- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- eA-1303-756/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03179-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – Ministerija) nutraukti jos kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 9 dalį, Ministerijos nuostatų 15.12, 18.3, 21.1 punktus priskirtų veiksmų vilkinimą ir juos atlikti per VAĮ nustatytus terminus priimant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašyme keliamų ministerijos kompetencijos klausimų; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (1.8)-2D-11604 (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti iš Inspekcijos 395,62 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovų: Ministerijos ir Inspekcijos solidariai 1 287,34 Eur turtinės žalos, kurią padarė šių institucijų ir jų darbuotojų neteisėti veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą, atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovų Ministerijos ir Inspekcijos solidariai 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Inspekcijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 (redakcija nuo 2016 m. balandžio 13 d.) patvirtintų Asmenų konsultavimo Inspekcijoje taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 39 punkto pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, 6 straipsnio 2 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punktui; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dalyvavo atrankoje į Inspekcijos Vilniaus departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas (toliau – ir atranka) ir patyrė diskriminacinio pobūdžio veiksmus, kurie pažeidė jo teisę lygiomis teisėmis įstoti į valstybės tarnybą. Visų pirma, komisijos narė L. S. pateikė netinkamus klausimus ir dėl to jo atsakymą vertino neadekvačiai bei skyrė už atsakymą 3 balus. Be to, užduodami klausimai kitai pretendentei buvo nelygiaverčiai.
3. Pareiškėjas 2017 m. liepos 13 d. Ministerijai pateikė prašymą dėl Inspekcijos veiksmų teisėtumo, kuriame nurodė savo teisių pažeidimus, tačiau Ministerija nenagrinėjo jo skunde keliamų klausimų ir nepateikė jokio atsakymo, nors pagal VAĮ nuostatas privalėjo pradėti administracinę procedūrą. 2017 m. rugpjūčio 19 d. jis gavo atsakymą iš Inspekcijos, su kuriuo nesutiko, nes jį priimdama Inspekcija veikė nesąžiningai. Pareiškėjo nuomone, Ministerija, persiųsdama jo 2017 m. liepos 13 d. prašymą Inspekcijai, veikė neteisėtai ir tokie jos veiksmai laikytini vilkinimu. Minėti atsakovų veiksmai yra neteisėti ir sukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų. Kadangi jis patyrė miokardo infarktą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, jam turi būti priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Inspekcija atsiliepimuose į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
5. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija, organizuodama atranką, vadovavosi teisės normomis, suformuluota teismų praktika bei, siekdama atrinkti tinkamiausią pretendentą į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas bei vertindama pretendentų pasirengimą atlikti pareigybei priskiriamas funkcijas, tinkamai patikrino pretendentų žinias ir gebėjimus, nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) ir Pakaitinio valstybės tarnautojo atrankos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1344 (toliau – ir Aprašas), nustatytos atrankos organizavimo tvarkos. Paaiškino, kad komisijos narė L. S., tikslindama pareiškėjui užduotą pirmąjį klausimą, norėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjas supranta, kokia statyba galima bendruoju atveju, o ne tik siauresne apimtimi, kurią nurodė pareiškėjas. Pareiškėjui nepateikus galutinio atsakymo (t. y. ne tik sublokuotų statinių atveju) į jam komisijos narės L. S. užduotą tikslinantį klausimą, laikyta, kad klausimas atsakytas nevisiškai, todėl komisijos narės L. S. negalėjo būti įvertintas aukštesniu balu. Pareiškėjas savo atsakymo pagrindimą nurodė tik 2017 m. liepos 13 d. prašyme, tuo tarpu 2017 m. liepos 12 d. įvykusios atrankos metu, kuomet ir buvo vertintos pareiškėjo, kaip specialisto žinios, savo atsakymo jis nepagrindė jokiomis teisės normomis. Aprašo reikalavimai buvo įvykdyti – pretendentams pateikti lygiaverčiai klausimai, taip pat komisijos nariai, siekdami padėti pretendentams suprasti klausimų esmę, teikė pretendentams atsakymus patikslinančius klausimus, todėl Aprašo 24 punktas nebuvo pažeistas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nuomonė, kad vienas komisijos narys gali užduoti tik vieną klausimą, nepagrįsta. Pareiškėjui atrankos komisijos narės L. S. užduodami klausimai buvo tiesiogiai susiję su pretendento pasirengimu atlikti pareigybei priskiriamas funkcijas, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad jie buvo užduoti nepagrįstai ar neteisėtai. Visos šios aplinkybės buvo išsamiai išdėstytos pareiškėjui Sprendime, todėl yra teisėtos ir pagrįstos. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Inspekcijos neteisėtų veiksmų, o nenustačius esminės sąlygos (neteisėtų Inspekcijos ar jos darbuotojų veiksmų) nekyla pareiga atlyginti žalą. Be to, tiek Inspekcijos vykdyta 2017 m. liepos 12 d. atranka į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, tiek Sprendimas negalėjo lemti neturtinės žalos atsiradimo.
