- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 2VP-4812-1004/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- D. P.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-99-1004/2017,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-99-1004/2017 pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurioje 2017 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinta tarp šalių taikos sutartis. Nurodo, kad Ž. P. nesilaiko nutartimi patvirtintos jo bendravimo su vaiku tvarkos. 2018 m. kovo 26 d. pateikė kreipimąsi, kuriuo nurodė, kad po taikos sutarties sudarymo išvyko į užsienį. 2017 m. spalio 30 d., jam sugrįžus įvyko du trumpi susitikimai su dukra E. P.. 2017 m. lapkričio 6 d. siūlė atsakovei pakeisti bendravimo tvarką, tačiau atsakymo nesulaukė. 2018 m. vasario 26 d. atsakovui grįžus iš užsienio, ieškovė informavo, kad dukra tuo metu serga, po trijų savaičių atsakovas kreipėsi į vaiko gydytoją dėl informacijos suteikimo. Pagal patvirtintą taikos sutartį įprastiniai susitikimai negalimi be psichologų ir vaiko teisių specialistų, dėl vaiko visiško nenoro bendrauti su tėvu bei ieškovės atvirų, demonstratyvių vaiko bauginimų tėvo atžvilgiu daugelio susitikimų metu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovė) Ž. P. atsiliepime nurodė, kad nėra būtinybės išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjui, kadangi jam sudaro visas sąlygas ir galimybę naudotis teismo nutartimi patvirtintoje sutartyje numatyta bendravimo tvarka. Atsakovas nesinaudojo taikos sutartimi nustatyta sąlyga su dukra E. P. bendrauti dalyvaujant psichologei emocinio ryšio su vaiku sukūrimui. Psichologė E. Ž. nurodė, kad tėvas dėl konsultacijų ir bendravimo su vaiku nesikreipė. Ieškovė pagal atsakovo pageidavimą veda dukrą į susitikimus, tačiau atsakovas reiškia pretenzijas dėl dukters nenoro bendrauti, uždarumo, dėl nevykusio bendravimo sergant vaikui ar esant žemai oro temperatūrai. Atsakovui pačiam nevykdant taikos sutarties sąlygų, nededant pastangų atkurti emocinį ryšį su dukra, priverstinis vykdymas nesukurs atsakovo Ž. P. siekiamos bendravimo su dukra kokybės. Prašo D. P. prašymo netenkinti, nes jis nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str.), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią, t. y. įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 str. prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 646 str. 3 d.). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
Iš pateiktų faktinių aplinkybių nustatyta, kad 2017 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinta šalių sudarytą taikos sutartis, kuria šalys nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Teismo nutartis įsiteisėjusi. Pareiškėjas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad Ž. P. neleidžia jam bendrauti su dukra.
Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį, jam grįžus 2017 m. spalio 30 d. įvyko du trumpi susitikimai, vėliau pareiškėjas grįžo 2018 m. vasario 26 d. ir jam nepavyko susitikti su dukra, tačiau pareiškėjas savo prašyme nenurodo konkrečių aplinkybių ir neprideda aplinkybes patvirtinančių įrodymų apie Ž. P. taikos sutarties sąlygų pažeidimus. Priešingai, Ž. P. atsiliepime nurodė, kad susitikimai su vaiku neįvyko dėl vaiko ligos, žemos oro temperatūros, iš pateikto šalių susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis nustatyta, kad tuo metu oro temperatūra buvo apie -20 C.
Akivaizdu, kad pareiškėjas nurodo abstrakčius ir įrodymais nepagrįstus duomenis, o suinteresuotas asmuo nurodo visiškai priešingus duomenis. Vykdant teismo procesinius sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką jų vykdymą, bet ir vaiko interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką pareiškėjas su dukra susitinka dalyvaujant vaiko motinai ir psichologei. Iš pateiktų pareiškėjo ir susiinteresuoto asmens dokumentų, gydytojos psichologės medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad vaiko emocinė būsena ir bendra situacija nepakitusi, vaikas nenoriai su tėvu, yra uždaras. O pareiškėjas dėl bendravimo su vaiku į psichologą nesikreipė. Akivaizdžiai matyti, kad yra nesutarimas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytos ir patvirtintos teismo nutartimi taikos sutartyje. Pateiktas pareiškėjo siūlymas rodo, kad D. P. siekia kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, į kurį atsakymo nesulaukta, todėl laikytina, kad šalių P. tarpusavio nesupratimas turi įtakos bandant atkurti ryšį tarp vaiko ir pareiškėjo. Šios aplinkybės be abejo įtakojo pareiškėjo nepagrįstą ir skubotą kreipimąsi į teismą. Pažymėtina, jog CK 3.170 str. 4 d. numato, kad, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei motyvus teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog suinteresuotas asmuo nerūpestingai ir neapdairiai nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, todėl, pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą netenkintinas (CPK 646 str.). Esant šalių nesutarimams dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos, jie turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad vien priverstinio sprendimo vykdymo procesas nepaspartins ir/ar neatkurs norimos tėvo bendravimo tvarkos su dukra.
Pažymėtina, kad ateityje kuriai nors šaliai nevykdant teismo sprendimo, jos turi teisę pakartotinai kreiptis motyvuoti prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tačiau pažymėtina, kad tėvai pirmiausia turėtų stengtis atsižvelgti į vaiko interesus bei prigimtinės vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais ir stengtis vaiko interesų nenaudoti galimiems tarpusavio konfliktams dėl bendravimo tvarkos spręsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646–647 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo D. P. prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-99-1004/2016 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.