Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės,

dalyvaujant pareiškėjui S. G., atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Gintarei Izokaitytei ir atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Vilijai Gočelytei-Zambacevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovėms: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. G. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais (toliau – skundai), prašydamas: 1) įpareigoti Aplinkos ministeriją (toliau – Ministerija) nutraukti jos kompetencijai pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, Ministerijos nuostatų 15.12, 18.3, 21.1 punktus priskirtų veiksmų vilkinimą ir juos atlikti per Viešojo administravimo įstatymo nustatytus terminus priimant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašyme keliamų ministerijos kompetencijos klausimų; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (1.8)-2D-11604; 3) priteisti iš Inspekcijos turtinės žalos 395,62 Eur atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovų: Ministerijos ir Inspekcijos solidariai turtinės žalos 1 287,34 Eur, kurią padarė šių institucijų ir jų darbuotojų neteisėti veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą, atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovų: Ministerijos ir Inspekcijos solidariai 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 (redakcija nuo 2016 m. balandžio 13 d.) patvirtintų Asmenų konsultavimo Inspekcijoje taisyklių 39 punkto pripažinimo prieštaraujančiu Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, 6 straipsnio 2 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punktui; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad dalyvavo atrankoje į Inspekcijos Vilniaus departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Skyrius) vyriausiojo specialisto, A lygio 11 kategorijos pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – ir atranka). Pareiškėjo teigimu, dalyvaudamas atrankoje, patyrė diskriminacinio pobūdžio veiksmus, kurie pažeidė pareiškėjo teisę lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą. Visų pirma, komisijos narė L. S. pateikė netinkamus klausimus ir dėl to jo atsakymą įvertino neadekvačiai bei skyrė už atsakymą 3 balus. Be to, užduodami klausimai kitai pretendentei buvo nelygiaverčiai.

Taip pat paaiškina, kad Ministerijai 2017 m. liepos 13 d. pateikė prašymą dėl Inspekcijos veiksmų teisėtumo, kuriame nurodė savo teisių pažeidimus, tačiau Ministerija nenagrinėjo jo skunde keliamų klausimų ir nepateikė jokio atsakymo, nors pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas privalėjo pradėti administracinę procedūrą. 2017 m. rugpjūčio 19 d. jis gavo atsakymą iš Inspekcijos, su kuriuo nesutinka, nes jį priimdama Inspekcija veikė nesąžiningai. Mano, kad Ministerija, persiųsdama jo 2017 m. liepos 13 d. prašymą, Inspekcijai veikė neteisėtai ir tokie jos veiksmai laikytini vilkinimu. Minėti atsakovių veiksmai neteisėti ir sukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų. Kadangi jis patyrė miokardo infarktą dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, jam turi būti priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad buvo padaryti neteisėti veiksmai ir būtent atsakovių veiksmai sąlygojo jo sveikatos pablogėjimą.

Atsakovė Inspekcija atsiliepimuose į skundus su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodo, kad Inspekcija, organizuodama atranką, vadovavosi teisės normomis, suformuluota teismų praktika bei, siekdama atrinkti tinkamiausią pretendentą į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas bei vertindama pretendentų pasirengimą atlikti pareigybei priskiriamas funkcijas, tinkamai patikrino pretendentų žinias ir gebėjimus, nepažeidė Valstybės tarnybos įstatyme ir Pakaitinio valstybės tarnautojo atrankos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1344 (toliau – ir Aprašas), nustatytos atrankos organizavimo tvarkos. Paaiškino, kad komisijos narė L. S., tikslindama pareiškėjui užduotą pirmąjį klausimą, norėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjas supranta, kad kokia statyba galima bendruoju atveju, o ne tik siauresne apimtimi, kurią nurodė pareiškėjas. Pareiškėjui nepateikus galutinio atsakymo (t. y. ne tik sublokuotų statinių atveju) į jam komisijos narės L. S. užduotą tikslinantį klausimą, laikyta, kad klausimas atsakytas nepilnai, todėl komisijos narės L. S. negalėjo būti įvertintas aukštesniu balu. Pareiškėjas savo atsakymo pagrindimą nurodė tik 2017 m. liepos 13 d. prašyme, tuo tarpu 2017 m. liepos 12 d. įvykusios atrankos metu, kuomet ir buvo vertintos pareiškėjo, kaip specialisto žinios, savo atsakymo pareiškėjas nepagrindė jokiomis teisės normomis. Aprašo reikalavimai buvo įvykdyti – pretendentams pateikti lygiaverčiai klausimai, taip pat komisijos nariai, siekdami padėti pretendentams suprasti klausimų esmę, teikė pretendentams atsakymus patikslinančius klausimus, todėl Aprašo 24 punktas nebuvo pažeistas. Pareiškėjo nuomonė, kad vienas komisijos narys gali užduoti tik vieną klausimą, nepagrįsta. Pareiškėjui atrankos komisijos narės L. S. užduodami klausimai buvo tiesiogiai susiję su pretendento pasirengimu atlikti pareigybei priskiriamas funkcijas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jie buvo užduoti nepagrįstai ar neteisėtai. Visos šios aplinkybės buvo išsamiai išdėstytos pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateiktame Inspekcijos rašte, todėl yra teisėtos ir pagrįstos. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Inspekcijos neteisėtų veiksmų, o nenustačius esminės sąlygos (neteisėtų Inspekcijos ar jos darbuotojų veiksmų) nekyla pareiga atlyginti turtinę žalą. Be to, tiek Inspekcijos vykdyta 2017 m. liepos 12 d. atranka į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, tiek parengtas 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštas, negalėjo lemti ir neturtinės žalos atsiradimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad komisijos narė L. S. tokius pat klausimus uždavė ir pareiškėjui, ir kitai pretendentei. Kadangi pareiškėjas į kitus klausimus neatsakinėjo, o kita pretendentė į juos atsakė, todėl buvo toks pareiškėjo vertinimas.

Atsakovė Ministerija atsiliepimuose į skundus su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodo, kad Ministerija gali persiųsti nagrinėti kompetentingoms įstaigoms prie Ministerijos pareiškėjų skundus (pranešimus), kuriuose skundžiami įstaigų prie Ministerijos tarnautojų ar darbuotojų veiksmai. Šiuo atveju Inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (1.8)-2D-11604 pateikė atsakymą pareiškėjui, o kopiją – Ministerijai. Inspekcija išsamiai išdėstė atsakymus į S. G. 2017 m. liepos 13 d. prašyme keltus klausimus. Mano, kad Ministerijoje priimtas sprendimas persiųsti pareiškėjo prašymą išnagrinėti Inspekcija negali būti vertinamas kaip vilkinimas. Ministerija, persiųsdama pareiškėjo prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Inspekcijai, tinkamai vykdė savo teises ir pareigas. Įrodymų, kad būtent Ministerijos aptariamas sprendimas pablogino pareiškėjo sveikatos būklę į bylą nepateikta. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Ministerijos neteisėtų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Nenustačius esminės sąlygos (neteisėtų institucijos ar jos darbuotojų veiksmų), nekyla žalos atlyginimo klausimas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad 2017 m. gegužės 30 d. buvo paskelbta atranka Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Vilniaus departamentas) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto, A lygio 11 kategorijos pakaitinio valstybės tarnautojo, pareigoms užimti (skelbimo Nr. 6065). L. e. inspekcijos viršininko pareigas E. K. 2017 m. liepos 11 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-385 „Dėl atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas komisijos sudarymo“, kuriuo sudarė atrankos komisiją, susidedančią iš l. e. Personalo skyriaus vedėjo pareigas V. K. (komisijos pirmininkė), Skyriaus vedėjos pavaduotojos B. G. ir l. e. Skyriaus vedėjo pareigas L. S. (toliau – ir komisija). Komisijos sekretore paskyrė Personalo skyriaus vyriausiąją specialistę E. G.. Atranka įvyko 2017 m. liepos 12 d. Pretendentų registracijos žurnale užfiksuota, kad atrankoje dalyvavo du pretendentai: S. G. ir V. M.. Komisijos sprendimu atrankos nelaimėjo nei vienas iš minėtų pretendentų, kadangi nei vienas pretendentas nesurinko atrankai laimėti reikiamų balų skaičiaus (2017 m. liepos 12 d. atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas protokolas Nr. 8P-26, atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas individualių vertinimo lentelės (priedai prie pakaitinio valstybės tarnautojo atrankos 2017 m. liepos 12 d. pokalbio protokolo Nr. 8P-26), atrankos skaitmeninio garso įrašas).

Nesutikdamas su atrankos rezultatais, pareiškėjas 2017 m. liepos 13 d. prašymu „Dėl Inspekcijos darbuotojos veiksmų pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje teisėtumo“ (toliau – 2017 m. liepos 13 d. prašymas) kreipėsi į Ministeriją, prašydamas pagal kompetenciją ištirti prašyme nurodytus pareiškėjo teisių pažeidimo faktus ir pateikti išvadas dėl prašyme nurodytų Ministerijos veiklos srities teisinio reguliavimo klausimų bei dėl Inspekcijos darbuotojos L. S. veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat prašė pateikti išaiškinimą, kokiomis priemonėmis pareiškėjas galėtų apginti savo teises, jeigu jos pažeistos ne dėl Inspekcijos darbuotojos kaltės, bet dėl Ministerijos veiklos srities teisinio reguliavimo trūkumų. Ministerija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (16-3)-D8-5059 „Dėl S. G. prašymo“ persiuntė pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą, nurodydama atsakyti pareiškėjui ir atsakymo kopiją pateikti Ministerijai. Ministerijos 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (16-3)-D8-5058 S. G. buvo informuotas apie jo prašymo persiuntimą nagrinėti Inspekcijos viršininkei E. K.. Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (1.8)-2D-11604 „Dėl Jūsų 2017 m. liepos 13 d. prašymo“ (toliau – 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštas) pateikė atsakymą pareiškėjui, taip pat atsakymo kopiją išsiuntė Ministerijai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo priėmimo į valstybės tarnybą jam nelaimėjus 2017 m. liepos 12 d. įvykusios atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjas kelia abejonę dėl atrankos žodinės dalies ir jos metu pateiktų klausimų vertinimo, taip pat dėl patirtos žalos atlyginimo priteisimo.

Pirmiausia, pažymėtina, kad administracinis teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso, atrankos) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas (atranka), aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso (atrankos) komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso (atrankos) komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Pareiškėjo teigimu, komisijos narė L. S. neadekvačiai įvertino jo atsakymą į užduotą klausimą, todėl už šį atsakymą skyrė pareiškėjui tik 3 balus. Taip pat pažymėjo, kad klausimas pareiškėjui buvo užduotas neaiškiai.

Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Pakaitinio valstybės tarnautojo, priimamo į laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba priimamo po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, atrankos organizavimo tvarką nustato Aprašas. Detaliau pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos tvarka reglamentuota Aprašo 24–32 punktuose. Aprašo 24 punktas numato, kad atrankos metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai ir praktinės užduotys. Pretendentams gali būti pateikiami ir jų atsakymus patikslinantys klausimai. Aprašo 26 punktas numato, kad pretendentų gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinami nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas – 1 balas, geriausias – 10 balų. Jeigu sudaroma komisija, įvertinus kiekvieno pretendento gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pildoma pakaitinio valstybės tarnautojo atrankos individualaus vertinimo lentelė, nurodyta Aprašo 2 priede. Aprašo 28 punktas numato, kad jeigu sudaroma komisija, kiekvienam pretendentui per atranką skirti balai sumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus.

Išklausius teismui pateiktą skaitmeninio garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėjui komisijos narė L. S. uždavė klausimą: „ar gali būti vykdomi statybos darbai ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas statant vieną pastatą ir kitus statinius ant dviejų besiribojančių sklypų ?“. Į nurodytą komisijos narės L. S. užduotą klausimą pareiškėjas atsakė, kad pastatų statyba ant dviejų sklypų ribos (t. y. pastatų blokavimas) galima, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Komisijos narė L. S. šį klausimą patikslino dar du kartus, nurodydama, „ar galima statyba ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas ant dviejų besiribojančių sklypų ribos ?“. Pareiškėjas atsakė, jog galima, kai tai suplanuota teritorijų planavimo dokumente, t. y. detaliojo plano sprendiniais, kur numatytas sublokuotas statinys. Po pareiškėjo pateikto atsakymo, komisijos narė L. S., norėdama sukonkretinti pareiškėjo atsakymą, pasitikslino paklausdama, ar ant dviejų besiribojančių sklypų gali būti statomas neblokuotas statinys, tačiau pareiškėjas išreiškė nuomonę, kad komisijos narė L. S. tokiais savo veiksmais peržengė savo kompetenciją, taip pat išreiškė nepasitenkinimą, kad ji uždavė jau skirtingą klausimą nei pirminis. Teismas, išklausęs skaitmeninio garso įrašą, daro išvadą, kad pareiškėjui komisijos narės L. S. užduodamas klausimas buvo aiškus ir konkretus, kelis kartus pakartotas. Pareiškėjas šį klausimą užsirašė ir aiškiai pakartojo jį pats balsu, be to, į jį pareiškėjas pateikė atsakymą. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad komisijos narės L. S. klausimas pareiškėjui buvo nesuprantamas. Teismo vertinimu, pirminiame klausime buvo klausiama bendrai apie visų rūšių pastatų ir kitų statinių statybos galimybę ant dviejų besiribojančių sklypų, po to šis klausimas buvo patikslintas. Iš to seka, kad pareiškėjo teiginys, jog komisijos narė L. S. pateikė netinkamus klausimus ir dėl to jo atsakymą įvertino neadekvačiai, yra atmestinas. Pažymėtina, kad Apraše nėra numatyta, kokius klausimus atrankos komisija turi pateikti pretendentams, jame nurodyta, kad pretendentams gali būti pateikiami ir jų atsakymus patikslinantys klausimai.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad užduodami klausimai kitai pretendentei V. M. buvo nelygiaverčiai, pasakytina, kad išklausius skaitmeninio garso įrašą, šis pareiškėjo argumentas nepasitvirtino, nes V. M. buvo užduotas tapatus klausimas: „ar gali būti vykdomi statybos darbai ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas statant vieną pastatą ir kitus statinius ant dviejų besiribojančių sklypų?“. Pažymėtina, kad aptariamos atrankos atveju Aprašo reikalavimai buvo įvykdyti – pretendentams pateikti lygiaverčiai klausimai, taip pat komisijos nariai, siekdami padėti pretendentams suprasti klausimų esmę, teikė pretendentams atsakymus patikslinančius klausimus, kaip tai numatyta Apraše.

Teismas pažymi, kad teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Ši asmenų teisė yra užtikrinama sudarant visiems pretendentams vienodas galimybes dalyvauti atitinkamame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Be to, šios garantijos užtikrinimas yra sietinas ir su reikalavimais pačiam vertinimui ir jį atliekantiems asmenims, kurie vertinimą turi vykdyti objektyviai ir nešališkai, tuo nesukurdami privilegijuotų sąlygų vieniems pretendentams prieš kitus ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas pateikė teismui tik subjektyvius savo vertinimus dėl atrankos žodinės dalies metu komisijos narės L. S. pateiktų klausimų ir atrankos rezultatų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti komisijos narės L. S. objektyvumu. Taigi darytina išvada, kad Aprašo 24 punktas pažeistas nebuvo, o pareiškėjo nurodytas procedūrinis pažeidimas negalėjo turėti lemiamos įtakos konkurso rezultatų teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad komisijos narė L. S. piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise ir neteisingai įvertino pareiškėjo atsakymą į jos pateiktą klausimą. Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse (atrankoje) dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

Dėl Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto panaikinimo teismas pažymi, kad Inspekcija, 2017 m. liepos 21 d. gavusi Ministerijos persiųstą pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą, išnagrinėjo jį nepažeisdama Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad individualiame administraciniame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, koks turėjo būti atsakymas į komisijos narės L. S. klausimą, atsakyta į jo prašyme keltus klausimus, išdėstyta, kodėl pareiškėjo atsakymas atrankoje buvo įvertintas atitinkamu balu, nurodyta, kokiomis teisės aktų normomis grindžiamas raštas, ir apskundimo tvarka. Įvertinus minėto 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto turinį, darytina išvada, kad Inspekcija Viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinės procedūros terminų nepažeidė ir pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė šio įstatymo nuostatas atitinkantį atsakymą. Darytina išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštas teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pagrindo nėra.

Teismas, vertindamas pareiškėjo nesutikimą su Ministerijos veiksmais, persiunčiant pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą Inspekcijai, pažymi, kad tokie Ministerijos veiksmai negali būti traktuojami kaip vilkinimas atlikti veiksmus, nes, teismo vertinimu, kadangi pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašyme buvo keliami klausimai dėl atrankos, kurią organizavo ne Ministerija, o Inspekcija, Ministerija tinkamai įvykdė savo pareigas, persiųsdama pagal kompetenciją Inspekcijai pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą ir teisės aktų nepažeidė.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Inspekcijos neteisėti veiksmai pasireiškė vykdant atranką ir teikiant atsakymą į pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą. Šie atlikti Inspekcijos darbuotojų (atrankos komisijos narių) veiksmai sukėlė pareiškėjui intensyvius pergyvenimus ir sveikatos pablogėjimą – hipertenzijos paūmėjimą. O gavęs Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą dėl labai didelio susijaudinimo 2017 m. rugpjūčio 19 d. patyrė miokardo infarktą. Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš, jo manymu, tiek neteisėtų Inspekcijos darbuotojų, tiek Ministerijos veiksmų ir prašo priteisti iš atsakovų Ministerijos ir Inspekcijos solidariai neturtinę žalą 25 000 Eur, kuri padaryta dėl šių institucijų ir jų darbuotojų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, patirta dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, veiksmų atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Remiantis Civilinio kodekso 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).

Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinos sąlygos Inspekcijos civilinei atsakomybei kilti – Inspekcijos ir Ministerijos darbuotojų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pažymėtina, kad toks pareiškėjo prašymas yra nesusijęs su keliamu ginču ir jo esme, o teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų administracinių aktų teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, jo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkinamas. Taip pat nėra pagrindo skirti Inspekcijai baudą už ne laiku pateiktą atsiliepimą ir nagrinėjamos medžiagos nepateikimą. Visa su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta laiku ir tinkamai, nepažeidžiant teismo nustatytų terminų.

Netenkinus skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo S. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.