Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. D. M. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 23S52211 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

II.

6. Teismas, aptaręs teisinį reguliavimą, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

7. Teismas pabrėžė, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, tik tuomet būtų teisinis pagrindas teigiamai spręsti pareiškėjo prašymą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bijo (esminis argumentas), jog bus nužudytas (duomenys neskelbtini), kaip ir jo tėvas.

8. Vertindamas, ar asmens persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai, teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodomos priežastys nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamam, būti nužudytam, tačiau jos paremtos daugiau tik subjektyviu manymu, nes pareiškėjas jokių konkrečių persekiojimo veiksmų, grasinimų nėra patyręs.

9. Teismas sutiko su Departamento argumentais, kad abejones pareiškėjo nuoširdžiais pasakojimais sukėlė tai, kad, nors pareiškėjas buvo apklaustas net kelis kartus, tame tarpe ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose (2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. spalio 15 d. ir 2023 m. kovo 30 d.), tačiau apklausų metų jo dėstomos faktinės aplinkybės nuolat kito, ar prieštaravo. Iš į bylą pateiktų pareiškėjo apklausos protokolų, taip pat apklausos garso įrašo teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymo pateikimo metu (2021 m. rugpjūčio 24 d.) buvo nurodęs, kad turi aukštąjį išsilavinimą, jo profesija – juriskonsultas, tačiau jau 2021 m. spalio 15 d. apklausoje jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) studijavo politikus mokslus, 2023 m. kovo 30 d. apklausos metu nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, t. y. baigė vidurinę mokyklą (duomenys neskelbtini), o 2022 m. kovo 2 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose teismo posėdžio metu nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, baigė teisę, 2–3 metus studijavo universitete (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Teismas darė išvadą, kad šiuo aspektu (išsilavinimo klausimas) skirtingų versijų pateikimas, be kita ko, nei vienos nepagrindus objektyviais įrodymais, Departamentui pagrįstai leido suabejoti pareiškėjo nepatikimumu. Pareiškėjui užduotas klausimas dėl jo išsilavinimo visų apklausų metu, kaip matyti, buvo suformuluotas aiškiai ir suprantamai, todėl atsakymas į tokio pobūdžio klausimą, neturint tikslo suklaidinti prašymą vertinusių pareigūnų, objektyviai vertinant negalėjo būti pateiktas skirtingai.

11. Pareiškėjas taip pat skirtingai pasakoja ir faktus dėl tėvų žūties. Pareiškėjas apklausų metu ne tik pateikė skirtingas aplinkybes, kuriomis apibūdino faktus dėl tėvų žūties, tačiau pasakojimuose nurodytos faktinės aplinkybės prieštarauja ir jo paties į bylą pateiktų dokumentų nuorašų turiniui. Pavyzdžiui pirmose apklausose nurodė, jog (duomenys neskelbtini) išpuolio metu žuvo abu jo tėvai, kurie tuo metu abu buvo namuose (teigdamas nužudė tėvus). Tačiau jau 2023 m. kovo 30 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad žuvo tik jo tėvas (buvo nužudytas). Motina mirė vėliau, tačiau jos mirimo aplinkybės pareiškėjui nežinomos, apie jos mirtį pareiškėjui buvo pranešta telefonu jam jau būnant (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. spalio 15 d. apklausos metu nurodė, kad jis savo tėvus prarado (duomenys neskelbtini), tačiau jau vėlesnės apklausos metu nurodė, kad jo tėvas buvo nužudytas (duomenys neskelbtini). Vertinant į bylą pateiktą išrašo iš mirties liudijimo irašą matyti, kad asmens mirties data – (duomenys neskelbtini) Mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) ir mirties vieta ne namuose, kaip teigia pareiškėjas.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo į bylą pateikto jo gimimo liudijimo Nr. 710 išrašo kopiją, taip pat sutiko su Departamento išvada dėl šio dokumento (jo nuorašo) nepatikimumo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad tai yra tik tokio dokumento išrašas, taip pat 16 punkte nurodyta, kad pačio gimimo liudijimo išdavimo data ((duomenys neskelbtini)) yra vėlesnė nei gimimo liudijimo išrašo išdavimo data ((duomenys neskelbtini)). Esant nustatytam tokiam loginiam neatitikimui Departamentas turėjo pagrindą suabejoti tokio dokumento patikimumu. Taip pat, nors, kaip matyti iš gimimo liudijimo išrašo, pareiškėjo gimimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau apklausų metu pareiškėjas šią faktinę aplinkybę apibūdino taip pat skirtingai. Pareiškėjas tiek prašyme, tiek 2021 m. spalio 15 d. apklausos metu nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) sostinėje, (duomenys neskelbtini. Tačiau jau 2023 m. kovo 30 d. apklausoje jis nurodė, kad gimė ir iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) po tėvo nužudymo gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) – yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) regionas. Toks kelių skirtingų versijų pateikimas Departamentui pagrįstai leido nuspręsti, kad pareiškėjas tikslios gimimo vietos nėra aiškiai atskleidęs.

