- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1008-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Raimondas Buzelis, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- V. M., V.
- Atsakovas
- V. G., K. G.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovui V. M., atsakovei V. G., atsakovo K. G. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, vertėjai V. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1244-568/2010 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams K. G., V. G., trečiajam asmeniui Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
ieškovas V. M. 2008 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b. l. 3-5, 55-57), prašydamas priteisti iš atsakovo K. G. 10 000 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 14 d. Jonavos rajono 1-ajame notarų biure sudarytą, notarės N. M. patvirtintą garažo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti garažą ieškovui (b. l. 81-83). Nurodė, kad atsakovui nuomojo garažą, kurį vėliau pardavė jam už 10 000 Lt. Sutartyje buvo nurodyta, kad pinigai jau sumokėti, tačiau ieškovas jokių pinigų negavo. Atsakovas pasinaudojo tuo, kad ieškovas nemoka skaityti ir rašyti lietuviškai, yra senyvo amžiaus, pasinaudojo jo patiklumu ir, imituodami globėjiškus santykius, apgaulės būdu nuslėpdami pinigų perdavimo faktą, sudarė garažo pirkimo-pardavimo sutartį, klaidingai aiškindami, kad pinigai 10 000 Lt ieškovui bus perduoti po ginčijamos sutarties sudarymo. Be to, 2008-03-12 notarų biure tokiu pat apgaulės būdu buvo sudarytas įgaliojimas, pagal kurį ieškovas įgaliojo atsakovą valdyti, tvarkyti, naudotis ir disponuoti savo nuožiūra ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis banke, pasirašyti ar nutraukti sutartis, pakeisti, papildyti sutarčių sąlygas, įnešti ar gauti pinigus, gauti banko korteles ir naudotis jomis savo nuožiūra, rašyti įgaliotinio vardu pareiškimus ir prašymus, už jį pasirašyti ir kt. Tą pačią dieną apgaulės būdu notarų biure buvo sudarytas ir testamentas, kuriuo visas ieškovui priklausantis turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir visos piniginės lėšos testatoriaus mirties dieną paliktos atsakovui. Kadangi visi dokumentai buvo pasirašyti nesuprantant jų turinio, ieškovas vėliau juos atšaukė, tačiau neteko garažo ir negavo už jį žadėtų 10 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu (b. l. 121-123) ieškinį atmetė kaip neįrodytą, priteisė iš ieškovo 32 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2008-03-14 Jonavos rajono 1 notarų biure buvo sudaryta tarp šalių garažo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (b. l.10-12), šios aplinkybės šalys neginčija, 2008-03-14 buvo pasirašyta ir garažo perdavimo-priėmimo aktas (b. l.13), garažas buvo įregistruotas K. G. vardu (pažymėjimas, b. l. 27-28). Ieškovas ilgą laiką leido naudotis garažu atsakovui, ir tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – panaudos sutartys (b. l. 17-18), šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas, paaiškindamas, jog gaudavo atsiskaitymą ir pinigais, ir maistu. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų teismas sprendė, jog 2008-03-14 tarp ieškovo V. M. ir atsakovo K. G. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, nes, sumokėjus pinigus, daiktas buvo perduotas. Šias aplinkybes patvirtina ir pirkimo-pardavimo sutarties 3 punktas (b. l. 11) – rašytinis įrodymas bei liudytojos N. M. (Jonavos 1 notarų biuro notarės) parodymai 2009-10-28 teismo posėdžio metu (b. l. 96-97), kuri parodė, jog 2008-03-14 sutarties tarp šalių pasirašymą ji prisimenanti, nes dalyvavo abi šalys kartu, dokumentai buvo perskaityti ir pasirašyti, nepažeidžiant Notariato įstatymu nustatytų nuostatų. Be to, 2008-03-12 toje pačioje notaro kontoroje buvo pasirašyti ir įgaliojimas bei testamentas tarp tų pačių asmenų, kurie 2008-05-21, po didelio incidento, buvo atšaukti. Teismas rėmėsi atsakovo K. G. paaiškinimais, jog pinigus, 10 000 Lt, perdavė ieškovui iš vakaro jo namuose prieš pasirašant garažo pirkimo-pardavimo sutartį, vėliau tai buvo įtvirtina garažo pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas sprendė, jog ši aplinkybė nėra nuginčyta. Taip pat teismas atmetė ieškovo V. M. paaiškinimus, jog K. G. iš jo paėmė dokumentus ir negrąžino, kadangi iš prijungtos Kauno miesto Santakos policijos komisariato viešosios policijos Vilijampolės policijos nuovados patikrinimo medžiagos matyti, jog pats ieškovas