Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria patvirtintas V. J. 2016 m. balandžio 12 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą civilinėje byloje Nr. 2FB-1451-151/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti bankrutuojančio asmens V. J. 2016 m. balandžio 12 d. mokumo atkūrimo planą (T.2, b.l. 143-145). Nurodė, kad tiek pirmajame, tiek antrajame V. J. kreditorių susirinkime nebuvo pritarta V. J. mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Abiejuose kreditorių susirinkimuose dalyvavo kreditorė AB SEB bankas, kuri abu kartus nepritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui, pateikdama iš esmės vienodas priežastis. 2016 m. kovo 29 d. įvykusiame pirmajame V. J. kreditorių susirinkime nepritarus pakoreguotam V. J. mokumo atkūrimo plano tvirtinimui atsižvelgus į kreditorės AB SEB bankas pageidavimą planas buvo pakoreguotas sumažinant bankroto administravimo išlaidų sumą, kad didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Tačiau AB SEB bankas nesutiko tvirtinti ir 2016 m. balandžio 12 d. V. J. mokumo atkūrimo plano, nes planas pakoreguotas tik formaliai, jame nenurodytas realus mokėjimų kreditoriams grafikas; nesutiko su plane numatyta administravimo išlaidų sąmata. AB SEB bankas nepagrindė, dėl ko bankroto administravimo išlaidų suma yra per didelė. Kreditorė AB SEB bankas neatsižvelgė, kad šiuo metu V. J. gauna 296,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Planas buvo sudaromas pagal realią bei ateityje numatomą situaciją. Atsižvelgus į V. J. ilgametę darbo mokykloje patirtį bei tai, kad dirbdama mokytoja ji uždirbdavo 573,88 Eur darbo užmokestį, yra labai tikėtina, kad 2016 m. IV ketvirtį ar anksčiau V. J. dirbs geriau apmokamą darbą ir gaus apie 500,00 Eur/mėn. darbo užmokestį. Teikiamas tvirtinti V. J. mokumo atkūrimo planas atitinka tiek FABĮ normas, tiek kreditorių interesus, tiek sąžiningumo bei proporcingumo principus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi prašymą tenkino – patvirtino V. J. 2016 m. balandžio 12 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą (T.3, b.l. 14-20).Teismas nurodė, jog nesutiktina, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. reikalavimų. Bankroto administratorius nurodė, kad V. J. dirba už 296,00 Eur darbo užmokestį kas mėnesį, planas buvo sudaromas pagal realią situaciją. Atsižvelgus į V. J. ilgametę darbo mokykloje patirtį bei tai, kad dirbdama mokytoja ji uždirbdavo 573,88 Eur darbo užmokestį, yra labai tikėtina, kad 2016 m. IV ketvirtį ar anksčiau V. J. dirbs geriau apmokamą darbą ir gaus apie 500,00 Eur/mėn. darbo užmokestį. Nemokumo priežastimi tapo ne pareiškėjos profesinės kvalifikacijos neturėjimas ar jos nepakankamumas, bet susiklosčiusi nepalanki situacija tiek nekilnojamojo turto, tiek darbo rinkoje, dėl kurios, iš vienos pusės, sumažėjo kreditoriui įkeisto turto vertė, iš kitos pusės, sumažėjo ir pareiškėjos pajamos, dėl ko ji negali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Spręsti, jog pareiškėja elgiasi ar ateityje elgsis nesąžiningai, nesiėmė ar nesiims aktyvių veiksmų savo darbinėms pajamoms padidinti, nėra pagrindo. Pareiškėja ir posėdžio metu paaiškino, jog imasi veiksmų siekdama susirasti geriau apmokamą darbą pagal savo profesiją, patvirtina, kad ji siekia atkurti savo mokumą. Nurodytos priemonės gali prisidėti prie fizinio asmens mokumo atkūrimo, o tuo atveju, jeigu plano įgyvendinimo laikotarpiu būtų nustatyta, jog jame nurodytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas. Plane numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, priklausanti nuo gautų pajamų ir kreditorių reikalavimų dydžių bei šių sumų mokėjimo laikotarpiai. Plane esantys duomenys yra pakankami kreditoriams nustatyti, kokia pareiškėjos pajamų dalis bus paskirstoma kreditoriams ir kokį numatomų lėšų dydį gaus kiekvienas iš jų. Įstatymas nenumato reikalavimo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti tikslias kreditoriams mokėtinas sumas, nes mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų dydis gali pasikeisti. Esant situacijai, kai mokumo plane numatyti mokėjimai kreditoriams bus neatlikti, kreditoriai turės teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidų suma antrajam kreditorių susirinkimui pateiktame mokumo atkūrimo plane yra sumažinta, atsižvelgiant į kreditorės pastabas, t. y. buvo laikytasi įstatyme nustatytos mokumo atkūrimo plano tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Šiuo atveju nebus pažeista