13. Teismas sutiko su Departamento atliktu 2016 m. spalio 15 d. policijos pažymos vertinimu. Teismas nurodė, kad kaip teisingai nustatė Departamentas, nors raštą yra parengusi (duomenys neskelbtini) regioninė Nacionalinės policijos direkcija, tačiau rašte nėra jokių šios įstaigos rekvizitų (adresas, telefono numeris ir pan.). Taip pat rašte nurodyta, kad mirusio asmens kūnas buvo perduotas vėlionio sūnui (duomenys neskelbtini) pagal jo paties 2016 m. spalio 15 d. prašymą dėl laidotuvių. Pareiškėjas yra M. D., o rašte nurodyta M. D.; be to, kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų, jis jau kitą dieną po tėvo mirties išvyko iš namų ir tėvo laidotuvėse nedalyvavo, taigi kūnas, priešingai, nei nurodyta šiame rašte, negalėjo, o tai reiškia ir nebuvo perduotas, pareiškėjui. Be to, apie pareiškėjo pateiktą prašymą dėl laidotuvių pareiškėjas nei prašyme, nei apklausų metu neužsiminė. Pareiškėjas apklausų metu bei šios bylos teismo posėdžio metu – jis taip pat buvo nurodęs, kad neturi brolių ir seserų, t. y. kitų vaikų šeimoje nebuvo, todėl rašte nurodytas sūnus galėjo būti tik pareiškėjas, tačiau, kaip matyti iš rašto turinio, jame nurodytas velionio sūnaus vardas nesutampa su pareiškėjo vardu, taip pat, kaip jau minėta, nesutampa ir kitos aplinkybės (prašymo dėl laidotuvių pateikimas; mirusio asmens kūno perdavimas palaidoti vyriausiajam sūnui).

14. Įvertinęs pareiškėjo apklausų turinio ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas taip pat pritarė Departamento išvadai, kad pareiškėjas savo įsitikinimą, kad jį (duomenys neskelbtini) nužudys (pagrindas prašyti prieglobsčio), grindžia ne savo asmenine patirtimi, o trečiųjų asmenų nuomone (taip sakė kvartalo moteris, kaimynai, rašte nurodytas teisėsaugos institucijos teiginys, kad kitas (duomenys neskelbtini) taikinys bus vyriausiasis velionio sūnus (pareiškėjas), todėl po laidotuvių jam liepė palikti miestą ir prašyti prieglobsčio kitoje šalyje). Pareiškėjas apklausose yra nurodęs, kad pats jokio smurto nėra patyręs, taip pat neturėjo jokio kontakto su menamais užpuolikais. Pareiškėjas tik yra užsiminęs, kad galimai buvo grasinta jį priglaudusiam asmeniui bei tai, kad giminės (dėdė), kiti asmenys nuo jo atsiribojo. Pareiškėjui realiais įrodymais nepagrindus jo prašyme nurodytų argumentų, vien aplinkybės dėl grasinimų ar tariamo persekiojimo, kaip jį apibūdina pats pareiškėjas, teismo įsitikinimu, leidžia daryti prielaidą, jog nėra nustatyta, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, grasinimais, Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Šiuo atveju pareiškėjo baimė, kaip ją apibūdino pareiškėjas, yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai susidūrė / gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, nėra įtikinamai individualizuoti.

16. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar jis bus kokiu kitu būdu baudžiamas, t. y., kad pareiškėjui dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų pagrindų kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, kad tarp pareiškėjo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pabėgėlio statuso.

17. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomo galimo persekiojimo priežastys išskirtinai grindžiamos pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Bet to, byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Pareiškėjas daugiau sąmoningai stengėsi kuo labiau atitikti prieglobsčio kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį, tačiau faktiškai nei vieno pareiškėjo pasakojimo negalima susieti su 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytomis priežastimis (dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjui nekyla grėsmė ar baimė būti persekiojamam nei dėl jo skunde teismui akcentuojamos baimės galimai patirti grasinimus, persekiojimą, nei dėl kitų aplinkybių. Priešingai, Departamentas pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti susidorojimas su juo. Teismas vertino, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, o pareiškėjo argumentai dėl baimės grįžti į kilmės valstybę, dėl jo nurodytų aplinkybių neišsamumo, dviprasmiškumo, netikslumo, nelaikytini įrodytais.

III.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 23S52211, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvestas C.SIS II perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo. Pareiškėjas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes visų pirma pareiškėjas nepagrindė savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kita vertus bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdžiuose žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai neįvertino individualios pareiškėjo situacijos aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

31. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

32. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

33. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

34. Tvarkos aprašo (taikoma redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 25 d.) 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

35. Tvarkos aprašo 99 punkte nurodoma, kad, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

36. Pagal Tvarkos aprašo 99.1 punktą, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir prieglobsčio prašymą grindžia (duomenys neskelbtini) grupuočių, kurios jau nužudė jo tėvą dėl jo pedagoginės veiklos, keliama grėsme.

38. Įvertinusi pareiškėjo duotus paaiškinimus apklausų metu, Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, buvo atliktos net trys apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai, o pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

39. Byloje nustatyta, kad Departamentas jau buvo priėmęs 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38836, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2261-556/2022 panaikino Sprendimą ir perdavė pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad Departamento tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš 2021 m. spalio 15 d. apklausos transkripcijos matyti, kad Departamento darbuotojas neuždavė pareiškėjui patikslinančių klausimų dėl aplinkybių, nulėmusių jo išvykimą iš kilmės šalies. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad kilmės šalyje jis niekada neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bet tie žmonės, kurie nužudė jo tėvą, pasakė, kad po to bus jo eilė. Tačiau Departamento darbuotojas pareiškėjo neprašė patikslinti aplinkybių apie sulauktą grasinimą (kaip pareiškėjui buvo grasinta, kiek kartų, kaip šis grasinimas yra susijęs su jo tėvo nužudymu ir pan.). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus ir nedetalus. Teisėjų kolegija taip pat vertino, kad nebuvo įvertinta naujausia ir aktuali pareiškėjo kilmės valstybės – (duomenys neskelbtini), informacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Departamento Sprendime nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje, tačiau iš 2021 m. spalio 15 d. apklausos transkripcijos matyti, jog prieglobsčio prašytojas nurodė, kad šiame miestelyje gyveno jo šeima. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas apklausoje (duomenys neskelbtini) miestą minėjo kaip vietą, kur gimė, taip pat nurodė, kad į šį miestą išvyko po tėvo nužudymo, kad ieškotų kelio kaip išvykti iš šalies. Apeliacinės instancijos teismas darė išvada, kad Departamento darbuotojas nesiaiškino prieglobsčio prašytojo paskutinės gyvenamosios vietos kilmės valstybėje (miesto, regiono ir pan.), nors tai yra reikšminga aplinkybė, siekiant tinkamai įvertinti beatodairiško smurto lygį pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje.

