Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gimęs 1972 m. liepos 28 d. Ukrainoje, rusas, Latvijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus Latvijos Respublikoje, paskutinį kartą 2011-12-15 dėl veiksmų, numatytų Latvijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 253 str. (neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, įsigijimas, laikymas, vežimas, perdavimas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. 2013 m. lapkričio 13 d. apie 8 val. 07 min (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro kelių policijos kuopos vyresniajam patruliui K. P., atliekančiam tarnybines pareigas ir veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytose kompetencijos ribose, t. y. siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia vieną kartą koja įspyrė vyresniajam patruliui K. P. į kairę ranką, tuo padarydamas kairės plaštakos IV piršto tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis A. G. 2013 m. lapkričio 13 d. apie 8 val. 07 min (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą įspirdamas K. P. į kairę ranką, tuo padarydamas kairės plaštakos IV piršto tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimą, padarė K. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos IV piršto tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis, menkai pažįstamų draugų Sergėjaus ir Lino įkalbėtas, sutiko tapti kažkokios įmonės direktoriumi ir važiuoti su jais į Lietuvą, kur turėjo būti pasirašinėjami kažkokie dokumentai dėl įmonės. Apie 21 val. išvyko į Lietuvą, apie 24 val. sustojo prie kažkokio namo Lietuvoje. Po kurio laiko prie jų mikroautobusu atvažiavo Lino ir Sergėjaus draugai, kurie tarpusavyje bendravo lietuviškai. Ryte Sergėjus paprašęs jo paso dokumentų pasirašymui, tačiau, kaip pasirodė, pasą jis buvo palikęs namuose. Su savimi turėjo tik vairuotojo pažymėjimą, Sergėjus dėl to supyko, iškoneveikė jį. Apie 7 val. prie jų privažiavo automobilis „Honda CRV“ su rusiškais valstybiniais numeriais. Sergėjus pasakęs, kad jis ne veltui čia atvažiavęs, turėsiąs nuvaryti „Honda“ markės automobilį iki Rusijos sienos. Jis pastebėjęs, kad automobilis užvestas specialiu prietaisu, o ne automobiliniais rakteliais, tačiau Sergėjus jį nuramino, parodė automobilio techninį pasą. Kad automobilis vogtas, jis nežinojo. Sergėjus padavė jam mobiliojo ryšio telefoną su laisvų rankų įranga ir liepė važiuoti iš paskos jo automobilio. Važiuojant jis prisivijo automobilį su skiriamaisiais ženklais, tačiau, kokios tarnybos automobilis, nekreipė dėmesio, parodė posūkio signalą ir, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, aplenkė pareigūnų automobilį. Tuomet įsijungė pareigūnų automobilio švyturėliai, jis suprato, kad yra stabdomas ir tuo metu prisiminė Sergėjaus automobilyje palikęs savo rankinę su dokumentais, todėl paskambinęs Sergėjui. Tuo metu, kai policijos automobilis prisigretino prie jo automobilio ir reikalavo sustoti, jis kalbėjosi telefonu su Sergėjumi, kuris pasakęs jam, kad tai ne policijos pareigūnai, o Lietuviška savivalė, perspėjo, kad jei norįs gyventi, turįs bėgti. Jis, supratęs, kad jo gyvybei gresia pavojus, nusprendė nestoti, padidino greitį. Kad pabėgtų nuo jį persekiojančių policijos pareigūnais persirengusių nusikaltėlių, jis buvo priverstas pasukti į vieškelį ir ieškoti namo, prie kurio galėtų sustoti ir paprašyti pagalbos. Jo manymu jis automobiliu, bandydamas pabėgti nuo jį persekiojusių pareigūnų, nuvažiavo apie 5 kilometrus, pamatęs sodybą, sustojo, išlipo iš automobilio ir bėgo. Jį vijosi, girdėjo šaudant, bet jis nesustojo. Jam įbėgus į kalną, jį suparalyžavo nugaros skausmas, jis sustojo ir pradėjo ristis nuo kalno kūlversčiais. Pareigūnas bėgo šalia jo ir vis mėgino jį sugriebti. Jis įsitikinęs, kad būtent tuo metu pareigūnas ir susižalojo pirštą. Nusiritęs nuo kalno, jis gulėjo, atsistojęs nebuvo, nesipriešino sulaikomas, pareigūnui nespyrė. Priešingai, pareigūnai jį spardė ir mušė, uždėjo antrankius. Kai jį nuvedė prie policijos automobilio, jis suprato, kad tai tikri pareigūnai ir jo gyvybei grėsmės nebėra, tuomet jis nusiramino.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis K. P., Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresnysis patrulis, parodė, kad 2013 m. lapkričio 13 d. kartu su vyresniuoju patruliu E. J. tarnybiniu automobiliu „Skoda Octavia“, žymėtu skiriamaisiais policijos ženklais, patruliavo kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas. Juos aplenkusį automobilį „Honda CRV“ su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais pirmiausia stabdė švyturėlio pagalba, po to garsiniu signalu, prisigretinę prie automobilio – per langą policijos pareigūno lazdele, tačiau vairuotojas, nepaklusęs pareigūnų reikalavimams sustoti, padidino greitį, staigiu posūkiu išsuko iš pagrindinio kelio į viešelį, vedantį link Kurtuvėnų gyvenvietės. Gyvenvietėje suko į provėžuotą miško kelią, privažiavęs kelią Bubiai-Ramučiai, pasuko į kairę, pavažiavęs keturis kilometrus asfaltuota danga, pasuko į vieškelį link Vainagių girininkijos, įvažiavęs į girininkijos teritoriją nesustojo, pasuko lauko keliuku link piliakalnio. Automobiliui artėjant prie Vainagių piliakalnio, iš važiuojančio automobilio per priekines keleivio dureles iššoko žmogus ir leidosi bėgti link piliakalnio. Nevaldomas automobilis įvažiavo į griovį ir sustojo. E. J. nusivijo bėglį, į orą iššovė tris perspėjamuosius šūvius. Jis, būdamas piliakalnio papėdėje, akimis sekė bėgantį automobilio „Honda“ vairuotoją ir kolegą, matė, kaip bėglys krito ant žemės ir kūlversčiais ėmė ridentis žemyn nuo kalno. Jis, sekdamas bėglio judėjimo trajektoriją, ėjo link tos vietos, kur turėjo nusiridenti jiems nepaklusęs vairuotojas. Nusiridenęs nuo kalno, bėglys atsistojo, jis bandė jį sučiupti, tačiau bėglys muistėsi, mosikavo rankomis, koja spyrė į jį. Jis ranka bandė sugriebti bėgliui už kojos, tačiau nepavyko, koja pataikė jam į ranką, nuo ko ir buvo sužalotas pirštas. Pribėgus kolegai E. J., pavyko sulaikyti besipriešinantį vairuotoją. Nepaklusęs reikalavimui sustoti automobilio „Honda CRV“ vairuotojas nuo pareigūnų bėgo visą kelią keldamas pavojų aplinkiniams - Kurtuvėnų gyvenvietėje važiavo apie 140 kilometrų per valandą greičiu, kelio Ramučiai-Bubiai atkarpoje kitas transportas priemones lenkė sukeldamas avarinę situaciją. Vairuodamas visureigį, kurio pravažumas ženkliai geresnis nei policijos pareigūnų automobilio, jis rinkosi tokius kelius, kuriais pareigūnų automobilis galėjo ir nepravažiuoti. Sulaikytas bėglys prašė paleisti, siūlė piniginį atlygį už tai.

Liudytojas E. J., Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresnysis patrulis, parodė analogiškai nukentėjusiajam K. P.

Iš 2013-12-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados (21 b. l.) matyti, kad K. P. iš karto po A. G. sulaikymo kreipėsi į Šiaulių ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyrių, kur jam buvo atlikta chirurginė operacija – sausgyslės fiksacija viela, kuri pašalinta po šešių savaičių, pirštas fiksuotas ortopediniu įtvaru. Medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad K. P. padarytas kairės plaštakos IV piršto tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimas, tikėtina, jog šis sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. K. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos IV piršto tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro pateiktame vaizdo registratoriaus, įrengto tarnybiniame automobilyje „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše užfiksuotas policijos pareigūnų automobilio, kurį vairavo kaltinamasis A. G., persekiojimas (149 b. l.).

Iš policijos duomenų bazės informacinių pranešimų (5-9 b. l.) matyti, kad buvo gautas pranešimas iš Latvijos Respublikos policijos apie tai, kad automobilis „Honda CRV“, registruotas Rusijoje, kurį vairavo A. G., 2013 m. lapkričio 9 d. pavogtas Rygoje.

Nukentėjęs K. P. ir liudytojas E. J. – policijos pareigūnai, nėra pažįstami su kaltinamuoju ar priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nuoseklūs ir logiški, tarpusavyje sutampantys. Pareigūno patirtas sužalojimas einant tarnybines pareigas, sulaikant nuo pareigūnų bandantį pabėgti galimai nusikaltusį asmenį, pareigūnui kompensuojamas nepriklausomai nuo patirto sužalojimo pobūdžio – tyčia įspiriant sulaikomam asmeniui ar sulaikymo metu taikant specialiąsias priemones. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymais.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, tyčinis smūgių sudavimas, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjęs K. P. - Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis, t. y. valstybės tarnautojas, ir pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį turėjo viešojo administravimo įgaliojimus. Iš policijos pareigūnų – nukentėjusiojo K. P. ir liudytojo E. J. parodymų, įvykio metu užfiksuotų vaizdo įrašų, kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis ir liudytojas, kurie tarnybiniu automobiliu persekiojo kaltinamąjį, vilkėjo tarnybines uniformas, važiavo tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, kaltinamojo vairuojamą automobilį stabdė įsijungę švyturėlius ir garsinį signalą, todėl kaltinamajam buvo akivaizdu, jog prieš jį yra savo tarnybines pareigas vykdantys policijos pareigūnai. Kaltinamojo versija, jog jis manęs, kad tai neteisėta veika užsiimantys policijos pareigūnais persirengę žmonės, ketinantys su juo susidoroti, yra akivaizdžiai išgalvota, jo gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas šios transporto priemonės dokumentų, užvestą ne automobilio rakteliu, o tam skirtu prietaisu, neturėjo savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, sulaikytas policijos pareigūnams prisistatė ne savo pavarde. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis žinojo, kad automobilis, kurį jis vairavo, yra vogtas, iškilus grėsmei būti sulaikytam policijos pareigūnų, visomis įmanomomis priemonėmis bandė to išvengti – dideliu greičiu važiavo iki tol, kol buvo įmanoma, patekus į automobiliui nepravažiuojamą vietą, iššoko iš automobilio ir bėgo. Iš policijos pareigūnų paaiškinimų, filmuoto persekiojimo įrašo matyti, kad bėgdamas nuo pareigūnų, važiavo Kurtuvėnų gyvenviete, ryte, prieš 8 val., prieš mokyklų, parduotuvių, kitų įstaigų darbo pradžią, prasilenkė su keliomis transporto priemonėmis, todėl kaltinamojo versija, kad jis skubėjo ir ketino sustoti prie kokio nors namo, kur prašytis pagalbos, yra prieštaraujanti realiai tikrovei, jo veiksmams, akivaizdžiai išgalvota. Nukentėjęs K. P., būdamas policijos pareigūnu, vykdydamas savo pareigas, veikė neperžengdamas Policijos veiklos įstatyme suteiktų įgaliojimų ribų (Įstatymo 3 str., 16 str. 1 d., 2 d.). Policijos pareigūnų veiksmai, stabdant kaltinamojo vairuojamą automobilį, persekiojant ir sulaikant asmenį, nepaklususį pareigūnų reikalavimui sustoti, galimai padariusį neteisėtą veiką, nekėlė grėsmės kaltinamajam, policijos pareigūnai nesielgė neteisėtai, priešingai, jie vykdė savo pareigas ir funkcijas tarnybinių pareigų atlikimo metu. Teisės aktų apibrėžti, teisėti pareigūnų veiksmai, jeigu jais ribojamos žmogaus teisės ir laisvės, negali būti pripažinti pavojingu kėsinimusi. Specialiųjų priemonių panaudojimas – antrankių uždėjimas po nepaklusimo teisėtam pareigūnų reikalavimui sustoti, mėginimo pabėgti, pademonstruoto pasipriešinimo - negali būti laikomas neteisėtu, pavojingu kėsinimusi į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis aktyviai priešinosi teisėtam pareigūnų reikalavimui, dėl to spyrė pareigūnui K. P.. Nuo tyčinio spyrio koja plyšo pareigūno piršto raumens sausgyslė, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta K. P. sveikata. Kaltinamojo versija, kad pareigūnas galėjo susižaloti mėgindamas jį sugriebti, kai šis ridenosi nuo kalno, atmestina, kadangi paneigta pareigūnų parodymais, kurie patvirtina, kad bėgantį kaltinamąjį vijosi pareigūnas E. J., K. P. į kalno viršų nebuvo užbėgęs, nuo kalno besiridenančio kaltinamojo laukė piliakalnio papėdėje. Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš „Europol“ informacijos (50 b. l.) matyti, kad kaltinamasis A. G. keturis kartus teistas Latvijoje, paskutinį kartą 2011 m. gruodžio 15 d. Praėjus trejiems metams jis ir vėl nusikalto, įvykdė du nesunkius nusikaltimus, tačiau nusikalto penktą kartą, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimas padarytas vieno smūgio metu, paskyrus griežčiausią bausmės rūšį, numatytą už jo padarytus nusikaltimus BK 286 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose, skirtinos negriežtos bausmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. vasario 6 d. į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. vasario 6 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. palikti suėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.