Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. S., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovams M. A., notarei R. S., vertėjai Violetai Dobrovolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams M. A., Kauno rajono 1 notarų biurui – notarei R. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė N. S. (mirties liudijimas, b.l.9). Kauno rajono 1 notarų biure 1999-12-21 buvo surašytas (b.l.15) ir visas turtas paliktas M. A.. Testamente nurodomas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data ir vieta, yra išreikšta testatoriaus valia ir testamentas pasirašytas.

Ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip ieškinio pagrindas, nes kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (LR CPK 178 str.).

Ieškovė M. S. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu N. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 1999 m. gruodžio 21 d. sudarytą bei pasirašytą testamentą, patvirtintą Kauno rajono 1 – ojo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. 2-16853, kuriuo testatorius visą turtą paliko atsakovui M. A. (a/k (duomenys neskelbtini) bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po N. S. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties;

Nustatyta, kad 2010 m. spalio 31 d. mirė ieškovės M. S. sutuoktinis N. S. (a/k (duomenys neskelbtini) bl.l.9) , ką patvirtina mirties liudijimas. Ieškovės ir velionio N. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Valichanovsko rajono CMB skyriuje( bl.l.10,11). Mirus N. S., šio asmens palikimą priėmė pagal testamentą 2011-01-27 pareiškimu atsakovas M. A., ką patvirtina Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R. pažyma (bl.l.13). Be to, nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 21 d. sudarytu ir Kauno rajono 1 – ojo notarų biuro notarės R. S. patvirtintu testamentu, N. S. visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovui M. A. (a/k (duomenys neskelbtini). Testamente yra nurodyta, kad testamentas garsiai perskaitytas ir išverstas iš lietuvių kalbos į rusų kalbą . Iš pateikto testamento matyti, jog testamentą N. S. pasirašė rusų kalba. Testamento vertimas nepateiktas .

Nustatyta, kad M. S. vardu yra įregistruota ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ½ dalis ūkinio pastato ,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalis kiemo statinių , esančių (duomenys neskelbtini). Statiniai įgyti 1986-03-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, bei 681/1362 dalis 0,1362 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2010-06-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi ieškovė buvo santuokoje su velioniu N. S., pagal bendrą santuokoje įgyto turto taisyklę, pusė šio turto priklauso sutuoktiniui. Ieškovė M. S. yra velionio sutuoktinė ir turi teisę paveldėti jo turtą.

Vadovaujantis LR CK 5.13 str. nuostatomis, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė M. S. ir velionis N. S. iki mirties gyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) . Mirus ieškovės vyrui ji ir toliau liko gyventi šiuose namuose, juos tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais vyro buities daiktais. Šias aplinkybes patvirtino ir apklausti teismo posėdžio metu liudytojai – V. S., V. S., parodydami, jog N. S. nekalbėjo lietuviškai, bendraudavo su kaimynais bei artimais žmonėmis tik rusų kalba, o rašytiniai įrodymai – mokesčių mokėjimo kvitai (b.l.64-81) tik patvirtina aplinkybę, jog ieškovė M. S. priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojos D. L., V. M., apklaustos 2012-03-29 teismo posėdyje (b.l.61-62) taip pat patvirtino aplinkybę, jog N. S. nekalbėjo lietuviškai, su kaimynais bendraudavo tik rusų kalba.

LAT praktikoje ( pvz. 2011-06-17 nutartis byloje Nr.3K-3-285/2011) yra konstatuojama, kad tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė faktiškai pradėjo valdyti visą velionio kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė yra priėmusi visą N. S. palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintinas ieškovės prašymas paveldėjimu tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po N. S. (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Ieškovė ieškiniu ginčija testamentą tuo pagrindu, kad testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus valios , kad palikėjas N. S. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu ), bei nurodo, kad velionis nemokėjo lietuviškai nei skaityti, nei rašyti, tiek šeimoje, tiek su kitais asmenimis bendravo tarpusavyje rusiškai, todėl testamento patvirtinimas buvo atliktas , pažeidžiant LR notariato įstatymo 15str. nuostatas.