6. Atsakovas Ministerija atsiliepimuose į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
7. Atsakovas pažymėjo, jog Ministerija gali persiųsti nagrinėti kompetentingoms įstaigoms pareiškėjų skundus (pranešimus), kuriuose skundžiami įstaigų prie Ministerijos tarnautojų ar darbuotojų veiksmai. Šiuo atveju Inspekcija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Sprendime pateikė atsakymą pareiškėjui, o kopiją – Ministerijai. Inspekcija išsamiai išdėstė atsakymus į S. G. 2017 m. liepos 13 d. prašyme keltus klausimus. Ministerijos sprendimas persiųsti pareiškėjo prašymą negali būti vertinamas kaip vilkinimas. Ministerija, persiųsdama pareiškėjo prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Inspekcijai, tinkamai vykdė savo teises ir pareigas. Įrodymų, kad būtent Ministerijos sprendimas pablogino pareiškėjo sveikatos būklę į bylą nebuvo pateikta. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti Ministerijos neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Nenustačius esminės sąlygos (neteisėtų institucijos ar jos darbuotojų veiksmų), nekilo žalos atlyginimo klausimas.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad atranka buvo paskelbta 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. liepos 11 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 1P-385 „Dėl atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas komisijos sudarymo“, atranka įvyko 2017 m. liepos 12 d. Pretendentų registracijos žurnale užfiksuota, kad atrankoje dalyvavo du pretendentai: S. G. ir V. M.. Komisijos sprendimu atrankos nelaimėjo nei vienas iš minėtų pretendentų, kadangi nei vienas pretendentas nesurinko atrankai laimėti reikiamų balų skaičiaus. Nesutikdamas su atrankos rezultatais, pareiškėjas 2017 m. liepos 13 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydamas ištirti prašyme nurodytus pareiškėjo teisių pažeidimo faktus ir pateikti išvadas dėl Ministerijos veiklos srities teisinio reguliavimo klausimų bei dėl Inspekcijos darbuotojos L. S. veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat pareiškėjas prašė pateikti išaiškinimą, kokiomis priemonėmis pareiškėjas galėtų apginti savo teises, jeigu jos pažeistos ne dėl Inspekcijos darbuotojos kaltės, bet dėl Ministerijos veiklos srities teisinio reguliavimo trūkumų. Ministerija, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (16-3)-D8-5059 „Dėl S. G. prašymo“ persiuntė Inspekcijai pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą, nurodydama atsakyti pareiškėjui ir atsakymo kopiją pateikti Ministerijai. Ministerijos 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (16-3)-D8-5058 S. G. buvo informuotas apie jo prašymo persiuntimą nagrinėti Inspekcijos viršininkei E. K.. Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (1.8)-2D-11604 „Dėl Jūsų 2017 m. liepos 13 d. prašymo“ (toliau – 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštas) pateikė atsakymą pareiškėjui, taip pat atsakymo kopiją išsiuntė Ministerijai.
10. Teismas, išklausęs skaitmeninio garso įrašą, sprendė, kad pareiškėjui komisijos narės L. S. užduodamas klausimas buvo aiškus ir konkretus, kelis kartus pakartotas. Pareiškėjas šį klausimą užsirašė ir aiškiai pakartojo jį pats balsu, be to, į jį pareiškėjas pateikė atsakymą. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad komisijos narės L. S. klausimas pareiškėjui buvo nesuprantamas. Teismo vertinimu, pirminiame klausime buvo klausiama bendrai apie visų rūšių pastatų ir kitų statinių statybos galimybę ant dviejų besiribojančių sklypų, po to šis klausimas buvo patikslintas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo teiginį, jog komisijos narė L. S. pateikė netinkamus klausimus ir dėl to jo atsakymą įvertino neadekvačiai, teismas atmetė pažymėdamas, kad Apraše nėra numatyta, kokius klausimus atrankos komisija turi pateikti pretendentams, jame nurodyta, kad pretendentams gali būti pateikiami ir jų atsakymus patikslinantys klausimai.
11. Dėl pareiškėjo teiginio, kad užduodami klausimai kitai pretendentei V. M. buvo nelygiaverčiai, teismas nurodė, kad išklausius skaitmeninio garso įrašą, šis pareiškėjo argumentas nepasitvirtino, nes V. M. buvo užduotas tapatus klausimas. Be to, atrankos atveju Aprašo reikalavimai buvo įvykdyti – pretendentams pateikti lygiaverčiai klausimai, taip pat komisijos nariai, siekdami padėti pretendentams suprasti klausimų esmę, teikė pretendentams atsakymus patikslinančius klausimus, kaip tai numatyta Apraše.
12. Pareiškėjas pateikė teismui tik subjektyvius savo vertinimus dėl atrankos žodinės dalies metu komisijos narės L. S. pateiktų klausimų ir atrankos rezultatų, tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti komisijos narės L. S. objektyvumu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Aprašo 24 punktas pažeistas nebuvo, o pareiškėjo nurodytas procedūrinis pažeidimas negalėjo turėti lemiamos įtakos konkurso rezultatų teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjo nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse (atrankoje) dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise.
13. 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, koks turėjo būti atsakymas į komisijos narės L. S. klausimą, atsakyta į jo prašyme keltus klausimus, išdėstyta, kodėl pareiškėjo atsakymas atrankoje buvo įvertintas atitinkamu balu, nurodyta, kokiomis teisės aktų normomis grindžiamas raštas, ir apskundimo tvarka. Įvertinęs minėto 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto turinį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Inspekcija VAĮ nustatytų administracinės procedūros terminų nepažeidė ir pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė šio įstatymo nuostatas atitinkantį atsakymą, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo nesutikimą su Ministerijos veiksmais persiunčiant pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą Inspekcijai nurodė, kad tokie Ministerijos veiksmai negali būti traktuojami kaip vilkinimas atlikti veiksmus, nes, teismo vertinimu, kadangi pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašyme buvo keliami klausimai dėl atrankos, kurią organizavo ne Ministerija, o Inspekcija, Ministerija tinkamai įvykdė savo pareigas persiųsdama pagal kompetenciją Inspekcijai pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. prašymą ir teisės aktų nepažeidė.
