Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu, suinteresuotas asmuo - Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba 2024 m. vasario 28 d. tarnybiniu pranešimu pateikė pareiškėjai Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. prokuroro nutarimą (toliau ir – Prokuroro nutarimas) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbiami). Prokuroro nutarime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbiami) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189¹ straipsnio 1 dalį dėl G. Z. name (duomenys neskelbiami) kratos metu rastų ir paimtų bei galimai neteisėtu būdu įgytų grynųjų pinigų - 97 813,94 Lt (28 328 Eur). Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, taip pat prokuroro nutarta, sprendimui įsiteisėjus, pas G. Z. kratos metu rastus ir paimtus 97 813,94 Lt (28 328 Eur) perduoti VMI, siekiant inicijuoti procesą dėl šio turto pripažinimo bešeimininkiu, panaikinti (duomenys neskelbiami) paskelbtą G. Z. paiešką ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbiami) nutartimi paskirtą G. Z. kardomąją priemonę - suėmimą. Prokuroro nutarime taip pat nurodoma, kad nors piniginės lėšos turi savininką G. Z., nėra galimybės jam grąžinti kratos metu paimtų piniginių lėšų, nes nuo (duomenys neskelbiami) metų nežinoma G. Z. gyvenamoji vieta. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2024 m. kovo 19 d. pervedė į biudžeto surenkamąją sąskaitą pinigines lėšas, pareiškėja 2024 m. balandžio 12 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu perėmė į apskaitą 28 328,88 Eur ir nuo 2024 m. balandžio 17 d. lėšos saugomos VMI depozitinėje sąskaitoje. G. Z. mirties faktas nepaneigtas ir nepatvirtintas, jo gyvenamoji vieta nežinoma, taigi piniginės lėšos neturi teisėto savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl laikytina, kad yra visi teisės aktuose įtvirtinti pagrindai pripažinti 28 328,88 eurus bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba 2024 m. vasario 28 d. tarnybiniu pranešimu pateikė pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 27 d. Prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbiami) kuris buvo atliekamas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį dėl G. Z. name (duomenys neskelbiami) kratos metu rastų ir paimtų bei galimai neteisėtu būdu įgytų grynųjų pinigų - 97 813,94 Lt (28 328 Eur). G. Z. apklausos metu nurodė, kad šie pinigai yra likę jam po jo tėvų mirties, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. Z. tėvai tokių santaupų negalėjo turėti. Pats G. Z. sąskaitų bankuose neturėjo, nuo (duomenys neskelbiami) niekur nedirbo, legalių pajamų turėjo mažiau negu išlaidų. Taigi, surinkta medžiaga, atlikti tyrimai bei gautos išvados leido daryti išvadą, kad nėra žinomas įtariamojo G. Z. pajamų šaltinis rastiems ir paimtiems 97 813,94 Lt (28 328 Eur) pinigams. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK straipsnių pakeitimams, pasikeitė ir BK 189¹ straipsnio dispozicija, pagal kurią šiuo metu atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL (45 000 Eur) vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, o pas G. Z. kratos metu buvo surasta ir paimta mažesnė grynųjų pinigų suma - 97 813, 94 Lt (28 328 Eur). Nutraukus ikiteisminį tyrimą, nebuvo galimybės grąžinti piniginių lėšų G. Z., nes ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti jo buvimo vietos, ji nežinoma nuo (duomenys neskelbiami)., taip pat G. Z. mirties faktas nepaneigtas ir nepatvirtintas.

5. Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas 2024 m. kovo 19 d. pervedė į biudžeto surenkamąją sąskaitą pinigines lėšas įmokos kodu 6610. VMI 2024 m. balandžio 12 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4) 570-7563 perėmė į apskaitą 28 328,88 Eur ir nuo 2024 m. balandžio 17 d. lėšos saugomos VMI depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių bankas, įmokos kodu V006.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011). CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.58 straipsnio 2 dalį, bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau ir – Taisyklės).

7. Taisyklių 3.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir panašiai) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.

8. Nors CK 4.57-4.58 straipsnių tekste pagal jo gramatinę prasmę nurodyta tik viena civilinių teisių objektų rūšis – daiktas, tačiau, taikydama sisteminį, lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus ir atsižvelgdama į tai, kad pinigai yra turtas – viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 12 punktas), kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad išdėstytų CK straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013).

9. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą dėl 28 328,88 Eur pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras: įstatymų nustatyta tvarka įtraukė lėšas, kurių savininkai nebuvo nustatyti, į apskaitą ir po šio veiksmo praėjo daugiau kaip vieneri metai ir šių lėšų savininkai nenustatyti. Be to, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog G. Z., iš kurio kratos metu buvo paimtos pinginės lėšos, gyvenamoji vieta nenustatyta ir nežinoma nuo (duomenys neskelbiami)., jo mirties faktas nepaneigtas ir nepatvirtintas. Todėl laikytina, kad yra visi pagrindai pripažinti nurodytas lėšas, t. y. 28 328,88 Eur, bešeimininkiu turtu ir perduoti jas valstybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185, 536, 537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 537 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu pinigus – 28 328,88 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 88 eurocentus), saugomus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaitoje, ir perduoti juos valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.