FABĮ 8 straipsnyje numatyta mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarka, planas atitinka įstatymo reikalavimus. Administravimo išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra sietina su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Teismas nenustatė, kad mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti būtų nustatytos neproporcingai per didelės. Kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Pagrįstu pripažintino ir administratoriaus argumentą, jog jam skiriamomis sumomis turi būti finansuojamos ir su jo veikla susijusios išlaidos, ūkinę veiklą vykdantis asmuo iš tokios veiklos turi ir užsidirbti. Teismas sutiko su bankroto administratoriaus pozicija, jog kai atlyginimas pririštas prie turto vertės administratorius suinteresuotas parduoti brangiau ir tenkinti kreditorių reikalavimus, t. y. nurodyta procentinė išraiška skatina administratorių parduoti turtą už kiek įmanoma didesnę kainą. Prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Kreditorės pastabos nėra esminės, dėl kurių nebūtų įmanoma užtikrinti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas vertino, jog mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta administravimo išlaidų suma negali būti pripažintina neadekvačia, lemiančia paties plano ydingumą. Nenustačius, kad patvirtinus fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, teismas laikė, kad interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens V. J. bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o kreditorės AB SEB bankas nurodyti patikslinimai laikytini nesudarančiais pagrindo netvirtinti plano. Įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo atsisakyti tvirtinti V. J. mokumo atkūrimo planą ir nutraukti V. J. bankroto bylą (T.3, b.l. 34-37). Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad plane esantys duomenys yra pakankami kreditoriams nustatyti, kokia pareiškėjos pajamų dalis bus paskirstoma kreditoriams ir kokį numatomų lėšų dydį gaus kiekvienas kreditorius. Tai yra tik abstraktaus pobūdžio prielaidos, nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visiškai neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo praktiką, kurią AB SEB bankas citavo savo 2016 m. gegužės 13 d. procesiniame dokumente. Mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyti bankrutuojančio asmens periodiniai mokėjimai kreditoriams.Teismas nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratorius laikėsi įstatyme nustatytos plano tikslinimo procedūros. Teismas nevertino aplinkybės, jog į AB SEB bankas pastabą dėl realaus kreditorinių reikalavimų tenkinimo visiškai nebuvo atsižvelgta koreguojant planą prieš jį teikiant tvirtinti teismui, nei vienu atveju bankrutuojantis asmuo šioje dalyje jo netikslino.Teismas neturėjo tvirtinti pateikto mokumo atkūrimo plano, nes juo yra iškraipoma kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra. Visa bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo našta tenka hipotekos kreditoriui, nes bankrutuojančio asmens gaunamos pajamas bus skirtos tik jo poreikių tenkinimui, o patvirtinti kreditorių reikalavimai iš esmės bus nurašomi. Šiuo atveju bankroto procesas neatitinka savo paskirties ir yra išimtinai naudingas bankrutuojančiam asmeniui.Atsiliepime į suinteresuoto asmens AB SEB bankas atskirąjį skundą bankroto administratoriaus UAB „Bankroto Valdymas“ įgaliotas asmuo N. Č. prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą (T.3, b.l. 48-50). Nurodė, kad teismų praktiką konkrečiai situacijai reikia taikyti atsižvelgus į abiejų bylų faktines aplinkybes. Abejoti V. J. siekiu atkurti mokumą nėra jokio pagrindo. AB SEB bankas siekia suformuoti išvadą, jog bankrutuojančio asmens karjeroje, darbiniame gyvenime negali būti darbo netekimų, laikotarpių, kai asmuo ieško darbo, būna be pajamų, kadangi, tokiu atveju, kaip tai siekia įrodyti kreditorius, asmeniui yra nutrauktina bankroto byla. AB SEB bankas argumentai dėl neva vien teorinio mokėjimo grafiko V. J. mokumo atkūrimo plane yra nepagrįsti ir nelaikytini pagrindu nutraukti jos bankroto bylą. Planas buvo sudaromas pagal realią situaciją. Bankroto administravimo išlaidų sąmatos sumažinimo šiuo atveju negalima laikyti formaliu pakeitimu. Hipotekos kreditorius AB DNB bankas mokumo atkūrimo planui pritarė abu kartus, kas rodo, jog patvirtintas mokumo atkūrimo planas neiškraipo nei hipotekos kreditoriaus, nei kitų kreditorių, nei skolininkės interesų pusiausvyros.Administratorius 2016 m. rugsėjo 26 d. teismui pateikė naujus įrodymus – 2016 m. rugsėjo 7 d. darbo sutarties kopiją (T.3, b.l. 56-58). Nurodė, kad šiuos įrodymus teikia atsiradus naujai reikšmingai aplinkybei dėl bankrutuojančio asmens darbo užmokesčio dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo plano atitikties Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytiems reikalavimams.Viena iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnyje nustatytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – per šio įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi V. J. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratore paskirta UAB „Bankroto valdymas“, bei patvirtinta 250,00 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. J. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį teismui turi būti pateiktas tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas (T.2, b.l. 16-19). Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas, o 2016 m. vasario 22 d. patikslintas V. J. kreditorių sąrašas. AB SEB banko patvirtintas kreditorinis reikalavimas 255 083,31 Eur sumai (T.2, b.l. 38-39; 67-68). Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsniai. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojančio fizinio asmens parengtą plano projektą, parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1 d., 2 d.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti. (FABĮ 8 str. 3 d.). Taigi, plano projekto svarstymas kreditorių susirinkime yra privaloma procedūra, o įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys. Įstatyme nurodytais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 str. 8 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Bankroto administratoriui buvo pateiktas V. J. 2016 m. kovo 1 d. mokumo atkūrimo planas (T.2, b.l. 84-89). Administratorius 2016 m. kovo 21 d. išvadoje nurodė, kad ataskaitoje pateikti skaičiai yra prognostiniai. Faktinis kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas bei kreditoriui finansiniams reikalavimas tenkanti suma priklausys nuo bankroto proceso metu faktiškai gautų lėšų (pardavus nekilnojamąjį turtą bei bankroto proceso eigoje atsiradus papildomoms lėšoms). Bankroto administratoriaus nuomone, pakoreguotas mokumo atitinka įstatymo reikalavimus ir gali būti įgyvendintas. 2015 m. kovo 29 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorė AB SEB bankas nepritarė asmens mokumo atkūrimo planui. Kreditorė balsavimo raštu biuletenyje nurodė nesutikimo su mokumo plano patvirtinimu priežastis (T.2, b.l. 109-110). Iš pateikto prieštaravimo matyti, jog, kreditorė nesutinka su mokumo plane numatyta administravimo išlaidų sąmata, nes ji yra neadekvati atliekamų darbų apimtims ir sudėtingumui, be to yra visiškai nepagrįsta. Kreditorė AB SEB bankas siūlė nustatyti bendrą 1 800,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam 3 meta mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui ir pusę šių išlaidų dengtų bankrutuojantis asmuo. Be to, kreditorės nuomone, mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka FAB1 7 straipsnio 12 punkto reikalavimų, kur numatyta, jog mokumo atkūrimo plane turi būti pateiktas kreditorių reikalavimo tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Tačiau pateiktame mokumo atkūrimo plane nurodytas grafikas remiasi tik prielaida, kad bankrutuojantis asmuo ateityje gaus didesnes pajamas. Pačiame plane nurodyta, jog visos V. J. gaunamos pajamos yra būtinos jos pragyvenimui, t. y. jokių realių mokėjimų kreditoriams nenumatyta. T.y. nagrinėjamu atveju kreditorė AB SEB bankas nepritarė pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo planui ir balsavimo raštu biuleteniuose pateikė savo pastabas, nurodydamos, jog planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje keliamų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorių susirinkimui nepritarus pirmajam plano projektui, nes jis neatitiko FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nepatikslintas planas iš karto buvo teikiamas teismui tvirtinti (T.2, b.l. 119-134). Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi prašymo patvirtinti planą netenkino (T.2, b.l. 136-138).Kreditorių susirinkimui nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, 2016 m. balandžio 12 d. buvo parengtas patikslintas mokumo atkūrimo planas (T.2, b.l. 151-156). Administratorius 2016 m. balandžio 12 d. išvadoje nurodė, kad asmens planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus ir gali būti įgyvendintas (T.2, b.l. 159-160). 2016 m. balandžio 21 d. įvykęs antrasis kreditorių susirinkimas vėl nepatvirtino asmens mokumo atkūrimo plano (prieš 99,88 proc. balsų) (T.2, b.l. 146-147). Kreditorės AB SEB bankas balsavimo raštu biuletenyje iš esmės nurodė tas pačias nesutikimo su mokumo atkūrimo plano patvirtinimu priežastis (T.2, b.l. 149-150). Vienas iš kreditorės nesutikimo su pateiktu mokumo atkūrimo planu ir teismo nutartimi yra tai, jog plane esančiame grafike nėra tiksliai numatyta atsiskaitymo su kreditoriais terminai, mokėtinos sumos ir teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1 d., 2 d.). Taigi, pagal suformuotą teisinę taisyklę tam, kad teismas nepatvirtintų mokumo atkūrimo plano ir fizinio asmens bankroto procesą nutrauktų, nes fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą, turi būti patikrinamos šios sąlygos: plano atitikimas FABĮ reikalavimams; kreditorių susirinkimo nepritarimo pagrįstumas (nepritarimas yra pagrįstas, jeigu planas pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą).Apeliacinės instancijos teismas iš 2016 m. balandžio 12 d. patikslinto pareiškėjos mokumo atkūrimo plano turinio nustatė, jog pareiškėja nurodydama kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, nurodė, kad kreditorių reikalavimai bus tenkinami tik iš lėšų gautų pardavus įkeistą turtą, kadangi šiuo metu kiekvieno mėnesio pastovios pajamos sudaro 296,00 Eur, kurias tikslinga palikti pareiškėjos būtiniesiems poreikiams, kurie sudaro 296,00 Eur, patenkinti. Pareiškėja nurodė, jog pagerėjus finansinei situacijai nuo 2016 m. IV ketvirčio kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas konkretizuojamas, tikintis, jog pareiškėja gaus 500,00 Eur darbo užmokestį, iš kurio 300,00 Eur bus skiriama pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti, 170,00 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti ir 30,00 Eur administravimo išlaidoms dengti. Iš esmės pareiškėja, teikdama patikslintą mokumo atkūrimo planą rėmėsi tais pačiais motyvais, tik sumažino išlaidas bankroto administratoriui nuo 40,00 Eur iki 30,00 Eur kas mėnesį bei padidino sumą skiriamą kreditorių reikalavimų tenkinimui nuo 160,00 Eur iki 170,00 Eur. Jau minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis. Nagrinėjamu atveju kreditoriai jau pirmajame susirinkime atsisakė pritarti planui dėl to, kad jame nėra nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais. Kadangi kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame turi būti nurodomos kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos, patenka į FABĮ 7 straipsnyje planui nustatytų reikalavimų apimtį (FABĮ 7 str. 1 d. 12 p.), todėl toks planas turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime. Nagrinėjamu atveju, nei pareiškėja, nei bankroto administratorius iš esmės netikslino, netaisė plano projekto, kuris pažeidžia įstatyme įtvirtintą teisingą skolininko ir jo kreditorių pusiausvyrą, pagal kreditorių pastabas, todėl antrasis kreditorių susirinkimas vėl nepatvirtino mokumo atkūrimo plano. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra nustatyta, kad kreditoriai būtų atsisakę savo reikalavimų pareiškėjui, todėl pareiškėjas, gavęs kreditorių pastabas, turėjo peržiūrėti planą ir teikti pakartotiniam kreditorių susirinkimui. Byloje nustatyta, jog patvirtintas AB DNB bankas kreditorinis reikalavimas yra 180 368,12 Eur. Pagal plane pateiktą grafiką yra numatyta per tris metus padengti 106 807,54 Eur kreditorinio reikalavimo. Tuo tarpu kreditorės AB SEB bankas patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 255 083,31 Eur, kreditorės UAB „Versed“ – 300,00 Eur. Pagal plane pateiktą grafiką yra numatyta per tris metus atitinkamai padengti 3 941,30 Eur AD SEB bankas kreditorinio reikalavimo ir 4,55 Eur kreditorės UAB „Versed“ kreditorinio reikalavimo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes kreditorei AB DNB bankas siūlam atsisakyti 40,79 procentų savo reikalavimų, o kreditorėms AB SEB bankas ir UAB „Versed“ yra siūloma atsisakyti net 98,5 procentų savo reikalavimų. Vadinasi, skolininkė per trejus metus ketina gyventi visiškai nemažindama savo išlaidų, bet kreditoriams po tų trejų metų termino siūlo ,,nurašyti“ iki 98,5 procentų skolų. Bankroto administratorius teismui pateikė terminuotą darbo sutartį, kad skolininkė įsidarbino (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 57-58). Šioje sutartyje nėra nurodyta kokį konkrečiai darbo užmokestį gaus skolininkė. Be to, nurodymas administratoriaus