Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo V. K. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., nesant jo veiksmuose administracinio tesiės pažeidimo sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo pradėta administracinio teisė pažeidimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ str. 1 d. dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neatliko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatytų privalomų veiksmų, tai yra nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, taip pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teises.

Skunde teigiama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, jos būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 str. 8 d. įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką, o įmonės vadovas ir akcininkas V. K., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, susidariusią nuo 2013 metų sausio 25 d., privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. VMI prie FM įsitikinimu, V. K. nevykdė ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ATPK 50⁶ str. numatytą pažeidimą.

VMI prie FM nuomone, teismas neteisingai traktavo ir taikė ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatas, t.y., kad naujos redakcijos teisės norma gali būti vertintina kaip atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninanti teisės norma. Šiuo aspektu VMI prie FM skunde pažymi, kad teismas neišreikalavo ir netyrė įrodymų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko V. K. pagal šiuo metu galiojančią ĮBĮ 8 str. 1 d. redakciją, ar kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) informavo įmonės dalyvius per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukė dalyvių susirinkimą bei kokių priemonių ėmėsi mokumui atkurti. VMI prie FM nuomone, tai, kad teismo posėdžio metu pateikti deklaratyvūs įmonės vadovo paaiškinimai, kad šiuo metu atlieka įstatinio kapitalo didinimo procedūras, ieško investuotojo, turi įsirengęs medienos apdirbimo cechą, nuosavas stakles, kurios turi realią vertę, nurodo, kad bendrovė tikrai dirbs ir sumokės mokesčius valstybei, nėra pagristi, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas V. K. teismui nepateikė patvirtinančių rašytinių įrodymų. VMI prie FM teigimu, teismo argumentas, kad bendrovė PVM 2016 metais mokėjo, jo sumokėjo net daugiau nei priklausė už 2016 metus, padengė PVM skolos ne mažiau kaip 1000 Eur, mokėjo atlyginimus žmonėms ir kitus mokesčius, kurie būtini palaikyti įmonės veiklą, nepanaikina vadovo atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vadovaujantis iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusia ĮBĮ 8 str. 1 d. redakcija, teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 8 str. 1 d. redakcija, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, naująja redakcija buvo nustatyta dar viena papildoma sąlyga – įmonės dalyvių neveikimas įmonės mokumui atkurti. Kadangi šiuo metu norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ str. reikia nustatyti ne dvi, o tris sąlygas, akivaizdu, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtinta nuostata laikoma atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančia teisės norma, turinčia atgalinio veikimo galią (ATPK 8 str. 2 d.).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismui nekilo abejonių dėl pirmųjų dviejų sąlygų. VMI prie FM pateiktais duomenimis nustatyta, kad V. K., žinodamas apie deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, susidariusią nuo 2013 metų sausio 25 d., nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau apylinkės teismas nenustatė trečiosios būtinos sąlygos, konstatavęs, kad V. K. ėmėsi priemonių bendrovės mokumui išlaikyti: už 2016 metus PVM mokesčio sumokėjo daugiau nei priklauso, mokėjo atlyginimus darbuotojams, šiuo metu atlieka įstatinio kapitalo didinimo procedūras, ieško investuotojo, turi įsirengę medienos apdirbimo cechą, nuosavas stakles, kurios turi realią vertę. V. K. teiginius apie sumokėtus mokesčius patvirtina bylos medžiagoje esančios pavedimų kopijos (72–81 b. l.), PVM deklaracijų kopijos (103–106 b. l.). Netikėti V. K. paaiškinimais dėl ieškomo investuotojo ir kitų jo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, nes jo parodymai detalūs ir nuoseklūs (69, 101, 107–111 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo praleisti ĮBĮ nustatyti terminai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis asmens nekaltumo prezumpcija, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika šiuo konkrečiu atveju tenka pačiai VMI prie FM, kadangi asmens kaltę turi įrodyti būtent bylą inicijavusi institucija.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju V. K. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nesikreipdamas į teismą jis negalėjo pažeisti VMI prie FM kaip kreditoriaus teisių. V. K. veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d., sudėties, todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.