Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-170-1157/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-18
Bylos Nr.
1-170-1157/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37300-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
R. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-170-1157/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37300-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1; 1.1.6.2; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam V. K. (V. K.),nukentėjusiajam R. U.,liudytojams J. K., A. M., D. A.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas – Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendžiu (teistumas išnykęs).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. K. kaltinamas tuo, kad savo veiksmais sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis, 2023 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiu nuo apie 11:30 val. iki apie 11:56 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo žmonai J. K. ir jo žmonos buvusiam vyrui R. U., vykstant konfliktui su R. U., supykęs dėl R. U. kišimosi į jo ir J. K. asmeninį gyvenimą, tiek norėdamas, kad būtų užkirstas kelias R. U. inicijuotam buto įvertinimui, reikalingam turto padalinimui civiliniame procese, tiek keršydamas už tai, kad R. U. įžeidinėjo J. K., atsakydamas į provokuojančius R. U. veiksmus, tyčia rankomis ir kūnu stumdė R. U. į įvairias kūno vietas, taip pat tyčia rankomis ir kūnu stumdė R. U., dėl ko šis galėjo atsitrenkti į bute esančius objektus, o po to, sužinojęs, kad dėl jo smurtinių veiksmų iškviesta policija, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau laiptinėje prie buto Nr. 41 durų buvo sulaikytas R. U., tada, siekdamas išsivaduoti ir pasišalinti iš įvykio vietos, vėl tyčia rankomis ir kojomis sudavė smūgius R. U. į įvairias kūno vietas, taip pat tyčia rankomis ir kūnu stumdė R. U., dėl ko šis galėjo atsitrenkti į laiptinėje esančius objektus, kol į laiptinę išėjo kaimynas A. M., nutraukė konfliktą ir papildomai iškvietė policija, taip ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais sukeldamas R. U. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimais veide, nugaroje ir muštine žaizda veide.