40. Įvertinus ginčijamo Sprendimo, kuris buvo priimtas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2261-556/2022, turinį bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigotas ištaisyti prašymo nagrinėjimo procedūros trūkumus, Departamentas juos iš esmės ištaisė. Pažymėtina, kad atsakovas įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytus trūkumus, bei atliko papildomą tyrimą nurodytais aspektais. Papildomų apklausų metu atsakovas tyrė aplinkybes dėl grasinimų pareiškėjui ir tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjui niekas asmeniškai negrasino, nors anksčiau pareiškėjas tvirtino priešingai. Apie grasinimus pareiškėjas teigė sužinojęs iš trečiųjų asmenų, t. y. kaimynės – T. D., grasinimų tėvui jis taip pat nematė ir negirdėjo, apie tai jis sužinojo iš pačio tėvo, kai pastarasis pasakodavo apie tai namuose. Ginčijame Sprendime taip pat išsamiai aptartos ir įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo gimimo ir gyvenamąja vieta. Atsakovas nustatė, kad prieglobsčio prašytojas painiojosi, kalbėdamas apie savo gimimo bei gyvenamąją vietas. 2022 m. spalio 15 d. nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., jo šeima gyvena (-o) (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) (galbūt, tai (duomenys neskelbtini) rajonas). Prieglobsčio prašyme pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini). Tačiau 2023 m. kovo 30 d. apklausoje jis nurodė, kad gimė ir iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) po tėvo nužudymo gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta, (duomenys neskelbtini) – yra (duomenys neskelbtini) regionas. Papildomai 2023 m. balandžio 15 d. Departamento specialistas, nagrinėjantis pareiškėjo prieglobsčio prašymą, susisiekė su pareiškėju el. paštu, tikslindamas pareiškėjo gimimo ir gyvenimo vietas, ir gavo pareiškėjo atsakymą, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) m., bet kadangi jo tėvas buvo valstybės tarnautojas ir dirbo mokytoju, jų šeima gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat jo tėvas dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kitu el. laišku prieglobsčio prašytojas parašė, kad jo tėvas dirbo daugelyje (duomenys neskelbtini) regionų, tačiau grįžo tarnauti į savo gimtąjį (duomenys neskelbtini) regioną, kuriame ir įvyko šis „barbariškas įvykis“. Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog prieglobsčio prašytojas negalėjo tiksliai nurodyti, kur gyveno (duomenys neskelbtini), painiojosi, apibūdina šalį iš neigiamos pusės, galimai, tokiu būdu jis siekia suklaidinti tyrimą arba iš viso niekada negyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčijamame Sprendime pateikė kilmės šalies informaciją vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) ir kitais duomenimis. Atsakovas, įvertinęs kilmės šalies informaciją įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose darė išvadą, kad nors saugumo padėtis šalyje kelia nerimą, (duomenys neskelbtini) m. nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovo Sprendime padarytoms išvadoms.

41. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo baimė būti persekiojamam ir nužudytam dėl tėvo pedagoginės veiklos yra visiškai pagrįsta, patvirtinta pareiškėjo pasakojimu bei pateiktais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo baimė būti persekiojam iš esmės grindžiama subjektyviu jo situacijos vertinimu, o ne objektyviomis aplinkybėmis, kas leidžia daryti išvadą, kad ji nelaikytina „visiškai pagrįsta“. Iš 2023 m. kovo 30 d. apklausos matyti, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) grupuočių, kurios neva nužudė jo tėvą, asmeninių grasinimų nesulaukė, o manymą, kad yra persekiojimo grėsmė susiformavo iš to, ką pasakė kaimynė („jeigu (duomenys neskelbtini) užpuola ką nors, tai jie jau išžudo visą šeimą, jie jau nieko nepalieka. Nes jie galvoja, kad jeigu jiems nepavyks išžudyti visos šeimos, tai vieną dieną sūnus ateis atsikeršyti“). Taigi net ir kaimynės pareiškėjui neva nurodytos aplinkybės nėra susijusios su asmeniniais grasinimais pareiškėjui, o iš esmės bendru situacijos vertinimu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nustatytos individualaus pobūdžio grėsmės, kuri yra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Sutiktina su atsakovu ir pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjo baimė yra hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais pareiškėjas tariamai susidūrė / gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, nėra įtikinamai individualizuoti. Be kita ko, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kokios nors partijos, ar religinės, ar kitos organizacijos lyderis, ar bendruomenėje užimtų aukštas pareigas, dėl ko pareiškėją būtų galima priskirti prie pažeidžiamų asmenų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tiek prašymą Departamentui, tiek skundą teismui, šiuo aspektu (bendras nesaugumas kilmės valstybėje) iš esmės grindžia abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio argumentais apie nesaugią padėtį, tačiau jo pasakojimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patiria / patirs realią grėsmę gyvybei ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl tėvo veiksmų.

42. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl abejonių pareiškėjo pasakojimų nuoširdumu. Nors pareiškėjas buvo apklaustas net kelis kartus, tame tarpe ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose (2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. spalio 15 d. ir 2023 m. kovo 30 d.), tačiau apklausų metų jo dėstomos faktinės aplinkybės (apie išsilavinimą, išvykimą iš šalies, kitas tėvų mirties aplinkybes, gimimo ir gyvenamosios vietos aplinkybes) nuolat kito, ar prieštaravo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendime nustatyti pasakojimo prieštaravimai yra iš konteksto ištrauktų atskirų pareiškėjo apklausose frazių pritaikymas abejonėms sukurti, tačiau nei pateikia minėtą kontekstą, nei kitaip paaiškina nustatytus prieštaravimus ir nenuoseklumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Departamentas nebendradarbiavo su juo ir nesiekė šių prieštaravimų pašalinti, yra deklaratyvūs.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo kitaip vertinti atsakovo nustatytus ir pirmosios instancijos teismo patvirtintus, pareiškėjo pateiktų dokumentų (gimimo liudijimo pažymos, 2016 m. spalio 15 d. policijos pažymos, išrašo iš mirties akto įrašo) trūkumus ir, atsižvelgiant į tai, konstatuoja šių įrodymų žemą įrodomąją vertę. Nors pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl išrašo iš mirties akto įrašo nurodytos tėvo žūties vietos bei policijos pažymos vertime pateikto netikslaus pareiškėjo vardo ir pavardės vertimo, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, net ir sutikus su šiais paaiškinimais, šių dokumentų įrodomoji vertė dėl kitų jų trūkumų vis tiek išliktų žema.

44. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovas nedėjo pastangų ištirti pareiškėjo pasakojimą patvirtinančio rašytinio (duomenys neskelbtini) piliečio A. C. liudijimo teisingumą, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas taip pat nenurodė kokias aplinkybes šis asmuo turi patvirtinti, kurios iš esmės turėtų pakeisti pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimą. Atsižvelgiant į tai šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

45. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentas netyrė ir nevertino pareiškėjo surinktos ir Departamentui 2023 m. vasario 11 d. pateiktos kilmės šalies informacijos apie padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš Sprendimo turinio Departamentas rinko ir pateikė aktualią kilmės šalies informaciją. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius. Kaip matyti iš Sprendimo turinio Departamentas šio reikalavimo laikėsi, t. y. rinko aktualią informaciją iš kelių šaltinių. Surinkta informacija nors ir patvirtina nerimą keliančią saugumo situaciją pareiškėjo kilmės šalyje, tačiau smurtas nesiekia tokio aukšto beatodairiško smurto lygio, kad vien dėl buvimo konkrečioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo papildomos apsaugos suteikimui pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kad jo pateikta Departamentui informacija iš esmės skirtųsi nuo Departamento surinktos ir sudarytų pagrindą kitaip įvertinti saugumo situaciją kilmės šalyje.

46. Pripažinus, kad nėra įrodyta „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga, o pareiškėjo pasakojimas nėra laikytinas patikimu bei jo pateikti įrodymai pagrindžiantys jo pasakojimą, o atskirų argumentų dėl papildomos apsaugos taikymo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytais pagrindais pareiškėjas nenurodė, o kilmės šalies informacija nepatvirtina, darytina išvada, kad byloje nenustatyta duomenų, jog grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė, todėl taip pat nėra patvirtintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintos sąlygos, sudarančios pagrindą suteikti papildomą apsaugą.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

48. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

49. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde iš dalies teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo skundo argumentų susijusių su jo neišsiuntimu iš šalies (tai yra, kad pareiškėjo darbas Lietuvos Respublikoje saisto jį stipriais ekonominiais ryšiais), tačiau minėtų motyvų nenurodymas skundžiamame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nei viena iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nėra numatyta kaip pagrindas pagal Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis draudžiantis išsiųsti arba grąžinti užsienietį bei Įstatymo 128 straipsnio 2 dalį sustabdyti užsieniečio išsiuntimą. Minėtas aplinkybės įvertino ir dėl jų pagrįstumo reikšmės sprendimui išsiųsti pasisakė Departamentas ginčijame Sprendime. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, atsakovas įvertino pareiškėjo darbo Lietuvoje aplinkybes ir teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai konstatavo, kad minėti ryšiai nelaikytini ilgalaikiais. Tai, kad pareiškėjas laikotarpiu kol buvo nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas, dirbo ir tuo užtikrino Lietuvos Respublikoje savo pragyvenimą, iš esmės nesudaro pagrindo savaime tenkinti minėto prieglobsčio prašymo (o tiksliau jo prašymo neišsiųsti pareiškėjo iš šalies).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Departamentas įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių gautą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. ne taip, kaip tikėjosi pareiškėjas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė tokių duomenų, kurie leistų pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.