Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ Registrų centro 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centro 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 615 Eur bauda dėl to, kad A. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove per nustatytą laikotarpį (ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktuose, pagal kuriuos juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

2025 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas VĮ Registrų centro persiųstas pareiškėjos A. S. 2025 m. sausio 8 d. skundas dėl VĮ Registrų centro 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. nubausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Skunde prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi pareiškėja sirgo po operacijos ir nepamatė elektroninio laiško. Skunde nurodyta, kad įmonė buvo parduota, o ji buvo atleista iš vadovo pareigų 2024-04-26. Prašo neskirti nuobaudos ir nutraukti teiseną jos atžvilgiu.

Teisiamojo posėdžio metu pareiškėja A. S. davė parodymus, kad ji turėjo operaciją, po jos blogai jautėsi ir nespėjo laiku apskųsti sprendimo. Ji nėra tos įmonės vadovė jau seniai, įmonę yra pardavusi. Nežino, kodėl Registrų centro išraše ji dar yra nurodyta kaip įmonės vadovė. Žmogus, kuris pirko iš jos įmonę, jai pasakė, kad viską pats sutvarkys dėl įmonės pardavimo ir jai nieko nereikės daryti. Kodėl jis taip pasielgė, ji atsakyti negali. Žmogus, kuris nupirko iš jos įmonę, yra J. L.. Nežino, kodėl ji yra nurodyta kaip vadovė. Kai jis pirko iš jos įmonę, viskas buvo perrašyta jo vardu. Nežino, iš kur registre tokie įrašai. Ji turėjo tarpininkę I. M., kuri tvarkė šiuos reikalus ir visur ją atstovavo.

Liudytoja I. M. davė parodymus, kad pažįsta A. S. dukrą. Iki visų šių sandorių pačios A. S. nepažinojo. Ji buvo ta, kuri suvedė su Jurijumi, kad jis galėtų nusipirkti tas įmones. J. yra (duomenys neskelbtini) jis ieškojo nusipirkti įmonės, nes jis nebegalėjo būti (duomenys neskelbtini), nebent jis turėtų darbo santykius ar verslą (duomenys neskelbtini). Per S. dukrą sužinojo, kad S. parduoda įmonę, padėjo padaryti visas sutartis, kadangi J. nekalba lietuviškai. Kartu nuvažiavo į Registrų centrą, kad padėtų priduoti dokumentus. Registrų centras nepriėmė iš jo jokių dokumentų, tada padėjo jam išsiimti elektroninį parašą, kadangi Registrų centras nurodė, kad dokumentus priims tik elektroniniu būdu. J. turėjo lietuvišką asmens kodą, todėl Registrų centras jam išdavė elektroninį parašą. J. bandė priduoti dokumentus elektroniniu būdu, jam nepavyko ir per tą laiką jis buvo išsiųstas atgal į (duomenys neskelbtini). Jis nebeturėjo galimybės priduoti dokumentų. Ji su juo turi kontaktą tik elektroniniu paštu. J. bandė dokumentus priduoti du ar tris kartus. Pirmą kartą jam dokumentus atmetė, nes jis buvo įtraukęs asmens kodus, kitą kartą, kai nusiuntė dokumentus, buvo kažkas pasikeitę, ir nurodė Registrų centras, kad jau asmens kodai reikalingi, o kas buvo trečią kartą, jis pats net nesuprato. Dabar jis sakė, kad tuos dokumentus bandys pateikti per ją, bet su ja dar iki šiol nesusisiekė. Jis jai rodė, kad dokumentus tikrai siuntė Registrų centrui. Visus tuos dokumentus turi, jie yra pasirašyti jo elektroniniu parašu. Negali paaiškinti, kodėl A. S. Registrų centro duomenimis vis dar yra vadovė, pats J. nesupranta, kodėl iš jo nepriima dokumentų. Skambino į Registrų centrą, kai pirmą kartą atėjo laiškas, kad yra paskirta 300 Eur bauda. Jai Registrų centras paaiškino, kad S. neturi teisės nieko teikti, bet ji vis tiek atsakinga. Jei ji galėtų pateikti, nebūtų problemos, jie tuos dokumentus pateiktų, bet ji to padaryti negali. Vėliau, kai paskyrė baudą, per vėlai sužinojo ir negalėjo apskųsti sprendimo, paskambino tai moteriai, kuri skyrė 615 Eur baudą, ir nurodė, kad ji ir S. negali pateikti jokių dokumentų. Negali teikti nei balansų, nei pakeisti direktoriaus, nors turi ir akcininkų sprendimą. Registrų centras jai paaiškino, kad viską pateikti gali tik pats savininkas. Nežino, kodėl S. yra vadovė, už viską atsakinga, bet neturi teisės pateikti dokumentų. Pats savininkas įsipareigojo sutartyje viską sutvarkyti, tegul jis dabar atsako, kodėl nieko nesutvarkė. Byloje turėtų būti visi dokumentai, akcininko sprendimas, kuriame yra nurodyta, kad S. yra atleista. Buvo prikabinę dokumentus, kad S.buvo atleista iš pareigų.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos VĮ Registrų centro atstovė I. G. paaiškino, kad yra teisingai nurodyta, kad turi kreiptis akcininkas, pateikti akcininko sprendimą Registrų centrui ir tada A. S. bus išregistruota, o direktoriumi taps savininkas. Kadangi J. L. pats nesikreipė į Registrų centrą, A. S. yra vadovė. Registrų centras vadovaujasi viešais registrais, jis negali prisigalvoti būtų ar nebūtų vadovų. Byloje yra pateiktas išplėstinis išrašas, kuriame matosi, kad A. S. yra vadovė, todėl buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Tokia situacija susidaro, nes vadovas nebūna atidus ir rūpestingas, nepateikia laiku Registrų centrui akcininko sprendimo, kad jis ne vadovas. Dažniausiai yra pasirūpinama tik kad ,,Sodroje“ jis nebūtų kaip vadovas. Jis neatlieka visų funkcijų. Kai nepasirūpina akcininko sprendimu, šiuo atveju asmuo net kitos valstybės pilietis, ir atsiranda dar daugiau problemų, tokios situacijos ir gaunasi. Vienintelė galimybė šį klausimą susitvarkyti be J. L., tai kreiptis į teismą ir nuginčyti šį faktą, kad A. S. vis dar yra įmonės vadovė. Gali būti, kad buvo kažkas teikta, bet buvo kažkas neteisingai nurodyta, todėl dokumentai buvo atmesti, bet kaip institucijos atstovė, negali sakyti, kad tikrai buvo dokumentai teikti ir atmesti. Registrų centras vadovavosi viešais registre pateiktais dokumentais, ko pagrindu buvo priimtas šis nutarimas.

Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Iš pareiškėjos skundo ir administracinės bylos matyti, kad A. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2024-09-20, asmeniui nedalyvaujant. 2024-11-06 buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nutarimas pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Iš byloje esančio nedarbingumo pažymėjimo matyti, kad A. S. nedarbingumas truko nuo 2024-08-01 iki 2024-08-20 ir nuo 2024-08-28 iki 2024-11-29 (b. l. 14). Atsižvelgus į skunde nurodytas svarbias ir objektyvias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą skundui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

ANK 223 straipsnio 2 d. normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

Nagrinėtinu atveju nutarime nurodyta, kad A. S. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 120.2, 123 ir 127.1 punktuose numatytus reikalavimus.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ir dėl to nekyla ginčo, kad A. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės finansinių atskaitų rinkinių. Šioje byloje kilo ginčas, ar A. S. turėjo tokią pareigą, t. y. ar ji yra tinkamas atsakomybės subjektas.

Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 10 punktus Bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės išplėstinio išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) A. S. paskirta vadove, nuo (duomenys neskelbtini). A. S. paskirta direktore. Nuo (duomenys neskelbtini) J. L. registruotas akcininku.

Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui papildomus dokumentus, kad VĮ Registrų centrui buvo siunčiami dokumentai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo ir naujojo vadovo J. L. paskyrimo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą, prašymą registruoti juridinių asmenų registre, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys) (b. l. -74-91).

Atnaujinus įrodymų tyrimą teisme VĮ Registrų centras pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kad iš 2025-02-27 suformuoto Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (1 priedas) matyti, kad (duomenys neskelbtini)Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas prašymas registruoti Juridinių asmenų registre JAR-l-E (išrašo 14.1 punktas) (2 priedas), kuris Juridinių asmenų registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) (papildomai pateikiamas Juridinių asmenų registro internetinio puslapio vaizdas, 3 priedas). Daugiau jokių papildomų dokumentų nuo (duomenys neskelbtini)Juridinių asmenų registrui registruoti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nebuvo gauta. Viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Iš atnaujinto Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad J. L. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo tik (duomenys neskelbtini), registruota nuo (duomenys neskelbtini).

Remiantis aptartais argumentais ir pateiktais dokumentais, teismas konstatuoja, kad Registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka laiku nebuvo pateikti duomenys apie A. S. atsistatydinimą iš pareigų arba jos atšaukimą ir naujojo vadovo paskyrimą. A. S. 2023, 2024 m. ir iki pat (duomenys neskelbtini)buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė bei tinkamas atsakomybės subjektas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Neginčytina, kad A. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, kuriai pavesta užtikrinti nuoseklų finansinės atskaitomybės dokumentų teikimą, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga bei imtis visų galimų priemonių, kad bendrijos 2023 m. finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui būtų pateiktos laiku.

Teismas konstatuoja, kad A. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmeniu vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta aukščiau minėtuose teisės aktuose, todėl ji skundžiamu VĮ Registrų centro nutarimu pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 223 straipsnio 2 dalis numato, kad šio administracinio nusižengimo padarymas juridinių asmenų vadovams, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Bylos aplinkybės rodo, kad A. S. buvo paskirta bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, t. y. 615 eurų. Tai rodo, kad skiriant nuobaudą, nuobaudos skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo.

Išnagrinėjus A. S. pateikto skundo argumentus, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, skyrusi nuobaudą, faktines aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai, kad priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, tačiau įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes galima taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas skundžiamu nutarimu paskirtąją baudą sumažinti iki 300 Eur, nes asmuo dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, nors ir objektyviai nepateisinančių nusižengimo padarymą, tokį nusižengė pirmą kartą, gimusi (duomenys neskelbtini) m., buvo nedarbinga dėl ligos. Todėl A. S. skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas VĮ Registrų centro 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Atnaujinti A. S. 2025-01-08 skundo pateikimo terminą.

A. S. 2025-01-08 skundą tenkinti iš dalies.

VĮ Registrų centro 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. S. nubausta pagal Lietuvos ANK 223 str. 2 d. 615 Eur bauda, pakeisti ir pritaikius ANK 34 str. 6 d., paskirtąją baudą sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.