Alytaus apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovei Audronei Karlonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti R. P. ir A. B. nepilnametės dukros, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje;priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos ir atsakovo nepilnametei dukrai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt) euro kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Jos ryšys su dukra yra tamprus, ja ji nuolat rūpinasi, nuolat bendrauja, teikia išlaikymą. Atsižvelgiant į nepilnametės dukters amžių, jų tarpusavio ryšius, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, motina, tačiau nenustatant jokių apribojimų tėvui matytis su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Atsakovas pats neturi galimybių nuolat rūpintis vaiku, nes jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tad jo darbo pobūdis yra toks, kad dažnai ir ilgam laikui turi išvykti.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir laiko, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama – R. P. bei priteisti jai išlaikymą iš atsakovo kasmėnesinėmis išmokomis, nes įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaikus.

Teismo posėdžio metu atstovė Audronė Karlonienė patvirtino, kad išnagrinėjus bylą, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios iš esmės keistų jų duotą išvadą, todėl patvirtino, kad visiškai palaiko išvadą byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina įrašyta – R. P., tėvas – A. B..

R. P. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, ji nuomojasi gyvenamąjį būstą ir su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini).

Kadangi tarp vaiko tėvų šiuo momentu ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaikas dar yra nedidelio amžiaus, tik dvejų su puse metukų, ji, be abejo, yra labai prisirišusi prie savo mamos, nes iki šiol augo tik su ja, tėtį vaikas mato retai, tad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina vaiko mamos gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Taigi esant faktui, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, teismas nepilnamečiams šalių vaikams iš skyrium gyvenančio tėvo privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192, 3.156 straipsniai). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-189/2009 ir kt.), kuri šiuo metu yra 380,00 Eur.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.).

Byloje yra dokumentas, patvirtinantis, jog ieškovė šiuo metu nedirba ir pragyvena iš jai mokamos socialinės išmokos ir išmokos vaikui, t. y. iš 200 Eur. Atsakovo darbo užmokesčio pažyma patvirtinama, jog jam mokamas nuo 711 iki 74 Eur atlyginimas. Jis dirba (duomenys neskelbtini), tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškovė nurodė, kad iš tiesų atsakovo pajamos yra didesnės, nes ne visos išmokos atsakovui yra skaičiuojamos kaip atlyginimas, pvz.: komandiruotpinigiai ir pan., tad realiai jo pajamos yra žymiai didesnės ir siekia apie 1500 Eur.

VĮ ,,Regitra“ suteikė duomenis, jog R. P. vardu nėra registruotų transporto priemonių, o A. B. vardu yra registruotas automobilis Opel Sintra 1999 metų.

VĮ Registrų centro Alytaus filialas nurodė, jog R. P. ir A. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

Bankų pažymos patvirtina, kad šalys neturi jokių santaupų bankuose.

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trimis būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaikų poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Nagrinėjant panašias bylas, pagal susiformavusią praktiką (CK 6.461 straipsnis) numatyta vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Šiuo metu atsakovas dirba ir jo pajamas sudaro darbo užmokestis manytina mažiausiai 700 Eur, o iš praktikos žinoma, kad tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimas viršija 1000 Eur. Taip pat turi būti atsižvelgiama į aplinkybę, jog atsakovas daugiau išlaikytinių, nepilnamečių vaikų neturi.

Ieškovė gyvena iš socialinės pašalpos, kuri siekia 183,60 Eur. Be dukters A., ji turi vyresnę dukrą M., kurią taip pat pati išlaiko, šiai mergaitei taip pat yra priteistas išlaikymas iš jos tėčio. Tad akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra aiškiai geresnė ir tai sudaro galimybę teismui priteisiant išlaikymą, nukrypti nuo lygių dalių principo.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovo galimybė išlaikyti savo vaiką šiuo metu yra geresnė, nei ieškovės ir jis turi pareigą prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad trejų metų neturinčio vaiko poreikiams per mėnesį būtinosioms išlaidoms yra pagrįsta ir reali 300 Eur suma. Atsižvelgiant į atsakovo galimybes, teismas išlaikymą vaikui dalina tokiomis proporcijomis: mamai (ieškovei) – 100 Eur, tėvui (atsakovui) – 200 Eur.

Pasikeitus situacijai iš esmės, ar pasikeitus šalių materialinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turi teisę kreiptis dėl išlaikymo vaikui padidinimo ar sumažinimo.

Kadangi teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis), tai priteistas laikinas išlaikymas naikintinas nuo teismo sprendimo priėmimo bei vykdomojo rašto dėl skubaus vykdymo išdavimo dienos.

Ieškovė, pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi jai buvo skirta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš atsakovo priteistina 84,75 euro (54 Eur – už išlaikymo priteisimą ir 30,75 Eur už gyvenamosios vietos nustatymą) žyminio mokesčio, kuris jau sumažintas iki 75 procentų, kadangi ieškinys buvo pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis ir 20,14 euro pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu, iš atsakovo taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (valstybės) turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.174 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.198 straipsniu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti R. P. ir A. B. nepilnametės dukros, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 (du šimtus) euro kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-04-06) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaikui sueis 18 metų paskirti jos motiną R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2017-06-21 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą laikiną išlaikymą A. B. iš A. B. po 150 Eur.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,75 Eur (aštuoniasdešimt keturis euro 75 ct) žyminio mokesčio ir 20,14 Eur (dvidešimt euro 14 euro ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5660.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du euro 12 ct) bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.