Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei A. O. dėl sutarties dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

3.1. Tenkinti iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.2. Priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokant kas mėnesį po 166 Eur periodines išmokas nuo ieškinio teismui padavimo 2021-12-03 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Paskirti ieškovą priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

3.3. Netaikyti laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovą.

3.4. Perduoti civilinę bylą Nr. e2-789-341/2022 pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl sutarties dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

4. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato teismo galimybę kol bus išnagrinėta byla nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra dvi sąlygos: tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-22820-726/2014 patvirtinta sutartis dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kuria ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų L. D. ir L. D. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Ieškovas prašymą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu motyvuoja tuo, kad vaikas gyvena su juo.

6. Teismas nustatė, kad jau buvo spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo klausimas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8770-647/2021. Teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, atsižvelgus į Tarnybos išvadą, kad šalių vaikas faktiškai gyvena su tėvu, vaikas geriau sutaria su tėčiu, jo namuose vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2933-866/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikino ir klausimą išnagrinėjo iš esmės – pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vien faktas, kad šalių sūnus šiuo metu faktiškai gyvena su pareiškėju, negali būti pagrindu nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nenurodė naujų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo.

8. Iš Gyventojų registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, todėl, teismo vertinimu, ieškovas ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turėjo pareikšti pagal atsakovės gyvenamąją vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

9. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė esant pagrindą bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

10. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį dalyje, kurioje: netaikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pas ieškovą nustatymo; byla perduota pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:

10.1. Nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu atmestas apelianto prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Apelianto įsitikinimu, nenustačius nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos su juo, bus pakenkta turtinėms ir asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Šalių sūnus nuo 2021-06-14 faktiškai gyvena kartu su apeliantu jo gyvenamojoje vietoje. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma, kai tarp tėvų kyla ginčas dėl bendravimo tvarkos. Susiklosčiusi situacija, kad atsakovė ir nepilnametis sūnus nesutaria dėl vaiko bendravimo su atsakove tvarkos. Nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su apeliantu, negalima nustatyti ir laikinos bendravimo tvarkos bei išlaikymo.

10.2. Teismas, perduodamas bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 30 straipsnio 4 dalis), jose numatytus proceso ekonomiškumo ir efektyvios teisminės gynybos principus (CPK 7 straipsnis), taip pat materialinės teisės normas, įpareigojančias teismą sprendžiant klausimus pirmiausia vadovautis vaiko interesais (CK 3.3 straipsnis).

10.3. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kad apeliantas kartu su savo nepilnamečiu sūnumi faktiškai gyvena Vilniaus rajone. Ši aplinkybė buvo aiškiai nurodyta ir Tarnybos išvadoje. Todėl apeliantas, teikdamas ieškinį teismui, kurio vienas iš reikalavimų buvo išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas, pagrįstai pasinaudojo ieškovui įstatymo leidėjo suteiktomis teisėmis pasirinkti teismingumą CPK 30 straipsnyje 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 30 straipsnio 4 dalies nuostatų bei nepagrįstai perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, pažeidžiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, juo labiau, kad atsakovė neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teisme.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje sprendžiamas bylos teismingumo klausimas.

13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ši taisyklė taikoma ir šeimos ginčams. Tačiau daugelyje šeimos bylų ieškovui numatoma galimybė pasirinkti vieną iš kelių tos pačios grandies teismų. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį ieškinys dėl išlaikymo priteismo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą, o CPK 381 straipsnio 1 dalis nustato specialias ieškinių dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) teismingumo taisykles. Pagal šį straipsnį ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

14. Nustatyta, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pakeisti santuokos nutraukimo byloje teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovas ieškinį pareiškė teismui pagal savo gyvenamąją vietą - Vilniaus regiono apylinkės teismui.

15. Remiantis jau aptartu teisiniu reglamentavimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 4 dalis). Kitas ieškinio reikalavimas – dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo – nagrinėtinas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis). Ieškovas remiasi aplinkybe, kad nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su juo, ką galimai patvirtina ir Tarnybos išvada. Taigi šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, leidžianti taikyti išimtį iš bendros taisyklės (CPK 381 straipsnio 1 dalis), dėl ko ir šis ieškinio reikalavimas gali būti nagrinėjamas ieškovo pasirinkimu teisme pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

16. Darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai ieškinį savo pasirinkimu padavė pagal savo gyvenamąją vietą Vilniaus regiono apylinkės teismui. Pirmosios istancijos teismas, perduodamas bylą kitam teismui, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą.

Dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

17. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

18. Pažymėtina, kad kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės – laikinos šalių sūnaus gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo – klausimas jau buvo išnagrinėtas instancine tvarka, ieškovui tokį prašymą pareiškus iki ieškinio pateikimo. Prašymas buvo grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, t. y., kad vaikas faktiškai gyvena su ieškovu, su kuriuo vaikas geriau sutaria, jo namuose vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, atsakovė neteikia išlaikymo.

19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (bylos Nr. e2-8770-647/2021) buvo nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, atsižvelgus į Tarnybos išvadą, kad šalių vaikas faktiškai gyvena su tėvu, vaikas geriau sutaria su tėčiu, jo namuose vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi (bylos Nr. e2S-2933-866/2021) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas išnagrinėtas iš esmės –prašymas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog vien faktas, kad šalių sūnus klausimo sprendimo metu faktiškai gyveno su pareiškėju, negali būti pagrindu nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą.

20. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicinės galios. Tačiau, esant jau išspręstam analogiškam klausimui, o ieškovui nepateikus naujų argumentų bei įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų jau konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

21. Ieškovas atskirajame skunde remiasi tuo, kad, netaikius jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nukentės nepilnamečio vaiko neturtiniai ir turtiniai interesai.

22. Pažymėtina, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę (ji nėra šios bylos ginčo dalyku) dėl laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Tokiu būdu teismas pagrįstai užtikrino turtinius vaiko interesus.

23. Apelianto tvirtinimu, šalių sūnus faktiškai gyvena su ieškovu, atsakovė ir nepilnametis sūnus nesutaria dėl vaiko bendravimo su atsakove tvarkos. Todėl, jo manymu, nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su apeliantu, negalima nustatyti ir laikinos bendravimo tvarkos, dėl ko pažeidžiami vaiko neturtiniai interesai.

24. Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išsamus įrodymų vertinimas nėra atliekamas, nes jie galės būti įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Duomenų, kurie leistų spręsti, kad šiuo metu kažkurio iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaiko interesams, nenustatyta. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo netaikymas pažeistų vaiko neturtinius interesus.

25. Išdėstytų agumentų pagrindu spręstina, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės - nepilnamečio gyvenamosios vietos pas ieškovą nustatymo (CPK 144 straipsnis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, bylą perduodamas kitam teismui, netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis dalyje dėl bylos perdavimo kitam teismui naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį dalyje dėl bylos perdavimo kitam teismui panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.