Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.17.3; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1

2024 m. kovo 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 120 (vieno šimto dvidešimt) MGL, 6000 (šešių tūkstančių) Eur, dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. J., A. N., G. N. ir A. N., tačiau jie šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. R. nuteistas už tai, kad jis pažeisdamas nustatytą tvarką – 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 4 punkto, numatančio, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“ reikalavimą, bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunkčių, numatančių, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis“, 4 punkto 4.4 papunkčio, numatančio, kad „fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus“ reikalavimus, neturėdamas jų įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, - iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. N., A. N., V. J., G. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2023 m. kovo 21 d., apie 19.30 val. vairuodamas „Audi“ markės automobilį, atvežė nusikalstamos veikos bendrininkus A. N., A. N., V. J. ir G. N. į (duomenys neskelbtini) ribose esantį miško masyvą, nusikaltimo įvykdymo vietą ir ten davė nurodymus dėl nusikalstamos veikos vykdymo šiems bendrininkams. Po ko V. R. atgabenti bendrininkai A. N., A. N., V. J., G. N. vykdydami V. R. nusikalstamą sumanymą ir nurodymus, nuėjo į pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini), miško masyve, esančią tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 150 MGL dydžio sumą viršijančias vertės prekes - 1500 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, kurių vertė 5927 eurų ir 1496 pakelių cigarečių “Minsk Capital MS”, kurių vertė 5911,4, viso 2996 pakelių vnt. su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (toliau - Cigaretes), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 11838,4 eurai. Toliau bendrininkui G. N. vykdžiusiam V. R. nurodymą stebint nusikaltimo padarymo vietos prieigas, saugant nuo teisėsaugos pareigūnų pasirodymo ir taip sudarant sąlygas nusikalstamos veikos padarymui, A. N., A. N., V. J., gabeno cigaretes Lietuvos Respublikos teritorija, nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos gilumą, kol (duomenys neskelbtini), esančiame miško masyve, juos einant nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos gilumą sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, o jis pats iš įvykio vietos pabėgo.

2. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu nurodė, kad kaltinamasis V. R. buvo aktyvus šios nusikalstamos veikos dalyvis, kur jo užduotis buvo atgabenti A. N., A. N., V. J. ir G. N. į vietą, perduoti jiems prietaisus (GPS prietaisą ir termovizorių), palengvinančius cigarečių dėžių suradimą vietovėje, juos instruktuoti kaip naudotis šiais prietaisais ir po to, parnešus cigarečių dėžes, šias dėžes ir kitus bendrininkus išvežti iš tos vietovės. Taigi V. R. tyčia buvo nukreipta neteisėtai, kartu su kitais kaltinamaisiais įgyti akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais) ir jas gabenti. Kaltinamojo V. R. kaltės nepripažinimą ir neigimą žinojus apie kitų bendrininkų nusikalstamus tikslus gabenti cigaretes bei nurodymą, jog jis kaltinamuosius A. N., A. N., V. J. ir G. N. nuvežęs į mišką pakrauti malkų (vakare jau sutemus), teismas vertino kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

1.1. Skunde nurodo, kad teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nuosprendyje konstatuota, kad nusikalstamas veikas V. R. atliko veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau bendrininkavimo formų neatskleidė, tokio savo teiginio ir vertinimo nepagrindė ir nemotyvavo. Nusikalstamą veiką atlikę asmenys teismo posėdžio metu duodami parodymus pažymėjo, kad V. R. nežinojo, jog jo prašoma padėti daryti nusikalstamą veiką – atvirkščiai, parodymuose teisme apklausti asmenys pasakė, jog V. R. buvo prašoma padėti parvežti iš miško malkas, o apie nusikalstamą veiką jam nebuvo sakoma.

1.2. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu duotais asmenų parodymais, o nesirėmė tų pačių asmenų duodamais parodymais teisme. Tokiu būdu buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, taip duodant pirmumą ikiteisminio tyrimo metu duotiems asmenų, kurie buvo apklausiami įtariamaisiais, parodymams, o ne teismo posėdžio metu duotiems išsamiems asmenų parodymams. Tokiu būdu teismas šioje byloje nepagrįstai vienu iš įrodymų šaltinių pripažino ikiteisminio tyrimo metu duotus įtariamųjų parodymus, kurie net nebuvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, o teismo posėdžio metu patikrinus to paties asmens parodymus, kurie buvo išsamūs ir palankūs kaltinamajam V. R., teismas nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė juos.