Nustatyta, kad N. S. testamento tvirtinimo metu turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje JH001811, išduotą 1998-10-30 Kauno MT, bet nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis. Nors atsakovas M. A. nurodo, kad N. S. kalbėjo lietuviškai , skaitė lietuviškus laikraščius, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokį paaiškinimą. Atsakovas M. A. yra suinteresuotas , kad testamentas būtų paliktas galioti, nes tokiu būdu jis įgis teisę paveldėti dalį nekilnojamojo turto, todėl atsakovo parodymai negali būti pagrindu nustatyti tokią aplinkybę, dėl ko šiais parodymais nesiremtina. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų minėtai aplinkybei pagrįsti. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimus apie tai, kad N. S. nemokėjo lietuvių kalbos, patvirtina liudytojų parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Faktą, kad N. S. nemokėjo rašyti lietuviškai, įrodo jo parašas , bei vardas ir pavardė testamente, kuri užrašyta rusų kalba (bl.l.15) . Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta Notarų registrų 1999m. byla , tomas 15, lapas 83, įrašas 16853, iš kurio matyti, kad 1999-12-21 yra įrašas apie tai, kad patvirtintas testamentas, bei testatoriaus parašas rusų kalba. (bl.l.62) .Įvertinama ir aplinkybė kad N. S. nekalbėjo lietuviškai byloje paliudijo liudytoja kaimynė D. L., kuri nurodė, kad „jis kalbėjo rusiškai, tik „labas“ galėjo pasakyti lietuviškai, su manimi lietuviškai nekalbėjo. Tik kelis žodžius sakė lietuviškai. N. S. kalbėjo rusiškai“ (bl.l.61). Liudytoja V. M. nurodė, kad „ su juo kalbėjome rusų kalba. Jis tik lietuviškai pasakyti labas ir sudie mokėjo. Jis skaitė tik rusų laikraščius, knygas. Jis lietuviško teksto jeigu sakyčiau nesuprastų. Jis sakė, kad nemoka kalbos ir niekur nedirbs, jis sakė, kad jam lietuvių kalbos nereikia, kad turi savo kalbą ir kalbės“. Nors notarė R. S. testamento patvirtinimo neatsimena, ir aiškino teismo posėdyje apie praktiką ir bendrą tvarką, tačiau iš jos paaiškinimų galima daryti išvadą, kad N. S. kalbėjo rusiškai ir ji jam aiškino viską rusų kalba, nes kitu būdu nebūtų atsiradę testamente įrašai apie vertimą.

Įrodymų visuma- liudytojų parodymais, notarės paaiškinimais , bei rašytiniais įrodymais nustatyta, jog N. S. neskaitė ir nekalbėjo lietuvių kalba. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, laikytinas pagrįstu ieškovės argumentas, jog tvirtinant testamentą buvo pažeistas sandorio sudarymo metu galiojęs LR notariato įstatymo 15str., kuris numatė, kad „ Notaro raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaro valstybine ir kita abiems šalims priimtina kalba." Aiškinant šią normą, bei atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad N. S. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, jis prilygintinas užsieniečiui, konstatuotina, kad testamentas turėjo būti sudarytas ir kita testatoriui suprantama kalba t.y. testamentas turėjo būti parengtas ir rusų kalba. Lietuvoje įvedus pilietybės institutą , asmenimis be pilietybės reikia laikyti tuos Lietuvos teritorijoje gyvenančius asmenis, kurie nepriėmė Lietuvos pilietybės. 2004-04-29 įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2str. 32p. sakoma, kad užsieniečiu laikomas asmuo, kuris nėra LR pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios .Todėl darytina išvada, kad užsieniečių ir asmenų be pilietybės teisiniai statusai yra lygūs .Tokios praktikos laikosi teismai ( 2010-11-09 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2010-07-16 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje.Nr.2A-1008-109/2010) . Atsižvelgiant į tai, kad N. S. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, jam buvo priimtina rusų kalba, lietuviškai jis nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, o notarės R. S. patvirtintas testamentas surašytas tik lietuvių kalba, nepadarius vertimo į rusų kalbą, nesilaikant Notariato įstatymo 15 straipsnio reikalavimų, ginčijamas testamentas pripažintinas negaliojančiu.

Aiškinantis testatoriaus valią testamento surašymo metu , būtina vertinti ir kitus byloje reikšmingus duomenis ir dokumentus. Kaip minėta byloje testamentas buvo ginčijamas ir tuo pagrindu, kad N. S. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės, jis sirgo psichine liga, kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatoriaus sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, kas lemia išvadą, kad sudarant 1999 m. gruodžio 21 d. testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia.

Be ieškovės, liudytojų D. L., V. M., V. S. ir S. Y. parodymų , kuriais buvo tvirtinama, kad N. S. sirgo psichine liga, persekiodavo ieškovę, su peiliu ieškodavo žento, neadekvačiai elgdavosi, gerdavo raminamus vaistus, byloje išreikalautos gydymo istorijos neginčijamai patvirtina faktą, jog N. S. sirgo psichine liga. 1987m. Kauno psichiatrinės ligoninės ligos istorija patvirtina, jog velioniui jau tuomet buvo nustatyta šizofrenija , paranoidinis asmenybės išsivystymas. Be to, 1998m. spalio mėnesio VĮ Kauno psichiatrijos ligoninės gydymo stacionare istorija Nr.503/98 patvirtina, jog N. S. nustatyta diagnozė- paranoidinis asmenybės išsivystymas, smegenų kraujagyslių aterosklerozė , lėtinio cerebrovaskuliarinio nepakankamumo paūmėjimas. Ligos istorijoje aprašyti simtomai rodo neadekvatų požiūrį į realybę. 1998m. lapkričio mėnesio VĮ Kauno psichiatrijos ligoninės gydymo stacionare istorijoje Nr.4054/98 N. S. gydymosi laikotarpiu analogiškai fiksuotas jam paranoidinis tipo asmenybės sutrikimas. Nors 1998-11-30 ligos istorijoje pažymima, kad N. S. orientuotas, tačiau ligos istorijoje pažymėta , kad savo būsenos atžvilgiu visiškai nekritiškas. Po gydymo fiksuoti išlikę liguisti pergyvenimai, nepasidavimas korekcija, bei paliekama ta pati diagnozė : paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas.

Minėti duomenys, netgi ir nesant psichiatrinės ekspertizės išvados, įgalina daryti išvadą, jog žmogus su tokia diagnoze, nesuprantant lietuvių kalbos, vargu ar galėjo išreikšti savo valią palikti visą turtą svetimam žmogui. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas M. A. ir N. S. nebuvo labai artimi, susitikdavo retai. Be to, byloje nepavyko nustatyti dėl kokių motyvų, velionis testamentu turtą paliko svetimam žmogus. Pažymėtina, kad iki mirties N. S. rūpinosi, jį prižiūrėjo ieškovė ir jos dukra V. S., jos jį ir palaidojo.

Neįtikinamas atsakovo M. A. aiškinimas apie tai, kad testamentą jam atnešė nepažįstama moteris, kurios jis negali įvardinti, po N. S. mirties. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Šiuo atveju būtina tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Nors byloje ieškovė neprašė skirti psichiatrinės ekspertizės ir byloje nepakanka duomenų CK 1.89 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams nustatyti, tačiau nagrinėjant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, privalu atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.).

Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovė M. S. įrodė savo reikalavimą, todėl ieškinys, kaip įrodytas, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu N. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 1999 m. gruodžio 21 d.

sudarytą bei pasirašytą testamentą, patvirtintą Kauno rajono 1 – ojo notarų biuro notarės R. S., registro Nr. 2-16853, kuriuo testatorius visą turtą paliko atsakovui M. A. (a/k (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimu tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po N. S. (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.