Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, inicijavusios administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą, - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei L. S.,

išnagrinėjusi V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, jį kaltinant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neatliko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomų veiksmų, tai yra nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo, taip pažeisdamas (duomenys neskelbtini) kreditorių teises.

Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše (l. 9-14) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2003-04-24, jos vadovas V. K..

Iš duomenų apie antstolių kontorose vykdomus išieškojimus matyti, kad užvesta yra daug vykdomųjų bylų dėl išieškojimų iš UAB (duomenys neskelbtini). Dalis yra užbaigtos pilnai įvykdžius, kitos vykdomos (l.17-21).

Iš pelno ataskaitų (l.28, 29) matyti, kad 2013, 2014 metais bendrovė turėjo pelno.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) balanso 2016-01-28 dienai (l.30-31) matyti, kad PVM mokestinė prievolė su priskaičiuotais delspinigiais buvo 15 087,09 Eur, o teismo posėdžio metu pateiktame bendrovės balanse 2016-05-30 dienai nurodyta, kad PVM mokestinė prievolė su delspinigiais sudaro 14 139,62 Eur, t.y. prievolė sumažėjo 948 Eur. Į bylą yra pateikta dešimt atliktų UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimų valstybinei mokesčių inspekcijai, iš viso 3440 Eur.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje; aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą <...>.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė įmonių vadovams ar administratoriams už įmonių kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą V. K. pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį (pažeidus Institucijos interesus) iš esmės kildinama iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo.

Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Iš pacituotų straipsnio redakcijų matyti, kad pagal senesnę minėtos teisės normos redakciją įmonės vadovui ar savininkui (savininkams) pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasdavo iškarto po to, kai įmonė nebegalėdavo atsiskaityti su nors vienu kreditoriumi ir šis nesikreipdavo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti minėta teisės norma numato papildomas įrodinėtinas sąlygas asmens atsakomybei kilti – įmonės dalyvių neveikimą įmonės mokumui atkurti – ši teisės norma laikoma atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančia teisės norma, turinčia atgalinio veikimo galią, todėl būtent šia teisės norma būtina vadovautis vertinant šioje byloje esančius įrodymus.

Kad įmonės vadovui kiltų atsakomybė pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo prasta, jos skolos nuo 2012 metų iki 2016 metų sausio mėnesio valstybės biudžetui didėjo, o įmonės vadovas V. K. dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei į teismą nesikreipė. Bendrovei iki šiol nėra iškelta bankroto byla, nors V. K. pripažįsta, kad šiuo metu bendrovė turi skolų ne tik biudžetui, bet ir kitiems kreditoriams. Tačiau iš V. K. paaiškinimo ir pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad bendrovė PVM mokestį 2016 metais mokėjo, jo sumokėjo net daugiau nei priklauso už 2016 metus, padengė PVM mokesčio skolos ne mažiau kaip 1000 Eur, mokėjo atlyginimus žmonėms ir kitus mokesčius, kurie būtini palaikyti įmonės veiklą. V. K. paaiškino, kad šiuo metu atlieka įstatinio kapitalo didinimo procedūras, ieško investuotojo, turi įsirengę medienos apdirbimo cechą, nuosavas stakles, kurios turi realią vertę, nurodo, kad bendrovė tikrai dirbs ir sumokės mokesčius valstybei. V. K. paaiškinimai ir 2016 metais atlikti mokėjimai, vienuolikos darbuotojų išlaikymas, darbo jiems suteikimas leidžia pagrįstai manyti, jog V. K. imasi priemonių bendrovės mokumui išlaikyti ir byloje nėra duomenų, paneigiančių tokius V. K. paaiškinimus bei rodančių, jog jis iš viso nesiėmė jokių priemonių bendrovės mokumui išlaikyti. Todėl neįrodžius vienos iš būtinų šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto atsiradimo sąlygų, t. y. to, kad V. K. nesiėmė priemonių Įmonės mokumui atkurti (išlaikyti), nėra pagrindo konstatuoti, jog jis privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad UAB „Edrevita“ pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, tačiau tai nebuvo įrašyta Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (l.1-2), todėl šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas ir skiriama nuobauda už atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą.

Teismas pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog V. K. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB-ei (duomenys neskelbtini), todėl nesikreipdamas į teismą dėl to, jis negalėjo pažeisti Institucijos kaip kreditoriaus teisių. V. K. veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinė byla jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

V. K. atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50 ⁶ straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose administracinio tesiės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui tiesiogiai per šį apylinkės teismą.