Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.13.; 1.1.11.9.; 1.2.4.2.8.; 2.1.7.; 2.1.4.5.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.

2016 m. vasario 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 9 kl., nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, statybininko apdailininko specialybės 1 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-10-20 Kauno m. apyl. teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. , įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 2013-02-28 Kauno apyl. teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 26 parų areštu, kuris vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu subendrintas su 2011-10-20 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė paskirta 32 paros arešto; 2013-06-27 Kauno apyl.teismo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 m. 6 mėn. 20 parų laisvės atėmimo; 2014-04-02 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su 2013-06-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas 4 m. 1 mėn., vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2014 m. lapkričio 22 dieną apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, viešoje vietoje – už (duomenys neskelbtini) kultūros namų pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rajone, automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam F. Š. į veidą, dėl ko F. Š. griūdamas ant bordiūro susižalojo galvą, taip jam padarė pakauškaulio ir kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžį, galvos smegenų kairės kaktinės – smilkininės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą smegenėlėse, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, muštinę žaizdą pakauškaulyje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis R. Ž. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2014-11-22 apie 14 val., susitiko su D. J. miestelyje, po to dar susitiko N. D. su draugu ir visi vakare nuėjo į šokius miestelio kultūros namuose. Prieš tai N. D. primušė netoli šokių, tai buvo F. Š. ir jo draugai, kurie sudavė jam iš kumščių, o F. Š. atrodo buvo pasiėmęs kažką iš bagažinės ir trenkė jam į nosį, nes jam nosis buvo suskilusi. Po to įvykio su F. Š. nesutarė, be to, jau nuo seniai su juo geruoju nesueina. D. J. apie mėnesį laiko pažinojo, normalūs santykiai buvo, laikė jį savo draugu, dėl kurio buvo pasiryžęs daug ką padaryti. Iš vietinių ne daug ką pažinojo, nes tik rugsėjo 16 d. atsikėlė į (duomenys neskelbtini) vaikų namus ir pradėjo lankyti mokyklą. N. D. tą vakarą buvo su jais, bet išvažiavo į namus, dėl ko niekam nepasakė, visi manė, kad su F. Š. susipyko. Tą vakarą nei jis, nei D. J. alkoholio nevartojo. Bebūnant šokiuose priėjęs D. J. jam pasakė, kad eina pakalbėti su F. Š. bei pakvietė kartu ir jį. F. Š. jis iki to vakaro nepažinojo, žinojo jį tik iš matymo. Visi trys – jis, F. Š. ir D. J. išėjo iš kultūros namų ir nuėjo už kampo pasikalbėti. Matė, kad F. Š. yra labai girtas. Jis nuo F. Š. ir D. J. stovėjo šone, rūkė, ir matė, kad jie tarpusavyje kalbasi, tačiau apie ką – jis negirdėjo. Ar tuo metu į lauką iš salės buvo išėjusi D. A., jis tiksliai nežino, nes nesidairė. Bekalbant pamatė, kad D. trenkė F. Š., o šis nuo smūgio pargriuvo, nors ir taip vos pastovėjo ant kojų dėl girtumo. Tada jis priėjo prie jų, o D. J., kuris buvo labai išsigandęs, pasakė, kad niekas nematė kaip sudavė ir pasiūlė, jog jie abu bėgtų. Į tokį D. J. pasiūlymą, jis atsakė, kad nėra ko bėgti, jei kas, tegu sako, jog jis sudavė F. Š.. Kai F. Š. nugriuvo, jo galva buvo šalia bordiūro. Kitą dieną jis matė, kad ten buvo kraujo klanas, manė, kad F. Š. prasiskėlė galvą į bordiūrą. F. Š. gulėjo taip, kaip jis teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir dėl F. Š. gulėjimo padėties jo parodymais galima remtis. Po to jie abu su D. J. nuėjo prie salės įėjimo, tačiau jis nepamena ar jis, ar D. J. ką nors sakė prie durų stovintiems kitiems vaikinams, kad eitų pasiimti gulintį draugą. Prie įėjimo į salę sustojo su kitais parūkyti. Visi nesuprato kas įvyko, klausė kas trenkė, jis atsakė, kad F. Š. trenkė jis, o kai paklausė už ką, tai atsakė, kad tai nėra svarbu. Pasiėmęs striukę, norėjo išeiti, tačiau išeinant iš salės prie durų stovėjo nepažįstamas vaikinas, kuriam pasakius pasitraukti, šis nesitraukė, tada jis stumtelėjo jį, o šis vaikinas jam trenkė. Po to, prišoko dar daugiau žmonių jų išskirti. Tada jis pabėgo, D. J. pasakė šokti į jo draugų mašiną. Jis įšoko į D. draugų, kurių nepažinojo, mašiną ir jie jį nuvežė iki vaikų namų. Grįžęs paskambino D. A., ji klausinėjo kas nutiko, nes nieko nesuprato. Sutarė tą patį vakarą susitikti. Susitikus D. klausinėjo kas F. Š. trenkė, o jis pasakė, kad tai padarė jis. Tą patį vakarą abu vėl nuėjo į šokius. Tuo metu F. Š. jau buvo nuvežtas į ligoninę, visi klausinėjo, kodėl jis trenkė, bet niekas netikėjo, kad tai padarė jis, visi sakė, kad čia per D. J.. Po to, kažkas kalbėjo, kad F. Š. išėjo iš ligoninės. Kitą dieną susitiko jis, D. J., D. A. ir visi kalbėjosi apie tai kas kaip vyko. Šio pokalbio metu pasakė D., kad ne jis, o D. J. trenkė F. Š.. Visi susitarė, kad sakytų, kad jis trenkė F. Š., D. J. jo tiesiogiai neprašė taip sakyti, jis pats sakė, kad taip sakytų, kad jis trenkė, manė, kad nebus nieko baisaus, kad F. Š. pareiškimo nerašys. O už kaltės prisiėmimą D. J. jam žadėjo atsilyginti, susitarė ką sakyti teismuose. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad F. Š. turėjo peilį, bet jis peilio neturėjo, jis su D. A. ir D. J. buvo sutarę taip sakyti, nes norėjo parodyti, kad F. Š. buvo pavojingas su tuo peiliu. Tiesą apie tai, kad smūgį sudavė D. J. nutarė sakyti tada, kai jam niekas jokių siuntinių į tardymo izoliatorių nesiuntė ir nedavė pinigų, D. J. su juo nebendravo, taip pat, kai jis sužinojo, jog F. Š. yra sunkiai sužalotas. D. J., A. Š., N. D. yra jo draugai. Iš izoliatoriaus laiškus rašė A., D. J. ir D. A.. D. ir A. rašė, kad pasakytų tiesą kaip viskas buvo. Kai teisme D. A. davė parodymus, A. Š. buvo kartu su ja atvažiavęs.

Nukentėjusysis F. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, žinojo, kad jis gyvena miestelyje. 2014 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare, buvo šeštadienis ir jis su draugais B., K. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kultūros centre vykusius šokius. Ten bebūnant prie jo priėjęs D. J. pakvietė pasikalbėti į lauką. Į lauką jis vienas išėjo, o jo draugai liko šokti. Nuėjo kartu su D. J. ir R. Ž. į automobilių stovėjimo aikštelę, kalbėjosi, tačiau apie ką – nepamena, kai pajuto smūgį, o po to daugiau nieko nepamena. Aikštelėje priešais jį tuo metu buvo D. J., o kaltinamasis kažkur buvo aplink. Smūgį gavo į pakaušį iš nugaros pusės, tačiau kur tuo metu, kai gavo smūgį, buvo kaltinamasis jis nepamena, nes po to smūgio jam sunku prisiminti. Tuo metu aikštelėje buvo tamsu, nes ji nebuvo apšviesta. Nei su kaltinamuoju, nei su D. J. nebuvo susipykęs. Su savimi turėjo telefoną, cigarečių, tačiau jokio peilio neturėjo. Girtas nebuvo, nors prieš šokius buvo išgėręs alaus, tačiau kiek – nepamena. Nepamena, kad po pristatymo ligoninę, jis iš jos savavališkai išėjo. Apie tai, jam tik vėliau kiti papasakojo. Mano, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis, nes jis buvo D. draugas ir tik jis buvo aikštelėje, be to neteisingai nurodė, kad jis turėjo peilį. Taip pat kaltinamasis akistatoje nurodė, kad jam trenkė vien dėl, kad manė, kad turėjo peilį. Palaiko civilinį ieškinį 10000 eurų sumai, nes buvo sunkiai sužalotas, taip pat ateityje jam gali būti reikalinga dar viena operacija. Taip pat iki sužalojimo atmintimi nesiskundė, o dabar daug ką pamiršta ir nors dabar dėl sužalojimo kokių nors tiesioginių pasekmių nėra, bet gali būti ateityje, o dabar reikia pirktis vaistų, nes užeina galvos skausmai.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvo draugai kai buvo laisvėje. 2014 m. žiemą, gali būti lapkričio mėnuo, šeštadienį, tiksliai laiko nepamena (duomenys neskelbtini) kultūros namuose vyko diskoteka. Apie 20.30 val. ėjo su R. Ž. nuo centro link diskotekos ir susitiko F. Š.. Jie su R. Ž. buvo blaivūs, F. Š. buvo girtas, nes nerišliai kalbėjo, nors alkoholio kvapo nesijautė. Patvirtina, kad F. Š. jis ne iš salės pasikvietė, o sutiko lauke. Pasisveikino, pradėjo kalbėti ir besikalbant susikivirčijo. Tuo metu jis buvo ant šaligatvio, o nukentėjusysis nulipęs nuo šaligatvio, metro atstumu vienas nuo kito stovėjo. Kaltinamasis stovėjo šalia jo ant šaligatvio. Vieta kur tuo metu bendravo neapšviesta, buvo tamsus paros metas. Kai F. Š. pradėjo ant jo šaukti, R. Ž. sudavė nukentėjusiajam iš rankos į kairės pusės žandikaulį. Buvo vienas smūgis. Po smūgio F. nukrito ant šaligatvio ir galva trenkėsi ant bordiūro, griuvo ant kairės pusės, trenkėsi pakaušiu. R. Ž. sudavė smūgį į kairę pusę, ir nukentėjusysis griuvo ant kairės pusės. Nukrito ir nejudėjo bei nugriuvęs liko gulėti šalia bordiūro, galva buvo 5 centimetrus nuo bordiūro, o kojos apie metrą nuo bordiūro. Jie pamanė, kad F. Š. nestipriai užsigavo, todėl jį paliko ir nuėjo į diskoteką. Einant į salę, matė lauke stovinčius B., K., bet nuėjo į salę, nieko jiems nesakydami apie F. Š.. Tik kitą dieną sužinojo kas jam nutiko. Kai kalbėjosi su F. Š., jokių žalojančių įrankių neturėjo, taip pat nematė, kad F. Š. būtų turėjęs peilį ar kokį nors kitą įrankį tuo metu. Jam tik kaltinamasis po įvykio sakė, kad matė F. Š. rankoje peilį, kuriuo norėjo jam durti. Nukentėjusiojo nesumušė, taip pat neįkalbinėjo kaltinamojo prisiimti kaltės bei už tai jam nežadėjo jokio atlygio. Jų pokalbį su F. Š. galėjo girdėti D. A., nes ji ėjo pro šalį bei vėliau sakė, kad girdėjo pokalbį, tačiau po įvykio su ja nebuvo susitikę. Su nukentėjusiuoju nebuvo piktuoju. Po įvykio nei su kaltinamuoju, kurį buvo sutikęs, nei su D. A., kurios po įvykio iš viso nematė, nieko nesitarė apie tai, kad kaltę už pinigus dėl F. Š. sužalojimo prisiimtų kaltinamasis.

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju dabar nebendrauja, bet, kol jis nebuvo sulaikytas, buvo tiesiog draugai, išeidavo kartu į kiemą, o su nukentėjusiuoju F. Š. taip pat buvo draugai, ji vienodai sutarė su abiem. Nei įvykio metu, nei dabar nė su vienu nėra susipykusi, pykčio nejaučia nei vienam. Po įvykio sulaikius R. Ž., su juo nebendravo nei telefonu, nei laiškais. Su F. Š. bendravo, tačiau apie įvykį nieko nekalbėjo. Su D. J. irgi buvo draugai, bet dabar jam jaučia šiokį tokį pyktį dėl to, kad R. yra sulaikytas, galima sakyti, už nieką. Tarp jų trijų – jos, R. Ž. ir D. J., buvo susitarimas, tik dabar nepamena, ar D. J. pasiūlė R., ar R. Ž. pats pasisiūlė apsiimti kaltę už padarytą žalą. D. J. lygtai R. kalbėjo apie kažkokį atlygį. Nežino, koks tas atlygis, gal pinigai ar kitas turtas, nes nesigilino, tačiau tokia kalba buvo. Jai jokio atlygio nebuvo žadėta. Buvo susitarimas, kad R. dėl F. Š. sužalojimo kaip nors išsisuks, nes D. J. labai norėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). Tas susitarimas įvyko iš karto po įvykio ar praėjus dienai, dabar jau tiksliai nepamena. Nepamena, kiek laiko buvo praėję po įvykio, bet dar iki R. Ž. sulaikymo, jie visi trys susitiko ir, nepamena, ar D. J. paprašė R., ar R. Ž. pats pasisiūlė, apsiimti kaltę. Kiek žino, R. Ž. yra turėjęs su teisėsauga reikalų ir sakė, kad jis kaip nors išsisuks, o D. J. už tai duos R. Ž. kažkokį atlygį, nes D. J. labai norėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti ir bijojo, kad jam bus paskirtas pasižadėjimas neišvykti. Iki tol apklausiama ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą ir visą tą laiką melavo, nes jie taip buvo susitarę. Įvykio dieną pradžioje viskas buvo taip, kaip ji pasakojo – ji smūgį matė, bet kas konkrečiai trenkė, nematė, bet paskui suprato, kad tai buvo ne R. darbas, nes D. J. jo prašė ar jis pasisiūlė prisiimti kaltę. Kiek žino, R F. Š. nepažinojo ir jie neturėjo jokių reikalų. Šeštadienio vakarą šokiuose Kultūros namuose buvo su D., R., F., buvo ir kitų draugų, bet daugiausia laiko praleido su D. J. ir R. Ž.. Kas pakvietė F. Š. išeiti į lauką, nematė, ji tik matė, kad D. su R. priėjo prie F. ir jie trise išėjo į lauką. Ji išėjo iš paskos, nes į šokius buvo atėjusi kartu su jais. Pamačiusi, kad jie pasuko už kampo, link automobilių stovėjimo aikštelės, pasikalbėti, toliau nebėjo, liko stovėti ant šaligatvio, maždaug 4 metrų atstumu nuo jų. Ką jie kalbėjo, ji iš savo stovėjimo vietos negirdėjo. Vaikinai stovėjo netoli vienas kito, išsidėstę trikampiu: D. su R. stovėjo ant šaligatvio apie metro atstumu nuo F. veidu į jį, dešinėje F. pusėje stovėjo D., iš kairės R., o F. – aikštelėje prie šaligatvio bordiūro. F. už nugaros niekas nestovėjo. Vaikinų įdėmiai nestebėjo, todėl negali pasakyti ar jie kalbėdamiesi gestikuliavo rankomis. Į juos atsisuko tik išgirdusį kažką panašaus į šūksnį ir pamatė mostą, smūgį, tačiau kas konkrečiai sudavė, nematė, nes buvo tamsu, ta vieta neapšviesta ir labai greitai viskas įvyko. Ji mano, kad F. Š. pataikė į veidą, į dešinį skruostą. Dėl anksčiau jos apklausoje nurodyto, kad nukentėjusiojo F. Š. rankoje pastebėjo kažką švystelint – to nebuvo, tas dalykas yra jos sugalvotas. Smūgis buvo vienas, toliau nieko nebevyko. Smūgis buvo suduotas plika ranka, nematė, kad rankoje būtų kas nors buvę. Po smūgio F. Š. krito labiau ant šono, tačiau tiksliai nepamena ar matė, ar taip mano, kad jis trenkėsi galva į bordiūrą ir gulėjo be sąmonės. R. Ž. su D. J. nuėjo, tik nepastebėjo ar jie grįžo atgal į salę, ar išėjo kažkur kitur, nes ji dar pabuvo prie F. Š., palaukė, kol ateis jo draugai. Priėję F. Š. draugai puolė kviesti greitąją, o ji nuėjo atgal į šokių salę. Jeigu gerai pamena, tai po to įvykio salėje R. Ž. su D. J. nebebuvo. Tą vakarą ji alkoholinių gėrimų nevartojo. Grįžusi namo, mamai iš karto papasakojo, kad vyko šiokios tokios muštynės, sakė, kad viską matė, jog F. Š. trenkė R. Ž.. Dabar ji sako tiesą, o dėl to, kad apklausiamas D. J. sakė, jog jokio susitarimo nebuvo – tai mano, kad kaip jis sakys ant savęs, nes norėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). Tiksliai ji neatsimena kada susitarė sakyti, kad smūgį sudavė R. Ž.. Kiek jai yra žinoma, D. turėjo kažkokių reikalų su F. Š. – D. J. ant F. Š. pyko dėl kažko, ar šis buvo kažką pasakęs, ar padaręs. Patvirtina, kad nematė, kuris sudavė smūgį F. Š., bet mano, kad sudavė D. J., nes jis paprašė R. Ž. prisiimti už tai kaltę.

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra liudytojos D. A. mama. Kaltinamojo R. Ž. nepažįsta, o nukentėjusįjį F. Š. žino tik iš matymo. F. ir D. įvykio metu buvo draugai. 2014 m., tiksliai dienos dabar nepamena, dukra grįžo apie vidurnaktį iš šokių ir pasakė, kad prie Kultūros namų įvyko muštynės, kad R. Ž. smogė kumščiu F. Š. į veidą, į šoną. Kalbėjosi apie šias muštynes tą patį vakarą, ką ji tiksliai pasakojo dėl įvykio smulkmenų, dabar ji jau nepamena, tačiau apie tai teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo remtis tada jos duotais parodymais. Pamena, kad dukra sakė, jog F. rankoje kažkas sublizgėjo, bet kas ten buvo, nematė. Būtent taip tą vakarą jai pasakojo dukra, o apie F. dukra tik pasakė, kad jį išvežė į ligoninę, ir viskas. Kelias dienas prieš praeitą teismo posėdį, t. y. prieš 2015-06-25, dukra jai pasakė, kad ji melavo ir jai, ir teismui, kad jie visi, kas tada buvo kartu: dukra, D. J. ir R. Ž. buvo susitarę meluoti, kad ne D. J. viską padarė, o R. Ž.. Daugiau nieko apie tai, kodėl buvo toks susitarimas, dukra neaiškino. Kiek ji pamena, tai dukra iš šokių grįžo blaivi. Prieš įvykį dukra su R. Ž. bendravo, o ar dabar jie palaiko ryšį, to nežino, nepastebėjo. Į praeitą teismo posėdį birželio 25 d., kai buvo kviesta, dukra neatvyko į teismą, nes buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Ji skambino dukrai, sakė, kad važiuotų, bet ji nevažiavo, tačiau dėl kokių priežasčių, jai nežinoma.

Liudytoja S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo F. Š. mama. Įvykis, kurio metu buvo sužalotas jos sūnus, įvyko šeštadienį, o sekmadienį apie 9.30 val. jai paskambino L. S., tačiau nežino, iš kur ji sužinojo jos asmeninio telefono numerį, ir paklausė, kaip sūnaus sveikata. Ji labai nustebo, nes nesuprato, kodėl taip teiraujamasi. L. S. paklausė, ar sūnus ne ligoninėje, ji atsakė, kad jis namie. Supratusi, kad ji nieko nežino apie tą įvykį, L. labai sutriko. Paskui iš miestelio parėjo kitas sūnus R. Š. ir pasakė, kad vyko muštynės, kad jo brolis F. nukentėjo. F. parėjo namo naktį, o kad jam prakirsta galva ji pamatė tik sekmadienį, po L. S. skambučio. Iki to skambučio nieko nematė, nes F. gulėjo lovoje ir tiek, nes ji su dukra gyvena antrame namo aukšte, o F. Š. – pirmame. Jos su dukra gyvename namo antrame aukšte, o jis – pirmame aukšte. Po L. S. skambučio nuėjusi pažiūrėti sūnaus, pamatė kruviną pagalvę, sūnui buvo prakirsta galva pakaušio dešinėje pusėje. Žaizda buvo gal 2 cm dydžio, ji vis dar kraujavo, nes pagalvė buvo kruvina. Sūnus labai vaitojo, buvo šiek tiek sąmoningas, bet ji tada dar nemanė, kad taip viskas rimta. Klausė sūnaus, kas atsitiko, bet jis yra uždaro būdo, todėl nieko neatsakė. Jis buvo mieguistas, visą laiką gulėjo, tik atsikeldavo atsigerti vandens ar į tualetą ir vėl eidavo miegoti. Tik pirmadienį iškvietė greitąją pagalbą, nes jau labai blogai sūnui pasidarė. Sekmadienį sūnus F. Š. visą dieną buvo namuose, niekur nebuvo išėjęs. Vėliau iš žmonių kalbų ir iš kito sūnaus R. Š. sužinojo, kad sūnų sužalojo R. Ž. – trenkė jam kastetu ar kažkuo. D. J. pažįsta iš matymo. Jis mokykloje užkabinėjo jos dukrą L. Ž., liepė pasakyti, kad ji atsiimtų pareiškimą, kad čia nieko tokio nėra, kad sumokės už tai pinigus, tačiau tiesiogiai jai D. J. nieko nesakė, tik per dukrą mokykloje. L. S. skambindama įvardijo asmenį, sumušusį mano sūnų, nurodė, kad tai padarė R. Ž.. Ji nežino, koks D. J. vaidmuo tame įvykyje. Sūnus F. vėliau ligoninėje jai pasakė, kad jį sumušė R. Ž., kad jie buvo kartu su D. J.. Kad sūnui būtų sudavęs D. J., sūnus to nesakė.

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju ne giminės, jo nepažįsta, o su nukentėjusiuoju yra pažįstami. Kaip įvyko įvykis nematė. Kadangi dabar nuo įvykio jau praėjo daug laiko, tai ji nelabai tiksliai viską prisimena, teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo remtis tais jos parodymais. Šokiuose buvo penkiese, gal keturiese, kas tiksliai - nepamena, tačiau žino, kad kartu buvo ir F. Š.. Įvykio dieną buvo išgėrusi sidro. Su kuo šokiuose F. Š. bendravo ji nepastebėjo. Paties įvykio, t. y. F. Š. sužalojimo ji nematė. Tik po to išėjo į lauką, kur buvo tamsu, buvo susirinkę daug žmonių. Ar ten tuo metu buvo R. Ž., ji negali pasakyti, nes jo nepažinojo. Greitosios pagalbos reikėjo ilgai laukti, ją iškvietė S. B.. Kokie ten žmonės buvo išvardinti negali, tačiau pradžioje stovėjo šalia F. ir I.. Šalia stovėjo S. B., po to jaunesni, kurių nepažįsta. I. K. nusirengė ir apklojo F., nes labai šalta buvo. S. yra B., nes B. tėvo pavardė tokia. Žino, kad prieš tai šokiuose buvo D. J., tačiau ar jis bendravo su F. Š., ji nematė. Po įvykio girdėjo kalbas, kad R. Ž. sužalojo F., taip kalbėjo susirinkę aplinkiniai. Kitą dieną ji skambino F. Š. motinai, klausė kaip F. sveikata. F. mama atsakė, kad jis namuose, tada ji papasakojo, jog jam vakar buvo labai blogai, kad jį išvežė su greitąją pagalba. Kaip suprato pokalbio metu, F. mama nieko nežinojo apie sužalojimą iki jų pokalbio.

Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Ž. iki įvykio nepažinojo, tik žinojo išmatymo. Su nukentėjusiuoju yra pažįstami. 2014 m. lapkričio 22 d. su F. Š. buvo pas jį namuose ir sumanė eiti į šokius. Bebūnant namuose išgėrė butelį šampano. Šokiuose kartu su jais buvo P. B.. Iš šokių jie išėjo į lauką parūkyti, kas tokie buvo, tiksliai nepamena. Po to F. R. Ž. ir D. J. pasikvietė už kampo pasikalbėti. Nepamena, kuris iš jų pakvietė F. Š. pasikalbėti. Girdėjo, kad gražiuoju kvietė, sakė einam pasikalbėti. F. Š. kartu su R. Ž. ir D. J. nuėjo už kultūros namų kampo, kur jų nesimatė, o jie liko toje pačioje vietoje rūkyti. Po kiek laiko atėjo D. J. ir R. Ž., kuris pasakė, kad eitų pasiimti draugo, bet kas atsitiko daugiau nieko nesakė. Kadangi ta vieta yra apšviesta, tai jis matė, kad nei D. J., nei R. Ž. nieko rankose neturėjo. Nuėjęs už kampo pamatė, kad F. Š. guli mašinų stovėjimo aikštelėje, jo galva buvo ant asfalto. Tuo metu F. Š. gulėdamas pradėjo kratytis, matomai prasidėjo šokas. Matė, kad F. Š. iš galvos bėgo kraujas, tada jis nusivilko megztinį ir padėjo F. Š. po galva. Atvažiavo greitoji pagalba, kas kvietė, jis nežino. Susirinkę prie sužaloto F. Š. žmonės kalbėjo, kad kaltas R. Ž., kad jo draugas nieko nedarė. Su F. Š. mes artimai bendravome. Nežinojo, kad F. būtų piktuoju su R. Ž., ar su D. J.. Kad einant į šokius F. Š. būtų nešęsis peilį ar kokį nors kitokį įrankį, jis nepastebėjo. D. A. pažįsta, ji su visais draugavo. Kai buvo prie sumušto F., ji taip pat buvo priėjusi, tačiau nepamena, ar ji buvo kartu su jais kai rūkė. Kai D. J. su R. Ž. ėjo pasikalbėti su F. Š., merginų kartu su jais nebuvo. F. Š. vėliau klausė kas jį sužalojo, bet jis nieko neprisimena. Kalbų miestelyje, kad D. J. tartųsi su D. A., sakyti kas sužalojo F. Š., negirdėjo. Taip pat negirdėjo kalbų, kad D. J. keršytų F. Š. už N. D..

Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Ž. nepažįsta, o su F. Š. yra draugai. Kadangi dabar praėjo daug laiko, tai įvykio tiksliai nepamena, viskas teisingai yra surašyta jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo jais vadovautis. Pamena, kad įvykio dieną kartu su F. Š. ir I. K. ėjo į Linkuvos kultūros namus į šokius. Prieš išeinant į šokius vartojo alkoholinius gėrimus, kiek ir kokius, tiksliai nepamena. Tik vėliau sužinojo, kad F. Š. kvietė kalbėtis. Po kelių minučių išėjęs į lauką sutiko D. J., kuris pasakė, kad eitų draugą pasiimti, tik kokį ir kur, nepamena ar sakė. Išėjus pamatė F. Š. gulintį automobilių aikštelėje, jis gulėjo ant nugaros, jam iš galvos bėgo kraujas, aplinkui buvo susirinkę daug žmonių. I. K. buvo F. Š. po galva pakišęs savo džemperį. Nepamena, ar įvykio vietoje buvo kalba, kad jį sužalojo R. Ž., tačiau jei parodymuose taip parašyta, tai taip ir buvo. Tą vakarą jis nei su kuo nesimušė, nei su R. Ž., nei D. J. nekonfliktavo, iki to įvykio taip pat nėra su jais konfliktavęs. Nematė, kad F. Š. eidamas į šokius, turėtų peilį, tačiau ir anksčiau eidamas į šokius taip pat peilio nesinešdavo. F. Š. nėra konfliktavęs nei su D. J., nei su R. Ž.. Po F. Š. sužalojimo grįžo namo. Tą vakarą neteko bendrauti su D. J. ir R. Ž.. D. A. pažįsta, ją tą vakarą matė, kad ėjo į šokius. Nematė, kad ji tą vakarą būtų bendravusi ar šokusi su D. J. ar R. Ž.. Po įvykio ėjo kalbos, kad R. Ž. sužalojo F. Š.. Niekas nekalbėjo, kad D. J. jį sužalojo, taip pat nekalbėjo, kad jis būtų prašęs R. Ž. prisiimti kaltę. Negirdėjo ir kalbų, kad R. Ž. už D. J. būtų prisiėmęs kaltę.

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, o kaltinamasis R. Ž. yra bendraklasis, su abiem nėra nepiktuoju. Pačio įvykio, kuris buvo 2014 m. žiemą, ji nematė. Iš šokių išėjusi pamatė F. Š. gulintį, tada iškvietė greitąją. F. Š. gulėjo ant asfalto automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis gulėjo prie šaligatvio, kojos buvo ant šaligatvio, kūnas buvo ant asfalto. Šaligatvis yra aukščiau, yra padarytas gelžbetoninis bordiūras. Kai pradėjo skambinti greitajai, atėjo I. K., kuris nusivilko marškinėlius ir padėjo nukentėjusiajam po galva. Toliau buvo daugiau žmonių, tačiau kas konkrečiai stovėjo, nepamena. D. J. yra bendraklasis, tačiau kai ji išėjo į lauką, jo nesimatė. Kitą dieną aplinkiniai kalbėjo, kad F. sumušė R. Ž.. Kiek pamena, tą vakarą tokių kalbų negirdėjo. Tačiau dabar jau tiksliai visko nepamena, todėl prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Su D. J. daugiau bendrauja nei su kaltinamuoju, nes seniau kartu mokosi. D. A. pažįsta, tačiau tą vakarą jos nematė.

Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta su juo nepiktuoju, o nukentėjusysis yra jo brolis. Buvo šeštadienis, pernai metais lapkričio 22 d., naktį brolis parėjo iš šokių. Duris atrakino jis ir įleido brolį, kuris svyravo, gal buvo išgėręs, nieko nekalbėjo, iš karto nuėjo miegoti. Kitą dieną pastebėjo, kad brolio F. Š. veide buvo sužalojimai. Po kelių dienų jam pasidarė blogai, iškvietė greitąją pagalbą. Miestelyje kalbėjo, kad R. Ž. primušė brolį, tačiau nežino, kodėl jis primušė. Po brolio sužalojimo buvo kalba su D. J., jis prašė, kad motina atsiimtų pareiškimą dėl F.. Brolis tuo metu buvo ligoninėje. Nežino, kokius santykius brolis su D. J. palaikė, nėra girdėjęs, ar jie būtų susipykę.

Ekspertas Henrikas Daujotas teismo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina savo šioje byloje pateiktą specialisto išvadą. Dėl to, kad nukentėjusysis F. Š. teigia, jog smūgis jam buvo suduotas iš nugaros pusės, o kaltinamasis ir liudytojai nurodo, kad smūgis buvo suduotas į veidą ir po to smūgio nukentėjusysis nugriuvo – atsižvelgiant į tyrimui pateiktus medicininius duomenis: Pakruojo ligoninės priėmimo skyriaus kortelę, Respublikinės Šiaulių ligoninės ligos istoriją, taip pat apklausos metu buvau supažindintas su liudytojų parodymais, apibendrindamas mano, kad labiausiai tikėtina, jog konstatuoti sužalojimai F. Š. galėjo gautis nuo trauminio poveikio į veidą, į jo priekinę pusę, po to griūvant ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu, buku paviršiumi. Tą patį parodo ir sužalojimai – pakaušyje buvo konstatuota žaizda, taip pat pakauškaulio lūžis, nueinantis į kaukolės pamatą bei galvos smegenų sumušimas kaktinėse ir veidinėse dalyse, kurios būdingos griuviminei traumai kontrasmūgio metu – kai kontaktuojant pakaušio sritimi traumuojamos vidinės smegenų dalys. Turimuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuoti kokie nors sužalojimai veide, bet nebūtinai jie turėjo būti, tai priklauso nuo smūgio stiprumo, intensyvumo. Nebūtinai po kažkokio poveikio turi likti žymės. Sužalojimas pakaušyje konstatuotas kaip muštinė žaizda pakaušyje, daugiau aprašyta ji nėra, nenurodyti farmakologiniai požymiai, todėl labiausiai tikėtina, kad buvo kontaktuota su kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu pagrindu. Tai galėjo būti ir šaligatvio bortelis. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad, kai nukentėjusysis po traumos buvo pristatytas į gydymo įstaigą, jis buvo neblaivus. Ši aplinkybė turi įtakos nukentėjusiajam realiai įvertinti sužalojimą, skausmo pojūčius. Po sužalojimo atsiradęs galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, leido nukentėjusiajam atlikti aktyvius, sąmoningus veiksmus, bet galvos skausmą, svaigimą, dezorientaciją, vėmimą, kurie esant tokiam sužalojimui turėjo būti, galėjo slopinti pavartotas alkoholis. Duomenų apie nukentėjusiojo girtumo laipsnį nėra, tik nurodyta, kad jis buvo pristatytas girtas ir nesileido apžiūrimas priėmimo skyriuje. Po patirtų sužalojimų, po patirtos galvos traumos, nukentėjusysis galėjo atlikti aktyvius sąmoningus veiksmus. Žaizda pakaušyje nukentėjusiajam buvo nustatyta jau 2014-11-22 Pakruojo ligoninės priėmimo skyriuje, apžiūrint jį tuoj po įvykio priėmimo skyriuje ir ten jam buvo konstatuota žaizda pakaušyje, o žaizda atitinka kitus sužalojimus – pakauškaulio lūžį, nueinantį į pamatą ir visus kitus. Kai jis jau buvo atvežtas į Šiaulių ligoninę, kitų sužalojimų nebuvo rasta, išoriškai buvo rasta vienintelė ta ankstesnės apžiūros metu nustatyta žaizda.

Nors kaltinamasis R. Ž. savo kaltę neigia, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų esanti automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., 3–5 b. l.).

Iš 2015-03-03 įtariamojo R. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis R. Ž. detaliai parodė ir paaiškino, kad jis su D. J. stovėjo ant šaligatvio prieš automobilių stovėjimo aikštelę, priešais F. Š., kai F. Š. iš dešinės pusės kišenės išsitraukė peilį ir tai pamatęs R. Ž. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį F. Š. į kairę veido pusę, o nuo smūgio F. Š. griuvo aukštielninkas, tačiau nematė, ar F. Š. trenkėsi galva į bordiūrą ar ne (1 t., 169–175 b. l.).

Iš 2015-02-27 nukentėjusiojo F. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad F. Š. parodė, jog D. J. stovėjo ant šaligatvio, o jis – priešais D. J. ant aikštelės. Jam stovint iš nugaros pusės pajuto smūgį į galvą, galvoja, kad jam sudavė kumščiu. Po smūgio griuvo ant kairio šono (1 t., 26–30 b. l.).

Iš 2015-02-20 liudytojo I. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. K. parodė, kad nuėjęs į aikštelę pamatė ant nugaros gulintį F. Š., kuris gulėjo tolokai nuo bordiūro (1 t. 52–55 b. l.).

Iš 2015-02-20 liudytojo P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. B. parodė, kad kai jis pamatė F. Š., šis gulėjo ant nugaros, jo kojos buvo ant bordiūro, o galva ant aikštelės. Tada I. K. kišo jam po galva megztinį (1 t. 59–63 b. l.).

Iš 2015-02-20 liudytojo D. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis su R. Ž. stovėjo prieš F. Š. ir šiam pradėjus rėkti, R. Ž. kumščiu trenkė F. Š. į kairę veido pusę. Nuo šio smūgio F. Š. nugriuvo ir galva trenkėsi į bordiūrą, po to nuslydo nuo bordiūro ir gulėjo šalia bordiūro (1 t. 73–79 b. l.).

Iš 2015-03-02 liudytojos D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji nurodė, jog matė F. Š. stovintį prieš D. J. ir R. Ž.. Po to F. Š. ištraukė iš kišenės dešinę ranką ir atmetė atgal ir tuo metu R. Ž. kumščiu trenkė vieną smūgį jam į veidą. Dėl suduoto smūgio F. Š. griuvo ant nugaros ir galva trenkėsi į bordiūrą (1 t. 92–98 b. l.).

Iš 2015-02-25 akistatos tarp nukentėjusiojo F. Š. ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (1 t., 159–160 b. l.).

Iš 2015-02-25 akistatos tarp liudytojo I. K. ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (1 t., 162–163 b. l.).

Iš 2015-02-25 akistatos tarp liudytojo P. B. ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų ( 1 t., 165–166 b. l.).

Iš 2015-04-23 akistatos tarp liudytojo D. J. ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad jos metu D. J. paneigė R. Ž. parodymus, jog nukentėjusįjį F. Š. sužalojo ne R. Ž., o D. J., o kaltę prisiėmė R. Ž. bei nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo sakyti, jog buvo peilis ir tai buvo gynyba, o D. J. nekeršijo F. Š. už draugo N. sumušimą (2 t., 1–3 b. l.).

Iš 2015-04-23 akistatos tarp liudytojos D. A. ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad jos metu liudytoja D. A. patvirtino mačiusi, kad smūgį nukentėjusiajam F. Š. sudavė įtariamasis R. Ž., ji niekada netvirtino mačiusi peilį, tikrai matė mostą, apie kurį parodė parodymų patikrinimo metu. Patvirtino, jog buvo pokalbis apie peilį, visi trys tarėsi sakyti, kad peilis buvo, tačiau kiti parodymai, duoti teismui apie įvykio aplinkybes, yra teisingi (2 t., 5–7 b. l.).

Iš 2015-01-09 – 2015-01-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 18/15(04) matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam F. Š. dėl kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumušimo su neurologine simtomatika padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu ar paviršiumi, paveikus pakaušio sritį (1 t., 126 b. l.).

Iš įtariamojo R. Ž., pirmos apklausos, atliktos 2014 m. lapkričio 27 d., matyti, jog jis nurodė, jog su jam pareikštu įtarimu susipažino, jo nuorašą gavo, įtarimo esmę suprato. Dėl šio įtarimo jis savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2014-11-22 jis buvo šokiuose, kurie vyko (duomenys neskelbtini) kultūros namuose. Buvo su savo draugu D. J.. Prieš 20.00 val. jis kartu su D. J. išėjo iš kultūros namų salės į lauką ir prie jų priėjo F. Š., kuris jo draugui D. pasakė eiti pakalbėti, apie ką jie turėjo kalbėtis jis nežino, nežino ar jie turėjo iš anksčiau kokių piktumų, šiaip jis F. Š. matė pirmą kartą, jo vardą ir pavardę sužinojo tik po įvykio. Kadangi jis į lauką išėjo kartu su D. J., tai jam einant pakalbėti su F. Š., jis taip pat ėjo kartu, nors nepamena ar jį vadino kartu kas eiti ar ne. Matė, kad F. Š. prie salės buvo su draugais, bet jie jam nebuvo pažįstami, nei vienas iš jų kartu su jais nėjo. Trise nuėjo į už kultūros namų esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir ten F. Š. su D. J. pradėjo vienas ant kito šaukti. Dėl ko jie šaukė, jis nesuprato, nes viskas vyko labai greitai. Kadangi jis stovėjo greta D. J., pamatė kaip F. Š. iš dešinės pusės šoninės striukės kišenės išsitraukė apie 15 cm peilį, atpažino, kad ten peilis, nes matė jo geležtę, bet daugiau to peilio apibūdinti negali, nors už kultūros namų buvo tamsu jis gerai viską įžiūrėjo, nes stovėjo visai šalia D. J. ir F. Š., ir kad F. Š. išsitraukė būtent peilį suklysti negalėjo. Vos pamatęs peilį, išsigando, kad jis gali juo sužaloti tiek jį, tiek D. J., todėl nieko nelaukdamas dešiniu kumščiu vieną kartą smogė F. Š. į kairiąją veido pusę. D. Š. nuo smūgio krito ant aikštelės asfalto, išgirdo kaip jam iš rankų iškrito peilis, matė peilį ant žemės, bet jo tiek neįžiūrėjo, kad galėtų gerai apibūdinti. Jis pasitraukė nuo įvykio vietos, nes iš karto pradėjo būriuotis jaunimas, kas tokie nežino, kažkas pradėjo šaukti, kad iškviestų greitąją pagalbą, pradėjo šnekėtis, kad F. Š. praskelta galva ir jis kraujuoja. Jam einant į salę jaunimas, kas tokie konkrečiai įvardinti negali, nes nepažįsta jų, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvena apie 2 mėnesius, todėl dar nespėjo susipažinti, pradėjo sakyti, kad bėgtų iš čia, nes jam dabar blogai bus. Nuėjęs į salę pasiėmė striukę ir ėjo iš salės. Kelią jam pastojo nepažįstamas jaunuolis, jį pastūmė ir kumščiu trenkė į veidą, bet prie to jaunuolio prišoko kiti jaunuoliai jį apraminti ir jis spėjo pabėgti. Globos namuose buvo kai 20.00 val. skambino D. J. klausė, kas atsitiko F. Š., sakė, kad jį išvežė į ligoninę, kad jo draugų nebėra, jis vėl grįžo į šokius pasikalbėjo su D. J. ir dar kažkokiais jaunuoliais, sakė kad F. Š. pabėgo iš ligoninės, taip suprato, kad nelabai jį sužalojo (1 t., 151–152 b. l.).

Iš 2014 m. gruodžio 19 d. atliktos įtariamojo R. Ž. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jam pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai. Jis visus savo parodymus yra davęs ankstesnės apklausos metu, juos prašo laikyti teisingais, savo kaltės neneigia ir labai nuoširdžiai gailisi sužalojęs F. Š., tačiau tai padarė netyčia, neturėdamas jokių piktų kėslų, ne iš chuliganiškų paskatų, tiesiog norėjo apsaugoti save ir draugą nuo sužalojimo. F. Š. iki tol nepažinojo, jo atžvilgiu neturėjo jokių piktumų, jo iš anksto sumušti neplanavo, tai įvyko spontaniškai, kai jo rankoje pamatė peilį. Jis net nesuprato kas vyksta ir dėl ko tai vyksta, net nesuprato, ar D. J. sukonfliktavo su F. Š.. Viskas vyko labai greitai. Jei būtų norėjęs sumušti F. Š. taip ir būtų padaręs, bet dabar tik vieną smūgį jam sudavė, nes jis pagriuvo ir taip jiems pavyko nuo jo apsiginti ir spėti nueiti (1 t., 154 b. l.).

Iš 2015 m. kovo 24 d. atliktos įtariamojo R. Ž. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, jog jam pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta iš dalies. Pasilieka prie ankstesnių savo duotų parodymų. Savo kaltę pripažįsta dėl to, kad nukentėjusiam sudavė ranka vieną smūgį į veidą. Jo sužaloti nenorėjo, o sužalojimus jis patyrė kai griuvo ant betono. Kaip tiksliai jis griuvo jis nepastebėjo, nes buvo tamsu. Kaip ir sakė D. J. ar nukentėjusysis F. Š. įvykio metu pasikvietė pasikalbėti (kuris kurį nežino). Apie ką jie ten kalbėjosi nesigilino, tiesiog buvo šalia D. J.. Buvo trise. F. Š. smūgį sudavė tik tada, kai pamatė jo rankoje peilį, kurį jis išsitraukė iš dešinės pusės kišenės. Tą pačią akimirką, kai tik pamatė peilį, ranka trenkė (kumščiu) į kairę veido pusę, tada F. Š. griuvo. Sudavė kumščiu, rankoje nieko neturėjo. Kodėl F. Š. nurodo, kad jam smūgį sudavė pribėgdamas iš už nugaros, jis nežino. Jam smūgį sudavė stovėdamas priešais F. Š. ir ne į galvą, o į veidą (1 t., 185–186 b. l.).

Iš 2015 m. balandžio 8 d. atliktos įtariamojo R. Ž. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis pripažįsta, kad įvykio metu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam F. Š., tačiau jo sužaloti nenorėjo, smūgiavo dėl to, kad pas jį rankoje pamatė peilį, jis gynėsi, todėl ir sudavė. Apie įvykį jau viską papasakojo, nieko naujo pasakyti neturi, tvirtina savo ankstesnius parodymus (1 t. 190–191 b. l.).

Iš 2014-12-19 liudytojos D. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad ji paaiškino, jog 2014 m. lapkričio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, bet buvo šeštadienis, buvo nuėjusi į kultūros namus Linkuvos miestelyje, kur vyko diskoteka. Diskotekoje susitiko D. J. ir R. Ž., su kuriais buvo visą vakarą. Vėliau D. J. ir R. Ž. prie salės susitiko F. Š. ir visi nuėjo pasišnekėti. Ji ėjo kartu su jais. Buvo už keleto metrų nuo D. J., R. Ž. ir F. Š., kai jie kalbėjosi už kultūros namų kampo aikštelėje, nuo jos maždaug 3-4 metrų atstumu. Apie ką jie kalbėjosi, negirdėjo, nelabai stengėsi ir klausytis, tik vienu metu išgirdo riksmą. Kuris iš trijų vaikinų surėkė ir ką, nenugirdo ir nesuprato, tik atsisuko į jų pusę. Tada pamatė, kad F. Š. ištraukė rankas iš kišenių, dešinę ranką atmetė atgal, užsimojo, gestas buvo toks, tarsi norėtų smogti. F. Š. kumštis buvo sugniaužtas, jame kažkas sublizgėjo, bet negali pasakyti, kas tai buvo, nes nesuprato, negali tvirtinti, kad rankoje buvo peilis, nes to daikto tikrai nematė, tik pastebėjo blizgesį. Tada R. Ž. užsimojo dešine ranka ir smogė F. Š., o nuo smūgio F. Š. krito ir galva trenkėsi į šaligatvio bordiūrą. Tą matė aiškiai. Toliau F. Š. nebestebėjo, R. ir D. iš karto atėjo link jos ir jie nuėjo į salę. Klausė, kas nutiko, bet jie jai nieko nesakė. Buvo salėje, po to išėjo į lauką ir pamatė, kad yra atvažiavusi „greitoji pagalba“, o I. K. laiko F. Š. galvą, būriavosi daugiau žmonių.

Taip pat atsakydama į papildomai pateiktus teisėjos klausimus, paaiškino, kad jai atrodė, kad vaikinai iš pradžių kalbėjosi ramiai, vėliau veidų mimikos tapo piktesnės. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, F. Š. rankos iš pradžių buvo kišenėse, po to jis rankas iš kišenių išsitraukė ir užsimojo dešine ranka. R. Ž. F. Š. ranka trenkė į veidą. R. Ž. ir D. J. prie jos negėrė, mano, kad jie buvo blaivūs. F. Š. jai atrodė neblaivus. Jai atrodo, kad iki to pokalbio tarp R. Ž., D. J. ir F. Š. jų bendravimo su F. Š. nebuvo.

Taip pat atsakydama į papildomai pateiktus prokurorės klausimus paaiškino, kad kas pasikvietė pasikalbėti – ar R. Ž. ir D. J. F. Š., ar F. Š. pasikvietė juos, negali pasakyti. Ji ėjo kartu, nes buvo kartu su jais atėjusi, galvojo, kad R. ir D. jau išeina. Tuo metu, kai išeidinėjo į lauką, su kuo kalbėjosi F. Š., negali atsakyti, nes jo nestebėjo ( 1 t., 89– 90 b. l.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Kaltinamojo R. Ž. parodymai ir jo nuomonė dėl jam reiškiamo kaltinimo keitėsi, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose keturiose apklausose jis, kaip įtariamasis, savo kaltę dėl to, kad sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam F. Š. į galvą dėl ko šis griūdamas susižalojo, pripažino bei nurodė, jog smūgį sudavė, nes nukentėjęs rankoje turėjo peilį ir ruošėsi juo suduoti. Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino ir atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje bei tokios savo pozicijos laikėsi iki 2015-04-16 papildomos įtariamojo apklausos, kai jos metu R. Ž. nurodė, kad smūgio nukentėjusiajam jis nesudavė, o tai padarė D. J., o jis, iš draugiškumo bei D. J. pažadėjus atlygį, sutarė prisiimti kaltę. Apie tokį susitarimą žino liudytoja D. A., kuri girdėjo kaip buvo tariamasi. Taip pat jis yra išgalvojęs aplinkybę, kad nukentėjęs įvykio metu turėjo peilį, nes taip jis norėjo pateikti situaciją kaip savigyną. Tokios savo pozicijos kaltinamasis laikėsi ir teisiamajame posėdyje, duodamas parodymus, taip pat kaip priežastį parodymų kitimui nurodydamas tai, kad D. J. kaltę jis prisiėmė todėl, kad su juo buvo draugai, taip pat D. J. žadėjo jam atsilyginti už tai materialiai, tačiau to nedarė, be to jis negalvojo, kad F. Š. yra taip sunkiai sužalotas.

Tokią kaltinamojo poziciją patvirtino ir liudytoja D. A., kuri pagal teismo kvietimą neatvykusi į teisiamąjį posėdį 2015 m. birželio 25 d. ir teismui nutarus jos, atsižvelgiant į tai, kad yra apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neapklausti teisiamajame posėdyje, savanoriškai atvyko 2015 m. liepos 30 d. posėdį bei pageidavo duoti parodymus. Šios apklausos metu ji nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, t. y. ji melavo dėl to, kad nukentėjęs įvykio metu kažką turėjo rankoje, taip pat, kad ji matė, jog F. Š. smūgį ranka sudavė kaltinamasis R. Ž.. Ji nurodė, kad buvo įvykio vietoje sužalojimo metu, tačiau tiksliai nematė, kas sudavė smūgį – ar R. Ž., ar D. J., tačiau iš to, kad vėliau buvo kalba apie tai, jog kaltę prisiims R. Ž., sprendžia, kad nukentėjusįjį sužalojo D. J.. Tokius savo parodymus ji patvirtino ir papildomai apklausiama teisiamajame posėdyje 2016 m. sausio 19 d. Teismas tokius kaltinamojo R. Ž. ir liudytojos D. A. parodymus vertina kaip akivaizdžiai prieštaraujančius kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams, nenuoseklius ir prieštaringus lyginant juos tarpusavyje, todėl jais nesiremia ir juos atmeta. Pirmiausiai tai darydamas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje tuoj po sulaikymo kaltinamasis R. Ž. davė nuoseklius, detalius parodymus apie tai, kaip jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie pirminiai kaltinamojo parodymai yra patvirtinami tiek nukentėjusiojo F. Š. parodymais, jog tuo metu kai jis pajuto smūgį prieš jį stovėjo D. J., o kaltinamojo R. Ž. jis nematė, taip pat liudytojo D. J. nuoseklūs ir detalūs parodymai, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė būtent kaltinamasis. Šiuos parodymus liudytojas D. J. taip pat patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju R. Ž. metu, kai pastarasis jau pakeitė parodymus bei apklausiamas teisme. Kaltinamojo R. Ž. parodymai taip pat patvirtinami ir specialisto išvada bei jo teisme duotais paaiškinimais apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą. Teismas atmeta liudytojos D. A. teisme duotus parodymus kaip nenuoseklius, nes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji patvirtino, jog paties sudavimo momento ji nematė, tačiau mano, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė R. Ž., o apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad ji, R. Ž. ir D. J. susitikę kitą dieną po įvykio, sutarė sakyti, jog smūgį nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis R. Ž. ir iš to ji sprendžia, kad nukentėjusįjį sužalojo D. J.. Tokie liudytojos parodymai iš esmės prieštarauja liudytoja apklaustos jos motinos V. A. parodymams, kuri nurodė, kad grįžusi iš karto po šokių dukra pasakė, kad R. Ž. sumušė F. Š.. D. A. ir kaltinamojo R. Ž. parodymus dėl tokio susitarimo paneigia ir kitų įvykio vietoje buvusių, tačiau tiesiogiai smūgio sudavimo nemačiusių liudytojų parodymai, kad iš karto po įvykio jau buvo sakoma, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent R. Ž.. Liudytojos D. A. parodymų teisingumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad įvykio vietoje kartu su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju ir D. J. būtų matę D. A., o liudytojas D. J. tik nurodė, kad ji galėjo eiti pro šalį ir girdėti jo pokalbį su F. Š..

Taigi išvardintais faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad būtent kaltinamasis R. Ž. be jokios aiškios priežasties, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą, nuo ko F. Š. griūdamas patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus ir jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015). Paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo F. Š., liudytojų D. J. ir D. A. parodymais teisiamajame posėdyje patvirtinama, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokių išankstinių nesutarimų nebuvo, įvykio vietoje jie tarpusavyje taip pat nekonfliktavo, buvo mažai pažįstami, todėl kaltinamojo R. Ž. smūgio nukentėjusiajam sudavimas, nesant tam jokios priežasties, kitaip nei, kad padarytas iš chuliganiškų paskatų, negali būti vertinamas.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. Ž. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes tarp kaltinamojo R. Ž. be jokios dingsties suduoto nukentėjusiajam R. Ž. smūgio į veidą ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismo nuomone, nors R. Ž. suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą, tiesiogiai tyčia nesiekė sukelti jam sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau atsižvelgdamas ir įvertindamas nukentėjusiojo girtumą, ką nurodė pats kaltinamasis ir apklausti liudytojai, jo stovėjimo vietą – asfaltuota aikštelė su aštriais borteliais, savo smūgio stiprumą ir netikėtumą, privalėjo numatyti nukentėjusiojo griuvimo galimybę bei galimas to pasekmes, t. y. jo veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti veikiant netiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, jog jis sudavė smūgį nukentėjusiajam F. Š. ir dėl to šis patyrė sužalojimą, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė, teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jis nukentėjusiojo nesužalojo, todėl teismas tokią jo poziciją vertina kaip savo kaltės nepripažinimą.

Teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Ž., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nusikaltimą veiką, priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau teistas 4 kartus, nusikaltimą už kurį teisiamas, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nes 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (2 t., 64–112 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 113–114 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir Linkuvos gimnazijos administracijos charakterizuojamas patenkinamai (2 t., 116, 117, 119 b. l.), Všį Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (2 t.,123 b. l.), į Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (2 t., 125 b. l.), iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė taikant bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas, neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė ir sąlygojo jo tyčią nusikalsti, daro išvadą, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, naują nusikaltimą kaltinamasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau teistas keturis kartus, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas, todėl, teismo nuomone, nors nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės paskirties skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalyje numatytus ypatumus.

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 1415,11 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo F. Š. gydymą (1 t. 36–40 b. l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis R. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala nukentėjusiojo F. Š. sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo R. Ž. veika.

Su kaltinamojo R. Ž. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo R. Ž. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1415,11 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis F. Š. yra pareiškęs 10 000 eurų ieškinį neturtinės žalos atlyginimui (3 t., 5 b. l.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nukentėjęs F. Š. ieškinio turtinės žalos atlyginimui nėra pareiškęs, todėl teismas konstatuoja, jog tokia žala jam nepadaryta, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad buvo sunkiai sužalotas, taip pat ateityje jam gali būti reikalinga dar viena operacija, iki sužalojimo atmintimi nesiskundė, o dabar daug ką pamiršta ir nors dabar dėl sužalojimo kokių nors tiesioginių pasekmių nėra, bet gali būti ateityje, šiuo metu reikia pirktis vaistų, nes užeina galvos skausmai. Tokie nukentėjusiojo aiškinimai, teismo nuomone, parodo, kad dėl patirto kūno sužalojimo, jam yra išlikusios pasekmės, dėl jo turi vartoti vaistus bei kęsti besikartojančius galvos skausmus, todėl yra pagrindas spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertina ne tik nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei prieš jį padaryto smurtinio nusikaltimo sunkumą, tačiau atsižvelgia ir į kaltinamojo R. Ž. turtinę padėtį, nes jis savo turto neturi, šiuo metu mokosi, pragyvena iš gaunamos pašalpos, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas bei įvertina, kad šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam turtinė žala nebuvo padaryta. Šiame kontekste pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, yra vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju teisingas, tinkamas ir teisminę praktiką atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų 8000 eurų.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajam F. Š. buvo skirtas gynėjas advokatas Ričardas Ralys. Byloje gauta 2016-01-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. NTP-7-27 iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 345,43 Eur (3 t., 161 b. l.). BPK 106 str. 1 d. nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nors kaltinamasis niekur nedirba, jokio savo turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297–298 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307–308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 4 metams 1 mėnesiui bausme ir R. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Ž. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką R. Ž. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. liepos 30 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir namų areštą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias.

Priteisti iš R. Ž. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 1415,11 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika eurų ir 11 centų) F. Š. gydymo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš R. Ž. nukentėjusiojo F. Š. naudai 8000 eurų (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš R. Ž. 345,43 eurus (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 43 centus) valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patirtų atstovaujant nukentėjusįjį F. Š..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. Ž. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms jam priklausančiose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke palikti iki visiško šiuo nuosprendžiu priteistų piniginių sumų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.