pripažino, jog atsakovas yra jo globėjas, be to, dokumentai buvo paimti 2008 m. gegužės mėnesį, o grąžinti 2008-05-28, taigi ikiteisminis tyrimas buvo baigtas. Teismas įvertino aplinkybes, jog dokumentų paėmimas fiksuotas 2008-05-20, o panaikinti pasirašytus 2008-03-14 dokumentus ieškovas su liudytojais į Jonavos rajono 1 notarų biurą vyko 2008-05-21 (b. l. 58). Ieškovas savo reikalavimą grindė ir liudytojų parodymais, tačiau teismas juos vertino kritiškai, kadangi liudytoja Janina Koncevičienė parodė, jog su ieškovu gyvena jau 24 metus, todėl žino, kad ieškovas buvo apgautas, neprisimena, ar matė, kaip buvo perskaityta sutartis ir kada tai buvo, tačiau pripažįsta, jog yra ieškovo draugė ir suinteresuota bylos baigtimi. Liudytojas A. E. (liudytojos sūnus) taip pat pripažino, jog pamatęs ieškovo pasirašytus 2008 m. kovo mėnesį dokumentus, kartu su ieškovu ir mama vyko jų anuliuoti, nes ieškovas buvo apgautas.
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. pareiškė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-02 sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 124-126). Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino patikslintame ieškinyje išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Nurodo šiuos motyvus:
1. Sprendimas yra padarytas remiantis klaidingomis, faktinės situacijos neatitinkančiomis prielaidomis, jog neva byloje esą nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovas K. G. perdavė ieškovui 10 000 Lt pagal tarp šalių sudarytą garažo pirkimo-pardavimo sutartį. Nesuprantama, kuo remdamasis teismas padarė šią išvadą, kadangi, viena vertus, byloje pateiktame ieškovo banko sąskaitos išraše nėra jokio atsakovo padaryto pavedimo 10 000 Lt, kita vertus, abejotino pagrįstumo ir patikimumo yra atsakovės V. G. paaiškinimai, nes skundžiamame sprendime teigiama, kad sumokant pinigus, ji pati nedalyvavo, ji tik žinojo, kad būta santaupų iš jų, t. y. K. G. ir V. G., bendro verslo. Tokie pareiškimai neleidžia daryti jokių pagrįstų išvadų, pagrindžiančių, jog pinigai už parduodamą garažą buvo perduoti ieškovui.
2. Atsakovai savo poziciją grindžia tuo, jog iki garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas ilgą laiką leido jiems naudotis garažu verslo tikslais pagal tarp šalių sudarytas panaudos sutartis. Kadangi atsiskaitymą už naudojimąsi garažu pagal šias panaudos sutartis ieškovas gaudavęs pinigais ir maistu, atsakovai nepagrįstai įvardija save ieškovo globėjais. Pagal bendrąją pasaugos sutarties sampratą, ši sutartis yra neatlygintinė, tačiau pasaugos sutarties teisinio reglamentavimo nuostatos, įtvirtintos CK, nedraudžia susitarti dėl atlyginimo dydžio ir formos už naudojimąsi panaudos sutarties objektu. Pagal tarp šalių sudarytą ir galiojusį žodinį susitarimą, ieškovo lankymas namuose, 100 Lt kasmėnesiniai mokėjimai ir maisto daviniai - visa tai laikytina sutartine atsiskaitymo forma pagal panaudos sutartį. Ir nors tam tikru laikotarpiu natūraliai susiklostė taip, jog ieškovas pasitikėjo atsakovu, vis dėlto negalima atmesti prielaidos, jog atsakovai, gerai pažindami ieškovą, t. y. žinodami, kad jis nemoka skaityti ir rašyti lietuviškai, yra senyvo amžiaus, pasinaudojo jo patiklumu ir, imituodami globėjiškus santykius, apgaulės būdu nuslėpdami pinigų perdavimo faktą, sudarė garažo pirkimo-pardavimo sutartį, klaidingai aiškindami, kad pinigai 10 000 Lt ieškovui bus perduoti po ginčijamos sutarties sudarymo. Atsakovai panaudos teisinius santykius nepagrįstai gretindami su ieškovo globa, tiek ieškovą, jam sudarant ginčijamą sutartį, tiek ir teismą suklaidino savo tariamu geranoriškumu. Dėl ieškovo patiklumo bei nesupratimo pelnė jo pasitikėjimą, dėl ko pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuosi nebuvo tinkamai išreikšta jo tikroji valia, o tai neabejotinai sąlygoja sudaryto sandorio negaliojimą. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto neginčija nei ieškovas, nei atsakovas, tačiau sandorio sudarymo metu ieškovo išreikšta valia buvo ydinga, t. y. jis, jeigu tik būtų žinojęs, kad sandoris sudaromas kitomis sąlygomis, nei jam yra žinoma, jis to sandorio apskritai nebūtų sudaręs. Nors garažo pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte nurodyta, jog pinigai yra perduoti pardavėjui prieš perduodant parduodamą daiktą, tačiau CK 6.193 str. numatyta, jog sutartis turi būti aiškinama sąžiningai - pagal tikruosius šalių ketinimus, o ne pagal formaliai įtvirtintas sutarties sąlygas.
3. Garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui nebuvo tinkamai paaiškintas sutarties turinys bei išaiškintas atsiskaitymas už parduodamą turtą – garažą. Jis pasitikėjo atsakovu K. G. ir notare, todėl ilgai negalvojęs bei nesigilindamas į pasirašomą dokumentą, padėjo parašą notarės nurodytoje vietoje. Be to, nei atsakovas, nei Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. M. nepaaiškino, jog sutartyje nurodyta, kad pinigus ieškovas gavo prieš pasirašant sutartį. Notarė nepasidomėjo, nepaklausė, ar įvykdytas sutarties 3 punktas, t. y. ar atsakovas sumokėjo ieškovui pinigus (10 000 Lt), priešingai, teigė, kad pinigus pirkėjas perves į sąskaitą banke. Atsakovas ieškovui nuolat kartojo, jog Jonavoje dirba jam gerai pažįstama notarė, todėl pirkimo-pardavimo sutartis, testamentas ir įgaliojimas buvo sudaryti būtent tame biure. Šiuo atveju teismas nepagrįstai neapdairiai vertino byloje pateiktus liudytojos notarės N. M. parodymus, o šiuo atveju pakankamai pagrįsta atrodo prielaida, dėl CK 1.91 str. įtvirtintos sandorio nuginčijimo aplinkybės, būtent „šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimi“ - šiuo atveju su notare N. M..
Atsiliepimas
Atsakovo K. G. vardu pagal atstovavimo sutartį advokatė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 133 – 136). Nurodo, kad apelianto teiginiai nepagrįsti, kadangi iš teismui pateiktos 2008 m. kovo 14 d. Jonavos rajono 1-ajame notarų biure tarp ieškovo (apelianto) ir atsakovo sudarytos ir patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1509, kuria ieškovas (apeliantas) V. M. pardavė atsakovui K. G. garažą, unikalus Nr. 199-2036-0066.0021, esantį (duomenys neskelbtini), 3 punkte akivaizdžiai matyti, kad „šalių susitarimu garažo kaina 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) kuriuos, kaip pareiškė pardavėjas“ (šiuo atveju apeliantas) jis yra gavęs iš pirkėjo prieš pasirašant aukščiau minėtą sutartį. Iš to išeina, kad ieškovas (apeliantas) žodžiu, nieko neverčiamas, sutarties pasirašymo metu pats patvirtino, kad už garažą, kurį pardavė atsakovui sutartyje sulygtą sumą, t. y. 10 000 Lt, jau yra gavęs prieš ją pasirašant, tuo labiau kad pats apeliantas ieškinyje nurodė, kad į Lietuvą gyventi yra atvykęs po II Pasaulinio karo apie 1945 m., lietuvių kalbą moka bei ją supranta. Teismas, remdamasis šalių duotais paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tai, jog atsakovas už įsigytą ginčo objektą yra tinkamai atsiskaitęs apeliantui (ieškovui), apeliantui nagrinėjant bylą tinkamai pagrindžiančiais įrodymais neįrodžius fakto, jog pinigai už parduotą turtą atsakovui jam nebuvo sumokėti, tai mėginant įrodyti tik liudytojų, t. y. apelianto sugyventinės bei jos sūnaus parodymais, kurie patys bylos metu patvirtino, jog yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl buvo vertinti kritiškai, tinkamai taikius materialines bei procesines teises normas, padarė teisingą išvadą ir ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329,330 straipsniai, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).