15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
16. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; 2) pradėti tyrimą dėl Taisyklių 39 punkto pripažinimo prieštaraujančiu Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, 6 straipsnio 2 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Teritorijų planavimo 7 straipsnio 4 dalies 3 punktui; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas:
17.1. neatskleidė ginčo esmės, t. y. nenagrinėjo ir nepasisakė dėl vienodo požiūrio ir diskriminacijos draudimo principų pažeidimų;
17.2. nagrinėjo ne tą teisinį santykį ir taikė ne tą materialinę teisę bei teismų praktiką. Teismas nagrinėjo ginčo dėl konkurso į valstybės tarnybą rezultatų panaikinimo teisinį santykį, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl žalos atlyginimo, kurią jam padarė institucijų diskriminaciniai veiksmai. Be to, teismas nepasisakė dėl 2018 m. sausio 18 d. teismo posėdyje pareikšto prašymo kreiptis prejudicinio sprendimo į ESTT dėl nusikaltimų aukos teisių pažeidimų ir diskriminavimo jo nurodytose aplinkybėse;
17.3. nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepateikė esminių argumentų atmetimo motyvų. Teismas sąmoningai iškraipydamas faktines aplinkybes, darydamas prieštaraujančias logikai ir objektyviems faktams išvadas, nuslėpdamas ir neįvertindamas faktų, kad komisijos narė klausimą keitė tris kartus, taikė pareiškėjo atžvilgiu diskriminacinę taisyklę: aiškindamas, kad prie pirminio klausimo pridedant naujas aplinkybes, nesusikūrė nauji klausimai. Be to, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog Ministerija pagal VAĮ 14 straipsnio 4 dalį negalėjo persiųsti Inspekcijai jo 2017 m, liepos 13 d. prašymo. Ministerija, pareiškėjo nuomone, turėjo veikti „vieno langelio“ principu ir atlikti minėtame prašyme nurodytų diskriminacijos požymių patikrinimą pagal VAĮ 25–30 straipsniuose nustatytą tyrimo tvarką;
17.4. taikė Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei prieštaraujančią teisę, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 dalių, 80 straipsnio 1 ir 2 dalių, 86 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus;
17.5. teismas buvo šališkas, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį. Teismo šališkumą, pasireiškiantį palankumu valdžios įstaigų vykdomai diskriminacijai, patikimai patvirtina objektyvūs faktai, kad visi teisėjų kolegijos nariai yra nagrinėję bylas tarp pareiškėjo ir valstybinės valdžios institucijų dėl žalos atlyginimo už jų neteisėtus veiksmus, turinčius diskriminacijos už valdžios įstaigų kritiką požymius, jose priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus
18. Pareiškėjas mano, kad Aprašo 24 ir 26 punktai yra diskriminaciniai, todėl yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų teisės normų prieštaravimo Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai ir 29 straipsniui, taip pat kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo teigimu, Inspekcija, organizuodama 2017 m. liepos 12 d. atranką į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, vadovavosi teisės aktais, suformuota teismų praktika bei, siekdama atrinkti tinkamiausią pretendentą į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas ir vertindama pretendentų pasirengimą atlikti pareigybei priskiriamas funkcijas, tinkamai patikrino pretendentų žinias ir gebėjimus bei nepažeidė VTĮ ir Apraše nustatytos atrankos organizavimo tvarkos. Pareiškėjo tiek skunde, taip pat patikslintuose skunduose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atrankos neteisėtumo yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Kadangi atranka į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas vyko teisėtai, tai pareiškėjo reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą ir jame priimtą sprendimą atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Inspekcija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nenustačius esminės sąlygos, nekyla pareiga pareiškėjui atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).
21. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų apie teisėjų šališkumą, atsakovas pažymi, jog aplinkybės dėl kolegijos narių dalyvavimo nagrinėjant kitas pareiškėjo bylas jam buvo žinomos prieš pradedant nagrinėti šią bylą iš esmės. Taip pat pareiškėjui 2018 m. sausio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismo posėdžio pirmininkui paskelbus teismo sudėtį bei išaiškinus proceso dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimus (ABTĮ 81 str. 4 d.), nepasinaudojus nušalinimo teise, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos, priėmusios pareiškėjui nepalankų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą, šališkumo klausimas nebegali būti spendžiamas.
22. Pareiškėjo manymu, Taisyklių 39 punktas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, 6 straipsnio 2 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punktui. Įvertinus pareiškėjo prašymą, atsakovo nuomone, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas yra pernelyg nutolęs nuo nagrinėjamos bylos esmės, todėl netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą yra nesusijęs su keliamu ginču ir jo esme.
Žemesnės instancijos teismas
23. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo, atsakovas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nėra taikomas joks Europos Sąjungos teisės aktas, todėl kreiptis į ESTT nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o S. G. apeliacinį skundą atmesti.
25. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus, sprendime atsakyta į visus pareiškėjo keltus reikalavimus, motyvuotai, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, išdėstyta, dėl kokių priežasčių teismas netenkina pareiškėjo reikalavimų, todėl sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, to nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (1.8)-2D-11604 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos neveikimo ir dėl šių institucijų, pareiškėjo manymu, neteisėtais veiksmais padarytos jam turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neatskleidė ginčo esmės, kylančios iš diskriminacijos draudimo ir vienodo požiūrio principų, nukentėjusiojo – nusikaltimų aukos teisių, įtvirtintų ES teisėje, todėl netinkamai pritaikė teisę ir teismų praktiką. Taip pat teigia, kad teismo kolegijos nariai buvo šališki.
29. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikė 2017 m. liepos 13 d. prašymą ,,dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojos veiksmų pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje teisėtumo“. Prašyme nurodė, jog 2017 m. liepos 12 d. vykusioje atrankoje į pakaitinio valstybės tarnautojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kurioje jis dalyvavo, komisijos narė L. S. pateikė klausimą, kurį po to patikslino taip: ,,ar galimi statybos darbai ir statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimas statyti pastatus (statinius) ant dviejų besiribojančių sklypų ribos?“, o šį klausimą kitai pretendentei suformulavo kitaip: ,,ar galima išduoti statybos leidimą vieno pastato statybai dviejuose besiribojančiuose sklypuose?“, neteisingai įvertino pareiškėjo atsakymą tik 3 balais, tuo pažeisdama jo teisę į lygiaverčius klausimus, įtvirtintą Aprašo 61 punkte, jo teisę į nediskriminavimą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje, bei ES teisę – vienodo požiūrio principą (draudimą diskriminuoti) įsidarbinant valstybės tarnyboje. Pareiškėjas prašė Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją ištirti jo teisių pažeidimo faktus ir pateikti išvadas (taip pat ir dėl Ministerijos veiklos srities teisinio reguliavimo trūkumų) .
30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (16-3)-D8-5059, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi pareiškėjo prašymą persiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkei, motyvuodama tuo, kad ministerija negali priimti sprendimų L. S., kurios veiksmus pareiškėjas skundžia, atžvilgiu. Apie prašymo persiuntimą pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (16-3)-D8-5058.
31. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Kadangi pareiškėjas aplinkos ministerijai adresuotame prašyme iš esmės akcentavo nesutikimą su L. S. veiksmais jos užduodamų klausimų jam ir kitai pretendentei bei netinkamo jam balų skyrimo už atsakymą kontekste, vykdytos atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas metu, ministerija visiškai pagrįstai, ir nepažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatų, pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti atranką vykdžiusiam viešojo administravimo subjektui. Priešingai, nei teigia apeliantas, prašyme ministerijai jis skundėsi ne apskritai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kaip viešojo administravimo institucijos, veiksmais, o būtent konkrečios darbuotojos – atrankos komisijos narės (L. S.) veiksmais anksčiau minėtoje atrankoje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos šiuo atveju nėra aktualios.
32. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo keltus klausimus ir, nepažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, atsakė į S. G. 2017 m. liepos 13 d. prašymą, susijusį su 2017 m. liepos 12 d. Inspekcijoje vykusia atranka į pakaitinio valstybės tarnautojo - Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 11 kategorijos) pareigas.
33. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas vyksta pagal Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnį. Pakaitinio valstybės tarnautojo, priimamo į laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba priimamo po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, atrankos organizavimo tvarką nustato Aprašas.
34. Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgus į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (lot. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.
35. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
36. Pareiškėjas jo diskriminavimą dalyvaujant atrankoje į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigybę sieja su, jo nuomone, atrankos komisijos narės L. S. nevienodų klausimų pateikimu jam ir kitai atrankoje dalyvavusiai pretendentei. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir (išklausęs skaitmeninio garso įrašą) padarė pagrįstą išvadą, jog tiek pareiškėjui, tiek ir kitai pretendentei (V. M.) komisijos narė L. S. vykdytos atrankos metu uždavė lygiaverčius klausimus, kaip tai numatyta Tvarkos aprašo 24 punkte. Tame pačiame Tvarkos aprašo punkte nustatyta, kad pretendentams gali būti pateikiami ir jų atsakymus patikslinantys klausimai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir sprendime aptarė pareiškėjui ir V. M. užduoto pagrindinio klausimo bei pateiktą į jį atsakymą patikslinančių klausimų turinį, ir pagrįstai pripažino, kad atrankos organizavimo tvarka pažeista nebuvo, pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas. Pareiškėjo konstitucinė teisė lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą (dalyvauti atsakovo surengtoje atrankoje į Inspekcijos Vilniaus departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas) nepažeista. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad komisijos narė L. S., norėdama patikrinti pareiškėjo kompetenciją, užduotą (ginčo) klausimą atrankos metu pakartojo net kelis kartus, apklausiamą situaciją bandė perteikti ir kitais žodžiais, tokiu būdu stengdamasi jam padėti įsigilinti į klausimo esmę. Savo ruožtu, pareiškėjas turėjo galimybę per neapibrėžtą laiką atsakyti į jam užduotą klausimą, pasitikslinti klausimą, nebuvo varžomas pateikti bet kokį norimą ir, jo nuomone, teisingą atsakymą.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcija, organizuodama 2017 m. liepos 12 d. atranką į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, tinkamai vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normomis, suformuluota teismų praktika bei, vertindama pretendentų pasirengimą atlikti pareigybei priskiriamas funkcijas, tinkamai patikrino pretendentų žinias ir gebėjimus bei nepažeidė Valstybės tarnybos įstatyme ir Apraše nustatytos atrankos organizavimo tvarkos.
38. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius būtinos sąlygos civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį kilti – Inspekcijos ir/ar Ministerijos (jų darbuotojų) neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami.
40. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliaciniame skunde pateiktas subjektyvus aplinkybių vertinimas, savaip interpretuojant tiek faktines aplinkybes, tiek byloje nagrinėjamam ginčui reikšmingas teisės normas, nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
41. Dėl apelianto argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo teisėjų šališkumu, teisėjų kolegija pažymi: pirma, vien ta aplinkybė, kad kolegijos nariai yra nagrinėję kitas bylas tarp pareiškėjo ir valstybinės valdžios institucijų dėl žalos atlyginimo ir jose priėmę pareiškėjui nepalankius sprendimus, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, jog nagrinėdami šią konkrečią bylą teisėjų kolegijos nariai buvo šališki; antra, pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbta pirmosios instancijos teismo teisėjų sudėtis, taigi jis turėjo realią galimybę pareikšti teisėjams (teisėjui) nušalinimą, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas (teisėjai) buvo šališkas.
42. Teisėjų kolegija nenustatė įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą pradėti tyrimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 (redakcija nuo 2016-04-13) patvirtintų Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje taisyklių 39 punkto pripažinimo prieštaraujančiu Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, 6 straipsnio 2 daliai, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punktui, kadangi tai niekaip nesusiję su nagrinėjamoje byloje keliamu ginču ir jam spręsti aktualiomis teisės normomis, be to ir pareiškėjas šiuo klausimu nepateikė jokių teisinių argumentų. Be to, dar kartą pažymėtina, jog teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio, jų sudėtingumo ar atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią organizuojamas konkursas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015 ir kt.). Pareiškėjui pateikti klausimai ir buvo susiję su statybos valstybinės priežiūros vykdymu.
43. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį administracinis teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Sprendžiant ginčą, kaip teisingai nurodė atsakovas, nebuvo pagrindo taikyti Europos Sąjungos teisės aktų (pripažinus, kad S. G. nebuvo diskriminuojamas, t. y. nepažeista Inspekcijoje vykusios atrankos tvarka ir jo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis su kita pretendente stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą). Kadangi byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti apie bendrąjį Europos Sąjungos teisės nediskriminavimo principo pažeidimą šiuo konkrečiu atveju, apelianto prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo nagrinėjamoje byloje netenkinamas. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad organizuojant ir vykdant pareiškėjo byloje ginčijamus atrankos aspektus buvo pažeisti pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo principai, nebuvo užtikrintas aiškus atrankos sąlygų taikymas ar netinkamai vadovautasi teisės aktų nuostatomis. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad atrankos, nesurinkęs reikiamo balų skaičiaus, nelaimėjo nei vienas pretendentas.
44. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo S. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.