Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-11-23 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme; 2) 2013-05-31 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 27 valandas per mėnesį visuomenės labui, viso 162 valandas, bausmę atlikęs; 3) 2021-06-03 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021-07-07, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2020 m. gruodžio 6 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Tauragės rajone, Gaurės miestelyje, prie mokyklos, iš asmeninio nesutarimo paskatų, tyčia 2 kartus įspyrė bei sudavė 4 smūgius ranka M. J. į veidą, taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, kairėje ausyje-smilkinyje, gilius odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke.

Kaltinamasis V. K. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusysis bandė ranką pakelti prieš jo vaiką. Jis pats laiku spėjo atsirasti ir sulaikyti nukentėjusįjį ir tada gavosi konfliktas. Nukentėjusysis įėjo į kiemą ir sudavė į vieną langą, o kitą langą išdaužė. Jis po kojinėmis, kelnėmis, maike išbėgo į lauką, vaikas išbėgo pro kitą pusę. Nukentėjusysis norėjo suduoti sūnui, vadino juos visokiais necenzūriniais žodžiais. Sudavė jam vieną kartą. Po to jis dar pradėjo pulti ir tada dar kartą gavo ir viskas. Tada pasodino nukentėjusįjį ant suoliuko ir iškvietė pareigūnus, kurie atvažiavo ir jam neleido nei žodžio pasakyti. Jis turi nuotraukas apie tai, kaip jis (nukentėjusysis) ėjo, iš kur parėjo. Du smūgius sudavė (nukentėjusiajam) su rankos kumščiu. Jis sakė, kad iš kojos jam sudavęs, bet tai yra jo fantazija. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad sudavė vieną smūgį, bet kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo ne toje stadijoje, buvo nervuotas, buvo ne ta situacija. Dabar sako, kad sudavė du smūgius M. J. ir dėl to gailisi. Sudavė į kairę pusę, jis virto ant plytelių. Nežino į kokią vietą sudavė, ar į galvą, ar į veidą. Buvo blaivus. Kada buvo įvykis tiksliai pasakyti negali. Taip buvo kaip parašyta kaltinime, gruodžio 6 d. Jis pareigūnams pasakė, kad langus išdaužė, kad pradėjo pulti prieš vaiką. Teismui teisiamajame posėdyje pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu 2021-01-14 duotus parodymus (b.l.97-98), kaltinamasis pareiškė, jog patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to paaiškino, kad nukentėjusiajam sudavė į kairę pusę, į veidą po kaire akim, su kumščiu du smūgius. Sausio 14d. buvo sutrikęs, pavargęs ir sakė, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį. Šiandien duoda teisingus parodymus ir sako, kad sudavė nukentėjusiajam du smūgius po kaire akimi, su kumščiu, nespardė nukentėjusiojo. Su M. J. yra pažįstamas iki įvykio viskas buvo normaliai. Gruodžio 6 d. turėjo asmeninių nesutarimų su M. J.. Vijosi jį, nes norėjo pagauti, kad pareigūnams pristatyti. Jis pradėjo šokinėti ir gavosi konfliktas. Jam M. J. nesudavė, nespėjo suduoti. Klaidą padarė, kad sudavė nukentėjusiajam. Po jo suduoto antro smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant betoninių luitų. Pakėlė jį su N. (sūnumi) ir pasodino ant suoliuko. Jis buvo kruvinas. Prieš tai nebuvo sužalotas. Pripažįsta, kad jis nebūtų nugriuvęs, jeigu jis jam nebūtų sudavęs. Jeigu jis nebūtų puolęs, tai nieko nebūtų buvę. Jis yra aršus prigėręs, prie pareigūnų varė necenzūriniais žodžiais ant vaikų, ant jo. Jis jį perspėjo, sakė eiti nuo durų, nedraskyti durų, jis nulaužė durų rankeną. Tada perspėjo jį dar kartą. Jis puolė jam į atlapus, tada jis jam vieną kartą trinktelėjau ir jis nuvirto. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nes negali žinoti, ką gali padaryti neblaivus asmuo. Kai nukentėjusiajam sudavė į veido sritį jis stovėjo. Jis iš pradžių puolė ant vaiko, jis jį sulaikė, paėmė už rankos, pasakė, kad ramintųsi, kad kvies pareigūnus. Tada jam trenkė, po smūgio jis nuvirto ant betoninių luitų. Su N. pakėlė nukentėjusįjį, pasodino ant suoliuko. Nuo tos vietos, kur griuvo, iki suoliuko yra gal vienas metras. Viskas buvo šalia. Rado tik ranką kruviną. Neįspyrė, buvo basas, be batų, su kojinėmis. M. J. yra skolingas 30 eurų. Pripažįsta civilinį ieškinį, sutinka padengti civilinį ieškinį.

V. K. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis M. J. teisme parodė, jog kaltinamasis yra pažįstamas, iki gruodžio 6 d. jų santykiai buvo kaimyniški, nesipyko. Tą dieną V. K. pasivijo prie mokyklos ir jo paklausė „ kada skolą grąžinsi“. Tą dieną buvo sutikęs V. K. pas A. P., vartojo alkoholį. Neužfiksavo ar V. K. gėrė, jis pilstė alkoholį, konflikto nebuvo. Apie 16 val. žmona sutiko V. K. ir paklausė kada gražins skolą, nes yra skolingas 30 eurų. Ėjo girtas pro V. K. namus nusipirkti cigarečių, užsuko į V. K. namus, norėjo nusišlapinti ir netyčia išdaužė langą. Išpuolė visi trys, tai yra V. K. su savo sūnumis. V. K. pasakė, kad iškvietė policiją. Pasakė jam „gerai, kad iškvietėte, tai laukiam“. Jis atsisėdo ant suoliuko ir paklausė kada grąžins skolą. T. V. K. pradėjo jį spardyti, sėdinčiam ant suoliuko sudavė smūgius. Galėjo būti kraujas, nes ranką susipjaustė į stiklus, kai išdaužė langą. Nebuvo nugriuvęs ant betono, gerai atsimena. Kai jis sėdėjo ant suoliuko V. K. jam sudavė kumščiais į smilkinių, veido sritį, prakirto akį, be to spyrė į galvą, į smilkinių sritį apie du kartus. Iškvietė policiją ir laukiant policijos sumušė. V. K. mušė, o ne jo vaikai. Suoliukas nuo V. K. namų buvo apie 200 metrų. Nuo smūgių juto skausmą, skaudėjo akis, ausis ir galvą. Buvo apžiūrai pas medikus, gydėsi savaitę laiko. Po smūgių sudavimo praėjus apie 15 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie turėjo pastebėti, kad jis yra sumuštas, kad akis sumušta, jo veidas buvo visas kruvinas, prakirstas antakis. Jis kaltinamajam nesudavė nei vieno karto. Pareigūnai jo adreso paklausė ir pasakė jam eiti namo. Namuose tikrino pareigūnai girtumą, už valandos laiko. Namuose gėrė alkoholį. Tas pats pilietis iškvietė policiją, kad yra namuose neblaivūs. Pareiškimą parašė po dviejų dienų. Matė pareigūnai, kad jis yra sumuštas. Pasakė jiems, kad sumušė V. K., kai pareigūnai atvažiavo į namus. Tuo metu gal galėjo nepastebėti, kad yra sumuštas, nes buvo su kauke. Namuose buvo be kaukės. Tada jam pareigūnai pasakė rašyti pareiškimą, kreiptis į policiją, kai bus tinkamos būsenos. Palaiko civilinį ieškinį. Vaikai išsigando pamatę jį sumuštą. Patyrė žalą dėl sumušimo. Savaitę laiko gydėsi, ėjo pas gydytoją, pas vaistininką. Iš kiemo pusės išdaužė langą, nesako, kad gerai padarė, bet jie su kaltinamuoju galėjo ir rytojaus dieną pasikalbėti, būtų viską išsisprendę. Konflikto metu įvykius po smūgių nelabai gerai atsimena, bet gerai atsimena, kad jį sumušė, kai jis sėdėjo. V. K. avėjo baltus kedus, tikrai nebuvo basas. Visi jo sužalojimai užfiksuoti galvos srityje. Advokatui J. sumokėjo už ieškinio surašymą. Nesikalba, nebendrauja su kaltinamuoju, jis jo neatsiprašė. Jeigu būtų virtęs ant betono, tai jo veidas būtų buvęs visas „nutarkuotas“. Nepriima kaltinamojo atsiprašymo teisme, nes tai nepanašu į atsiprašymą.

Liudytojas V. S. parodė, jog dirba Tauragės AVPK reagavimo skyriaus tyrėju, dirbo ir praėjusių metų gruodžio 6 d. Jam yra žinomi piliečiai (kaltinamasis ir nukentėjusysis) atliekant tarnybines pareigas. Teko vykti ne vieną kartą pagal iškvietimus. Buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neprisimena, išdaužė gyvenamojo namo langą, jog turi sulaikę pilietį. Pranešime buvo nurodyta kur laukia. Nuvyko pagal iškvietimą. Tai buvo kultūros namai ar mokykla, tiksliai nežino. Nėjo privažiuoti giliau, buvo tokie takiukai. Atbėgo pranešėjas, pasakė, kad turi susilaikę asmenį. Nuėję pamatė, kad buvo du vaikai, šiandien teismo salėje esantis su raudona maike asmuo (nukentėjusysis), kurį rado sėdintį. Buvo žemas langas, palangė buvo žemai, galėjo būti suoliukas prie palangės, gerai neprisimena. Paklausė kas buvo. V. K. pasakė, kad išdaužė jo langą asmuo, kuris sėdėjo. Tam asmeniui, kuris sėdėjo, virš akies buvo kraujas. Klausė jo kas jam nutiko. V. K. sakė, kad jie jį gaudė, kad jis bėgo ir nuvirto, nes už kažko užkliuvo. M. J. sakė, kad jam įspyrė V. K., kiek kartų spyrė, kiek sudavė smūgių neminėjo. Nebuvo daug kraujo, buvo tik keli lašiukai toje vietoje, kur sėdėjo M. J.. Ant bordiūro, kur nurodė V. K., kur galėjo užkliūti ir nuvirsti, kraujo nematė. V. K. aiškino, kad V. J. apvirto. Matėsi, kad M. J. buvo girtas, nustatė jam girtumą. Nesimatė, kad V. K. būtų neblaivus, jis buvo hiperaktyvus. Buvo vaikų, nežino kieno tie vaikai. Paleido M. J. prie namų ir važiavo pas V. K. paimti pareiškimą. Buvo išdaužtas langas, paveikslavo. Tą vakarą dar teko vykti pas M. J. į namus. Netrukus gavo pranešimas, kad neprižiūrimi vaikai, buvo nurodytas adresas. Nuvažiavo ir rado tą patį žmogų, tai yra M. J.. Pasitvirtino, kad jo žmona neblaivi. M. J. nedavė pūsti, nes viskas buvo minučių bėgyje. Moteris buvo neblaivi, buvo konfliktas su jais, pareigūnais, negražiai elgėsi. Nežino ar sakė M. J. kreiptis su pareiškimu į policiją, bet kažką sakė jam. Neprisimena ar V. K. buvo basas, ar apžiūrinėjo jo batus. Bet būtų atkreipęs dėmesį, jeigu V. K. būtų buvęs basas.

Iš 2020-12-08 M. J. protokolo-pareiškimo ( b.l. 1-2) nustatyta, kad jis nurodė, jog 2020-12-06, apie 19.20 val., Gaurės mstl., prie mokyklos, jį sumušė pažįstamas V. K., t.y. spyrė du kartus iš kojos į dešinės pusės veido sritį, po to rankų kumščiais sudavė apie keturis smūgius į kairės pusės ausies sritį. Dėl suduotų smūgių į veido sritį liko mėlynė po dešinės pusės akimi, patinęs dešinės pusės skruostas. Taip pat liko mėlynė ant kairės pusės ausies. Tokiais veiksmais V. K. jam sukėlė fizinį skausmą.

Iš asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių prie protokolo (b.l.33-34,36-39) nustatyta, kad 2020-12-08, M. J. sutikimu, apžiūrėtos jo kūno dalys, kuriose matomi išoriškai sužalojimai. Atlikus jo galvos apžiūrą nustatyta, kad matyti kraujosruvos (hematomos). Apžiūrint veido sritį, dešinėje pusėje, paakyje nustatyta, jog matoma kraujosruva (hematoma), paraudęs apačioje paakys. Kairėje veido pusėje ant ausies viršutinės dalies nustatyta, jog matyti mėlynė (hematoma). Už minėtos ausies, plaukų srityje nustatyta, jog matyti patinimas, guzas. Dėl kitų kūno vietų, kad būtų sužalotas ir būtų matomi sužalojimai, M. J. nenurodė.

? Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 43) nustatyta, jog M. J. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje ausyje-smilkinyje, gilūs nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja ir pan., mažiausia dviejų smūgių pasekoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog aptartų įrodymų visuma, jų tarpusavio analizė patvirtina, jog kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nes kaltinamasis iš asmeninio nesutarimo paskatų, tyčia 2 kartus įspyrė bei sudavė 4 smūgius ranka M. J. į veidą, taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, kairėje ausyje-smilkinyje, gilius odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nepripažino du kartus spyręs ir sudavęs keturis smūgius ranka nukentėjusiajam į veidą, teigė sudavęs tik du smūgius ranka nukentėjusiajam į galvą, ar į veidą. Teismas pažymi, jog kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičius nekeičia kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Specialisto išvada patvirtina, jog sužalojimai M. J. padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja ir panašiai, mažiausia dviejų smūgių pasėkoje ir nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiojo M. J. parodymais. Nors nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau jis aiškiai parodė, jog konfliktas su kaltinamuoju V. K. kilo dėl išdaužto lango, kad jį pasivijo V. K. su vaikais, kad buvo iškviesta policija. Šios jo nurodytos aplinkybės atitinka kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms. Nukentėjusiojo parodymus, kad jam sėdint ant suoliuko ir laukiant atvykstant policijos V. K. jam spyrė, patvirtino teisme liudytojas V. S.. Šis liudytojas patvirtino, jog pagal gautą pranešimą rado nukentėjusįjį M. J. sėdintį ant suoliuko ar ant palangės, kad buvo palašėję kraujo toje vietoje, kur sėdėjo M. J. ir, kad jis nurodė, jog jam spyrė V. K.. Liudytojas V. S. taip pat parodė, kad apžiūrėjo vietą, kurioje V. K. nurodė, kad nukentėjusysis buvo nugriuvęs, tačiau nurodytoje vietoje smurtą įrodančių požymių, kraujo, nepastebėjo, taip pat parodė, jog būtų atkreipęs dėmesį, jeigu V. K. būtų buvęs basas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo M. J. pareiškimą, kad jis buvo sumuštas V. K., kad pastarasis jam spyrė du kartus iš kojos į dešinės pusės veido sritį, po to rankų kumščiais sudavė jam apie keturis smūgius į kairės pusės ausies sritį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nukentėjusiojo asmens apžiūra. Asmens apžiūros metu protokole užfiksuotos ant M. J. veido dešinėje pusėje, paakyje esančios kraujosruvos, paraudęs paakys. Kairėje veido pusėje ant ausies viršutinės dalies užfiksuota, jog matosi mėlynė (hematoma). Taip pat užfiksuota, jog už ausies, plaukų srityje matosi patinimas, guzas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada, kurioje nurodyti padaryti sužalojimai M. J.: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje ausyje – smilkinyje, gilūs nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, pvz. ranka, koja, ir pan., mažiausia dviejų smūgių pasekoje. Byloje įrodyta, jog nukentėjusiajam M. J. padaryti sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais, nusikalstamais V. K. veiksmais. Kaltinamasis neturėjo teisės pats vykdyti teisingumo prieš asmenį, išdaužusį jo namo lango stiklą, t.y. smurtauti prieš nukentėjusįjį, suduoti jam smūgius. Kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusysis nei jam, nei jo vaikams smūgių nesudavė, todėl nagrinėjamu atveju kaltinamajam nebuvo jokios būtinosios ginties situacijos.

Dėl gynėjo argumento, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, nes nebuvo apklausti kaltinamojo nepilnamečiai vaikai, buvę įvykio vietoje, teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. K. nepilnamečiai vaikai N. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo apklausti, kadangi nepilnamečių vaikų tėvas, kaltinamasis V. K. 2021-02-08 pareiškė tyrėjai, kad jis neleis vaikų apklausinėti, o nepilnamečių vaikų motina O. K. (kaltinamojo sugyventinė) paguldyta į ligoninę (b.l.71). 2021-03-23 O. K. pareiškė tyrėjai, jog vaikų apklausinėti neleis (b.l.73). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės apklausti kaltinamojo nepilnamečius vaikus.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), baustas administracine tvarka (b.l.116-123), nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nėra įrašytas psichiatrinio gydymo, priklausomybės ligų gydymo įskaitose, neturi neįgalumo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, jog kaltinamasis V. K. dar yra nuteistas 2021m. birželio 3d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1d., už nusikalstamą veiką, kurią įvykdė 2021m. balandžio 16d. ir, kaltinamajam sutinkant, jam yra paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. K. skirtina švelniausia, alternatyvi sankcijoje nustatyta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis).

2021m. birželio 3d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021m. liepos 7d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam V. K. paskirta viešųjų darbų bausmė subendrintina su 2021m. birželio 3d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirtina kaltinamajam V. K. subendrinta bausmė – viešieji darbai 8 mėnesiams, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.101) paliktina iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ( b.l. 61-63 ). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo, privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo smurto patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą: fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, galvos svaigimą po smūgių, savaitę laiko gydėsi sužalojimus, patyrė nepatogumus dėl sumušto veido ir mėlynių po akimi, baimę dėl savo sveikatos, galimų liekamųjų reiškinių. Neturtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pareikštas 500 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 500 eurų suma. Todėl nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Iš V. K. priteistinas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam M. J..

Nukentėjusysis M. J. ieškiniu taip pat prašo priteisti jam iš kaltinamojo 70 eurų išlaidų, turėtų už ieškinio surašymą, kurį surašė teisininkas D. J., vykdantis gyventojo individualią veiklą pagal pažymą, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (b.l. 64-67). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. J. nagrinėjant bylą teisme neturėjo atstovo, civilinį ieškinį jam surašė ne advokatas, o teisininkas, vykdantis individualią veiklą. Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad jis 2021-03-23 sumokėjo teisininkui D. J. 70 eurų už civilinio ieškinio parengimą baudžiamojoje byloje (b.l.64-66). Nors nukentėjusysis neprašė šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos nedidelės, ženkliai mažesnės nei advokatų įkainiai ir nukentėjusysis neturi teisinio išsilavinimo, bei neturėjo atstovo nagrinėjant bylą teisme, šios nukentėjusiojo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021m. birželio 3d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti V. K. subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. J..

Pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo M. J. turėtas išlaidas - 70 Eur (septyniasdešimt eurų) už ieškinio surašymą ir priteisti jas iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam M. J..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.