Įstatymų leidėjas įtvirtino teisę ieškovui keisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Pagal CPK 141 straipsnį, ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas gali pakeisti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. 2008 m. rugsėjo 4 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo K. G. 10 000 Lt skolą, nes atsakovas už 2008 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1508 ieškovo jam parduotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), nesumokėjo. Ieškinio reikalavimus grindė CK 6.305 straipsnio nuostatomis (b. l. 3-5).
2009 m. vasario 26 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. G. ir V. G. 10 000 Lt skolą, nes garažą atsakovas nusipirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine V. G. (b. l. 55-58).
2009 m. birželio 3 d. patikslintu ieškiniu (b. l.81-83) ieškovas prašė nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-487-568/2009 pagal šį patikslintą ieškinį, t. y. pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 14 d. Jonavos rajono 1- ajame notarų biure sudarytą ir notarės N. M. patvirtintą garažo pirkimo-pardavimo sutartį 1509 (faktiškai reg. Nr. 1508, o ne 1509). Taikyti restituciją, grąžinant garažą atsakovui.
Ieškinio reikalavimus grindė CK 1.91, 6.145, 6.305 straipsnių nuostatomis (b. l. 81-83).
2009 m. birželio 3 d. parengiamajame teismo posėdyje protokoline nutartimi teismas prijungė patikslintą ieškinį prie bylos (b. l. 84, 85).
2009 m. rugsėjo 2 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovės prašymu į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukta notarė N. M. (b. l. 89, 90, 92). 2010 m. vasario 18 d. patikslintą ieškinį ieškovas grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir 2009 m. birželio 3 d. patikslintą ieškinį (b. l. 102-104), tik 2010 m. vasario 18 d. patikslintu ieškiniu ištaisė klaidą restitucijos taikymo dalyje, t. y. panaikinus sandorį, prašė garažą natūra grąžinti jam, ieškovui, o ne atsakovui.
Patikslintais ieškiniais ieškovas pateikė iš esmės naują, nors ir susijusį su nagrinėjama byla, reikalavimą, be to, patraukė į bylą trečiuoju asmeniu notarę, tvirtinusią ginčijamą sandorį, kuri, ieškovo manymu, tinkamai neatliko notaro pareigų. Taigi patikslintais ieškiniais ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, t. y. įtraukė naują reikalavimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad jis yra be pilietybės, lietuviškai supranta, tačiau nemoka lietuviškai nei skaityti, nei rašyti, išmoko tik savo vardą, pavardę parašyti lietuviškai, tačiau rašant pasitaiko klaidų.
Tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo Lietuvos pilietybės, patvirtina Kauno migracijos skyriaus 2003 m. lapkričio 10 d. penkeriems metams išduotas leidimas nuolat gyventi – PL LTU MG 002438 (b. l. 8,9).
Vadovaujantis tarptautinės teisės normomis, „asmenimis be pilietybės” reikėtų laikyti tokius asmenis, kurie nėra priėmę jokios valstybės pilietybės, t. y. nėra jokios pasaulio valstybės piliečiai, kuriais ši valstybė rūpintųsi.
Atitinkamai Lietuvoje įvedus pilietybės institutą, tokiais asmenimis reikia laikyti tuos Lietuvos teritorijoje gyvenančius asmenis, kurie nepriėmė Lietuvos pilietybės. Šį klausimą reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties”. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 punkte sakoma, kad užsieniečiu laikomas asmuo, kuris nėra LR pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.
Tai, remiantis minėto įstatymo formuluote, užsieniečių ir asmenų be pilietybės teisiniai statusai yra lygūs.
1995 m. birželio 20 d. Įstatymu Nr. 1-960 nuo 1995 m. birželio 28 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 15 straipsnio redakcija, kuri numato, kad notaro raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems šalims priimtina kalba.
Aplinkybę, kad ieškovas lietuviškai rašo su klaidomis, patvirtina ginčijama garažo pirkimo -pardavimo sutartis, garažo perdavimo-priėmimo aktas, pareiškimas apie įgaliojimo panaikinimą (b. l. 10-12,16), kuriuose ieškovas savo vardą, pavardę parašė neteisingai „V. M.”, V. M., V. M.”.
Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismas iš esmės nenagrinėjo ieškovo nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindė ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o išnagrinėjo bylą pagal pradinį ieškinį, t. y. dėl 10 000 Lt skolos priteisimo iš atsakovo.
Šios aplinkybės patvirtina, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Iš naujo nagrinėjant bylą išreikalautini iš Jonavos rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M. visi dokumentai, kurie buvo pateikti tvirtinant ginčijamą sandorį bei pasiūlytina ieškovui patikslinti šalis, jų procesinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutar i a:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.