Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovams M. V., „BTA Insurance company“ SE filialui Lietuvoje, tretiesiems asmenims UAB „T.“ ir I. M. dėl žalos atlyginimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-03 BUAB „GIPM C. N.", atstovaujama atsakovo - bankroto administratoriaus M. V. ir trečiasis asmuo byloje- UAB „T.", sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BUAB „C. N." perleido UAB "T." reikalavimo teisę 23 066,58 Lt sumai bei kitas papildomas teises į Trečiąjį asmenį I.M.. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4 punktu jos šalys susitarė, kad UAB "T." už jai perleistą reikalavimo teisę BUAB „GIPM C. N." sumokės 100 Lt, o reikalavimo teisę UAB "T." įgyja perdavimo akto pasirašymo dieną. Po Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo UAB „T." sumokėjo 100 Lt BUAB „GIPM C. N.", o taip pat buvo pasirašytas perdavimo aktas. UAB „GIPM C. N." yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškovė teigia, kad minėtą Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir ieškovės teises bei interesus, kadangi po šio sandorio sudarymo, ieškovė prarado galimybę patenkinti savo kreditorinis reikalavimus BUAB „C. N.". Ieškovės nuomone pažeistas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuris numato, jog turto (tame tarpe ir turtinės reikalavimo teisės) pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, o kreditorių susirinkimas tokio klausimo nesvarstė. Be to, BUAB „C. N." bankroto administratorius, M. V., turėjo ir privalėjo sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kurios maksimaliai būtų ekonomiškai naudingos bendrovei bei maksimaliai patenkintų jos kreditorių interesus, nes ieškovės manymu, 100 Lt dydžio sutarties kaina akivaizdžiai prieštarauja kreditorių interesams. Ginčijamu sandoriu yra sumažintas UAB „C. N." mokumas ir kartu sumažinta kreditorių galimybė gauti visišką ar dalinį savo reikalavimo patenkinimą. Nurodo, kad dėl atsakovo kaltės yra nepatenkinti jos 9 186,41 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai BUAB " C. N.".

Ieškovė vadovaujasi LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostata, kad bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės, todėl įvardijamą žalą prašo priteisti iš atsakovų.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad turto administratorius apie debitorinio įsiskolinimo pardavimą buvo teismo įpareigotas viešai paskelbti respublikinėje ir vietinėje spaudoje, tačiau apie tai paskelbė tik regioniniuose laikraščiuose, taip pažeisdamas teismo nutarties privalomumo principą, įtvirtintą LR CPK 18 str., o dėl ribotos informacijos sklaidos dėl parduodamo debitorinio įsiskolinimo, atsakovės teisėti interesai, jog bus debitorinis įsiskolinimas nupirktas brangiau, buvo pažeisti.

Atsakovės „BTA Insurance company“ SE, veikiančios per filialą Lietuvoje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 2-3, tomas 2).

Trečias asmuo I. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiąjį asmenį atstovaujanti advokatė K. P. (b.l. 60, tomas 1) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CPK 5 str. 1 d. nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 str. nustatytu dispozityvumo principu ir reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas ir tai nėra teismo pareiga. Tik ieškovui priklauso teisė nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą, jį pakeisti, papildyti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p, 141 str.). Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

Byloje nustatyta, kad 2010-08-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „C.N.“ bei jos administratoriumi paskirtas atsakovas M. V. (b.l. 26-27, tomas 1). 2012-06-13 Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „C.N.“ pabaigos (b.l. 29-30, tomas 1). Iki priimant sprendimą dėl bendrovės pabaigos, 2012-04-03 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo leista parduoti UAB „C.N.“ skolininko I. M. 23056,58 Lt debitorinį įsiskolinimą be varžytinių už didžiausią pasiūlytą kainą, viešai skelbiant apie tai respublikinėje ir vietinėje spaudoje (b.l. 28, tomas 1). Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „C.N.“ atlygintinai perleido UAB „T.“ skolininko I. M. 23066,58 Lt turimą skolą BUAB „C.N.“. Sutarties kaina – 100 Lt (b.l. 79-81, tomas 1). Byloje pateikta BUAB „C.N.“ bankroto admistratoriaus atsakaita (b.l. 45-54, tomas 1).

Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra CK 6.101–6.110 straipsniuose reglamentuojama sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad sudaryti šią sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Taigi cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė. Dėl to visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamus teisinius padarinius, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki jos perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą pagal išvardytus aspektus, reikia analizuoti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. IĮ v. AB „Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Rusijos UAB „Stella Vitae” v. AB „Dirbtinis pluoštas“, bylos Nr. 3K-3-759/2003; 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. V. L., D. V., bylos Nr. 3K-3-494/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje cedentas, BUAB „C.N.“ turėjo reikalavimo teisę į skolininką I. M.. Šios aplinkybės grindžiamos šalių pripažintais faktais civilinėje byloje Nr. B2-179-372/2012, todėl spręstinas pačios cesijos įgyvendinimo teisėtumas ir žalos klausimas.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų - BUAB „C.N.“ bankroto administratoriaus ataskaitos (b.l. 45-54, tomas 1), kurioje pateikti duomenys, kad nuo 2010-12-09 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (b.l. 106-107, tomas 1), buvo nuspręsta UAB „C.N.“ taikyti supaprastintą bankroto procedūrą – likvidavimą, kurios terminai buvo atitinkamomis datomis pratęsti, 2012-04-03 Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria buvo leista parduoti UAB „C.N.“ skolininko I. M. 23056,58 Lt debitorinį įsiskolinimą be varžytinių už didžiausią pasiūlytą kainą, viešai skelbiant apie tai respublikinėje ir vietinėje spaudoje (b.l. 28, tomas 1), darytina išvada, kad bankroto administratorius tinkamai taikė LR ĮBĮ 13¹str., 11 dalį ir supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimo nešaukė ir vadovaudamasis LR ĮBĮ 31 str. 1d. 2p., organizavo turto pardavimą ir jį pardavė naujam kreditoriui. Ieškovės argumentai, kad bankroto administratorius, parduodamas UAB „C.N.“ skolininko I. M. 23056,58 Lt debitorinis įsiskolinimas nebuvo aptartas kreditorių susirinkime, laikytinas nepagrįstu, nes pagal LR ĮBĮ 13¹str., 1d. kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas.

Atmestini ieškovės argumentai, kad dėl ribotos informacijos sklaidos dėl parduodamo debitorinio įsiskolinimo, atsakovės teisėti interesai buvo pažeisti, nes apie debitorinio įsiskolinimo pardavimą atsakovas paskelbė tik regioniniuose laikraščiuose, nors teismo buvo įpareigotas viešai paskelbti respublikinėje ir vietinėje spaudoje. Pažymėtina, kad viešam pranešimui apie debitorinio įsiskolinimo pardavimą ne organizuojamų varžytinių būdu, taikytinos CPK 706 str. 1d. nuostatos bei LR Vyriausybės nutarimo Nr. 321 dėl Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo aprašo 6 straipsnio reikalavimai, kad informacija skelbtina vietiniame laikraštyje bei periodiniuose ar kituose leidiniuose. Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymą (Nr. X-752, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)) sąvokos, kaip respublikinė ar vietinė spauda nėra. Šio įstatymo 2 str., 30 d. apibūdina tik nacionalinio laikraščio, o 44 d. - regioninio laikraščio sąvoką. Informacija apie UAB „C.N.“ skolininko I. M. 23056,58 Lt debitorinio įsiskolinimo pardavimą buvo išplatinta 2012-04-16 regioniniame dienraštyje „Vakarų ekspresas“ ir 2012-04-17 regioniniame laikraštyje „Telšių žinios“ (b.l. 12-13, tomas 2). Laikytina, kad toks nutarties neįgyvendinimas nėra esminis ieškovės teisių pažeidimas LR CPK 706 str. 1d. prasme.

Bylos duomenimis debitorinė skola buvo pardavinėjama 2011-10-25 vykusiose I varžytinėse ir 2011-11-08 vykusiose II varžytinėse (b.l. 47, tomas 1), kurios neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Apie 2012-05-03 sudarytą perleidimo sutartį ieškovė turėjo sužinoti iš Bankroto administratoriaus ataskaitos (b.l. 45-54, tomas 1), nes bankroto administratorius teikia informaciją ne tik ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos statistikos departamentui (pagal šio departamento nustatytas ataskaitų formas), teismui, bet ir kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams. Ieškovė bankroto administratoriaus veiksmų neskundė, aktyvumo ir domėjimosi bankroto eiga, nerodė. Ieškovė, taip pat būdama informuota apie 2012-06-13 priimtą Šiaulių apygardos teismo sprendimą dėl UAB „C.N.“, nebuvo pakankami rūpestinga ir atidi dėl bankroto eigos, todėl laikytina, kad net ir informacija apie UAB „C.N.“ skolininko I. M. 23056,58 Lt debitorinio įsiskolinimo pardavimą nacionaliniame dienraštyje nebūtų turėjusi įtakos ieškovės teisėtų interesų apsaugai. Laikytina, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas M. V. veikė itin nerūpestingai, neatidžiai, nekvalifikuotai ir nesąžiningai parduodamas UAB „C.N.“ skolininko I. M. 23056,58 Lt debitorinį įsiskolinimą be varžytinių už didžiausią pasiūlytą kainą UAB „Teisininkui“.

Antra, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius perleidė net du UAB „C.N.“ skolininko I. M. debitorinius įsiskolinimus – 1) 2012-01-09 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J.V. B. už 1000 Lt įgijo teisę išreikalauti 132 742,10Lt iš I. M. (b.l. 33-34, tomas Nr.1) ir, 2) 2012-05-03 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kada BUAB „C. N.", atstovaujama atsakovo - bankroto administratoriaus M. V. ir trečiasis asmuo byloje- UAB „T.", sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BUAB „C. N." perleido UAB "T." reikalavimo teisę 23 066,58 Lt sumai bei kitas papildomas teises į Trečiąjį asmenį I.M.. Ieškovė pasirinko vertinti tik Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-04 teisėtumą ir skaičiuoja padarytą jai žalą tik šio perleidimo atveju, tačiau nepateikia įrodymų apie priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo ir nuostolių. Trečias asmuo „UAB „T.“ įsigydamas perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimo teisę 23 066,58 Lt sumai bei kitas papildomas teises į trečiąjį asmenį I. M., prisiėmė asmeninę riziką dėl galimumo išsiieškoti bet kokią sumą reikalavimo perleidimo ribose arba patirti nuostolius. Ieškovė įvardindama 9186,41 Lt sumą, kaip patirtą žalą ir kuri atitinka, kaip likusi nepatenkinta UAB „C. N.", spėlioja apie galimus nuostolius, nes nustatyti tikrąjį žalos dydį negali.

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (LR CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (LR CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Ieškovei neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio (LR CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), kaip civilinei atsakomybei kilti būtinų įstatyme nustatytų sąlygų visumos, kurios taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju (LR CK 6.246 - 6.249 straipsniai), laikytina nesant civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str.1d.). Į bylą pateikti įrodymai – atsakovo M. V. turėtų 2964,50 Lt išlaidų teisinei pagalbai detalizacija, taip pat PVM Sąskaitoje –faktūroje nurodytos sumos apmokėjimą patvirtinantis Mokėjimo nurodymas (b.l. 167-169, tomas Nr. 1), kurių dydis atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintoms rekomendacijoms Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), todėl jos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2964,50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.