Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų individualios įmonės (toliau - IĮ) „V. S.“, V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9939-902/2015 pagal ieškovų IĮ „V. S.“, V. S. ieškinį atsakovams V. M. įmonei (dabar – UAB „Vilmus“), Danijos Karalystės įmonei „Terminalen Birkerød A/S“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai IĮ „V. S.“, V. S. ieškiniu prašė teismą pripažinti atsakovų 2008-07-15, 2008-05-04 sudarytas automobilio Honda CR-V pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, pripažinti V. M. įmonės su ieškove IĮ „V. S.“ 2010-10-28 sudarytą automobilio Honda CR-V pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisti IĮ „V. S.“ naudai iš UAB ,,Vilmus“ 13 901,76 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų IĮ „V. S.“, V. S. ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovai ginčija tas pačias atsakovų 2008-07-15, 2008-05-04 sudarytas automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurias prašo pripažinti negaliojančiomis, ir tokį reikalavimą ieškovai yra pareiškę nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6390-902/2015. Nurodė, jog reikalavimas pripažinti V. M. įmonės su ieškove sudarytą 2010-10-28 sutartį dėl automobilio Honda CR-V, įsigijimo niekine ir negaliojančia bei prašoma taikyti restituciją buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015. Darė išvadą, kad tokie naujame ieškinyje pakartotinai pareikšti tapatūs reikalavimai kitoje (naujoje) byloje negali būti ginami. Pažymėjo, jog trijų sutarčių ginčijimas viename ieškinyje nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nėra galimybės laikyti ieškinio tapačiu, nes savo esme sutartys yra visiškai atskiros, skiriasi jų sudarymo subjektai, laikas, jas ginčijant ieškovai reikalauja skirtingų pasekmių, restituciją prašoma taikyti tik nuginčijus 2010-10-28 sutartį. Nustatė, kad priėmus nagrinėti 2015-11-24 ieškinį ir iškėlus naują civilinę bylą, teismas pakartotinai turės tirti aplinkybes, pakartotinai privalės vertinti bylos įrodymus, kurie pakankamai išsamiai jau buvo ištirti ir įvertinti civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015 ir bus įvertinti civilinėje byloje Nr. e2-6390-902/2015 kitų teismų, teisėjų. Atkreipė dėmesį, jog byla yra su tarptautiniu elementu, todėl procesas taps gana sudėtingas, ilgas. Sprendė, jog atsisakydamas priimti 2015-11-24 ieškinį, teismas neužkirto ieškovams kelio kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, o pakartotinių ieškinių iš esmės tapačiais reikalavimais teikimas teismui, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Ieškovai IĮ „V. S.“, V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-6390-902/2015 tas pats teismas ir teisėjas nutartimi buvo atsisakęs priimti ieškovų pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kuriuo ieškovai teigė ginčo 2008-07-15 bei 2008-05-04 pirkimo-pardavimo sutartims esant negaliojančioms dar ir dėl to, kad jos yra tariamos, apsimestinės, niekinės, pažeidžiančios viešąją tvarką ir gerą moralę, ir bet kuriuo atveju dėl to negaliojančios. Teismas savo atsisakymą priimti pareiškimą motyvavo ieškovams, prašant pakeisti ir teisinį, ir faktinį ieškinio pagrindą, turint teisę bendra tvarka kreiptis į teismą ir pradėti naują civilinę bylą. Teigia, jog skundžiama nutartimi teismas pasisakė priešingai, todėl neaišku, į kurį teismą ir kokiu pagrindu reikėtų kreiptis, kad teismas imtų nagrinėti bylą pagal reikalavimų pagrindą, nurodytą 2015-11-23 ieškinyje. Paaiškina, kad restitucijos dėl 2008-07-15 bei 2008-05-04 pirkimo-pardavimo sutarčių nereikalauja taikyti, nes pagal jas, kaip apsimestines, šalių viena kitai nebuvo nieko perduodama. Papildomai ieškovai nurodo, jog civilinėje byloje Nr. e2-6390-902/2015 ieškinys buvo grindžiamas CK 6.307 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu, o 2015-11-24 ieškiniu prašė pripažinti 2008-05-04, 2008-07-15 pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, joms esant tariamoms, pažeidžiančioms viešąją tvarką ir gerą moralę, kas reiškia, jog ieškiniai nėra tapatūs. Prašo priimti ir įvertinti naujus įrodymus – 2015-12-11 prokuroro nutarimą ir 2016-01-05 teismo sprendimą, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kai teismas atsisako priimti ieškinį. Minėtos straipsnio dalies 4 ir 5 punktuose numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ar teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovų 2015-11-24 ieškinys yra tapatus ieškiniams, pareikštiems civilinėse bylose Nr. e2-855-452/2015, e2-6390-902/2015 (b. l. 83-86, 133-136). Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nagrinėjamoje byloje, kaip ir civilinėse bylose Nr. e2-855-452-2015 ir e2-6390-902/2015, ginčo šalys yra ieškovai IĮ „V. S.“, V. S., atsakovai V. M. įmonė (dabar – UAB „Vilmus“), Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“, todėl abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje/nagrinėjamose byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinį ieškovai grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis jie grindė ieškinius civilinėse bylose Nr. e2-855-452/2015, e2-6390-902/2015, t. y. kad atsakovė V. M. įmonė (dabar – UAB „Vilmus“) pardavė jai nepriklausantį automobilį Honda-CR-V, atsakovės automobilis buvo įsigytas visai kitoks ar sudarytas iš kelių kitų automobilių, Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ automobilio V. M. įmonei neperdavė (CPK 179 str. 3 d.). Šioje byloje ieškovai pateikia naujas aplinkybes, esą V. M. įmonei sudegusio automobilio Honda CR-V registracijos dokumentus bei iš jo kėbulo išmontuotą identifikacinę automobilio plokštelę perdavė kitas, nenustatytas asmuo. Taigi, pagrįsta manyti, kad ieškinio pagrindas nėra tapatus. Nesutiktina ir su teismo išvada, jog 2015-11-24 ieškinyje nurodyti kiti teisiniai pagrindai nepaneigia ieškinių tapatumo. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovų pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovai turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovų pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Iš bylos duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad ieškovai civilinėse bylose Nr. e2-855-452/2015, e2-6390-902/2015 ieškinius grindė Civilinio kodekso nuostatomis, susijusiomis su pardavėjo nepriklausančio daikto pardavimu (CK 6.307 str. 1 d.; CPK 179 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, ieškovai prašo pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti niekinėmis – tariamomis, pažeidžiančiomis viešąją tvarką ir gerą moralę, todėl negaliojančiomis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti 2015-11-24 ieškiniui esant tapačiam ankstesniems ieškiniams, nes ieškovai pasirinko kitokį pažeistų teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 185 str.). Įvertintina ir tai, jog reikalavimas taikyti restituciją nelaikytinas tapačiu reikalavimui atlyginti žalą civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio tapatumą (CPK 137 str. 2 d. 4-5 p., 185 str.).

Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikia prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas priima apeliantų pateiktus naujus įrodymus, tačiau dėl jų teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui nepasisako, nes byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių patikrinti skundžiamos nutarties pagrįstumą (CPK 314 str.).

Dėl paminėtų motyvų, yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.