 m. balandžio 6 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 6 d., apie 21 val. 40 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pranešėjos (R. K.) sutuoktinis G. K., būdamas neblaivus, vieną kartą įspyrė pranešėjai (R. K.) į kairį šoną, dėl ko ši atsitrenkė į spintą ir nukrito ant grindų, tada G. K. priėjęs prie R. K. rankomis (delnais) sudavė ne mažiau 4 smūgių pranešėjai į rankas, kai ji buvo užsidengusi veidą (b. l. 1).

Iš 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys yra pirmoje laiptinėje, pirmame aukšte, durys kairėje. Jos atsidaro į išorę. Įėjus į buto koridorių, dešinėje sienoje matomos kambario Nr. 1 durys, toliau prie dešinės sienos yra spinta, už jos dešinėje kambario Nr. 2 durys. Priekinėje sienoje tualeto ir vonios kambario durys. Kairėje sienoje, koridoriaus gale kambario Nr. 3 durys. Kairėje sienoje koridoriaus pradžioje durys vedančios į virtuvę. Kambaryje Nr. 1 prie dešinės sienos yra išskleista paklota sofa, prie kairės sienos spinta. Kambarys tvarkingas. Kambaryje Nr. 2 yra vieta, kur G. K. panaudojo fizinį smurtą prieš R. K.. Šiame kambaryje kairėje prie įėjimo durų yra spinta. Prie kairės sienos yra dvigulė lova, pastatyta galu link dešinės sienos. Lovoje patalynė sujaukta. Už lovos mėtosi rūbai – kelnės, megztinis. Priekiniame dešiniame kampe spintelė su televizoriumi. Iš abiejų lovos pusių prie kairės sienos yra spintelės. Kairėje spintelė apkrauta rūbais. Kambaryje Nr. 3 prie dešinės sienos yra lova, prie priekinės sienos staliukas. Virtuvėje prie kairės sienos yra praustuvė, skalbimo mašina, dujinė viryklė, spintelė. Dešinėje yra šaldytuvas, toliau virtuvinis stalas, ant kurio sudėti puodai, indai su maistu. Butas tvarkingas. Pėdsakų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bute buvo grumtynės, nerasta (b. l. 15-16, 17-20).

Iš 2019 m. balandžio 6 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Vytauto g. 109, Ukmergė, 100-ajame kabinete, nukentėjusioji R. K. parodė savo kairį šoną ir rankas. Apžiūrėjus R. K. kairį šoną, nugarą, pilvą, abiejų rankų dilbius, žastus paraudimų, įbrėžimų ar kitų sužalojimų nesimatė (b. l. 35, 36-39).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 6 d., 22 val. 48 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 R. K. nustatytas 0,00 promilės neblaivumas (b. l. 45).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 6 d., 22 val. 53 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 G. K. nustatytas 1,13 promilės neblaivumas (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis G. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad savo elgesį vertina blogai, nori atsiprašyti sutuoktinės ir susitaikyti su ja. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai: nukentėjusiosios R. K. parodymai, protokolas-pareiškimas, liudytojos parodymai, duomenys apie nustatytą girtumo laipsnį. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę (pagal BK 248 straipsnio 1 dalį ji laikoma šeimos nare), sukėlė jai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonės

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis G. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo elgesį vertino neigiamai. Nukentėjusiosios atsiprašė, teigia, kad daugiau toks elgesys nepasikartos. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nori susitaikyti su sutuoktiniu, mano, kad gal vyras pasimokė ir daugiau taip nedarys. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. G. K. anksčiau neteistas (b. l. 81), dirbantis (b. l. 84), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 82-83). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos G. K. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas G. K. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai R. K. susitaikius.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į kaltinamojo G. K. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Iš 2019 m. balandžio 7 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nustatyta, kad G. K. nuo 2019 m. balandžio 6 d., 22 val. 30 min., iki 2019 m. balandžio 7 d., 15 val. 59 min., buvo laikinai sulaikytas (b. l. 62-63).

Iš 2019 m. balandžio 7 d. nutarimo nustatyta, kad G. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 77-78).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. K., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė