Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų UAB „General Financing“ ir J. L. prašymą patvirtinti taikos sutartį ikiteismine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai UAB „General Financing“ ir J. L. prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Dėl taikos sutarties, sudarytos CK 6.983–6.986 straipsniuose nustatytu pagrindu bei tvarka, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuris kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Jeigu viena iš taikos sutarties šalių teismo nepatvirtintos taikos sutarties geruoju nevykdo, kita šalis, siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Kaip Taikos sutarties 10 punkte nurodė pareiškėjai, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turės galutinio teismo sprendimo galią ir bus priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, be jau minėtų reikalavimų, turi būti aiškios, nedviprasmiškos, neprieštaraujančios tarpusavyje, besąlygiškos, nepriklausančios nuo įvairių aplinkybių ir šalių pasikeitusios valios.

Teismo vertinimu, taikos sutarties sąlygos yra nepakankamai aiškios, kad galėtų būti priverstinai vykdomos ir dėl jų nekiltų naujų ginčų, nes yra sąlygų, kurios iš esmės pablogintų skolininko, kaip vartotojo padėtį.

Taikos sutarties 3 punktu J. L. įsipareigojo grąžinti UAB „General Financing“ visą nesumokėtą vartojimo kredito sumą – 6172,76 Eur Taikos sutarties 3 punkto papunkčiuose nustatytomis dalimis ir terminais. Taikos sutarties 7 punktu šalys susitarė, jog J. L. ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų praleidus bet kurį iš 3 punkte numatytą mokėjimo terminą, ar sumokėjus ne visą sutartos įmokos sumą, UAB „General Financing“ turės teisę (teismą prašys išduoti vykdomąjį raštą) iš J. L. reikalauti sumokėti visą nesumokėtą ir negrąžintą vartojamąjį kreditą, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis bei vartojimo kredito sutarties pasibaigimo bei paskutinės sutartinės įmokos mokėjimo terminą. Atsižvelgus į pateikto rašytinio įrodymo – Vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl sutarties nutraukimo kreditoriaus iniciatyva, Taikos sutarties 7 punktu iš esmės yra keičiamos šios sąlygos, nes sutartis būtų nutraukta vienašališkai kreditoriaus net neatsižvelgiant į įmokų nesumokėjimo priežastis, skolos sumą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. Nr. XI-1253 su pakeitimais) 19 straipsnis nustato, jog vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos: 1) vartojimo kredito gavėjas yra patvarioje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvirtintoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui. Taigi akivaizdu, kad patvirtinus Taikos sutarties 7 punktą, būtų pažeistos vartotojų teisių apsaugai skirtos, maksimalią kredito gavėjo apsaugą dėl sutarties nutraukimo užtikrinančios teisės normos. Tokia taikos sutarties sąlyga iš esmės pablogintų pareiškėjo J. L. padėtį ir sąlygotų naujų ginčų atsiradimą ateityje.

Taip pat, Taikos sutarties 9 punkte nustatyta, kad J. L., praleidęs terminą sumokėti įmoką pagal 3 punktą daugiau kaip 5 kalendorines dienas, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo UAB „General Financing“ mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius. Teismo vertinimu Taikos sutarties 9 punktas yra prieštaringas, delspinigių mokėjimo tvarka nenustatyta, neaiški delspinigių apskaičiavimo tvarka Taikos sutarties nevykdymo atveju ir bendrovei pasinaudojus taikos sutarties 7 punkte jai nustatyta teise reikalauti sumokėti visą nesumokėtą ir negrąžintą vartojamąjį kreditą, todėl taikos sutartyje sutarta sąlyga dėl prievolės mokėti delspinigius yra neaiški, neatitinka taikos sutarties sąlygoms keliamų reikalavimų aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti taikos sutarties sąlygas.

Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad tokio turinio taikos sutartis nutartyje nurodytais motyvais negali būti tvirtinama. Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti tenkinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“, į.k. 300515252, ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.