Šiais savo veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad yra susipažinęs su kaltinamuoju aktu, kaltės nepripažįsta. Pateikė rašytinius paaiškinimus. Viską, ką liudytojai paaiškina, dauguma atitinka. Neturi, ką papildyti. Apžiūrint vaizdo įrašą, nurodė, kad vaizdo įrašas darytas ne įvykio dieną. Pažymėjo, kad nukentėjusysis užstojo kelią, jis jį pastūmė, kadangi, jis neturi teisės riboti jo judėjimo laisvės, jis ne policija. Koridoriuje nukentėjusysis jį užlaikė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. U. parodė, kad kartu su J. K. turi bendrą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tas butas nėra padalintas. Prieš šitą įvykį, atėjo sūnaus paimti į baseiną, neįleido į namus, stūmė, jis kvietė policiją, buvo vaikų teisės. Advokatas B. pasiūlė turto vertinimą, atėjo į butą ryte su vertintoja. Užėjo į savo butą, kad jį įvertintų, kiek čia kas kainuoja. Šitas atstovas pradėjo mane filmuoti, fotografuoti, nežino, kas jį ten supykdė, šito asmens nepažįsta. Sako, kad vyras ar sugyventinis. Pavardžių ten pas ją daug buvę, 3 pavardes pakeitusi. J. reikalavo, kad sumokėtų už langus įstatytus balkone, todėl ėjo pasižiūrėti, kas ten per langai, koridoriuje pasiliko turto vertintoja, nuėjo į kambarį nu ir ką, žmogus pradėjo muštis, muštynes sukėlė, iš nosies kraują paleido, nuėjau į vonią, nusivalė, išėjo į koridorių ir iškvietė policiją. Tada nuėjo pas gydytojus, žaizdos, sužalotas veidas, nugara, o prieš tai, jis norėjo išeiti iš buto, tai laikė jį už kojų, kad jis nepabėgtų. savo pilietinę pareigą atliko. Vyras atėjo su turto vertintoja. Tas butas nėra atidalintas, vyras gali eiti bet kur. Nesakė, kad ten yra kažkieno kambarys. Pažymėjo, kad dabar neatsimena, gal ir sakė, kad ten kažkieno kambarys. Tikslas buvo pasižiūrėti įstiklintą balkoną. Jam sudavė smūgius su ranka, koja, ėmė mušti per veidą. Su koja sudavė per šoną. Su rankomis per veidą mušė, su koja spardė. Su dešine, su kaire ranka, nežino. Kai atėjo į kambarį, kaltinamasis filmavo. Pasidėjo telefoną ir trenkė su kumščiu. Gal iš dešinės kojos davė į šoną. Čia tokie niuansai. Griuvo jų kambaryje, kur jie sakė, kad ten jų kambarys. Tai jie čia patys padalino, tą kambarį. Dėl nukritimo abejoja, gal nekrito, neatsimena dabar. Ne, neatsitrenkė į spintą ar kampą. Tarp jo ir kaltinamojo buvo atstumas gal 1,5 metro. Viskas vyko kaip ringe. Visas veiksmas truko iki 5 minučių. Po to ėjo į vonią, užtruko keletą minučių. Iš buto išėjo į koridorių, iškvietė policiją. Kaltinamasis išėjo, užrakino butą, ruošėsi kažkur eiti, sulaikė kaltinamąjį. Nukentėjusysis rėkė, kad jį muša. Mušė alkūne. Atsakydamas į prokuroro klausimus, pažymėjo, kad bute buvo suduota 3 smūgiai kokie, ir su koja kokie 2 smūgiai, gal aš jau klysta dabar. Su ranka smūgiai buvo suduoti į veidą. Į kairę veido pusę. Su koja smūgiai irgi buvo suduoti į kairę pusę, link dilbio kaulo, link petikaulio, petikaulis, šonkaulių pusę. Smūgiai su koja, man buvo suduoti būnant stačiomis. Tame kambaryje nieko nebuvo, buvo dviese. Tuo metu, bute buvo J. K. ir buvo turto vertintoja. Turto vertintoja buvo koridoriuje. Jis butą atsirakino. Bute negyvena apie metus. Kaltinamąjį matė vieną kartą iki įvykio. Per tuos metus, kai negyvena tame bute, bendrauja su vaiku nuolatos. Ateidavo, užeidavo į tą butą, pasiimti vaiką į baseiną. Kartais pasiskambindavo, kartais pats užeidavo, atsirakindavo, nes tai bendra nuosavybė. Nurodė, kad jo manymu, taip normalu ateiti – tai yra jo nuosavybė. Kalbėjo su kaltinamuoju prieš grumtynes, paklausė „kas jūs toks“. Paklausė ar su juo yra suderintas klausimas dėl daiktų laikymo bute. Jis nieko neatsakė į klausimus. Nuėjo į kambarį. Iki nuėjimo į kambarį, neatsimena ar jie kalbėjosi, turbūt, kad ne. Žinojo kokiame kambaryje gyvena sūnus. Kuriuose iš dviejų gyvena buvusi žmona, nežinojo. Tie kambariai nėra užrakinti. Ateidavo į koridorių, pasiimdavo vaiką ir išeidavo. Jam buvo viskas aišku, kur svetainė, virtuvė, sūnaus kambarys, tualetas. Jam neaišku kur gyvena buvusi žmona. Trys kambariai bute. Viena svetainė ir du kambariai. Jie nėra užrakinti. Aišku, kuriame kambaryje gyvena sūnus. Aišku, kur yra svetainė. Nurodė, jog taip, lieka vienas kambarys. Reiškia ji gyvena tame kambaryje. Tuo metu, jis nežinojo, kuriame kambaryje ji gyvena. Gerai, jis dabar supranta, kuriame kambaryje jie gyvena. Fizinis konfliktas prasidėjo, kai atėjo ir nuėjo pažiūrėti tuos langus. Jis pirmas užėjo į kambarį. Buvo iš karto smūgiai, kai užėjo į kambarį. Kai išėjo kruvinas, turto vertintoja buvo, bet ir išėjo. Su turto vertintoja nebendravo. Turto vertintoja buvo atsisukus. Buvusi žmona buvo bute. Kaltinamasis tuo metu buvo tame kambaryje. Policijai pasakė, kad mane sumušė. Buvusi žmona atrodo, kad buvo lauke. Matė kaip ji išėjo. Pajuto fizinį skausmą, dėl smūgių. Skausmas sudarė 5 balus iš 10 balų. Buvo likę sužalojimai po konflikto. Sužalojimai atsirado nuo smūgių. Visi sužalojimai atsirado nuo smūgių. Buvo padaryti įvykio metu, visi sužalojimai. Prieš kaltinamąjį ėmiausi fizinių veiksmų tik tokių, kad jį laikė. Sūnus sakė, kad motina susituoks ar susituokė. Sūnaus neklausdavo, kas vyksta namuose. Kaltinamąjį laikė už kūno, matė, kad nesulaikys, tada už kojos laikė, kad sulaikyti nusikaltėlį. Jis mušė į nugarą. Tada kvietė kaimynus, kad jį muša. Išėjo kaimynai ir tada atsikabino. Kaimynai matė, kaip jie buvo susikabinę su juo. Smūgių kaimynai jau nematė. Nukentėjusysis pažymėjo, kad niekam netrenkė, niekam nespyrė. Papildomai pažymėjo, kad kai jo buvusi žmona buvo viena, jis neinformuodavo apie savo atvykimą. Nurodė, kad paskambindavo, ateidavo vaiką pasiimti į baseiną, na ir viskas. Jis ten negyvena, nenori konfliktuoti su ja, dėl to, ten ir nebūdavo. Vieną kartą užėjo, kai jau su šituo žmogumi gyveno, tai jo jau neįsileido. Dėl turto vertintojos, žmonos neinformavo. Žino, kad neįsileistų. Seniau nebuvo bandęs jos informuoti dėl turto vertinimo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. K. parodė, kad ji yra V. K. žmona. Šitas žmogus, su kuriuo išsiskyrė prieš 3 metus, šmeižė, ja piktnaudžiavo, apkalbinėjo, policija net pas mane buvo atvažiavusi, kol nesiėmiau visų priemonių – išsiskirti ir, kad paliktų ramybėje. Bet deja, tai neįvyko. Tą dieną, jis net nepasakė, kad jis neateis. Žiūri prie namo vaikšto R., ji priėjo ir sakė, ką čia veiki, jis sakė, kad čia vaikšto prie namo, nori su vaiku susitikti, jam sakė, kad vaikui dar 2 pamokos, ar ne per anksti tu čia atėjai. Jis pasakė, kad čia jo reikalai. Jis niekada nesakydavo savo reikalų, ką jis planuoja, ką jis galvoja. Ji nuėjo namo, kažkas pradėjo skambinti į duris. Ten buvo moteriškė. Atidarė duris, stovi jis fotografuoja ir sako, jie atėjo apžiūrėti butą, netrukdykite. Klausė dėl ko, ir tada iš karto užeina R., sakydamas, kad jis bendrasavininkas, nori užeiti, o ji net nespėjo su vyru pakalbėti, vyras iš virtuvės nuėjo į kambarį, koridorius, ir toks kaip prieškambaris, tiesiai į tuos du kambarius į mažesnius kambarius einant, toks prieškambaris, jis nuėjo į tą kambarį, kur jie būdavo. R. rėkė, kad jis bendrasavininkas, užėjęs į virtuvę, po to liudytoja žiūri, kad ta moteriškė vaikšto, fotografuoja, ji net pažymėjimo neparodė, ji pasakė, kad ji turto vertintoja. Jai R. nieko nepranešė, iš jo galima tikėtis nežinia ko. Po to žiūri ji, kad jis bėgte bėga kažkur tai, pro tą koridorių, o ji stoviu, negali, nes nepažįstamas žmogus stovi ir stebi su tuo telefonu. Fotografuoja ją. R. nubėgo ten, girdžiu, jie pradėjo stumdytis abu, ta turto vertintoja išėjo, išsigando. Išbėgo R., net neatsigręžęs, sako kur turto vertintoja? Ji atsakė, kad išbėgo. Tai bėgte ir išbėgo su ta turto vertintoja. Pabėgo ten su ja aiškintis, dėl ko ji išėjo. Ateina K. ir sakė ar tu žinai? Jis nukrito, ir kažkas jam atsitiko, apsidraskė. Matė kraują ant kaktos, bet neįsidėmėjo, nes tik matė, kaip jis išbėgo. Uždarė duris, jis aišku ir dabar turi buto raktą, neatiduoda, nenori atiduoti. Ji pasakė, S., kad nueitų į parduotuvę, nupirkti pieno, nes ji pamiršo. Jis tik uždarė duris ir ji išgirdo riksmą. Atidarė duris, o R. laiko S. koją, visas apsidraskęs rėkia. Jis pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Sakė paleisti kojas, tačiau nepaleido. Nuo garso, nuo rėkimo, išbėgo kaimynas, ir sakė kviesti policiją. Ji griebė maišelį ir išbėgo, kadangi vaikas laukė prie mokyklos. Vaikas grįžo į mokyklą, o ji grįžo atgal. Eidama, išgirdo, kad stovi policija, ir atrodo greitoji. Paprašė, kad įleistų į butą, kad jam apsiprausti. Ar iš nosies, bet ir kakta buvo apdraskyta, kraują matė. To buvo galima tikėtis, kol ji nesumokėjo pinigų dabar ir tą dalį perrašė vaikui. Prieš pusę metų, policija ėjo ir ėjo, socialiai lankėsi, ji 2 metus negalėjo išsiskirti, jis siuntė tuos visus laiškus, vaiką nustatė prieš mane. Papildė, jog iš pradžių visi buvo koridoriuje, S. nuėjo į kambarį, kur visada būdavo. Kitas kambarys, dešinėje, buvo jo, jis žinojo, kad ten jo dešinėje pusėje, nes ateidavo ir rėkaudavo. Dešinėje pusėje kambarys buvo nukentėjusiojo. Koridorius nemažas, kai S. nuėjo tiesiai, turto vertintoja fotografavo, pajudėjo į virtuvę. Matė tik tai, kad nukentėjusysis nubėgo per koridorių, o ji stovėjo, žiūrėjo, nes svetimas žmogus pas ją buvo. Nukentėjusysis nubėgo paskui kaltinamąjį. Išgirdo garsą, kaip jie susidūrė vienas su kitu, kas ten vyko, nematė, jie stovėjo už sienos, turto vertintoja išgirdo stumdymus. Liudytoja girdėjo ir vertintoja girdėjo, o tada ji išėjo iš buto ir iš karto už jos išėjo R.. S. nufotografavo, kaip atėjo turto vertintoja. Turto vertintoja atėjo su telefonu, o tada S. išsitraukė telefoną, kad būtų įrodymas, kad ji tik prisistatė, pažymėjimo neparodė. Ten S. susitiko su R., R. bėgte nubėgo, čia minutės reikalas, net nepastebėjo, ko jis nubėgo ir aiškintis pradėjo santykius. Aišku be rėkimo, čia minutės reikalas. Garsas buvo žmogaus kritimo. Kaltinamasis nuėjo į jų naudojamą kambarį. Jo kambario, dešinės pusės, durys visada atvertos ir niekada neuždarinėjama. Vaikas ten nueidavo, žaislų būdavo pridėta, o vaiko, svetainė, buvo užrakinta. Bet tada, visos durys tada buvo atidarytos. Ji yra susimokėjusi už tai, atidavė visus pinigus, už tą butą, kad tik vaikui padovanotų tą dalį, o kitą jai atiduotų. Taip mes susitarė ir manė, kad jis dabar turėtų atiduoti tuos raktus, bet iki dabar neatiduoda. Atsakydama į prokuroro klausimus, nurodė, kad tuo momentu, kai buvo šitas įvykis, abu buvo bendrasavininkai. Nebuvo nustatyta, kas kurią turto dalį naudojasi. Patikslino, kad apie grumtynes nei žodžio nepasakė policijai, kai ją išvietė. Kai ji mašinoje sėdėjo, policininkas jo klausė, kas ten įvyko, sakė, susistumdymas tik įvyko. Policija neteisingai parašė. Daug yra netiesos jos žodžiuose, ten ne jos žodžiai. Patvirtino, kad jos parodymai neteisingi. Policija taip parašė. Žodis grumtynės yra neteisingas. Vis kartojasi tas pats žodis. Ten buvo susistumdymas. R. nieko neprašė, tą dieną. Buvo apdraskyta, prie antakio, veido srityje. Vyras pasakė, kad R. krito ir susižeidė kaktą. Jis krito, nes susistumdė, nes R. šoko ant S. ir jis sakė, kad turėjo apsiginti. Jis jį nustūmė ir atsitrenkė į durų kampą ir atsikėlė apsidraskęs. Pas vyrą buvo mėlynės, kažkur. Nematė, kad kaltinamasis būtų sudavęs nors vieną smūgį nukentėjusiajam. Nematė, kad R. U. suduotų smūgius kaltinamajam. Nebuvo jos akivaizdoje. Liudytoja pažymėjo, kad buvęs vyras ją mušė, stumdė. Tai yra užfiksuota policijoje. Nurodė, jog reikia vadovautis šiandienos jos parodymais. Nurodė, kad neleidžia jam užeiti į tą kambarį. Buvo pasakiusi prieš tai, jis žinojo, nes buvo durys uždarytos. Jis jau žinojo, kad turi draugą, žinojo, kad draugas pas ją būna, gyvena, įvykis prieš puse metų, jis buvo užėjęs, su savo raktais atidarė duris. Nukentėjusysis ateina dažnai, į mėnesį vieną kartą, antrą kartą, kol neįvyko šitas dalykas. Kai sužinojo, kad turi draugą, jis neužeidavo. Po pusės metų, jis atėjo su turto vertintoja. Tačiau negali patvirtinti, kadangi jis turi raktą, o jos nebūna namuose.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Žino šiuo žmones tik iš to įvykio, kai išskyrė juos besimušančius laiptinėje ir pridavė policijai ir viskas. Atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad neatsimena, nei datų nei nieko. Įvykio diena, buvo namuose, išgirdo pagalbos šauksmą, priėjo prie durų, pamatė per akutę du susikibusius asmenis, vyrus. Nežino jų vardų, nieko. Tiesiog išėjo pro duris, vienas buvo įsikibęs kitam į koją, nukentėjusysis buvo šitam vyrui į koją, buvo šiek tiek praskeltas antakis. Kaip buvo tas antakis praskeltas, jis nežino, kažkokių smūgiavimų nematė. Vyras išėjo, išskyrė, paprašė, kad paleistų koją, perspėjo, kad daugiau nebebūtų jokių veiksmų, agresyvių ir viskas. Jis buvo labai stipriai įsikabinęs, buvo išsigandęs, paprašė, kad paleistų koją, jis paleido, kito paprašė, kad atsitrauktų. Prie jo agresyvių veiksmų nebebuvo. Jis išbėgo su apatiniais, kai jie atsiskyrė, jis nuėjo užsidėti kelnes ir iškvietė policiją. Praėjo 15 minučių, ar kiek ten, atvažiavo pareigūnai, kai tik atvažiavo pareigūnai, vyras iš karto pasišalino į savo butą. Išgirdo – padėkit, muša. Laiptinėje iškišo galvą kaltinamojo žmona ir greitai užsidarė. Paskui, kol laukė policijos, ji apsirengė, norėjo išeiti iš laiptinės, liudytojas ją bandė sustabdyti. Klausė – „kur jūs einat, jūsų vyrai mušasi?“, o ji atsakė, kad „ką aš negaliu išeiti? Aš einu vaiką pasiimti iš mokyklos“. Ji išėjo ir viskas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. A. parodė, kad ji yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės veikla – verslo turto vertinimas. Advokato A. B. prašymu, ji vyko apžiūrėti buto, jį apžiūrėti ir parengti turto vertinimo ataskaitą. Vertinimas prasideda nuo buto apžiūros, A. B. pateikė kontaktą, vieno iš buto savininkų. Vyras sėdintis salėje yra vienas iš buto savininkų, su kuriuo jai teko susitikti, namo vidiniame kieme, pakilti iki buto durų. Buto duris atidarė moteris, moteris pareiškė prieštaravimą, kad būtų atliktas turto vertinimas, už jos nugaros stovėjo kitas vyras, tarpduryje vyko konfliktas, žmonės konfliktavo. Buto apžiūros įvykdyti negalėjo, taigi jos darbas baigėsi. Dar bandė kurį laiką susitarti, kad turto apžiūra vyksta, 10-15 minučių, kad fotofiksacija atlikti tiek laiko pakanka, kad šio vertinimo prašo advokatas, tačiau susitarti nepavyko. Du vyrai pasitraukė į buto gilumą. Bandė kalbėti su ponia, deja, pasigirdo duslūs garsai, lyg kažkas kažką stumdytų ir ji pasitraukė iš tos laiptinės, išvyko į kiemą, būdama vidiniame kieme, paskambino advokatui, pranešė, kad darbų nevykdys, nes negali atlikti apžiūros. Parodė, kad žmonės tarpduryje barėsi, vienas nenorėjo įleisti į butą vertintojo, tai yra moteris, o žmogus, kuris ją pasitiko kieme, bandė paaiškinti, kad reikia atlikti vertinimą, nes buto fiziškai nepadalins, reikia atlikti turto vertinimą. Buvo nedraugiškas pokalbis ir tiek, tarp žmonių, kurie tarpusavyje komunikavo. Moteris prieštaravo, kad ji užeitų į butą, prieštaravo, kad atliktų vertinimą. Natūralu, kad vertintojas nesiveržia į butą. Liudytojai ši situacija buvo netikėta dėl tos priežasties, kad advokatas neinformavo, kad vertinimas atliekamas turi būti skyrybų atveju, kad dar yra kitas savininkas, kad tarp jų nėra sutarimo, dėl turto apžiūros. Pokalbio neįrašinėjo. Kitas savininkas, jos žiniomis, kuris yra salėje, jis pasitraukė į buto gilumą su kitu vyru. Butas turi ilgą koridorių, jis ėjo koridoriumi gilyn į butą, turbūt į miegamąją zoną, paskui jį ėjo kitas, arba atvirkščiai. Pažymėjo, kad jau neatsimena šitų detalių. Nurodė, kad kai buvo apklausiama policijoje, geriau atsiminė įvykį. Po kažkurio laiko, advokatas pranešė, kad įvyko muštynės. Atsakydama į nukentėjusiojo klausimus, nurodė, kad nematė, kad jis būtų buvęs sužeistas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. K. parodė, kad nuo priklausomybių niekur gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. Psichiatrinėse ligoninėse taip pat gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. ir gyvena jos vardu registruotame bute (duomenys neskelbtini). Šis butas yra trijų kambarių ir yra likęs kaip J. ir jos buvusio vyro R. U. nuosavybė. Beveik visą sumą už butą sumokėjo J., o jos vyras už butą sumokėjo mažesnę sumą. Iš J. žodžių žino, kad su R. jie išsiskyrė prieš du metus. 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 10.00 val., jo žmona J. nuėjo į parduotuvę ir po maždaug 40 minučių grįžo į butą. Grįžusi J. nurodė, kad kieme pamatė stovintį jos buvusį vyrą. R. J. nurodė, kad laukia jų bendro vaiko. Po maždaug kokių 20 minučių, būnat jiems su J. namuose, į duris paskambino. J. atidarė buvo duris ir iš karto išgirdo jos žodžius: „Ko tau čia reikia?“. Jis suprato, kad atėjo R.. Kadangi jau ne vieną kartą buvo su R. konfliktinės situacijos, jis nusprendė jų pokalbį filmuoti mobiliuoju telefonu. Priėjęs prie J., stovinčios prie durų, jis pamatė moterį, kurį prisistatė kaip turto vertintoja. Jokio dokumento, patvirtinančio jos žodžius, ji neparodė. Moteris nurodė, kad atėjo nufotografuoti butą, jo visas patalpas. J. iš karto pasakė, kad ji neleidžia čia fotografuoti ir filmuoti turto vertintojai ir neleidžia į butą užeiti R., tačiau jie vis vien įėjo. R. kartu su turto vertintoja užėjo į butą ir pradėjo po jį vaikščioti. J. vėl pakartojo, kad į jų bendrą kambarį nei R., nei turto vertintoja negali užeiti, tačiau R. pradėjo į jų bendrą kambarį brautis. Jis jam užstojo kelią. R. pradėjo jį stumdyti. Atrodo, R. nukrito ir specialiai su galva atsitrenkė į durų staktą. Jis pamatė, kad jam iš kairės pusės antakio pradėjo bėgti kraujas. Netrukus R. vėl atsistojo ir praėjo brautis į kambarį, stumdė jį, o jis jį. Netrukus R. pamatė, kad turto vertintoja išėjo ir R. irgi iš buto išėjo. J. uždarė buto duris ir jie pradėjo planuoti jo ėjimą į parduotuvę. Maždaug po kokių 10 minučių, jis išėjo iš buto į parduotuvę. R. iš karto, pamatęs jį, užstojo jam praėjimą ir neleido išeiti. Jis savo abiem rankomis atstūmė jį nuo savęs. R. jam nurodė, kad jo nebijo ir pradėjo jį gąsdinti, kad jam suduos. R. bandė apglėbti jį už kūno ir galvos. Jam pavyko išsisukti ir jis paėmė su ranka jo kaklą bei jį užspaudė. R. kažkaip išlaisvino ir, nukritęs ant žemės, suėmė jį rankomis už abiejų kojų. Jis netrukus išsisuko, tačiau vieną koją R. laikė apglėbęs ir pradėjo laiptinėje rėkti, kad padėtų žmonės, nes jį muša. Iš priešais esančio buto (arba iš (duomenys neskelbtini), arba iš (duomenys neskelbtini)) išėjo vyriškis ir paklausė, kas čia vyksta. Vyriškis R. pasakė paleisti jo koją ir jis nurodė, kad kvies policijos pareigūnus. R. jį paleido ir jie visi – kaimynas, R., jis ir jo žmona J. laukė policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas jam įteikė šaukimą ir nurodė, kad jis atvyktų į policiją. R. jis į galvą nemušė, kojomis irgi nespardė. Kaip ir sakė, jį pastūmė nuo savęs kelis kartus, skaičiaus tikrai nepasakys, nes nežino ir neskaičiavo, ir po to laiptinėje su ranka buvo apglėbęs jo kaklą ir jį taip palaikė. Nemano, kad tokie jo veiksmai galėjo sukelti R. fizinį skausmą. Visą laiką R. provokuoja konfliktus ir elgiasi agresyviai tiek jo, tiek J. atžvilgiu. Jis yra nufilmavęs kelis jų konfliktus (t. 1 b. l. 168-169). Įteikus galutinį įtarimą, jis parodė, kad nori pranešti, kad lieka prie savo pirminių parodymų. R. minėtą dieną, jis nemušė ir savo kaltės dėl sužalojimų nepripažįsta. Jo žmona J. jam pasakė, kad į jų bendrą kambarį nei R., nei turto vertintoja negali užeiti, tačiau R. pradėjo į jų bendrą kambarį brautis, todėl jis jam užstojo kelią. R. pradėjo jį stumdyti. Jis savo kaire ranka bandė jį atstumti nuo savęs atremdamas savo ranka jam į veidą. Tuomet tarp jų įvyko grumtynės. Jis viena ranka bandė apglėbti jo kaklą. Tuo metu dėl slidžios grindų dangos kartu krito ant žemės. R. toliau bandė brautis į kambarį, tik jau keturpėsčias. Jis atsistojo, kai R. ropojo į jo žmonos kambarį, paėmė jam už kelnių ir marškinių bei bandė traukti iš kambario. Kai jis jau buvo tarpduryje, paleido. Kai R. atsistojo, tada pamatė jo veide kraują, atrodo, kairėje pusėje, dabar tiksliai neprisimena. Sužalojimai kairiajame žaste ir nugaroje galėjo atsirasti jiems griūnant arba susistumdymo metu. Kai grumtynės nurimo, R. pradėjo ieškoti vertintojos bute, tačiau ji jau buvo išėjusi iš buto. R. taip pat išėjo iš buto. Neužilgo jie su žmona J. susiruošė eiti į parduotuvę. Tai buvo maždaug 10 min po grumdynių. Išėjęs iš buto į laiptinę, jis joje pamatė stovintį R.. Jis jau laukė policijos pareigūnų. Tada drąsiu žingsniu, jis vėl ėjo link jo, provokuodamas ir sakydamas, kad jo nebijo. Kai jis priartėjo, jis abiem rankomis nustūmė jį nuo savęs ir jis atsirėmė į sieną. Tada jis savo rankomis apglėbė jo ir kaklą ir bandė pargriauti. Tuo metu jis bandė išlaikyti pusiausvyrą ir nenukristi. Pamatęs, kad nepavyks jo pargriauti, R., stovėdamas iš nugaros, griebė už jo abiejų kojų, stipriai laikė jas ir šaukė: „Padėkit, muša!“. Tai jis yra užfiksavęs vaizdo įrašu. R. laiko jo kojas, šaukia pagalbos, o jis tuo metu tiesiog jį filmuoja, nieko jam nedarydamas. Taip pat, jis nori papildyti, kad R. nuolat provokuoja konfliktus, ankščiau buvo pats sau susidraskęs veidą ir tuo apkaltino J., todėl ji buvo uždaryta į areštinę (t. 1, b. l. 174-176).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad kaltinimo keitimas yra deklaratyvaus pobūdžio, neturint jokių objektyvių duomenų apie konkrečius veiksmus laiptinėje. Apie atsiradusį kaimyną, nurodė, kad jis tiesiogiai nematė paties ginčo kilimo priežasčių, todėl nieko ir negali patvirtinti ar paneigti apie situaciją, kilusią pačiame bute. Pažymėjo, kad nukentėjusysis pradėjo kitaip vertinti visas įvykio aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis neturėjo jokių ketinimų atlikti jokios tyčinės veikos pagal jam pareikštą kaltinimą. Tokie nukentėjusiojo teiginiai, anot kaltinamojo, tik patvirtina, kad įvykęs ginčas nebuvo įgyvendintas tyčiniais veiksmais – siekiant sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam ar padaryti tyčinius kūno sužalojimus. Nurodė, kad kaltinamojo tariami veiksmai yra grindžiami ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis apie pasekmių (sužalojimų) atsiradusias priežastis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. U. parodė, kad pirminės apklausos metu jis parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 11.30 val. kartu su turto vertintoja, kurios vardo pavardės nežino, buvo sutarę susitikti adresu (duomenys neskelbtini), kad vertintoja įvertintų buto Nr. (duomenys neskelbtini) vertę. Butas po skyrybų su jo buvusia žmona šiuo metu yra padalintas. Apie 11.40 val. atvyko minėta turto vertintoja ir jie kartu užlipo iki minėto buto. Tuomet jis paskambino į duris ir duris atidarė buvusi žmona J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Turto vertintoja pradėjo fotografuoti buto patalpas. Turto vertintoja norėjo nufotografuoti kambarį, kuris yra koridoriaus gale, kairėje pusėje, bet V. K., gim. (duomenys neskelbtini), neleido, o buvusi žmona nieko nesakė, tiesiog tylėjo. Tuomet jis priėjo prie durų ir pabandė jas atidaryti, bet staiga V. K., (duomenys neskelbtini), sudavė rankomis jam apie 4 kartus į galvos sritį. Jis tuomet nukrito ant žemės ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo jį spardyti apie 1-2 kartus į kairį šoną. Dėl tokių V. K., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmų, jis pajuto fizinį skausmą. Tuomet, jis atsistojo, išėjo iš buto ir laiptinėje iškvietė policiją. Tuomet, jis sugrįžo į butą, o tuo tarpu V. K., gim. (duomenys neskelbtini), bandė šalintis, bet jis jį sulaikė. Po to, jis pradėjo prašyti pagalbos iš gretimame bute esančių kaimynų, kurie jam padėjo sulaikyti minėtą asmenį. Po kurio laiko atvyko policijos ekipažas. Butas priklauso jam ir jos buvusiai žmonai po ½. Jis minėtu adresu negyvena, bet kartu su turto vertintoja norėjo, kad būtų įvertinta buto vertė, ko pasekoje kreiptis į teismą, kad buvusi žmona kompensuotų jam tam tikrą buto dalį. Kartu su buvusios žmonos vyru prieš tai konfliktų jis neturėjo. Civiliniu ieškovu jis nori būti pripažintas tyrimo eigoje. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali (t. 1, b. l. 55-59). Papildomai apklausus, jis parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų gali papildyti, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 11.40 val. konflikto metu, kaip dabar žino V. K., matė antrą kartą. Apie tai, dėl ko prasidėjo konfliktas nurodytą dieną, jis jau davė išsamus parodymus pirminėje apklausoje. Kai jis su kartu su turto vertintoja – D. A., kurios nei vardo, nei pavardės tada nežinojo, pastaroji liko stovėti buto prieškambaryje. Jis nuėjo į buto koridorių ir atidarė kambario, esančio kairėje, duris. Nori papildyti, kad šiuo metu pagal jo pareiškimą Vilniaus apylinkės teisme vyksta civilinis procesas dėl turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o kadangi buvusi žmona pasakė, kad minėtame kambaryje pakeitė langus ir reikalavo, kad jis sumokėtų pusę sumos, jis norėjo pažiūrėti, už ką jis turi jai mokėti. Užeiti į minėtą kambarį, jis nespėjo, nes priėjęs V. kumščiu sudavė jam 4 kartus į galvos sritį. Pataikė į kairę akį, virš akies, į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis bandė V. nuo savęs nustumti rankomis, galimai galėjo ir suduoti kažkokį smūgį, nepamena. Tarp jų vyko grumtynės, kurių metu pastarasis jam dar 2 kartus spyrė į kairį šoną. Buvusi žmona J. K., jam padavė servetėles. Jis nusivalė kraują ir išėjo į laiptinę. Turto vertintoja jau buvo laiptinėje. Po kurio laiko, ji išėjo iš laiptinės ir išvažiavo. Paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, jis iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Po maždaug 5 minučių į laiptinę išėjo ir V., kuris norėjo pasišalinti iš laiptinės, rankomis apkabino jo kojas žemiau kelių ir laikė neleisdamas išeiti. Tuo metu V. ne mažiau 3 kartų su alkūne trenkė jam į nugarą, nes tuo metu jį laikydamas buvo pasilenkęs. Jis pradėjo šaukti ir kviesti kaimynus, rėkė, kad jį muša. Iš buto, esančio toje pačioje laiptinėje, kairėje pusėje išėjo kaimynas – vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Jis tada paleido V. ir jie visi trise stovėjo laiptinėje, kol atvyko policijos pareigūnai. Kai kaimynas išėjo į laiptinę, V., jo nemušė. Į BPC skambino jis. Buvusi žmona J. iš buto išėjo anksčiau, nei prasidėjo konfliktas laiptinėje, ir visą laiką buvo lauke, į laiptinę užėjusi nebuvo. Po jam suduotų smūgių į galvą, šonus, nugarą jis jautė fizinį skausmą, kurį įvertina 8 balais iš 10. Kitą dieną, jis buvo nuvykęs į teismo medicinos tarnybą, kur buvo apžiūrėtas. Pas kitus medikus, jis nesikreipė, nedarbingumo dėl šio įvykio neturėjo. Įvykio metu jokių vaizdo įrašų, jis nedarė. Sužalojimas dešinėje alkūnėje buvo padarytas iki 2023 m. rugsėjo 27 d., kai jis praradęs sąmonę nukrito savo bute. Sužalojimas kairiame žaste, galėjo būti padarytas įvykio metu, kai laikė V.. Kaip ir minėjo, įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti kūno sužalojimai. Dėl civilinio ieškinio ir jam padarytos neturtinės žalos jis pasisakys vėliau (t. 1, b. l. 60-63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 11.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), eidama iš parduotuvės, pastebėjo, kaip jos buvęs vyras R. U., gim. (duomenys neskelbtini), vaikštinėja šalia namo. Ji paklausė, ką jis veikia. R. U. teigė, kad laukia jų bendro vaiko E., bet pasižiūrėjus pagal laiką pastebėjo, kad jų vaikui dar nėra pasibaigusios pamokos, bet ji nieko daugiau neklausė ir nuėjo namo. Apie 11.40 val. ji išgirdo skambutį į duris, kurias atidarius pastebėjo, kad stovi R. U. ir kitas asmuo, kuri prisistatė kaip turto vertintoja. Tuomet minėta turto vertintoja įėjo į namus ir pradėjo viską filmuoti – butą ir ją, nes neva advokatas liepė viską fiksuoti. Tuomet iš virtuvės atėjo jos vyras V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo stebėti visą situaciją. Tuomet, ji pasakė minėtai turto vertintojai, kad butas priklauso jiems po ½, o kambarys, kuris yra koridoriaus kairėje pusėje priklauso jai, o ji nenori, kad R. U. eitų į minėtą kambarį. Tuomet R. U. pradėjo eiti koridoriumi link jos kambario, o ji liko šalia virtuvės su turto vertintoja toliau kalbėti. Po kurio laiko ji išgirdo grumtynių garsą. Turto vertintoja iš karto išėjo pro duris. Atsisukusi, ji pastebėjo, kaip R. U. jau stovi koridoriuje ir klausia, kur yra vertintoja. Jai pasakius, kad vertintoja išėjo, R. U. išėjo paskui. Po grumtynių R. U. ant veido matėsi kraujas. Po 10 minučių, jos vyras nusprendė eiti iki parduotuvės nupirkti produktų. Tik išėjus vyrui ir uždarius duris, ji vėl išgirdo, kaip kažkas rėkauja ir triukšmauja. Atidarius duris, ji iš karto pastebėjo, kaip R. U., atsiklaupęs ant kelių ir apsikabinęs jos vyro kelius, trukdo jam išeiti. Tuomet duris atidarė kaimynas, kuris taip pat išgirdo triukšmą, ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. R. U. nebuvo perspėjęs ir susitaręs su ja dėl vizito su turto vertintoja. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali (t. 1, b. l. 88-92).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. A. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 11.30 val., atvyko į (duomenys neskelbtini), kad nustatytų buto rinkos vertę advokato A. B. pavedimu. Turto apžiūra buvo suderinta tik su vienu iš buto savininkų. Vardo ir pavardės nepamena. Prie laiptinės vidiniame kieme ją pasitiko minėtas vyras, su kurio buvo sutarta buto apžiūra. Jie kartu nuėjo iki buto durų. Kiek pamena, buto duris atidarė moteris, už jos nugaros stovėjo kitas vyras. Jų duomenų ji nežino, jie jai nepažįstami, pirmą kartą matė, bet iš pokalbio suprato, kad tai galėjo būti žmona. Moteris iš karto užprotestavo dėl buto vertinimo ir kategoriškai atsisakė įsileisti į butą bei daryti kokias nors fotonuotraukas ar kitus veiksmus susijusius su buto vertinimu. Tarp moters ir vyro, kuris ją pasitiko kiemo viduje, įvykio žodinis konfliktas. Jis tuo metu užėjo į butą ir nuėjo į jo gilumą. Jam iš paskos nusekė vyras, kuris buvo buto viduje ir stovėjo už moters nugaros. Kas vyko toliau buto viduje, ji nematė, kadangi liko stovėti laiptinėje. Ji dar bandė paaiškinti moteriškei, kad fotofiksacijai reikia tik keleto minučių, bet ji įsileisti nesutiko ir tada ji išgirdo buto viduje duslius garsus, tarytum kažkas kažką stumdytų. Tada ji pasitraukė nuo buto durų ir išėjo į namo kiemą, kur susisiekė su advokatu ir paaiškino apie susiklosčiusią situaciją, o po to išvažiavo. Daugiau nieko papasakoti negali, papasakojo viską, ką pamena (t. 1, b. l. 102-104).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 12.00 val., būdamas namuose, išgirdo pagalbos šauksmą. Tai buvo vyriškas balsas. Ji nuėjo prie durų ir per akutę pamatė, kaip du vyrai laiptinėje mušasi. Jis atidarė duris, išėjo į laiptinę ir pamatė, kaip vienas vyras klūpėjo ant kelių, stipriai abejomis rankomis įsikibęs kitam vyrui už kojų, gindamasis nuo jo. Nei per durų akutę, nei išėjęs į laiptinę, jis pačių smūgių nematė. Tada, jis paprašė klūpėjusio vyro paleisti kojas ir atsistoti. Vyras paleido kojas, atsistojo ir daugiau muštynių nebebuvo. Tada jis paskambino į policiją. Gali būti, kad ir vyrai paskambino, tiksliai nepamena. Belaukiant policijos, dar buvo žodinis konfliktas, kas ką sakė, nepamena. Visą tą laiką, kai išėjo iš savo buto, kitos laiptinės aukšto butų duris buvo uždarytos. Vyriškius, kurie mušėsi, jis matė pirmą kartą. Vyras, kuris klūpėjo, jam paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) buto bendrasavininkas ir jo neįleidžiama į butą. Po kažkiek laiko atsidarė (duomenys neskelbtini) buto durys ir iš jo išėjo moteris. Jis paklausė jos, kur ji eina. Ji jam atsakė, kad jai reikia pasiimti vaiką ir, uždariusi buto duris, išėjo. Po kažkiek laiko dar atėjo kaimynas iš viršaus, kurio duomenų nežino. Jis paties konflikto ir muštynių nematė, tik kiek suprato, išgirdęs triukšmą, atėjo pasižiūrėti, kas vyksta, ir netrukus atvažiavo policija. Atvykusiems pareigūnams, jis nurodė, kas mušėsi, ir nuėjo namo. Dar nori paminėti, kad belaukiant policijos, vienas vyras, t. y. tas, kuris jam išėjus į laiptinę stovėjo, norėjo pasišalinti policijai neatvykus, bandė išeiti praeidamas pro jį, bet jis jam to neleido padaryti. Sužalojimus, jis matė tik ant vieno vyro – ant to, kuris klūpėjo, jam buvo praskeltas galimai antakis, kiek pamena, dešinės pusės, ir bėgo kraujas. Daugiau nieko papasakoti negali, papasakojo viską, ką pamena, prašo jo parodymais vadovautis teismo posėdžio metu, jo nekviečiant (t. 1, b. l. 109-113).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. patruliuojant kartu su tyrėju A. A., apie 11.54 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė buvusios žmonos draugas. Pranešėjas laukia laiptinėje, sumuštas jo veidas, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu, laiptinėje juos pasitiko pranešėjas, kaip paaiškėjo, tai buvo R. U., kuris paaiškino, kad jis kartu su vertintoja atvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį jam ir jo buvusiai žmonai. Jam užėjus į butą, tarp jo ir buvusios žmonos draugo kilo konfliktas, kurio metu jie apsistumdė bei buvusios žmonos draugas jam trenkė į veidą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. R. U. veidas buvo kruvinas. Kitas asmuo – V. K., (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad konfliktas kilo po to, kai R. U. norėjo užeiti į kambarį, kuriame jis gyvena su žmona ir yra jų daiktai. Jis susistumdė su R. U., nes nenorėjo pastarojo leisti į minėtą kambarį. Papildė, kad vėliau, jam išėjus į laiptinę, R. U. nedavė jam išeiti iš laiptinės, jį laikė. Ar V. K. dar ką nors aiškino dėl įvykio, šiuo metu ji nepamena. Jiems atvykus, vertintojos nebuvo. Laiptinėje dar buvo liudytojas, kuris paaiškino, kad laiptinėje išskyrė vyrus. Liudytojo asmens duomenų jie neėmė. Laiptinėje ant grindų matėsi kraujo dėmės. R. U. nurodė, kad dėl šio įvykio kreipsis su pareiškimu. Į vietą buvo atvykę GMP darbuotojai, kurie suteikė R. U. pirminę pagalbą (t. 1, b. l. 95-99).

Specialisto išvadoje Nr. G3062/2023(01) nurodyta, kad R. U. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir kairiame žaste, odos nubrozdinimai veide, nugaroje ir dešinėje alkūnėje, muštinė žaizda veide. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu yra juntamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 82-83).

2023 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esantis butas. Įėjimas į laiptinę yra pro šviesiai mėlynos spalvos šarvuotas duris su telefonspyne. Užėjus į laiptinę, laiptais pakylama į antrą aukštą, pasukus dešiniau matomos rudos spalvos šarvuotos durys Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia minėtų durų ant laiptinės grindų matoma raudonos spalvos dėmė. Atidarius buto duris, matomas koridorius, kurio dešinėje pusėje matoma virtuvė. Virtuvės viduryje matomas stalas, ant kurio daug įvairių daiktų. Šalia virtuvės matoma svetainė, kurioje yra rudos spalvos spinta, dešinėje pusėje matoma miegamoji lova su violetinės spalvos antklode ir šalia lovos permatomas stiklinis staliukas su ant jo esančiais įvairiais daiktais. Tuomet koridoriaus gale, dešinėje pusėje matomas kambarys, kuriame matoma sėdima lova, rašomasis stalas su stumdoma kėde, kambario dešinėje pusėje matoma spinta. Koridoriaus viduryje matomos dvejos durys. Už dešiniau esančių durų yra vonios kambarys su skalbimo mašina, už kairesnių durų matoma tualetas. Koridoriaus kairėje pusėje matoma miegamasis kambarys, kurio dešinėje pusėje matoma nepaklota lova, kairiau medinis stalas su įvairiais ant jo esančiais daiktais ir išėjimas į balkoną. Laiptinėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vietoje daugiau objektų, turinčių reikšmės tyrimui rasta ir paimta nebuvo (t. 1, b. l. 29-40).

2023 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo daroma BPC garso įrašų apžiūra. Jos metu nustatyta, kad apžiūros objektai yra skambučiai į BPC garso įrašai, susiję su 2023 m. rugsėjo 27 d. įvykiu. Įjungus garso įrašą, kurio ID 922258668060, skambučio data ir laikas 2023 m. rugsėjo 27 d. 11.47.39 val., skambinta iš tel. (duomenys neskelbtini), girdimas BPC operatoriaus balsas, kuris žymimas „BPC“, o kitas balsas – „Vyr“. Įrašo trukmė 01:59 min.

- BPC - 112.

- Vyr - Laba diena. Galėčiau policiją iškviesti? - BPC - Koks adresas sakykit, prašom.

- Vyr - Būtų taip. (duomenys neskelbtini).

- BPC - (duomenys neskelbtini).

- Vyr - Taip. (duomenys neskelbtini).

- BPC - (duomenys neskelbtini)?

- Vyr - Taip.

- BPC - Kam policija reikalinga? Kas atsitiko?

- Vyr - A sumušė mane žmogus, čia. Savo bute.

- BPC - Jus sumušė, o kur tas žmogus, kur dabar randasi?

- Vyr - Nu aš dabar, va surakinę, dabar čia (... suprasti neįmanoma...) vienu žodžiu.

- BPC - Kas jus sumušė, sakykit?

- Vyr - Kaip?

- BPC - Pažįstamas, nepažįstamas, sakykit?

- Vyr - Nepažįstu aš to žmogaus visai.

- BPC - Tai sugėrovas jūsų, ar kaip?

- Vyr - Ne, aš negeriu, visai. Aš negeriu visai.

- BPC - O tai iš kur tas žmogus atsirado pas Jus bute?

- Vyr - Nu mes čia turim bendra savininkai, turim butą, vienu žodžiu, dviese su buvusia žmona ir jos vyras.

- BPC - Ai, jos sutuoktinis jus sumušė?

- Vyr - Taip, sutuoktinis. Atėjau aš...

- BPC - Gyvenate atskiruose kambariuose?

- Vyr - Ne, aš kitoj vietoj gyvenu, bet aš atėjau, norėjau įvesti turto vertintoją, kad įvertintų mano butą, vienu žodžiu, ir, vienu žodžiu ,mane sumušė jisai.

- BPC - Greitoji reikalinga?

- Vyr - Reikalinga.

- BPC - Jūsų vardas?

- Vyr - R. U..

- BPC – R.. Jūsų pavardė?

-Vyr – U..

- BPC- Ką klausiu - atsakykit. Gerai. Durų kodas koksai būtų?

- Vyr - (duomenys neskelbtini) žvaigždutė (duomenys neskelbtini).

- BPC - Dabar to draugo, vardą, pavardę galit pasakyti?

- Vyr - Ai aš nežinau, kažkoks S.. Aš tiksliai nežinau, žinokit.

- BPC- Tai kur dabar...

- Vyr - Jie užsidarė, sėdi bute.

- BPC - Užsidarė. Laiptinėj sumušė, ar kaip?

- Vyr - Taip. Nu ne, užėjau į butą, į butą...

- BPC - Jūs atsakykit trumpai, istorijos nesekit. Aš ką klausiu, tą ir atsakot...

Kalba kartu (suprasti neįmanoma)

- BPC - ...sakykit prašom.

- Vyr - ... nu kraujas patekėjo.

- BPC - Gerai, laukit greitosios ir policijos.

- Vyr - Tvarkoj.

- BPC - Prašom.

Įjungus garso įrašą, kurio ID 922258668006, skambučio data ir laikas 2023 m. rugsėjo 27 d. 11.56.01 val., skambinta iš tel. (duomenys neskelbtini), girdimas BPC operatoriaus balsas, kuris žymimas „BPC“, o kitas balsas – „Vyr“. Įrašo trukmė 01:18 min.

- BPC - 112.

- Vyr - Laba diena.

- BPC - Laba diena. Kas atsitiko?

- Vyr - (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini), du vyrai mušasi laiptinėj. Aš kaimynas, iškvietinėju policiją.

- BPC - Muštynės tai? Supratau, sujunginėju su policija, nedėkite ragelio, gerai.

Vyksta sujungimas, antrame plane girdėsi vyriški balsai, ką jie sako, suprasti neįmanoma.

- BPC - Alio, girdit? Ten važiuoja policija, greitoji jau.

- Vyr - Gerai, laukim tada policijos ir greitosios.... akį.

- BPC - O kiek..., kiek vyrui metų maždaug sumuštam.

- Vyr - (duomenys neskelbtini).

- BPC - Gerai, tegul laukia.

- Vyr – Gerai (t. 1, b. l. 124-127)

2023 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo vykdoma policijos pareigūnų „bodycam“ vaizdo įrašo apžiūra. Jos metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų, vykusių 2023 m. rugsėjo 27 d. į įvykio vietą, „bodycam“ vaizdo medžiaga. Įrašo trukmė 13:18 min. Įjungus vaizdo ir garso įrašą „PSS-20230927-120240UTC+0300“, matoma, kad vaizdas spalvotas. Kamera fiksuoja policijos pareigūnus, atvykstančius į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)). Pareigūnai užeina į namo laiptinę ir kyla laiptais aukštin. Laiptinėje girdisi vyriški balsai, ką sako, suprasti neįmanoma. Laiptinėje stovi vyras Nr. 1, apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis, tamsiai mėlynos spalvos šortus (veido nesimato), be batų. Pastarasis sako: „Aš tai kaimynas, juos išskyriau, čia susipyko čia biškutį, kažko tai“. Šalia stovi vyras Nr. 2, apsirengęs trumpomis rankovėmis marškinėliais, tamsiai, šviesiai mėlynos bei baltos spalvos juostelėmis, šviesios spalvos džinsinės šortais, su ūsais, rankoje laiko „IKI“ polietileninį maišelį. Toliau laiptinėje stovi vyras Nr. 3, apsirengęs su juodos spalvos kelnėmis, ilgomis rankovėmis marškinėliais, ant peties juodos spalvos tašė (nukentėjusysis R. U.). Atokiau stovi vyras Nr. 4, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis, priekyje baltos spalvos užrašas „PUMA“, tamsiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įtariamasis V. K.). Pareigūnai pradeda aiškintis, kas atsitiko.

Vyras Nr. 4:

- Jis pradėjo laužtis į butą. Aš šitos šeimininkės vyras. Ji sako, tu neužeik čia. Jis kaip užeina, pradeda skandalint. Ten yra mūsų kambarys. Gerai, jis bendrasavininkas, bet mūsų kambarys ten atskirai yra.

Pareigūnas:

- Jūs kartu gyvenot, vienas viename kambaryje, kitas...

Vyras Nr. 4:

- Ne, jis čia negyvena. Bet norėjo čia kažką aiškintis. Jis norėjo laužtis, pradėjo į mūsų bendrą miegamąjį, kur mes su žmona miegam. Žmona sako neįleisk jį, aš pradėjau neįleisti. Jis man trenkė ir mano žmoną pavadino „prostitute“. Ką, aš tylėsiu, jo įžeidinėjimus, aš sakiau, tu gausi už žmoną į galvą. Tu mano žmonos neįžeidinėsi. Pradėjo trankyt, nu aš jam atgal.

Vyras Nr. 3 pasisuka į kamerą, matoma, kad jo veido kairė pusė kraujuota. Tuo metu kažką sako vyras Nr. 2, tačiau suprasti, ką pastarasis sako, neįmanoma. Į policijos pareigūnės klausimą, kas jis toks, vyras Nr. 2 atsako, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Vyrai Nr. 1 ir Nr. 2 pasišalina. Vyras Nr. 3 paaiškina, kad jis išsiskyrė su žmona, kad butas yra jo ir jos, jie yra bendrasavininkiai, ir kad jis susitarė su advokatu, kad šiandien ateis turto vertintojas. Jis atėjo su turto vertintoja, kad padarytų turto vertinimą, kuri dabar išėjo. Parodo dokumentus. Toliau rodydamas į šalia stovintį įtariamąjį V. K., paaiškina, kad šitas žmogus pradėjo mušti jį. Sumušė.

Vyras Nr. 4:

- Be priežasties nemušiau.

Vyras Nr. 3 rodo į V. K. ir sako, kad šitas žmogus yra niekas, jis neturi teisių nei daiktų ten laikyti, jis yra niekas, kad jis rašys pareiškimą. Toliau aiškinasi, kad turi teisę gyventi bute, dėl turto vertinimo, ar buvo suderintas R. U. atvykimas. Ateina moteris (liudytoja J. K.), kuri prisistato, kaip dabartinė V. K. žmona ir buvusi žmona R. U.. Atvyksta Greitosios medicinos darbuotojai, kurie kartu su R. U. užeina į butą, kur suteikia pirminę pagalbą. Liudytoja paaiškina, kad čia jau ne pirmas kartą, kad yra filmuota, kaip jis puola. Papildo, kad pusę metų buvo ramu, dabar vėl prasidėjo. Sako, kad V. K. parodytų, kaip buvo.

Vyras Nr. 4 nurodė, kad jeigu jis rašys pareiškimą, tai ir jis rašys. Pradėjo veržtis į kambarį, žmona sakė, kad negalima. Vyras turėjo jį atstumti, o jis pradėjo jį trankyt. Policijos pareigūnas užeina į butą, kur moteris parodo, koks kambarys priklauso jai. Policijos pareigūnė namo laiptinė tikrina V. K. asmens dokumentus, užrašo kontaktinius duomenys. GMP darbuotojai ir R. U. išeina iš buto į laiptinę. Vėl aiškinasi dėl buto, koks kam priklauso kambarys (t. 1, b. l. 130-133).

2024 m. kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo vykdoma V. K. pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Įrašo trukmė 02:09 min. Įjungus vaizdo įrašą „VID-20231024-WA0005“, matomos atidarytos buto durys (vaizdo įrašas daromas iš buto). Išėjus į laiptinę prie atidarytų buto durų stovi moteris, apsirengusi su suknele, (duomenys neskelbtini) (liudytoja J. K.). Laiptinėje stovi vyras (nukentėjusysis R. U.) ir moteris, apsirengusi šviesios spalvos marškinėliais ir kelnėmis (turto vertintoja). Minėti asmenys aiškinasi, kas yra buto savininkas. Liudytoja J. K. nurodė, kad turto vertintoja ir R. U. gali trumpam užeiti į butą. R. U. ir turto vertintoja užeina į butą. Vyras, darantis vaizdo įrašą (įtariamasis V. K.), paaiškina, kad jis filmuos. Nukentėjusysis R. U., rodydamas į filmuojantį vyrą (galimai įtariamąjį V. K.), klausė, kas čia toks ir ar pastarasis turi leidimą gyventi šiame bute. J. K. atsakė, kad čia jos vyras. Nukentėjusysis R. U. pradeda aiškinti, ar V. K. turi leidimą gyventi šiame bute. Aiškina, kas kokiame kambaryje gyvena, kur kieno kambarys. Turto vertintoja paaiškina, kad jai reikia nufotografuoti patalpas. R. U., J. K. ir V. K. ginčijosi dėl turto, dėl buto pardavimo. V. K. pasakė, kad neužeitų į jų kambarį, tačiau į tai R. U. atsakė, kad yra šio buto bendrasavininkis. Visi vėl ginčijasi dėl buto.

Nukentėjusysis R. U.:

- Tu manęs nespardyk.

Įtariamasis V. K.:

- Kas spardo tave? Tu neprovokuok čia su savo žodžiais.

Toliau buto koridoriuje matoma, kaip nukentėjusysis R. U., kažką laikydamas rankoje, prišoko prie įtariamojo V. K.. Girdisi vyriški balsai (vaizdas šokinėja) – Tik trenk, bliat, tik trenk, nafig. Žiūrėk, jis čia užeina, J..

Įjungus vaizdo įrašą „VID-20231024-WA0003“ matyti namo laiptinė. Įrašo trukmė 00:58 min. Ant grindų matosi rudos spalvos dėmės (galimai kraujo). 3 vyriškos kojos. Viena vyro koja, apsirengusio mėlynos spalvos džinsais (galimai įtariamojo V. K.), suspausta tarp kito vyro (galimai nukentėjusiojo R. U.) kojų, apsirengusio tamsiai mėlynos spalvos kelnėmis.

Girdisi vyriški balsai:

- Paleisk mano koją, paleisk mano koja.

- Aš nepaleisiu, kol policija neatvažiuos.

- Tegul jis mane paleidžia.

Moteriškas balsas:

- Paleisk, paleisk žmogų.

Vyriški balsai:

- Jis mane sumušė.

Dar vienas vyriškas balsas klausia:

-Kuo tu mušei jį?

- Jis pats mane užpuolė.

- Aš neužpuoliau, aš savininkas.

- Jis sumušė mane.

- Paleisk mano koją.

- Kas tokia busit?

Moteriškas balsas:

- Aš žmona jo, o čia buvęs.

Vyriškas balsai:

- Ir mano žmoną pavadino prostitute.

- Paleisk mano koją,

Kartoja, kad paleistų koją, kitas, kad nepaleis, kad lauks policijos.

- Vyrai, dabar nei vienas nebesmūgiuojat. Jei vienas smūgiuos, turės rimtų problemų.

Matosi, kad vyrai stumdosi.

Įjungus vaizdo įrašą „VID-20231024-WA“ matyti, kad tarp vyro, kuris filmuoja (galimai įtariamojo V. K.) ir nukentėjusiojo R. U. stovi liudytoja J. K., kuri kartoja R. U., kad šis išeitų. Nukentėjusysis R. U., kartodamas, kad jis yra savininkas, bando ranka per J. K. pasiekti filmuojantį asmenį (galimai įtariamąjį V. K.) (t. 1, b. l. 135-138).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje nustatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu.

V. K. perduodant baudžiamąją bylą į teismą buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 11.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui su sugyventinės J. K. buvusiu vyru R. U., tyčia rankomis ir kojomis sudavė R. U. ne mažiau 6 kartų į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas R. U. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinės kraujosruvas veide ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimus veide, nugaroje bei muštinę žaizdą veide. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą, jį išdėstant taip: V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent: jis, 2023 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiu nuo apie 11:30 val. iki apie 11:56 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo žmonai J. K. ir jo žmonos buvusiam vyrui R. U., vykstant konfliktui su R. U., supykęs dėl R. U. kišimosi į jo ir J. K. asmeninį gyvenimą, tiek norėdamas, kad būtų užkirstas kelias R. U. inicijuotam buto įvertinimui, reikalingam turto padalinimui civiliniame procese, tiek keršydamas už tai, kad R. U. įžeidinėjo J. K., atsakydamas į provokuojančius R. U. veiksmus, tyčia rankomis ir kūnu stumdė R. U. į įvairias kūno vietas, taip pat tyčia rankomis ir kūnu stumdė R. U., dėl ko šis galėjo atsitrenkti į bute esančius objektus, o po to, sužinojęs, kad dėl jo smurtinių veiksmų iškviesta policija, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau laiptinėje prie buto Nr. 41 durų buvo sulaikytas R. U., tada, siekdamas išsivaduoti ir pasišalinti iš įvykio vietos, vėl tyčia rankomis ir kojomis sudavė smūgius R. U. į įvairias kūno vietas, taip pat tyčia rankomis ir kūnu stumdė R. U., dėl ko šis galėjo atsitrenkti į laiptinėje esančius objektus, kol į laiptinę išėjo kaimynas A. M., nutraukė konfliktą ir papildomai iškvietė policiją, taip ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais sukeldamas R. U. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimais veide, nugaroje ir muštine žaizda veide.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė nukentėjusiojo R. U. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Šioje byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2023 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo apie 11:30 val. iki apie 11:56 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prie laiptinėje prie minėto buto durų. Nustatyta, jog nukentėjusysis R. U. kartu su turto vertintoja D. A. atvyko įvertinti buto. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis neneigė, jog kaltinime nurodytą dieną tarp jų įvyko konfliktas, nes nukentėjusysis ėjo į kaltinamojo bei liudytojos asmeninį kambarį, šiems neleidžiant. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas taip pat patvirtino ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. M., D. A., J. K., D. D..

Kaltinamasis V. K. viso proceso metu neigė kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, nurodydamas, jog nukentėjusiajam netrenkė. Kaltinamasis nurodė, kad jo žmona nukentėjusiam uždraudė eiti į jos ir kaltinamojo kambarį. Kaltinamojo teigimu, R. jį pradėjo stumdyti, kuomet, jis užstojo nukentėjusiajam kelią įeiti į jų asmeninį kambarį, tačiau jis vis tiek bandė patekti į kambarį. Tuomet nukentėjusysis pats nukrito, o krisdamas su galva atsitrenkė į durų staktą. Netrukus R. vėl atsistojo ir praėjo brautis į kambarį, stumdė jį, o jis jį. Netrukus R. pamatė, kad turto vertintoja išėjo ir R. irgi iš buto išėjo. J. uždarė buto duris ir jie pradėjo planuoti jo ėjimą į parduotuvę. Maždaug po kokių 10 minučių, jis išėjo iš buto į parduotuvę. R. iš karto, pamatęs jį, užstojo jam praėjimą ir neleido išeiti. Jis savo abiem rankomis atstūmė jį nuo savęs. R. jam nurodė, kad jo nebijo ir pradėjo jį gąsdinti, kad jam suduos. R. bandė apglėbti jį už kūno ir galvos. Jam pavyko išsisukti ir jis paėmė su ranka jo kaklą bei jį užspaudė. R. kažkaip išlaisvino ir, nukritęs ant žemės, suėmė jį rankomis už abiejų kojų. Jis netrukus išsisuko, tačiau vieną koją R. laikė apglėbęs ir pradėjo laiptinėje rėkti, kad padėtų žmonės, nes jį muša. Iš priešais esančio buto išėjo vyriškis ir paklausė, kas čia vyksta. Vyriškis R. pasakė paleisti jo koją ir jis nurodė, kad kvies policijos pareigūnus. R. jį paleido ir jie visi – kaimynas, R., jis ir jo žmona J. laukė policijos pareigūnų. R. jis į galvą nemušė, kojomis irgi nespardė. Kaip ir sakė, jį pastūmė nuo savęs kelis kartus, skaičiaus tikrai nepasakys, nes nežino ir neskaičiavo, ir po to laiptinėje su ranka buvo apglėbęs jo kaklą ir jį taip palaikė. Nemano, kad tokie jo veiksmai galėjo sukelti R. fizinį skausmą.