1.3. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nevykdant pareigos motyvuoti nuosprendį buvo pažeista V. R. teisė į gynybą, nes V. R. neturi galimybės žinoti teismo motyvų ir prieštaraudamas pateikti dėl jų argumentus. Bylos aplinkybių kontekste buvo reikšminga, kodėl parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu vertintini kaip labiau patikimi, o to paties asmens parodymai teisme - ne. Analogiškai turėjo būti pateikti motyvai, kodėl vienų asmenų parodymai laikomi labiau patikimais, negu kitų. Nebuvo pateikti pagrįsti motyvai, kodėl teismas vadovaujasi kaip patikimais tik ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamųjų parodymais ir tik jais iš esmės grindžia V. R. kaltę apkaltinamuoju nuosprendžiu.

1.4. Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuojamas tik bendro pobūdžio teiginiais, tik fragmentiškai susietais su kai kuriais nuteistųjų argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tik deklaratyvus pritarimas kaltinamojo akto formuluotėms, neišdėstant išsamesnių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į esminius nuteistojo argumentus, pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.

1.5. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžiuose buvo apklausta eilė asmenų, kurie davė reikšmingus jo kaltę paneigiančius parodymus. Taip pat V. R. pateikė konkrečius savo veiksmų ir motyvų paaiškinimus. Teismas asmenų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nuosprendyje neaprašė, nenurodė kaip išsprendžia prieštaravimus tarp šių parodymų ir nuosprendyje aprašytų kitų įrodymų. Nuosprendyje teismas nemotyvavo, kuo vadovaudamasis išsprendžia prieštaravimus tarp įrodymų, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimą, nes nevykdė BPK 20 straipsnio 5 dalies, nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokiais įrodymais, nei liudytojų parodymais nepatvirtinta, kad jis žinojo apie nusikalstamus sumanymus ir kad juos vykdė. Pažvelgus į liudytojų parodymus, matoma, kad jo veiksmai, kuriuos atlikinėjo bet kokiame santykyje su bylos liudytojais ar nukentėjusiaisiais, buvo tik techninio pobūdžio, savaime neturintys jokių nusikaltimų požymių.

1.6. Apeliantas teigia, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas niekada baudžiamojon atsakomybėn netrauktam asmeniui, nenustatęs byloje jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neskyrė minimalios bausmės - 100 MGL baudos, o skyrė 120 MGL baudą - kas jo vertinimu yra per didelė bausmė. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje teismas nustatė, kad V. R. kartu su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, o jų šeimos pajamos neviršija 1000 eurų per mėnesį, iš kurių V. R. gaunamos pajamos sudaro apie 400 eurų. Esant šioms aplinkybėms, visiškai pagrįstas teismo sprendimas už ekonominio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam skirti bausmės rūšį - baudą, tačiau prašo padidinti jam paskirtos baudos sumokėjimo terminą iki 24 mėnesių, nes tokiu būdu nebus pažeisti ne tik šeimos, bet ir nepilnamečio vaiko interesai. Be to, prašoma paskirti minimalią baudą - 100 MGL, nes bausmės tikslams to pakaks pasiekti, kadangi asmuo yra teisiamas pirmą kartą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. R. prašė jį išteisinti, jo atstovas advokatas Vitalijus Vasilionokas nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė, atsižvelgiant į prokuroro pakeistą kaltinimą, BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu pakeisti 2023 m. gruodžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir apelianto veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 110 MGL, t. y. 5500 Eur, dydžio baudą, o kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Nuteistųjų V. J., A. N. gynėjas advokatas Stanislovas Raulušaitis sutiko su prokuroro pozicija, dėl apeliacinio skundo nepasisakė. Nuteistųjų A. N., G. N. gynėja advokatė Nijolė Raulušaitienė dėl nuteistojo V. R. apeliacinio skundo savo pozicijos neišreiškė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nuteisimu dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi, nuteistojo teigimu, jis jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. Skunde taip pat nurodoma į tai, kad teismas jo kaltę iš esmės grindė kitų nuteistųjų parodymais, kurie nebuvo ištirti teisme, tokiu būdu pažeidė tiek rungimosi principą, tiek nuteistojo teisę į teisingą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą.

6. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

7. Skundžiamu nuosprendžiu V. R., V. J., A. N., A. N. bei G. N. nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytu laiku, iš anksto būdami susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, taip pat kartu su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, V. R. vairuojamu automobiliu „Audi“ atvežus juos į (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, esančiame miško masyvo, V. R. duodant nurodymus dėl nusikalstamos veikos darymo, bendrininkui G. N. stebint nusikaltimo darymo vietos aplinką bei saugant nuo teisėsaugos pareigūnų ir sudarant sąlygas nusikalstamos veikos padarymui, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 150 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes - 1500 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, kurių vertė 5927 eurų ir 1496 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, kurių vertė 5911,4, viso 2996 pakelių vnt. su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 11838,4 eurai ir neteisėtai jas gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, iki buvo sulaikyti pasienio rinktinės pareigūnų. Pripažindamas V. R. kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, teismas konstatavo, kad V. R. buvo aktyvus šios nusikalstamos veikos dalyvis, kur jo užduotis buvo atgabenti A. N., A. N., V. J. ir G. N. į vietą, perduoti jiems prietaisus (GPS prietaisą ir termovizorių), palengvinančius cigarečių dėžių suradimą vietovėje, juos instruktuoti kaip naudotis šiais prietaisais ir po to, parnešus cigarečių dėžes, šias dėžes ir kitus bendrininkus išvežti iš tos vietovės.