rašte, kad atlyginimas neatskaičius mokesčių bus 650,00 Eur per mėnesį, nepateikiant jokių įrodymų, nėra pagrindas teigti, jog skolininkė ketina bent iš dalies papildomai dengti kreditorinius reikalavimus. Juolab, kad iš plane nėra nurodyta priemonių mokumui atkurti (geriau apmokamo darbo paieškos, persikvalifikavimas, įsidarbinimas, užsiėmimas kita pajamų duodančia veikla, papildomas vertimasis individualia veikla ir pan.). Nagrinėjamu atveju plane nurodytos aplinkybės, kad V. J. daugiau kaip 30 metų dirbo mokykloje, 15 metų dėstė anglų kalba, užsiregistravo Darbo biržoje, bet darbo pagal specialybę negavo, įsidarbino rūbininke, tikėtina, jog artimiausiu metu ras geriau apmokamą darbą pagal specialybę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neparodo, kad pareiškėja deda ir dės visas įmanomas pastangas siekdama atkurti savo mokumą, tapti konkurencinga darbo rinkoje, kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorinius reikalavimus. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, vien tik turto pardavimas bankroto proceso metu neturėtų būti laikomas pakankama priemone skolininko mokumui atkurti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, ko šiuo atveju plane nėra numatyta. Toks plano turinys iš esmės pažeidžia kreditorių interesus, skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl neatitinka reikalavimų, keliamų mokumo atkūrimo planui FABĮ 7 straipsnyje, todėl negali būti patvirtinamas.Kita nesutikimo su mokumo atkūrimo planu priežastimi apeliantė nurodė mokumo plane numatyta administravimo išlaidų sąmata. Kreditorės AB SEB bankas nuomone ji yra neadekvati atliekamų darbų apimtims ir sudėtingumui, be to yra visiškai nepagrįsta. Kreditorė AB SEB bankas siūlė nustatyti bendrą 1 800,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui, pusę šių išlaidų dengiant bankrutuojančiam asmeniui. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Šio įstatymo 22 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto administravimo išlaidų dydį, nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip (FABĮ 22 str. 5 d.). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti ir keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką turi teisę kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 str. 2 d., 26 str. 4 p.).Kaip jau minėta, vykdant fizinio asmens bankroto procedūras visų pirma turi būti siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, kad nebūtų pažeisti nei skolininko, nei jo kreditorių teisės ir teisėti interesai (FABĮ 1 str. 1 d.). Nustatinėjant administratoriaus atlyginimo dydį, yra būtina atsižvelgti ir į kreditorių bei paties bankrutuojančio asmens interesus, t. y. reikia siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų kiek įmanoma labiau patenkinti. Bankroto administravimo išlaidų dydis, remiantis FABĮ 22 straipsnio 4 dalimi, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projekte numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas per visą laikotarpį iki plano įgyvendinimo pabaigos susidės iš kelių dalių: po 30,00 Eur per mėnesį sumos, kuri bus dengiama iš V. J. darbo užmokesčio (ši suma bus atskaičiuojama tik pareiškėjai radus geriau apmokamą darbą) ir 4 proc. plius PVM nuo įkeisto turto pardavimo kainos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad nors plane numatyta suma administravimo išlaidų suma ir neviršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyto maksimalaus administravimo išlaidų dydžio, tačiau administravimo išlaidos nėra išsamiai pagrįstos (atlyginimas bankroto administratoriui, informacijos apie bankroto eigą parengimas kreditoriams, fizinio asmens turto apžiūra, kreditorių susirinkimo aptarnavimas, transporto, ryšių, kanceliarinės išlaidos, fizinio asmens ūkinės veiklos koordinavimas ir priežiūra).Be to, iš pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, jog skolininkė turi tik vieną parduotiną nekilnojamojo turto objektą, debitorių neturi, kreditorių skaičius nėra didelis, skolininkė nėra sudariusi sandorių, kurių pagrįstumas turėtų būti peržiūrėtas ar ginčijamas, bankroto procesas iš esmės nesudėtingas. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, jog teismas iškėlęs fizinio asmens bankroto bylą 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino 250,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. J. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos, tačiau negalima teigti, kad ši administravimo išlaidų suma, teikiant planą, buvo įvertinta, numatyta administravimo išlaidų suma yra adekvati tiek skolininkės gaunamoms pajamoms, tiek kreditorių reikalavimų dydžiui.Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą kad, esant ginčui dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo, dėl bankroto administravimo išlaidų, dėl priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, kreditorių pastabos yra esminės, dėl kurių nėra įmanoma užtikrinti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Taip pat pažymėtina, kad formalus mokumo atkūrimo planas, sukuriantis prielaidas pasyviai išvengti skolų ir neskatinantis pareiškėjos dėti visas įmanomas pastangas siekiant gauti daugiau pajamų ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, kadangi bankroto procesas nebus rezultatyvus, kreditorių interesų gynimas nebus užtikrintas, o taip pat bus pažeista pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad jog tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016; 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas du kartus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek prieš 2016 m. kovo 29 d. vykusį pirmąjį kreditorių susirinkimą, tiek prieš 2016 m. balandžio 12 d. vykusį antrąjį kreditorių susirinkimą, pareiškėjos kreditorė AB SEB bankas pateikė motyvus (priežastis), dėl ko nepritaria tiek pradiniam, tiek patikslintam mokumo atkūrimo planui. Nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvai (priežastys) yra susiję su FABĮ įstatymo 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Po pirmojo kreditorių susirinkimo, teismui pateiktas tvirtinti netikslintas mokumo atkūrimo planas, todėl pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje konstatavo, kad planas turi būti patikslintas atsižvelgiant į kreditorės AB SEB bankas pastabas. Teismas nustatė vieno mėnesio terminą šalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus. Pareiškėjos mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio keliamų reikalavimų; nėra pasiektas kompromisas dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo sąlygų, bankroto administravimo išlaidų. Teismui pateiktame tvirtinti patikslintame mokumo atkūrimo plane iš esmės nebuvo atsižvelgta į kreditorės AB SEB bankas nurodytas nesutikimo priežastis, todėl yra iškraipoma kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra.Šiuo atveju svarbu tai, kad FABĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, jog plano projektas turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir šis terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir tik vienam mėnesiui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai bankroto byla iškelta Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjai ir jos bankroto administratoriui yra pratęsęs FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti, nustatydamas papildomai vieno mėnesio terminą (iki 2016 m. vasario 22 d.). Kauno apylinkės teismas dar du kartus pareiškėjai ir jos bankroto administratoriui yra pratęsęs terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, t.y. 2016 m. vasario 22 d. nutartimi terminas pratęstas iki 2016 m. kovo 14 d., 2016 m. kovo 15 d. teisėjos rezoliucija nustatytas terminas partęstas iki 2016 m. balandžio 1 d. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad mokumo atkūrimo planas buvo pateiktas teismui pasibaigus maksimaliam plano patekimo terminui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nei pareiškėja, nei bankroto administratorius nedėjo pakankamai pastangų atkurti pareiškėjos mokumą ir tikslinti plano projektą, kad jis kuo labiau atitiktų skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyrą.Įvertinus atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, tai, kad pareiškėja V. J. po kreditorių nevienkartinio nurodymo nedėjo jokių pastangų planui pataisyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas bankroto procedūrą nutraukti. pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs pareiškėjos mokumo atkūrimo planą netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias plano tvirtinimo procedūrą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – V. J. 2016 m. balandžio 12 d. mokumo atkūrimo planas atsisakytinas tvirtinti ir pareiškėjos V. J. bankroto bylą nutrauktina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimas išspręsti iš esmės.

Atsisakyti tvirtinti V. J. 2016 m. balandžio 12 d. mokumo atkūrimo planą ir fizinio asmens V. J. bankroto bylą nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos