- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- e2-232-1119/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08567-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. ieškovas J. G. pareiškė patikslintą ieškinį (el. b. medž. 24-26 l.) atsakovui V. A. dėl 5175,18 Eur žalos, kurią sudaro 3330,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 1845,18 Eur kitos administravimo išlaidos, atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-864-883/2018 tenkino kreditoriaus UAB „Manukas“ ieškinį ir UAB „Karborundas“ (toliau taip pat – įmonė) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. G.. Šiaulių apygardos teismas 2019-01-08 nutartimi patvirtino 1500,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkime. 2019-05-02 BUAB „Karborundas“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą 5720,00 Eur administravimo išlaidoms bei 3330,00 Eur administratoriaus atlyginimui. Bankroto metu buvo gauta 3207,10 Eur iš Garantinio fondo, ši suma buvo išmokėta pirmosios eilės kreditoriams. Daugiau pajamų negauta, administratorius negavo atlyginimo, administravo įmonę savo lėšomis, patirtas administravimo išlaidas padengė iš savo lėšų. Taigi liko nesumokėta 3330,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimo ir 1845,18 Eur faktiškai patirtų administravimo išlaidų. 2020-06-18 Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad BUAB „Karborundas“ veikla pasibaigė, įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2020-07-21. Nurodė, kad įmonė buvo nemoki dar 2017 m. pabaigoje, taigi tuomet įmonės vadovui – atsakovui - kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Šios pareigos atsakovas nevykdė, todėl jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies, 36 straipsnio 3, 4 dalių pagrindu yra atsakingas už tai, kad įmonė negalėjo bankroto administratoriui sumokėti atlyginimo bei atlyginti kitų administravimo išlaidų.
Šalies argumentai
2. Ieškovas J. G. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir papildomai paaiškino, kad bankroto proceso metu tiek atsakovas, tiek ir įmonės akcininkai žadėjo atlyginti administravimo išlaidas ir sumokėti atlyginimą, tačiau savo pažadų neįvykdė. Bankroto procesas užtruko net 2 metus, nors pagal dabar galiojančius įstatymus jis turėtų tęstis tik 1 metus. Kitas administravimo išlaidas sudaro atlyginimas teisininkui (kas mėnesį mokama 300,00 Eur), patalpų nuomos išlaidos, išlaidos kurui, telefoniniams pokalbiams, buhalterinės apskaitos išlaidos, išlaidos vertėjui ir kitos išlaidos. Kartais administravimo išlaidos siekia kitose bankroto bylose ir 11 000,00 Eur. Neturi galimybių pateikti kitas administravimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, ką turėjo – pateikė teismui. Pažymėjo, kad jis atliko darbą, t. y., administravo BUAB „Karborundas“, todėl turi teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą.
3. Ieškovo atstovas A. S. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad įmonė nevykdė veiklos, ką patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pažyma. Nors buvo fiksuotas prekių iš Vokietijos pirkimas, tačiau jų vykdant bankroto procedūrą nebuvo rasta. Turtas pagal įmonės dokumentus buvo nurašytas, pats atsakovas teigė, kad prekių nebėra. Atsakovas nekreipė dėmesio į įmonės finansinę padėtį, kad nėra išmokami atlyginimai, nesikreipė į Šiaulių apygardos teismą net tuomet, kai gavo raštą iš kreditoriaus UAB „Manukas“, kuriuo jis buvo informuotas, kad kreditorius ketina kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taigi dėl tokio neveikimo atsakingas tik atsakovas, yra priežastinis ryšys. Jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tuomet įmonės turto būtų pakakę administravimo išlaidoms padengti. Nurodė, kad bankroto administratorius atskirą buhalterinę apskaitą dėl patirtų administravimo išlaidų veda tik tokiu atveju, jei bankrutuojanti įmonė turi turto ir vyksta atsiskaitymai pagal pateiktas sąskaitas. O šiuo atveju įmonė turto neturėjo, todėl nėra galimybių pateikti būtent šioje bankroto byloje patirtas administravimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, nes bankroto administratorius administravo ne tik BUAB „Karborundas“, bet ir kitas įmones. Pažymėjo, kad bankroto administratorius vyko į teismą, kitas valstybės institucijas, išsiimti pažymų iš VĮ „Registrų centras“, taigi patyrė kuro sąnaudas. Vertėjo paslaugos buvo reikalingos bendraujant su vokiečių įmone dėl UAB „Karborundas“ parduotų prekių.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 41-43 l.), su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis ne kartą informavo UAB „Karborundas“ akcininkus apie tai, kad įmonės finansinė padėtis sunki ir reikia kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau įmonės akcininkai žadėjo pritrauksią investicijas. 2018-07-10 jis kreipėsi į UAB „Draugo petys“ dėl įmonės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, tačiau paaiškėjo, kad tokia bankroto procedūra įmonei buvo negalima dėl to, kad buvo susidaręs įsiskolinimas SoDrai. Jis paruošė dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2018-11-22 raštu informavo akcininkus apie tai, kad ketina kreiptis bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau 2018-11-27 į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreipėsi įmonės kreditorius UAB „Manukas“. Nesutiko, kad įmonė nevykdė veiklos, nes Šiaulių apygardos teismas nutartimi patvirtino trečios eilės kreditoriaus bendrovės akcininko N. M. 125 815,00 Eur kreditorinį reikalavimą. Nurodyto dydžio akcininko įnašas buvo naudojamas kasdienei įmonės veiklai vykdyti (darbuotojų atlyginimams, SoDra mokesčiams sumokėti, atsiskaityti už teikiamas paslaugas ir prekes). Apie įmonės veiklą reguliariai buvo teikiamos nustatytų formų atskaitos ir pažymos, visi įmonės buhalteriniai dokumentai bankroto proceso metu buvo perduoti bankroto administratoriui. Atsakovas taipogi nesutiko su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2019-06-20 operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuotomis aplinkybėmis. Pasak atsakovo, įmonė bankrutavo dėl to, kad nepavyko pritraukti investicijų, t. y., įmonės bankrotas buvo ne tyčinis, o sąlygotas objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Mano, kad ieškovo interesas gauti atlygį už bankroto administravimą negali būti priešpastatomas kitų kreditorių, o ypač pirmos eilės kreditorių reikalavimams.
5. Atsakovas V. A. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, įmonė bankrutavo ne dėl jo kaltės, taip pat jis nemato pagrindo atlyginti bankroto administratoriaus negautas pajamas. Pasak atsakovo, įmonė bankrutavo, nes akcininkams nepavyko surasti investuotojų užsienyje, o jam nepavyko pritraukti investicijų Lietuvoje. Kadangi įmonė neturėjo nekilnojamojo turto, bankai atsisakė suteikti paskolas. Pagrindinis įmonės kreditorinis įsipareigojimas susidarė už patalpų nuomą. Jis akcininkus 2018 m. gegužę ar birželį informavo apie blogą įmonės finansinę padėtį, o akcininkai nuolat žadėjo surasti investicijų. Terminas pranešti akcininkams apie įmonės nemokumo būseną įmonės įstatuose nebuvo nustatytas. 2018 m. gegužę ar birželį įmonė jau nebeturėjo lėšų, jam pačiam nebuvo mokamas atlyginimas, įmonė nebūtų galėjusi padengti administravimo išlaidų, o 2017 m. pabaigoje turėtų lėšų būtų nepakaktų padengti administravimo išlaidas. Nepripažįsta, kad įmonė nevykdė ūkinės veiklos. Jis nebandė tartis su pagrindiniu kreditoriumi UAB „Manukas“ dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ar atidėjimo. Apie iškeltą bankroto bylą jis sužinojo praėjus 5 dienoms po to, kai jis pats ketino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad gali būti atlyginamos tik faktiškai bankroto administratoriaus patirtos išlaidos, o jas tvirtinant Šiaulių apygardos teismui ar kreditorių susirinkime jos dar nebuvo patirtos. Tuomet jis neginčijo nei teismo nutarties, nei kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų. Nemano, kad ieškovo prašomos priteisti administravimo išlaidos adekvačios ar protingos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatytos faktinės aplinkybės.
6. Šioje byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2018-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-864-883/2018 tenkino kreditorės UAB „Manukas“ ieškinį, iškėlė bankroto bylą UAB „Karborundas“, ir naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa bankroto administratoriumi paskyrė ieškovą J. G. (el. b. medž. 14-18 l.). Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Karborundas“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 400 723,19 Eur, įmonė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis turtas sudaro 64 374 Eur, taigi įmonė neturi galimybės atsiskaityti su kreditore UAB „Manukas“ (skola 2018-11-16 sudaro 242 612,91 Eur), nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) galimai viršija pusę jos turto vertės. Be to, nepateikta duomenų, kad UAB „Karborundas“ laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. spalio mėnesio būtų apmokėjusi PVM sąskaitas faktūras UAB „Manukas“. Toje pačioje civilinėje byloje teismas 2019-02-20 nutartimi patvirtino kreditorinius reikalavimus, kurių suma 419 415,41 Eur, iš kurių 27 920,96 Eur pirmos eilės kreditoriaus V. A. kreditorinis reikalavimas, 5713,88 Eur antros eilės kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus reikalavimas, 24,72 Eur antros eilės kreditoriaus VšĮ Šiaulių atliekų tvarkymo centro reikalavimas, 254 972,63 Eur trečio eilės kreditoriaus UAB „Manukas“ reikalavimas, 22,22 Eur trečios eilės kreditoriaus V. A. reikalavimas, 125 815,00 Eur trečios eilės kreditoriaus N. M. reikalavimas, 4 940,00 Eur trečios eilės kreditoriaus UAB „Kompera“ reikalavimas (el. b. medž. 31-32, 44-45, 47 l.). Šiaulių apygardos teismas 2020-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-132-883/2020 pripažino bankrutavusios ir likviduojamos UAB „Kaborundas“ veiklą pasibaigusia (el. b. medž. 3-5 l.).
7. Iš 2019-05-02 BUAB „Karborundas“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 nustatyta, kad įmonės kreditoriai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurioje numatyta, kad 5720,00 Eur skiriama administravimo išlaidoms, o administratoriaus atlyginimas yra 3330,00 Eur (el. b. medž. 6, 12 l.). 2020 m. balandžio mėnesio UAB „Karborundas“ bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad gauta 3207,10 Eur iš Garantinio fondo, kurie iš dalies padengė pirmos eilės kreditoriaus V. A. kreditorinį reikalavimą, taip pat bankroto proceso metu buvo patirtos administravimo išlaidos: 1245,18 Eur išlaidos ryšio, kanceliarinėms paslaugoms, pažymoms, vertėjo paslaugoms, transporto išlaidos, patalpų nuoma, 500,00 Eur buhalterinės apskaitos ir teisinės paslaugos, 100,00 Eur archyvavimo paslaugoms (lentelė „Administravimo išlaidų sąmatos vykdymas“), tiek bankroto administratoriaus ataskaitoje teigiama, tiek ir ieškovas bei ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 1845,18 Eur administravimo išlaidas apmokėjo administratorius savo lėšomis (el. b. medž. 7-11 l.). Išlaidos VĮ „Registrų centras“ iš viso 45,18 Eur yra pagrįstos 2019-05-22 PVM sąskaita faktūra serija RC Nr. 7927198 ir 2019-01-09 PVM sąskaita faktūra serija RC Nr. 7443353 (el. b. medž. 29-30 l.), tuo tarpu kitas administravimo išlaidas pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų ieškovas ir jo atstovas nurodė negalintys pateikti.
8. UAB „Karborundas“ vadovu (direktoriumi) laikotarpiu nuo 2016-11-22 iki 2019-01-08 buvo atsakovas V. A., kuris laikotarpiu nuo 2016-11-22 iki 2017-12-20 buvo ir vienintelis įmonės akcininkas (el. b. medž. 80-82 l.). Pasak liudytojo N. M. nuo 2017 m. pabaigos jis ir V. V. tapo įmonės akcininkais.
9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip įmonės vadovo kaltės (ne) buvimo bei administravimo išlaidų dydžio.
Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės. Bankroto byla UAB „Karborundas“ buvo iškelta 2018-12-20 nutartimi, įmonės veikla pripažinta pasibaigusia 2020-06-18 sprendimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad įmonė buvo nemoki 2017 m. pabaigoje, taigi atsakovo, kaip įmonės vadovo, prievolė kreiptis į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kilo 2017 m. pabaigoje.
11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 152 straipsnyje nurodyta, kad jis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus įstatyme nurodytus straipsnius), o 155 straipsnyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Taigi nagrinėjamos civilinės bylos atveju nustatant atsakovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo taikomas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs ĮBĮ, nes atsakovo prievolė kreiptis į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kilo dar 2017 m. pabaigoje, taip pat ĮBĮ nuostatos taikomos bankroto administratoriaus atlygiui (dydis, jo nustatymas ir kt.) ir jo skyrimui. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis JANĮ nustato visiškai kitokį bankroto administravimo išlaidų nustatymo, atlyginimo mechanizmą bei nustato, kad nemokumo administratorius turi teisę atsisakyti administruoti įmonę, jei nesutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką (JANĮ 23 str., 75-77 str.). Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje bankroto administratorius buvo paskirtas pasitelkus kompiuterinę programą, ir bankroto administratorius nagrinėjamu atveju neturėjo galimybės pasirinkti, ar administruoti įmonę, nes pagal tuo metu galiojusius bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647, 38.3 punktą, 41.4 punktą, 43. punktą, 44 punktą, bankroto administratoriui nepagrįstai atsisakius administruoti įmonę, administratoriaus LASĮS vienų metų laikotarpiui mažinamas, kaip nurodyta Taisyklių 24.2 papunktyje. Taigi, jei administratorius, kuris buvo paskirtas galiojant ĮBĮ, nepagrįstai atsisako administruoti įmonę, jam taikomos neigiamos pasekmės, tarp jų: mažinamas leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius. Todėl šiuo atveju administravimo išlaidų (kaip patirtos žalos) atlyginimas yra neatsiejamai susijęs su bankroto administratoriaus skyrimu, todėl byla nagrinėjama vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.
12. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.
13. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui, kitam asmeniui pagal kompetenciją nustatyta todėl, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeidžia ar gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).
14. Teismas pažymi, kad dėl pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo žala gali kilti ne tik įmonei ir (ar) jos kreditoriams. Nemokios įmonės bankroto procesą administruoja ir bankroto procedūras atlieka teismo paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnis). Kiekvieno įmonės bankroto proceso metu yra patiriamos administravimo išlaidos, kurios yra nustatomos ir skiriamos ĮBĮ įtvirtinta tvarka ir kurios yra apmokamos pirmiausia iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Taigi bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos yra atlygintinos ir jos apmokamos iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės biudžeto. Kitaip tariant, administravimo išlaidos – tai nemokios įmonės skola, kuri susidaro dėl vykdomo bankroto proceso ir yra apmokama pirmiausia iš bankroto proceso metu surinktų lėšų.
15. Pažymėtina, kad, atsiradus įstatyme nustatytoms įmonės nemokumo sąlygoms bei teisiniams pagrindams kelti bankroto bylą ir ją laiku iškėlus, įmonė įprastai turi galimybes apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir dalį, atskirais atvejais – visas skolas (kreditorių reikalavimus). Dėl to ĮBĮ normos ir įpareigoja (nustato pareigą) įmonės atsakingus asmenis nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, tačiau atskirais atvejais dėl pavėluoto kreipimosi į teismą ar kitų priežasčių įmonės nemokumas yra tokio lygio, kad bankroto proceso metu gautų lėšų nepakanka ne tik kreditorių reikalavimams, bet ir administravimo išlaidoms padengti.
Žemesnės instancijos teismas
16. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte.
17. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo išlaidoms padengti, prisiėmė riziką administruoti įmonę savo lėšomis, teisę bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę kreiptis į teismą dėl administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokiai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai įmonei iškėlimo. Taigi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas išieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie, pažeisdami įstatyme jiems nustatytą pareigą, įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami kreditorių bei įmonės turtinę padėtį ir apribodami galimybes tinkamai įvykdyti bankroto procedūras.
18. Įmonės vadovo, kito asmens pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, įstatyme nustatytos pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo (neteisėtas veiksmas, žala ir priežastinis ryšys tarp jų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), todėl pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo išlaidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.
19. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Taigi, sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą nemokiai įmonei nevykdymą, svarbu įvertinti faktines aplinkybes ir laiką, kada atsakovas buvo įmonės vadovas ir kada atsirado įmonės nemokumas, lėmęs jos bankrotą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad UAB „Karborundas“ vadovu nuo 2016-11-22 iki 2019-01-08 buvo atsakovas V. A.. Taip pat nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad įmonė buvo nemoki 2017 m. pabaigoje, t. y., 2017-12-31. Taigi pagal tuo metu galiojusį ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, atsakovas nedelsdamas turėjo informuoti įmonės akcininkus apie tai, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Iš N. M. pareiškimo (el. b. medž. 56-57 l.) matyti, kad jis pamenantis pokalbį su atsakovu 2017 m. pabaigoje, kurio metu jį (įmonės akcininką) atsakovas informavo, kad jei artimiausiu metu įmonės finansinė padėtis nepagerės, tai jis bus priverstas kreiptis dėl bankroto įmonei iškėlimo. Taigi atsakovas laiku informavo pagrindinį įmonės akcininką, kuriam priklausė 70 proc. akcijų apie sunkią įmonės finansinę padėtį. Be to, pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, įmonės akcininkai turi ne daugiau kaip 40 dienų nuo vadovo pranešimo imtis priemonių įmonės mokumui atkurti, taigi atsakovui laiku informavus akcininkus apie susidariusią nemokumo būseną įmonės akcininkai turėjo ne vėliau kaip iki 2018-02-09 imtis priemonių įmonės mokumui atkurti. Tačiau kaip matyti iš minėto N. M. pareiškimo, iš atsakovo paaiškinimų bei liudytojo N. M. teismo posėdyje duotų parodymų, įmonės akcininkai ir vadovas iki 2018-02-09 nepritraukė investicijų, akcininkai neturėjo lėšų įmonės įstatiniam kapitalui padidinti ir jo nedidino. Taigi šiuo atveju atsakovas (laiku informavus akcininkus ir jiems per įstatyme nustatytą terminą nesiėmus priemonių mokumui atkurti), turėjo ne vėliau kaip iki 2018-02-14 pateikti Šiaulių apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau ieškinio minėtai datai nepateikė.
23. Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar bankroto administratorius, prisiėmęs riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis). Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).
24. Iš bylos duomenų nustatyta, jog bankroto administratorius teikė įmonės bankroto administravimo paslaugas, bankroto byla nebuvo nagrinėjama supaprastinto bankroto tvarka, tačiau bankroto administratorius (ieškovas) prisiėmė riziką dėl galimo nevisiško administravimo išlaidų atlyginimo bankroto procese, todėl laikytina, kad jis įgijo teisę į administravimo išlaidų atlyginimą, kaip nustatyta ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nėra nustatytas draudimas ar apribojimas riziką prisiėmusiam bankroto administratoriui kreiptis dėl visiško administravimo išlaidų atlyginimo atlikus bankroto administravimo veiksmus tik supaprastinto bankroto procese. Teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai įmonėje nėra lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis, prisiėmęs riziką administratorius, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų pagal kompetenciją asmenų, įrodžius byloje civilinės atsakomybės sąlygas. Pats bankroto administratorius turi teisę reikšti ieškinį vadovui dėl patirtų išlaidų atlyginimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies, 36 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepriklausomai nuo to kokia tvarka buvo vykdomos bankroto procedūros, t. y. vykdoma teisminė bankroto procedūra bendra tvarka ar taikytas supaprastintas bankroto procesas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1410-603/2018). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris sprendė klausimą dėl administravimo išlaidų atlyginimo įmonei taikomo įprastinio (ne supaprastinto) bankroto byloje ir laikė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017).
25. Ieškovas šioje byloje prašo priteisti iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas), kurių dydį grindžia 2019-05-02 kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (el. b. medž. 12 l.), UAB „Karborundas“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaita (el. b. medž. 7-11 l.), PVM sąskaitomis faktūromis (el. b. medž. 29-30 l.) bei paaiškinimais. Ieškovo ir jo atstovo teigimu, daugiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dydį bankroto administratorius negali pateikti, nes įmonės bankroto metu nebuvo vedama atskira buhalterinė apskaita patirtoms išlaidoms apskaityti, bankroto administratorius administravo ir kitas įmones, tačiau bankroto administratorius faktiškai patyrė ir apmokėjo iš savo lėšų 1845,18 Eur administravimo išlaidų, jos nebuvo jam atlygintos iš įmonės turto, nes įmonė turto neturėjo, jo taip pat negavo bankroto metu, taip pat jam nebuvo sumokėtas 3330,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas.
26. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta prisiėmusio riziką administratoriaus teisė kreiptis į teismą, prašant priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas. Tad minėta įstatymo nuostata numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą darytina išvada, kad įrodinėjimo našta, susijusi su administratoriaus turėtomis (jos lėšomis apmokėtomis) bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, tenka ieškovui (bankroto administratoriui). Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos dėl bankroto administratoriui tenkančios įrodinėjimo pareigos laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑2365‑658/2017; Kauno apygardos teismo 2017-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑394-436/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑288-267/2017; Šiaulių apygardos teismo 2016-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑264-267/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑933-267/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiai šaliai.
27. Teismų praktikoje pažymima, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Taigi administravimo išlaidos iš buvusio įmonės vadovo gali būti priteisiamos ne visais atvejais, kai jos yra patirtos, o tik esant ĮBĮ nustatytoms sąlygoms.
28. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ĮBĮ normų tikslas yra užtikrinti nepertraukiamą, greitą ir sklandų bankroto procesą, kad būtų kiek įmanoma geriau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesai, todėl prie administravimo išlaidų priskirtinos visos protingos ir pagrįstos išlaidos, skirtos šiam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016 ).
29. Kaip matyti iš ieškovo teismo posėdyje duotų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, jis suteikė administravimo paslaugas bankrutuojančiai įmonei: šaukė kreditorių susirinkimus, teikė jiems tvirtinti procesinius dokumentus (administravimo sąmatą, bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą ir kt.), susirašinėjo su Vokietijoje esančia įmone dėl parduotų prekių, perėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, juos archyvavo ir perdavė saugoti archyvui, kreipėsi į valstybės institucijas (teismą ir kt.), bei VĮ „Registrų centras“ ir atliko kitus veiksmus. Teismui nekyla abejonių, kad šios administravimo paslaugos bankrutuojančiai UAB „Karborundas“ buvo suteiktos, taigi ieškovas turi teisę į bankroto administratoriaus atlyginimą (pagal 2019-05-02 kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą – 3330,00 Eur). Pažymėtina, kad į nurodytą administratoriaus atlyginimą yra įskaičiuoti visi privalomi mokėti mokesčiai, dydis neviršija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2016-04-28, Nr. 2016-10664) nustatyto bankroto administratoriaus rekomendacinio dydžio, apskaičiuojamo pagal formulę A = Amin + Pį + Pb + Pt, kur: A – rekomendacinis administratoriaus atlyginimas; Amin – minimalus administratoriaus atlyginimas (paskaičiuotas pagal 1 priedą; kadangi įmonė buvo maža ir neturėjo įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, todėl minimalus atlyginimas yra 6 MMA, o būtent 6*555,00 Eur=3330,00 Eur); Pį – priemoka už bankroto metu gautas įplaukas – lėšas iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtų administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas, – kaupiamas atskiroje banko sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (nagrinėjamu atveju dydis lygus 0); Pb – priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių (nagrinėjamu atveju dydis lygus 0); Pt – priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas (nagrinėjamu atveju dydis lygus 0). Į nurodytą formulę suvedus skaičius gaunama: A=3330,00+0+0+0. Taigi bankroto administratoriaus atlyginimas yra visiškai pagrįstas ir įrodytas įvertinus tai, kad bankroto administratorius teikė administravimo išlaidas ir turi teisėtus lūkesčius gauti atlyginimą už atliktą darbą, jo dydis atitinka įstatymuose nustatytą dydį, toks dydis buvo patvirtintas 2019-05-02 kreditorių susirinkime, o šio susirinkimo metu priimtų kreditorių sprendimų atsakovas neginčijo.
30. Minėta, kad bankroto administravimo išlaidos turi būti pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovas pateikė teismui 2019-05-02 kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios matyti, kad patvirtinta 5720,00 Eur administravimo išlaidų suma. Ši suma taip pat neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2016-04-28, Nr. 2016-10664) nustatyto rekomendacinio administravimo išlaidų dydžio, o būtent 25 MMA (25*555,00 Eur=13875,00 Eur). Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad minėta administravimo išlaidų suma kreditorių buvo patvirtinta bankroto administratoriui dar faktiškai nepadengus administravimo išlaidų iš savo lėšų, tai yra orientacinis dydis. Tuo tarpu 2020 m. balandžio mėnesio UAB „Karborundas“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje (el. b. medž. 7-11 l.) teigiama, kad bankroto administratorius iš savo lėšų apmokėjo 1245,18 Eur išlaidas ryšio, kanceliarinėms paslaugoms, pažymoms, vertėjo paslaugoms, transporto išlaidoms, patalpų nuomai ir kt., 500,00 Eur išlaidas buhalterinei apskaitai ir teisinėms paslaugoms bei 100,00 Eur archyvavimo paslaugoms, iš viso 1845,18 Eur. Iš ieškovo ir jo atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad daugiau rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų faktiškai patirtas ir bankroto administratoriaus savo lėšomis apmokėtas administravimo išlaidas, neturi galimybių, nes nebuvo vykdoma atskira buhalterinė apskaita administravimo išlaidoms, o bankroto administratorius vienu metu teikė daugiau bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas. Be to, paaiškino, kad ryšio paslaugos susidarė, nes dažnai teko bendrauti su atsakovu bei buvusiais įmonės akcininkais, kurie gyvena užsienyje, vertėjo paslaugos buvo reikalingos bendraujant su įmone, esančia Vokietijoje dėl UAB „Karborundas“ pirktų prekių, transporto išlaidos susidarė, nes bankroto administratorius važiavo į teismą, valstybės institucijas, teisininko vieno mėnesio atlyginimas yra 300,00 Eur. Kad buvo reikalingos buhalterinės apskaitos, teisininko ir archyvavimo paslaugos iš dalies patvirtina minėta ataskaita, nes joje yra pateikiami ne tik administravimo išlaidų paskaičiavimai, bet ir sudarytas likvidacinis balansas, bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų 2020-07-21 pažyma Nr. PR1-56, iš kurios matyti, kad UAB „Karborundas“ veiklos dokumentai perduoti Šiaulių miesto savivaldybės archyvui toliau saugoti. 500,00 Eur išlaidos už dvi paslaugas – buhalterinės apskaitos ir teisinių paslaugų- , kurios yra tęstinio pobūdžio, o bankroto procesas truko 1,5 metų, kai žinomas vieno mėnesio teisininko atlyginimo dydis, vertintinos kaip pagrįstos ir protingos, todėl įrodytos. Taip pat laikytina, kad įrodyta, jog bankroto administratorius faktiškai patyrė ir atlygino iš savo lėšų 100,00 Eur archyvavimo išlaidas, jos nėra per didelės, dydis yra protingas atsižvelgiant į bankroto proceso trukmę, taip pat tai, kad bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, bankroto proceso metu buvo gauti ir/ar sudaryti kiti dokumentai (kreditorių susirinkimų protokolai, administravimo išlaidų sąmatos, pažymos iš valstybės institucijų ir kt.). Sutiktina, taip pat su tuo, jog bankroto administratorius turėjo išlaidų ryšio paslaugoms, kanceliarinėms, paslaugoms, vertėjo paslaugoms, transporto išlaidų bei išlaidų patalpų nuomai, tačiau ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų (išskyrus PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina, kad pažymoms VĮ „Registrų centras“ išleista 45,18 Eur), kurie patvirtintų 1200,00 Eur išlaidų dydį (1245,18 – 45,18). Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo siūlyta pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų faktiškai patirtas administravimo išlaidas, tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė, atsižvelgiant į bankroto proceso trukmę, kad bankroto byla buvo nagrinėjama įprastine bankroto proceso tvarka, kad įmonė veiklos nevykdė, turto neturėjo, kad buvo patvirtinti 9 kreditorių kreditoriniai reikalavimai, į bankroto administratoriaus atliktų veiksmų kiekį ir sudėtingumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodė laikotarpiu nuo 2018-12-20 iki 2020-06-18 administruotų bankroto procesų apimties, sudėtingumo bei kokia suma kitų administravimo išlaidų susidarė už minėtą laikotarpį administruojant visus bankroto procesus, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti kitų administravimo išlaidų dydis (nuostoliai) ryšio paslaugoms, kanceliarinėms, paslaugoms, vertėjo paslaugoms, transporto išlaidų bei išlaidos patalpų nuomai (1200,00 Eur) – prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl mažintinas iki 800,00 Eur. Taigi visa ieškovo patirta žala, įvertinus tai, kad atsakovas nesutikdamas su kitomis administravimo išlaidomis nenurodė, kodėl jos jo manymu yra neprotingos ir neadekvačios, taip pat nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), būtų 4775,18 Eur (3330,00+500,00+100,00+45,18+800,00).
31. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, BUAB „Karborundas“ turto neturėjo, administravimo išlaidos ieškovui nebuvo atlygintos bankroto proceso metu, todėl ieškovas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu pagrįstai reiškia reikalavimą priteisti nuostolius, kuriuos sudaro administravimo išlaidos, iš atsakovo, kuris pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.
32. Atsakovas nurodė, kad nėra jo kaltės dėl nesikreipimo į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes jis tikėjosi, kad akcininkams pavyks pritraukti investicijas, tačiau nepaaiškino teismui ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad termino (nepaisant įstatymuose nustatytų terminų) akcininkams pagerinti įmonės finansinę būklę pratęsimas buvo pagrįstas. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad įmonė neturėjo nekilnojamojo turto, taigi negalėjo kreiptis į bankus dėl paskolos suteikimo, akcininkai neketino didinti įmonės įstatinio kapitalo, o įrodymų, kad derybos dėl investicijų būtų įvykę ar bent iš dalies davę norimą rezultatą – atsakovas nepateikė teismui. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktas 2018-08-07 ketinimų laiškas dėl Silicio strypų pirkimo (el. b. medž. 51 l.) patvirtina tik tai, kad galimai buvo susidomėjusių įmonių UAB „Karborundas“ ketinta parduoti produkcija, tačiau nepatvirtina ketinimų investuoti į įmonės veiklą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad galiausiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi kreditorius, įvertinus tai, kad nuo atsakovo pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto (2018-02-14) iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dėl įmonės bankroto (2018-11-26) praėjo daugiau kaip 7 mėnesiai, kurių metu atsakovas iš esmės nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (bandė inicijuoti bankrotą ne teismine tvarka, tačiau šiai procedūrai nepavykus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo informuotas 2018-08-13, tačiau iki 2018-11-26 nesiėmė jokių veiksmų, taip pat nors 2018-11-22 pateikė duomenis akcininkams dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau teismui ieškinio dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nepateikė), kai apie įmonės nemokumą buvo žinoma dar 2017 m. pabaigoje, spręstina, kad atsakovas neįrodė, jog jis nėra kaltas dėl to, jog bankroto administratorius patyrė žalą, administruodamas įmonę, šiuo atveju atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nepagrįstai tikėjosi, kad įmonės akcininkai imsis veiksmų įmonės finansinei būklei pagerinti, todėl konstatuotina, kad atsakovo civilinė atsakomybė kyla esant paprasto neatsargumo kaltės formai (CPK 178 str.).
33. Taip pat paminėtina tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar įmonė vykdė veiklą. Ieškovas teigė, kad tokios veiklos įmonė nevykdė, rėmėsi Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-06-20 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (31.49) FR1042-2522 (el. b. medž. 27-28 l.), kurioje nurodyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. jokios veiklos nevykdė. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad įmonė vykdė veiklą, kad bankroto proceso metu bankroto administratoriui buvo perduota visi įmonės buhalterinės apskaitos duomenys. Atsakovo teiginius iš dalies patvirtina 2018-12-20 Šiaulių apygardos teismo nutartis (el. b.medž. 14-18 l.), kurioje nurodyta, kad teismui buvo pateikta UAB „Karborundas“ 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinys, 2018 m. balansas, kreditorių sąrašas, taip pat 2020-07-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus pažyma Nr. PR1-56 (el. b. medž. 13 l.), iš kurios matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės archyvui yra perduoti saugoti UAB „Karborundas“ veiklos dokumentai. Tačiau nagrinėjamu atveju tai, kad įmonė vykdė veiklą, nėra pakankama priežastis nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.), nes kaip ir buvo minėta aukščiau Šiaulių apygardos teismas 2018-12-20 nutartimi nustatė, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai galimai viršija pusę jos turto vertės, taigi įmonė, nepaisant vykdytos veiklos, buvo nemoki, teismo nutartis yra įsiteisėjusi, atsakovas jos neskundė.
34. Pasak atsakovo, įmonė tapo nemoki dėl to, kad nepavyko pritraukti investicijų. Tačiau vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, nėra teisiškai reikšmingos. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
35. Atsakovas teigė, kad ieškinys nepagrįstas dar ir dėl to, kad, jį tenkinus, bankroto administratoriui (ieškovui), kuris yra lygiai toks pat kreditorius kaip ir visi kiti įmonės kreditoriai, būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas pirmosios eilės kreditorių (atsakovo) atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad bankroto administratorius bankroto proceso metu neturi teisės kaip ir kiti įmonės kreditoriai pareikšti kreditorinio reikalavimo dėl administravimo išlaidų, jis nėra įrašomas į bendrą kreditorių eilę, tačiau ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Taigi įstatymas nustato, kad visais atvejais (net ir esant pirmos eilės kreditorių) iš įmonės turto pirmiausia turi būti atsiskaitoma su bankroto administratoriumi už suteiktas administravimo paslaugas, sumokant jam atlyginimą bei atlyginant kitas administravimo išlaidas. Šiuo atveju svarbu dar ir tai, kad nagrinėjant šią civilinę bylą, UAB „Karborundas“ veikla yra pasibaigusi, įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro, taigi įmonės kreditorių ir įmonės bankroto teisiniai santykiai, kuriems esant pirmosios eilės kreditoriai turi pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, yra pasibaigę. Tačiau, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, bankroto administratorius (ieškovas) net ir esant pasibaigusiems bankroto teisiniams santykiams turi teisę reikšti buvusiam įmonės vadovui (atsakovui) reikalavimą dėl bankroto proceso metu iš įmonės turto nepadengtų bankroto administravimo išlaidų nepaisant to, kad atsakovas bankroto proceso metu buvo pirmosios eilės kreditorius.
36. Pažymėtina, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu vadovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu vadovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Taigi pripažįstama, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent jo kaip įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų.
37. Taigi šioje byloje yra įrodytos visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygos bei nuostolių priteisimo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį sąlygos, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteistina sumažinta (4775,18 Eur) nuostolių suma (CPK 270 str.).
Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.
38. Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4775,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-09-17 (byla laikoma iškelta ieškinio pateikimo teismui dieną, jei ieškovas pašalino ieškinio trūkumus), iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
39. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).
40. Ieškovas byloje sumokėjo 116,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (92 proc.), todėl ieškovui, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, iš atsakovo priteistinas 106,72 Eur žyminis mokestis.
41. Byloje teismas turėjo 6,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys iš esmės tenkintas išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4775,18 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų, 18 ct) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4775,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106,72 Eur (vieno šimto šešių eurų, 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,66 Eur (šešių eurų, 66 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinės mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, kodas – 5660).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.