8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas su tokiomis teismo padarytomis išvadomis nesutinka, ginčydamas netinkamai atliktą įrodymų tyrimą bei įrodymų vertinimą, nepagrįstai vadovaujantis jam nepalankiais nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti, ir jų pagrindu padarytas selektyvias išvadas. Apelianto teigimu, teismas tinkamai nepagrindė savo sprendimo nesivadovauti nuteistųjų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje.

9. Iš nuosprendžio turinio, jame nurodytų įrodymų vertinimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl V. R. kaltės grindė nuteistųjų A. N., A. N., V. J. ir G. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jų parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, vertindamas kritiškai, kaip siekimą palengvinti V. R. padėtį. Apylinkės teismo vertinimu, teismo posėdyje duoti kaltinamųjų parodymai didele dalimi prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jų duotiems parodymams, kurie esmingai sutampa su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Apkaltinamajame nuosprendyje tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai aprašyti ir įvertinti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti nebuvo, jie nebuvo sugretinti su teisme nuteistųjų duotais parodymais, kurie dalyje iš esmės skiriasi nuo pradinių jų parodymų, taip nepašalintos kilusios abejonės. Taigi pirmosios instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo (BPK 276 straipsnio 1 dalis), apkaltinamąjį nuosprendį grindė duomenimis, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu, todėl jeigu pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ne visi bylai reikšmingi įrodymai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio nuostatomis, pats atlieka įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus.

10. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir teisiamojo posėdžio metu pareikštą apelianto gynėjo prašymą patikrinti teisme ir sugretinti nuteistųjų parodymus, taip pat gavus prokuroro prašymą dėl kaltinimo keitimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atnaujino įrodymų tyrimą, siekiant pašalinti tarp nuteistųjų skirtingose proceso stadijose duotų parodymų kilusius prieštaravimus bei išsiaiškinti tokių prieštaravimų aplinkybes, taip pat sudarant prokurorui įstatyme įtvirtintą galimybę keisti kaltinimą.

11. Atnaujinus įrodymų tyrimą prokuroras pateikė prašymą, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pakeisti V. R. kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, kaltinimą išdėstant taip: V. R. kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas padėjėju bendrininkų grupėje kartu su vykdytojais veikusiais A. N., A. N., V. J., G. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką - 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 14 straipsnio 4 punkto, numatančio, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais - banderolėmis“ reikalavimą, bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunkčių, numatančių, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais - banderolėmis“, 4 punkto 4.4 papunkčio, numatančio, kad „fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo mintų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus“ reikalavimus, neįforminant jokių įgijimo dokumentų įgijo ir neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno akcizais apmokestinamas ir 150 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes - Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 1500 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ ir 1496 pakelius cigarečių „Minsk Capital MS“ kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 11838,4 eurai Eur (toliau - Prekės), šiomis aplinkybėmis:

- iš anksto susitaręs su A. N., A. N., V. J., G. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2023 m. kovo 22 d., apie 19.30 val. vairuodamas „Audi“ markės automobilį, atvežė nusikalstamos veikos bendrininkus A. N., A. N., V. J. ir G. N. į (duomenys neskelbtini) ribose esantį miško masyvą, nusikaltimo įvykdymo vietą, suteikė bendrininkams nusikalstamos veikos darymui specialiai parinktas priemones - Prekių aptikimui ir aplinkos stebėjimui GPS prietaisą, termovizorių bei Prekių gabenimui pėsčiomis - naščius, instruktavo bendrininkus kaip naudotis GPS prietaisu ir termovizoriumi, nurodė bendrininkams gabenimui paliktų Prekių vietą bei vietą, iki kurios jie turi atgabenti Prekes, bei pažadėjo išgabenti bendrininkus iš nusikaltimo padarymo vietos, tuo palengvindamas nusikalstamos veikos padarymą ir bendrininkų pasišalinimą iš jos padarymo vietos, pridengdamas kitus bendrininkus bei pašalindamas aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, po ko A. N., A. N., V. J., G. N., vykdydami susitarimą su V. R., nuėjo į pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini), miško masyvo vietą, kurioje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo Prekes, kurias, G. N. stebint nusikaltimo padarymo vietos prieigas V. R. suteiktu termovizoriumi, A. N., A. N., V. J., gabeno pėsčiomis Respublikos teritorija nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos gilumą, kol (duomenys neskelbtini), esančiame miško masyve, juos sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai. V. R. kaltinamas šiais veiksmais ir aplinkybėmis padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje.

12. Prokuroras tokį savo prašymą pagarsino teisiamajame posėdyje, prašymo kopija buvo įteikta nuteistajam V. R., jo gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui išsiųsta elektroniniu paštu. Teisėjų kolegija prokuroro pateiktą pakeistą kaltinimą prijungė prie bylos, bylos nagrinėjime paskelbė pertrauką sudarant nuteistajam galimybę pasiruošti gynybai ir nustatė kitą posėdžio datą (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Kito posėdžio metu buvo pakartotinai apklausti nuosprendžio neapskundę nuteistieji A. N., A. N., V. J. ir G. N..

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu V. R. savo kaltės nepripažino ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad paprašytas G. N., paėmė A. N., A. N., V. J. bei G. N. iš kaimo, visus iš vienos vietos ir nuvežė į mišką, miško darbams. G. N. rodė kelią, jis žiūrėjo kažkokį prietaisą. Paleidęs asmenis važiavo namo. Jam nekilo įtarimas, nes dieną naktį miškus pjauna. Tuo tarpu nuteistieji A. N., A. N., V. J. ir G. N. savo kaltę jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu pripažino. Vadovaujantis nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jiems užsidirbti nešant kontrabandines cigaretes pasiūlė nepažįstamas vyriškis, kurio apibūdinti nė vienas negali, pasakė, kad darbas bus 2023 m. kovo 21 d. Nepažįstamas vyriškis paminėjo, kad vakare paims juos su automobiliu ir nuveš į vietą. G. N. jis davė žiūronus bei navigaciją, kurioje parodė jau suvestus taškus (koordinates), bei paaiškino kurioje vietoje bus cigaretės. Sakė, kad bus 6 dėžės baltarusiškų cigarečių. 2023 m. kovo 21 d. apie 17-18 val. prie A. N. namų, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo raudonos spalvos „Audi“ markės automobilis, kurį vairavo vyriškis vardu V.. V. gali būti apie 30 m., apie 190 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plikas. A. N. įsėdo į automobilį, tada paėmė V. J., G. N. ir A. N., kurie buvo vienoje vietoje x kaime. Vyras juos atvežė į x kaime esantį miško masyvą, iki jo važiavo apie 1 val. Kai atvažiavo į vietą, į mišką, V. padavė G. N. navigaciją, paaiškino, kad navigacijoje suvestos koordinatės iki kur turi paeiti, kad paimti ryšulius, nurodė, kad ryšuliai su cigaretėmis paslėptos po egle. Taip pat davė kuprinę, kurioje buvo sudėtos visos priemonės, kad galėtų padaryti savadarbius naščius ir nešti ryšulius, susitarė, jog kai eis atgal bei bus netoli vietos, kur juos išleido, turės paskambinti ir pranešti, telefonas turėjo būti taip pat kuprinėje, kurią jiems davė, kad jis jų lauks. Visi keturi, t. y. V. J., A. N., A. N. ir G. N. išėjo, pirmas ėjo G. N., rankoje laikė navigaciją. Iki vietos, kur reikėjo paimti nešulius su cigaretėmis, ėjo mišku ir pelke apie 5 km, apie 2 val. Kai atėjo, pelkėtoje vietoje į vieną krūvą gulėjo sudėti baltos spalvos nešuliai. Tada iš kuprinės pasiėmė diržus bei savadarbius naščius. Atgal G. N. ėjo pirmas ir rodė kur eiti, visą kelią jis ėjo apie 10-20 metrų priekyje jų, ėjo ilgai, nes buvo pasiklydę. Būnant netoli vietos, kur juos išleido, V. J., A. N. ir A. N. sulaikė pasieniečiai. G. N. bandė bėgti, tačiau taip pat buvo sulaikytas ir visi pristatyti į užkardą. G. N. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu atpažino V. R. kaip asmenį, pasiūliusį užsidirbti nešant cigaretes ir raudonos spalvos automobiliu „Audi“ nuvežusį į miško masyvą prie valstybės sienos nešti cigarečių, ir žadėjusį laukti. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistieji pakeitė parodymus, nurodydami, jog V. R. apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, juos į mišką, miško kirtimo darbams, pavežė paprašytas G. N., už pavežimą sutarus 30 Eur atlygį, o nuvežęs į vietą paleido ir išvažiavo.

14. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. N. parodė, kad jis parodymų nekeitė, nežino, kuo teisme skyrėsi jo parodymai. Nuteistasis laikėsi pozicijos, kad V. R. nežinojo kur važiuojama, viskas susitarta buvo be jo. Teisėjų kolegijos pirmininkui pagarsinus nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 25-26), A. N. parodė, kad į mišką vežė V. R., o darbą siūlė ne V. R., jis kažkur suklydo. Kai teisme davė parodymus, geriau atsiminė, jį turbūt ne taip suprato tyrėja. Į mišką atvežė V. R., o darbą pasiūlė kitas vyras. Statė tvartą kaime, atvažiavo pilkas automobilis, kažkaip ne taip suprato jį, kad buvo centre. Neskaitė savo parodymų, bet pasirašė. Kažkas teisingai, kažkas neteisingai surašyta. Apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu ir pats pasakojo, ir į klausimus atsakinėjo, gynėjas dalyvavo, nesakė gynėjui, kad kažkas neatitinka. Parodė, kad atvažiavo V. R. pasiimti, iš x kaimo paėmė, dėdė paskambino jam ir paprašė, kad nuvežtų. Kai vyko į mišką, jis nerodė kelio V. R..

15. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas G. N. parodė, kad ką apie V. R. nurodė, nelabai atsimena, jį pažinojo. Buvo atvažiavęs vyras, kuris pasiūlė darbą, paprašė, kad susirastų kas juos nuveš. Paskambino V. R. ir paprašė, jis ir nuvežė. Nelabai gerai atsimena, ką pasakojo teisme. Teisėjų kolegijos pirmininkui pagarsinus nuteistojo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 178), G. N. parodė sakęs, kad jie važiuoja į mišką malkų. Neturėjo malkų krauti, bet taip sakė V. R.. Daiktų malkom krauti nebuvo pasiėmę, kuprinę tik turėjo, bet ji ne malkom buvo skirta krauti. Teisėjų kolegijos pirmininkui pagarsinus nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 129-131), G. N. paaiškino, kad suklydo, ne taip pasakė, kur V. nuveš, iki tos vietos, toje vietoje ir suklydo. Vieną kartą prie „Maxima“ sutiko tą vyrą su „Audi“, antrą kartą pas jį į namus atvažiavo, kur A. N. prikalbino, tada tas vyras atvažiavo vakare, kai reikėjo jau važiuoti dirbti, pasakė, kad jis negali važiuoti pats, kad paskambintų kažkam ir nuvežtų į mišką. Tai paskambino V. R.. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu taip nurodė, nežino. Neturėjo kas nuvežtų, todėl jis juos nuvežė. Neatsimena kodėl taip nurodė, neturi V. R. piktumų, nėra apsipykę. Klydo, nes išsigando ir pripasakojo aplinkybių. Nedarė jam pareigūnai poveikio, gynėjas kartu dalyvavo, neperskaitė savo apklausos, sutiko, kad jie yra teisingi, su gynėja nesitarė, kad neteisingi. Teisėjų kolegijos pirmininkui pagarsinus nuteistojo parodymus, duotus papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 140), G. N. paaiškino, kad apie tai nieko negali pasakyti. Atpažino asmenį, pasakė, kad nuvežė V. R., bet jis nežinojo, kur veža.

16. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. N. parodė, kad atsimena, ką pasakojo teisme, ne viską, bet maždaug. Pažinojo V. R., buvo porą kartų susitikę alaus išgerti per Jonines. Kai buvo sulaikytas, V. R. nebuvo. Kaip ir visi sakė, gali patvirtinti, kad G. N. paskambino V. R., jog juos pavežtų, nes negalėjo nuvežti tas kitas asmuo. Asmuo, kuris pasiūlė šią veiklą, atvažiavo su pilka „Audi“ prie nuteistojo namų ir pasiūlė uždirbti pinigų, A. N. tuo metu vienas buvo, nebuvo šalia žmonių. Jį paėmė iš x kaimo, ne grynai iš namų, o šalia namų, buvo ne vienas, visi laukė automobilio. Teisėjų kolegijos pirmininkui pagarsinus nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 88-90), A. N. parodė, kad V. R. iš viso nedalyvavo, jo paprašė, tik kad nuvežtų iki vietos. Vienas tas pats kiemas, tvarkė kiemą, privažiavo automobilis, pasiūlė tą darbą. Šalia kiemas, antrą kartą atvažiavo pas jį, paklausė ar neturės žmonių, pasakė, kad ne ir išvažiavo pas G. N.. V. R. vežė tada, kai G. N. paprašė. Į mišką nuvežė V. R., A. N. gale sėdėjo, nenurodė kelio, pats nežinojo kur važiuoti. Kas jam kelią nurodė, nežino. Kai pareigūnai apklausinėjo, niekas spaudimo nedarė, savo noru patvirtino parodymus. Kai sulaikė, buvo stresas ir pirmos apklausos metu. Dėl navigacijos padavimo - atvežė tas, kuris pasiūlė uždirbti pinigų. Kuriuo metu atvežė nežino, padavė G. N..

17. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. J. parodė, kad jis, G. N., A. N., A. N. darė tvorą, privažiavo nepažįstamas automobilis. G. N. paskambino V. R. ir paprašė, ar gali juos vakare nuvežti į mišką. Sakė, kad už kelią sumokės 30 eurų, kad reikės nuvežti į vieną pusę, jis neklausė, kur važiuoja. Automobilyje paklausė, sakė, kad malkų. Buvo tamsu, apie 18 valanda. Paklausė kaip atgal važiuos, pasakė, kad pasiims. G. N. paskambino V. R., kad juos nuvežtų. Atvažiavo jaunas, nepažįstamas vyras, paklausė ar nenori užsidirbti. Teisėjų kolegijos pirmininkui pagarsinus nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 180-181), V. J. paaiškino, kad ne viską ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė teisingai. Neteisinga tai, kad tarėsi su V. R.. Iš namų atvažiavo pasiimti V. R., bet cigaretes nešti tarėsi ne su juo. Negali tiksliai pasakyti, kuriuo metu jam pasakė, kad važiuoja malkų. V. J. x paėmė, G. N. pasakė jam ką reikės paimti ir iš kur. V. R. nežinojo, kur malkas jiems reikės krauti, jis atvežė juos, paleido ir jie ėjo. V. R. turėjo telefoną, gal kažkas rašė, kad turėjo juos paimti, gal kažkoks nesusipratimas, o gal iš streso taip pasakė. Atpažino V. R., jis dažnai būna x, abu mokėsi lenkų mokykloje, matytas. Kad atpažino protokole nurodė, jog V. R. pasakė kur atnešti cigaretes ir kad jis jų palauks, ne taip buvo. Teisėjų kolegijos pirmininkui pagarsinus nuteistojo parodymus, duotus papildomos apklausos metu (2 t., b. l. 190), V. J. paaiškino, kad ne taip buvo, neturėjo laukti V. R. jų, neliepė nueiti ir paimti cigarečių. Į mišką, kur važiuoti, ne jis nurodė kelią, neprisimena kas nurodė, pats gale sėdėjo, priekyje sėdėjo G. N..

18. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme apeliantas V. R. nurodė, kad pakeistą kaltinimą skaitė, pagal pakeistą kaltinimą savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad jam paskambino G. N. ir paprašė nuvežti į mišką. Pasiėmė juos visus iš kaimo, iš vienos vietos. G. N. kelią rodė, jis žiūrėjo kažkokį prietaisą, kur nusukti sakė, pasakė čia paleisk ir važiavo namo. Sakė miško darbus darys, įtarimas nekilo, nes dieną naktį tuos miškus pjauna.

19. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad A. N., A. N., V. J. ir G. N. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 150 MGL dydžio sumą. Objektyviai įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kaip minėta, nesutinkant su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su nuteistųjų parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, patikimumo vertinimu.

20. Viena pagrindinių įtariamojo (kaltinamojo) teisių yra teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 188 straipsnio 3 dalis, 272 straipsnio 1 dalis). Įtariamieji ir kaltinamieji prieš jų apklausą nėra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl įtariamųjų (kaltinamųjų) parodymai kaip įrodymai byloje turi būti vertinami itin atidžiai, turint omenyje tai, kad melagingų (neteisingų, klaidinančių) parodymų davimas gali būti pasirinktas kaip jų gynybos taktika.

21. Įvertinusi aukščiau nurodytus skundžiamu nuosprendžiu nuteistų A. N., A. N., V. J. ir G. N. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolega sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vis tik nagrinėjamu atveju logiškai ir nuosekliai nusikalstamos veikos aplinkybes atskleidžia nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, o jų parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, laikytini siekiu palengvinti apelianto V. R. teisinę padėtį, kadangi yra nemotyvuoti ir nelogiški.

22. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad V. J., A. N., A. N. ar G. N. turėtų reikšmingų atminties problemų ar sutrikimų, trukdančių teisingai prisiminti ir nurodyti su nusikaltimu susijusias aplinkybes, ar jas suprasti. Teisėjų kolegijos vertinimu, identiškas nuteistųjų teigimas, kad parodymuose susimaišė ar juos netinkamai suprato tyrėja, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jį paneigia ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų turinys. Kaip matyti iš aptartų parodymų, V. J., A. N., A. N. ir G. N. apklausti ikiteisminio tyrimo metu logiškai ir nuosekliai papasakojo apie įvykio aplinkybes, kurios iš esmės sutampa, neslėpdami savo veiksmų apimties bei nurodydami, kad V. R. padėjo padaryti nusikalstamą veiką juos nuvežant, suteikiant priemones, apmokant jomis naudotis ir įsipareigojant su parneštu kroviniu paimti. Tokius savo parodymus nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, be to, du iš nuteistųjų atpažino V. R. kaip asmenį, nuvežusį į nusikaltimo vietą, suteikusį priemones ir žadėjusį laukti su cigaretėmis. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos duomenis, nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų buvus kokius nors nesutarimus tarp V. R. ir kitų nuteistųjų, kurie būtų paskatinę juos nepagrįstai apkaltinti apeliantą nusikaltimo padarymu. Tokių aplinkybių nenurodė ir teisiamajame posėdyje apeliacinės instancijos teisme apklausti V. J., A. N., A. N., G. N.. Nuteistieji paneigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas duoti tyrimui reikiamus parodymus, tokių aplinkybių nenustatyta ir bylos medžiagoje. Nuteistųjų apklausų protokolų turinys patvirtina, kad jie buvo supažindinti su savo teisėmis, taip pat ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus. Nuteistiesiems buvo paskirti gynėjai, kurie dalyvavę apklausoje, kaip ir patys nuteistieji, jokių pastabų dėl užfiksuotų parodymų turinio neturėjo. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J., A. N., A. N. bei G. N. buvo verčiami nurodyti aplinkybes, kurios neatitiko tikrųjų faktinių aplinkybių, ar kad jų parodymai buvo užrašyti klaidingai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistųjų parodymais ir nesirėmė galimai suderintais teisiamajame posėdyje jų pakeistais parodymais, pripažindamas juos nepatikimais, duotais siekiant palengvinti apelianto teisinę padėtį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, geriausiai nusikaltimo aplinkybes ir į jo padarymą įsitraukusius asmenis nuteistieji neabejotinai atsiminė iškart sulaikyti, o ne, kaip teigė, bylą nagrinėjant teisme. Be to, nuteistieji niekaip logiškai nepaaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitus parodymus.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų teisiamajame posėdyje duoti parodymai dėl V. R. žinojimo apie daromą nusikalstamą veiką yra neatskleidžiantys objektyvios tiesos, todėl pagrįstai vadovavosi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir šių parodymų pagrindu pripažino apeliantą dalyvavus aptariamo nusikalstamo padaryme. Atmestini kaip nepagrįsti skundo teiginiai, kad byloje nenustatyta, jog V. R. bendrininkavo su kitais nuteistaisiais, kadangi nėra pagrindo abejoti, kad suaugęs sąmoningas asmuo, nuveždamas kitus asmenis į nusikaltimo vietą, suteikdamas jiems specialiai paruoštas priemones ir įrangą bei instruktuodamas jų tolimesnius veiksmus, taip pat nurodydamas, kad juos su cigaretėmis pasiims, suprato apie bendrai daromą nusikaltimą ir to siekė. Tačiau nenustatęs, kad V. R. atliko veiksmus, kuriais yra realizuojama objektyvioji nusikaltimo pusė (cigarečių nešimas), apylinkės teismas nepagrįstai V. R. veiksmus vertino kaip vykdytojo.

24. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip prisideda prie bendros veiklos bei jos rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018, 2K-24-654/2023).‏‏‎

25. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad V. R. savo aukščiau aptartais veiksmais - atvežė bendrininkus į nusikaltimo įvykdymo vietą, suteikė specialiai parinktas priemones, instruktavo kaip jomis naudotis, nurodė gabenimui paliktų prekių vietą bei susitikimo parnešus cigaretes vietą, pažadėjo išgabenti - prisidėjo prie BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo veikdamas kaip padėjėjas. Be apelianto veiksmų nebūtų pasiektas nusikalstamas rezultatas, todėl konstatuotina, kad V. R. savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. Remiantis išdėstytais argumentais, V. R. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį suformuotas kaltinimas keičiamas, nurodant, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas padėjėju bendrininkų grupėje kartu su vykdytojais veikusiais A. N., A. N., V. J., G. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2023 m. kovo 22 d., apie 19.30 val. vairuodamas „Audi“ markės automobilį, atvežė nusikalstamos veikos bendrininkus A. N., A. N., V. J. ir G. N. į (duomenys neskelbtini) ribose esantį miško masyvą, nusikaltimo įvykdymo vietą, suteikė bendrininkams nusikalstamos veikos darymui specialiai parinktas priemones - Prekių aptikimui ir aplinkos stebėjimui GPS prietaisą, termovizorių bei Prekių gabenimui pėsčiomis - naščius, instruktavo bendrininkus kaip naudotis GPS prietaisu ir termovizoriumi, nurodė bendrininkams gabenimui paliktų Prekių vietą bei vietą, iki kurios jie turi atgabenti Prekes, bei pažadėjo išgabenti bendrininkus iš nusikaltimo padarymo vietos, tuo palengvindamas nusikalstamos veikos padarymą ir bendrininkų pasišalinimą iš jos padarymo vietos, pridengdamas kitus bendrininkus bei pašalindamas aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, po ko A. N., A. N., V. J., G. N., vykdydami susitarimą su V. R., nuėjo į pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini), miško masyvo vietą, kurioje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo Prekes, kurias, G. N. stebint nusikaltimo padarymo vietos prieigas V. R. suteiktu termovizoriumi, A. N., A. N., V. J., gabeno pėsčiomis Respublikos teritorija nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos gilumą, kol (duomenys neskelbtini), esančiame miško masyve, juos sulaikė pasienio rinktinės pareigūnai. Tokiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kaltinimo keitimas nepasunkina nuteistojo teisinės padėties, todėl yra galimas apeliacinės instancijos teisme. Kaip jau minėta, nuteistasis ir jo gynėjas su prokuroro prašymu dėl kaltinimo keitimo ir pakeistu kaltinimu buvo supažindintas, jam buvo sudarytos sąlygos pasisakyti dėl pakeisto kaltinimo ir ginčyti aplinkybes pagal galimą naują kaltinimą.

26. Perkvalifikavus V. R. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas skirtinos bausmės klausimas. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam skirtą 120 GML dydžio baudą sumažinti.

27. BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. V. R. padarytas nusikaltimas yra apysunkis, baigtas, tyčinis, padarytas siekiant turtinės naudos, be to, veikiant bendrininkų grupėje, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltės nuteistasis nepripažino, atsakomybės už savo veiksmus neprisiėmė. V. R. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą, jos dydį, įvertinus nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat jo asmenybę, nustatant itin artimą minimaliam tokios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

28. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti V. R. buvo nustatytas 10 (dešimties) mėnesių terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. R. apeliaciniame skunde prašo padidinti jam paskirtos baudos sumokėjimo terminą iki 24 mėnesių, motyvuojant nedidelėmis šeimos gaunamomis pajamomis, kurios neviršija 1000 eurų per mėnesį, be to, nurodo auginantis nepilnametį vaiką.

29. Reikia pažymėti, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas ilgesnį nei dviejų mėnesių terminą baudai sumokėti apylinkės teismas įvertino apelianto nurodomas aplinkybes. Prašydamas nustatyti ilgesnį terminą paskirtai baudai sumokėti, nuteistasis nepateikė jokių dokumentų savo finansinei situacijai pagrįsti, t. y. teismas neturi duomenų apie V. R. gaunamas pajamas, lengvatas, nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turimus finansinius įsipareigojimus ir pan., iš kurių galėtų spręsti apie realią nuteistojo galimybę sumokėti jam paskirtą baudą per skundžiamu nuosprendžiu nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į nurodytą konstatuojama, jog šiuo metu nėra pagrindo nustatyti ilgesnį terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, nes nuteistasis neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra itin prasta ar ženkliai pablogėjo po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Reikia pažymėti, jog bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl gali ir turi dėti ženklias pastangas paskirtąją baudą sumokėti laiku. Dėl objektyvių priežasčių nepajėgdamas baudos sumokėti per nustatytą terminą, nuteistasis, pateikęs duomenis apie atliktus mokėjimus ir esamą finansinę situaciją, gali prašyti nuosprendį priėmusio teismo terminą pratęsti.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Kauno apygardos teisme gautos pirminės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl 200,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistiesiems G. N. ir A. N., bei 150 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistiesiems A. N. ir V. J., apeliacinės instancijos teisme priteisimo.

31. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. N., A. N., A. N. ir V. J. buvo nuteisti, vis tik nuosprendžio apeliacine tvarka jie neskundė, byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo V. R. skundą. Apeliacinės instancijos teisme G. N., A. N., A. N. ir V. J. buvo apklausti teismo iniciatyva. Būtinybę skirti nuteistajam gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. N., A. N., A. N. ir V. J. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

V. R. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 199² straipsnio 1 dalį ir skirti jam 110 (vieno šimto dešimties) MGL, t. y. 5 500 (penkių tūkstančių penkių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų G. N., A. N., A. N. ir V. J. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.