- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- 2-1753/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. (V. K. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5119-585/2011 pagal ieškovės A. K. atsakovui V. K. dėl priverstinės hipotekos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą, reikalaudama nustatyti priverstinę hipoteką Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuriuo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir padalintas turtas, įvykdymui užtikrinti. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo nuosavybės teisėmis valdomą butą, kuriam prašoma nustatyti hipoteką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi prašymą patenkino, ieškovės A. K. reikalavimui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovui V. K. nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį daiktą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.1099-2034-8018:0085. Teismas vertino, kad ieškovei nurodant įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo faktą, kyla reali grėsmė galimo teismo sprendimo dėl hipotekos nustatymo įvykdymui, jei ieškinys būtų patenkintas, nes teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba labai apsunkintas. Teismo nuomone, tokia grėsmė yra pakankamas įstatyme nustatytas pagrindas laikinosioms apsaugoms priemonėms taikyti, todėl teismas ieškovų prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –A. K. reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad teismo nutartis pažeidžia atsakovo asmenines turtines teises, nes finansinius įsipareigojimus atsakovas turi įvykdyti iki 2012 m. gruodžio 5 d. Pradėti mokėti kompensaciją prieš nustatytą terminą atsakovas nėra įpareigotas nei pagal šalių susitarimą, nei pagal teismo sprendimą. Paaiškina, kad 2007 m. lapkričio 5 d. Vilniaus 3 apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendimu patvirtinta. Viena iš santuokos nutraukimo sąlygų yra ta, kad atsakovas buvusiai sutuoktinei ne vėliau kaip po penkerių metų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo sumokės 29 900 EUR dydžio kompensaciją. Tokiu būdu kompensacijai išmokėti nustatytas penkerių metų atidedamasis terminas. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenumatytas prievolės įvykdymas dalimis. Dėl prievolės, kuri turi būti įvykdyta bei nėra pažeista, atsakovo turto atžvilgiu negali būti taikomi jokie suvaržymai. Pažymi, kad atsakovas neturi ketinimų pardavinėti savo turtą, t. y. būstą, kuriam pritaikytas areštas, kadangi šiuo metu jo kaina kritusi, be to atsakovas skolingas bankui už minėtą būstą apie 60 000 Lt. Tai yra atsakovo vienintelis tinkamas būstas. Pažymėjo, kad pagal CK 4.178 straipsnį, teismo sprendimu patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Tokiu būdu hipoteka tik gali būti nustatoma, bet įsakmiai įstatymas to nereikalauja. Nagrinėjamu atveju šiuo momentu ieškovė negali kreiptis į teismą dėl priverstinės kompensacijos išieškojimo, kadangi atsakovo įsipareigojimams terminas nepasibaigė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. K. prašo skundo netenkinti, nurodo, kad siekiant užtikrinti galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymą, įstatymas numato galimybę bet kurioje bylos stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės reikalavimo atsakovui suma – 29 900 EUR (103238,72 Lt) yra didelė, todėl teismas pagrįstai užtikrino galimo sprendimo vykdymą atsakovo turto areštu. Pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl jo ketinimų sumokėti skolą nustatytu terminu neturi jokios teisinės reikšmės ginčui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba yra nepagrįsti, nes areštuodamas atsakovo turtą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas po prievolės sumokėti ieškovei kompensaciją atsiradimo iš esmės pablogino savo turtinę padėtį, padovanodamas kitą jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), savo motinai I. K. . Tai pakankamai patvirtina atsakovo nusistatymą nemokėti man kompensacijos už bendrą turtą ir paneigia atskirojo skundo argumentus. Be to, atsakovas nevykdo kitų prievolių, kurių terminas jau yra suėjęs - nemoka ieškovei Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu nustatyto išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos ar didelės vertės turto, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą (CPK 144 str.). Šiuo atveju teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas dėl priverstinės hipotekos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.1099-2034-8018:0085, nustatymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. netaikius šio konkretaus turto arešto, atsakovas galėtų parduoti ar kitais būdais perleisti šį turtą, o tai apsunkintūų ar padarytų neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustatomos ir nevertinamos, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, tame tarpe ir su ieškovės teise kreiptis į teismą nesuėjus 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime nustatytam terminui.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirtajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.