Teismas tokius kaltinamojo parodymus bei pateiktus rašytinius paaiškinimus, vertina kritiškai, kaip kitais įrodymais nepagrįstą jo gynybinę versiją. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jo išsakytą gynybinę versiją.

Bylos nagrinėjimo teisme metu peržiūrėjus vaizdo įrašą – pareigūnų „bodycam“, pavadinimu „PSS-20230927-120240UTC+0300“, nustatyta, kad pareigūnai užeina į namo laiptinę ir kyla laiptais aukštyn. Laiptinėje girdisi vyriški balsai, ką sako, suprasti neįmanoma. Laiptinėje stovi vyras Nr. 1, apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis, tamsiai mėlynos spalvos šortus (veido nesimato), be batų. Pastarasis sako: „Aš tai kaimynas, juos išskyriau, čia susipyko čia biškutį, kažko tai“. Šalia stovi vyras Nr. 2, apsirengęs trumpomis rankovėmis marškinėliais, tamsiai, šviesiai mėlynos bei baltos spalvos juostelėmis, šviesios spalvos džinsinės šortais, (duomenys neskelbtini), rankoje laiko „IKI“ polietileninį maišelį. Toliau laiptinėje stovi vyras Nr. 3, apsirengęs su juodos spalvos kelnėmis, ilgomis rankovėmis marškinėliais, ant peties juodos spalvos tašė (nukentėjusysis R. U.). Atokiau stovi vyras Nr. 4, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis, priekyje baltos spalvos užrašas „PUMA“, tamsiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įtariamasis V. K.). Pareigūnai pradeda aiškintis, kas atsitiko. Vyras Nr. 4: Jis pradėjo laužtis į butą. Aš šitos šeimininkės vyras. Ji sako, tu neužeik čia. Jis kaip užeina, pradeda skandalint. Ten yra mūsų kambarys. Gerai, jis bendrasavininkas, bet mūsų kambarys ten atskirai yra. Pareigūnas: Jūs kartu gyvenot, vienas viename kambaryje, kitas...; Vyras Nr. 4: Ne, jis čia negyvena. Bet norėjo čia kažką aiškintis. Jis norėjo laužtis, pradėjo į mūsų bendrą miegamąjį, kur mes su žmona miegam. Žmona sako neįleisk jį, aš pradėjau neįleisti. Jis man trenkė ir mano žmoną pavadino „prostitute“. Ką, aš tylėsiu, jo įžeidinėjimus, aš sakiau, tu gausi už žmoną į galvą. Tu mano žmonos neįžeidinėsi. Pradėjo trankyt, nu aš jam atgal. Vyras Nr. 3 pasisuka į kamerą, matoma, kad jo veido kairė pusė kraujuota. Tuo metu kažką sako vyras Nr. 2, tačiau suprasti, ką pastarasis sako, neįmanoma. Į policijos pareigūnės klausimą, kas jis toks, vyras Nr. 2 atsako, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Vyrai Nr. 1 ir Nr. 2 pasišalina. Vyras Nr. 3 paaiškina, kad jis išsiskyrė su žmona, kad butas yra jo ir jos, jie yra bendrasavininkiai, ir kad jis susitarė su advokatu, kad šiandien ateis turto vertintojas. Jis atėjo su turto vertintoja, kad padarytų turto vertinimą, kuri dabar išėjo. Parodo dokumentus. Toliau rodydamas į šalia stovintį įtariamąjį V. K., paaiškina, kad šitas žmogus pradėjo mušti jį. Sumušė. Vyras Nr. 4: Be priežasties nemušiau. Vyras Nr. 3 rodo į V. K. ir sako, kad šitas žmogus yra niekas, jis neturi teisių nei daiktų ten laikyti, jis yra niekas, kad jis rašys pareiškimą. Toliau aiškinasi, kad turi teisę gyventi bute, dėl turto vertinimo, ar buvo suderintas R. U. atvykimas. Ateina moteris (liudytoja J. K.), kuri prisistato, kaip dabartinė V. K. žmona ir buvusi žmona R. U.. Atvyksta Greitosios medicinos darbuotojai, kurie kartu su R. U. užeina į butą, kur suteikia pirminę pagalbą. Liudytoja paaiškina, kad čia jau ne pirmas kartą, kad yra filmuota, kaip jis puola. Papildo, kad pusę metų buvo ramu, dabar vėl prasidėjo. Sako, kad V. K. parodytų, kaip buvo. Vyras Nr. 4 nurodė, kad jeigu jis rašys pareiškimą, tai ir jis rašys. Pradėjo veržtis į kambarį, žmona sakė, kad negalima. Vyras turėjo jį atstumti, o jis pradėjo jį trankyt. Policijos pareigūnas užeina į butą, kur moteris parodo, koks kambarys priklauso jai. Policijos pareigūnė namo laiptinė tikrina V. K. asmens dokumentus, užrašo kontaktinius duomenys. GMP darbuotojai ir R. U. išeina iš buto į laiptinę. Vėl aiškinasi dėl buto, koks kam priklauso kambarys (t. 1, b. l. 130-133).

Taip pat, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo peržiūrimi ir kiti pateikti vaizdo įrašai. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „VID-20231024-WA0005“, matomos atidarytos buto durys (vaizdo įrašas daromas iš buto). Išėjus į laiptinę prie atidarytų buto durų stovi moteris, apsirengusi su suknele, (duomenys neskelbtini) (liudytoja J. K.). Laiptinėje stovi vyras (nukentėjusysis R. U.) ir moteris, apsirengusi šviesios spalvos marškinėliais ir kelnėmis (turto vertintoja). Minėti asmenys aiškinasi, kas yra buto savininkas. Liudytoja J. K. nurodė, kad turto vertintoja ir R. U. gali trumpam užeiti į butą. R. U. ir turto vertintoja užeina į butą. Vyras, darantis vaizdo įrašą (įtariamasis V. K.), paaiškina, kad jis filmuos. Nukentėjusysis R. U., rodydamas į filmuojantį vyrą (galimai įtariamąjį V. K.), klausė, kas čia toks ir ar pastarasis turi leidimą gyventi šiame bute. J. K. atsakė, kad čia jos vyras. Nukentėjusysis R. U. pradeda aiškinti, ar V. K. turi leidimą gyventi šiame bute. Aiškina, kas kokiame kambaryje gyvena, kur kieno kambarys. Turto vertintoja paaiškina, kad jai reikia nufotografuoti patalpas. R. U., J. K. ir V. K. ginčijosi dėl turto, dėl buto pardavimo. V. K. pasakė, kad neužeitų į jų kambarį, tačiau į tai R. U. atsakė, kad yra šio buto bendrasavininkis. Visi vėl ginčijasi dėl buto. Nukentėjusysis R. U.: Tu manęs nespardyk. Įtariamasis V. K.: Kas spardo tave? Tu neprovokuok čia su savo žodžiais. Toliau buto koridoriuje matoma, kaip nukentėjusysis R. U., kažką laikydamas rankoje, prišoko prie įtariamojo V. K.. Girdisi vyriški balsai (vaizdas šokinėja) – Tik trenk, bliat, tik trenk, nafig. Žiūrėk, jis čia užeina, J.. Peržiūrėjus kitą vaizdo įrašą – pavadinimu „VID-20231024-WA0003“, nustatyta, jog yra matoma namo laiptinė. Ant grindų matosi rudos spalvos dėmės (galimai kraujo). 3 vyriškos kojos. Viena vyro koja, apsirengusio mėlynos spalvos džinsais (galimai įtariamojo V. K.), suspausta tarp kito vyro (galimai nukentėjusiojo R. U.) kojų, apsirengusio tamsiai mėlynos spalvos kelnėmis. Girdisi vyriški balsai: Paleisk mano koją, paleisk mano koją; Aš nepaleisiu, kol policija neatvažiuos; Tegul jis mane paleidžia. Moteriškas balsas: Paleisk, paleisk žmogų. Vyriški balsai: Jis mane sumušė. Dar vienas vyriškas balsas klausia: Kuo tu mušei jį?; Jis pats mane užpuolė; Aš neužpuoliau, aš savininkas; Jis sumušė mane; Paleisk mano koją; Kas tokia busit?. Moteriškas balsas: Aš žmona jo, o čia buvęs. Vyriškas balsai: Ir mano žmoną pavadino prostitute; Paleisk mano koją; Kartoja, kad paleistų koją, kitas, kad nepaleis, kad lauks policijos; Vyrai, dabar nei vienas nebesmūgiuojat. Jei vienas smūgiuos, turės rimtų problemų.

Iš aptartos vaizdinės medžiagos turinio, nustatytina, kad kaltinamasis V. K., nepaisant jo išsakytų teiginių dėl to, jog nukentėjusiam niekada netrenkė, bylai aktualiu laiku ir vietoje nukentėjusiojo R. U. atžvilgiu atliko aktyvius, smurtinius veiksmus –kaltinamasis pareigūnams nurodė, kad nukentėjusysis kaltinamajam trenkė pirmas, o jis tik smūgiavo atgal. Pažymėtina, jog kaltinamasis akcentavo, jog nukentėjusysis savo buvusią žmoną (dabartinę kaltinamojo žmoną) įžeidinėjo – vadino „prostitute“, o kaltinamasis nukentėjusiam grasino, jog už išsakytus žodžius, panaudos fizinį smurtą. Aptartuose vaizdo įrašuose, matyti, jog nukentėjusiojo veidas yra kruvinas, sužalotas, taip pat užfiksuotos grumtynės, kurių metu nukentėjusysis laikė kaltinamojo kojas, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos, o kaltinamasis dėjo visas pastangas, kad išsilaisvintų iš nukentėjusiojo gniaužtų. Nors iš pirmiau aptartos vaizdinės medžiagos turinio, filmuotos tiek bute, tiek laiptinėje, akivaizdžiai nesimato, kad kaltinamasis tiek rankomis, tiek kojomis būtų smūgiavęs nukentėjusiam į veidą arba kūną, tačiau sugretinus nukentėjusiojo bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus su pateiktų vaizdo įrašų turiniu, teismas neturi pagrindo abejoti aplinkybe, jog kaltinamasis, tiek rankomis, tiek kojomis, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Nors kaltinamasis kėlė versiją, kad galbūt nukentėjusysis susižalojo pats, pažymėtina, kad ši versija yra prielaidų pobūdžio ir atmestina kaip nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis iš karto po grumtynių skambino į policiją, taip pat prašė medikų pagalbos, atitinkamai policijos pareigūnai apklausė nukentėjusįjį, užfiksavo jo veidą iškart po įvykio. Teismas taip pat pažymi, kad teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklausti liudytoja J. K., tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, jos parodymais nesiremia. Visų pirma, pastebėtina, kad šis liudytojas tiesiogiai dalyvavo 2023 m. rugsėjo 27 d. konflikte – yra viena iš buto savininkų. Be to, liudytoja iš esmės turi priežastį duoti parodymus palankius kaltinamajam, nes kartu yra jo dabartinė sutuoktinė, o nukentėjusysis – buvęs sutuoktinis, su kuriuo nuolat yra konfliktuojama. Kita vertus, teismas taip pat pažymi, kad negalima visiškai atmesti ir tos aplinkybės, kad įvertinus konflikto trukmę ir vietą, šie liudytojai galėjo ir nematyti visos konflikto eigos, o būtent – kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiam.

Visgi, tai, kad nagrinėjamo įvykio metu R. U. patyrė kūno sužalojimą, patvirtina byloje atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G3062/2023(01) kurioje nurodyta, kad R. U. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairiame žaste, odos nubrozdinimai veide, nugaroje ir dešinėje alkūnėje, muštinė žaizda veide. Išvadoje nurodyta, jog nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros, t. y. 2023 m. rugsėjo 27-28 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. U. sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto R. U. juto fizinį skausmą. Iš byloje esančio 2023 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, be kita ko, matyti, kad nukentėjusysis iškvietė policiją bei paprašė greitosios medicininės pagalbos. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai teigė, kad po kaltinamojo panaudoto fizinio smurto, jautė fizinį skausmą. Teismas šiais pateiktais paaiškinimais neturi pagrindo abejoti, kadangi, kaip matyti iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų turinio, po grumtynių su kaltinamuoju, nukentėjusysis buvo akivaizdžiai sužalotas bei kruvinas, todėl natūralu, kad jis galėjo justi fizinį skausmą. Taip pat, pirmiau aptartoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3062/2023(01), pažymėta, jog atsižvelgus į nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, jis galėjo justi fizinį skausmą. Tai reiškia, kad tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų, o būtent – nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, ir kilusių pavojingų padarinių – fizinio skausmo sukėlimo – buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka, kad nukentėjusiojo veiksmai (vienašališkas sprendimas atlikti turto vertinimą, necenzūrinių žodžių vartojimas, įžeidinėjimai buvusios žmonos atžvilgiu) buvo provokuojantys konfliktą, tačiau tokiuose R. U. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties provokacijos, kadangi nebuvo ketinimų ar motyvų padaryti kaltinamajam kokius nors sužalojimus ar sukelti skausmą. R. U. elgėsi provokuojančiai / erzinančiai, o į tokį jo elgesį neadekvačiai reaguodamas (erzinantis asmens elgesys nesukelia pagrindo smurtauti) kaltinamasis panaudojo pavojingus veiksmus bei sužalojo nukentėjusįjį. Akivaizdu, kad nukentėjusysis ir jo buvusi žmona, taip pat ir jos dabartinis sutuoktinis – kaltinamasis V. K., nepalaiko draugiškų santykių, tarp jų yra susidarę konfliktiški santykiai dėl turto padalijimo bei buvusios santuokos. Visgi kaltinamasis pats sužalojo nukentėjusįjį, o tokie jo veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi. Jei provokuojantis, įkyrus ir erzinantis nukentėjusiojo elgesys pažeidė kaltinamojo interesus, jis turėjo pagrindą elgtis tinkamai – iškviesti policijos pareigūnus ir išsiaiškinti situaciją taikiai, o ne tyčia žaloti nukentėjusįjį. Nepasinaudojęs tokia galimybe ir sužalojęs R. U., V. K. padarė nusikalstamą veiką. Nenustatyta, kad nukentėjusysis prieš kaltinamąjį tyčia būtų naudojęs ar ketinęs naudoti smurtą (ėjimas link kaltinamojo nepatvirtina, kad R. U. ketinimo naudoti smurtą) ar kitaip jam piktybiškai kenkė šiuo konkrečiu atveju bei taip pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, todėl lieka neaišku, nuo kokių veiksmų kaltinamasis gynėsi. Toks elgesys negali būti pateisinamas būtinąja gintimi. Nors teismo posėdžių metu kaltinamasis tvirtino, jog jis savo veiksmais siekė apginti sutuoktinės garbę ir orumą, t. y. sustabdyti įžeidinėjimus jos atžvilgiu, visgi jo pasirinktas elgesio modelis (fizinis smurtas) nebuvo adekvati ir proporcinga reakcija į nurodytiems teisiniams gėriams sukeltą pavojų. Kaip minėta, savo teises ir interesus kaltinamasis bei jo sutuoktinė galėjo tinkamai apginti iškvietus policijos pareigūnus ir išsamiai jiems paaiškinęs susidariusią situaciją. Šiuo atveju tokie kaltinamojo veiksmai negali būti traktuojami kaip teisėtas veikimas, esant būtinosios ginties sąlygoms.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmų spontaniškumą, vienkartinį pobūdį bei nagrinėjamo įvykio aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamasis V. K., padarydamas ne mažiau kaip 6 trauminius poveikius – rankomis, kojomis bei stumdydamas, dėl ko nukentėjusiajam buvo nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimais veide, nugaroje ir muštinė žaizda veide, veikė tiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas šiuos veiksmus, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo smūgių gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, t. y. sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir norėjo taip veikti, stumdydamas ir smūgiuodamas rankomis bei kojomis į nukentėjusiojo kūną bei jautrią kūno sritį – veidą (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. K. 2023 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiu nuo apie 11:30 val. iki apie 11:56 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo žmonai J. K. ir jo žmonos buvusiam vyrui R. U., vykstant konfliktui su R. U., supykęs dėl R. U. kišimosi į jo ir J. K. asmeninį gyvenimą, tiek norėdamas, kad būtų užkirstas kelias R. U. inicijuotam buto įvertinimui, reikalingam turto padalinimui civiliniame procese, tiek keršydamas už tai, kad R. U. įžeidinėjo J. K., atsakydamas į provokuojančius R. U. veiksmus, tyčia rankomis ir kūnu stumdė R. U. į įvairias kūno vietas, taip pat tyčia rankomis ir kūnu stumdė R. U., dėl ko šis galėjo atsitrenkti į bute esančius objektus, o po to, sužinojęs, kad dėl jo smurtinių veiksmų iškviesta policija, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų buvo sulaikytas R. U., tada, siekdamas išsivaduoti ir pasišalinti iš įvykio vietos, vėl tyčia rankomis ir kojomis sudavė smūgius R. U. į įvairias kūno vietas, taip pat tyčia rankomis ir kūnu stumdė R. U., dėl ko šis galėjo atsitrenkti į laiptinėje esančius objektus, kol į laiptinę išėjo kaimynas A. M., nutraukė konfliktą ir papildomai iškvietė policiją, taip ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais sukeldamas R. U. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimais veide, nugaroje ir muštine žaizda veide. V. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Teismas neanalizuoja kitų kaltinamojo nurodytų aplinkybių bei iškeltų klausimų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93-788/2017, Nr. 2K-128-489/2020, Nr. 2K-54-976/2023).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai. Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-303/2021).

Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir panašiai, sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Be to, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021, Nr. 2K-54-976/2023).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu konfliktavo su buvusia sutuoktine ir jos dabartiniu sutuoktiniu. Veika objektyviai pasireiškė nežymaus sužalojimo padarymu dviejų asmenų tarpusavio konflikto, peraugusio į fizinį smurtą, kurio metu nukentėjusysis patyrė sužalojimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis ne mažiau 6 trauminiais poveikiais sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis pajuto skausmą, nežymiai prakirstas antakis, padaryti kūno nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos. Šiais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Teismas pripažįsta, jog bet koks sveikatos sutrikdymas yra reikšmingas, tačiau įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį bei sukeltas pasekmes, darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų sukelti padariniai nėra tokie dideli, jog jam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Poodinė kraujosruva, nežymi žaizda antakio srityje, kūno nubrozdinimai nesukėlė ilgalaikių, ženklių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai. Pažymėtina, jog įvykio vietoje nukentėjusysis paprašė medicinos pagalbos, tačiau jis nesikreipė į gydymo įstaigą, dėl ko Valstybinė ligonių kasa civilinio ieškinio dėl gydymo išlaidų atlyginimo nepareiškė, o nukentėjusysis dėl šio įvykio nedarbingumo neturėjo. Nukentėjusysis taip pat šioje byloje nereiškė civilinio ieškinio, t. y. nepateikė reikalavimo dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos priteisimo.

Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam padarydamas ne mažiau kaip 6 trauminius poveikius veikė spontaniškai, tai buvo kaip atsakas į nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus, taip pat fiziškai stabdant kaltinamąjį, kuris siekė pasišalinti iš įvykio vietos, suėmus jį už kojų ir nepaleidžiant. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai buvo vienkartinio, trumpalaikio, spontaniško pobūdžio, nulemti rizikingo nukentėjusiojo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Bylos duomenimis, tarp kaltinamojo žmonos ir nukentėjusiojo buvo kilęs civilinis teisinis ginčas dėl nuosavybės teisės padalijimo. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo vienašališku sprendimu buvo inicijuotas turto vertinimas, apie tai nepranešus bei neįspėjus buto bendrasavininkės ir kartu gyvenančio jos sutuoktinio, o tai turėjo tiesioginį ryšį konflikto tolimesniam eskalavimui.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teismas daryto išvadą, kad V. K. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (nežymaus sužalojimo pobūdis ir padariniai), tiek pagal subjektyviųjų požymių (staiga kilusi tyčia esant provokuojančiam elgesiui) turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Įvertinus kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei aplinkybes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (teistas (Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, teistumas išnykęs), nuolat dirbantis, turintis šeimą) bei BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšis ir pobūdį, teismas sprendžia, jog dalyvavimas ikiteisminiame tyrime bei teisminiame bylos nagrinėjime turėjo padaryti pakankamą poveikį kaltinamajam, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl nėra pagrindo kaltinamajam skirti kurią nors iš šių baudžiamojo poveikio priemonių (BK 37 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, taip pat kompaktinis diskas su civiline byla, saugomai voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą V. K. (V. K.) atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, taip pat kompaktinį diską su civiline byla, saugomus voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė