Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indata“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti aktualius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus. Minėta nutartis įmonės vadovui įteikta 2022 m. rugsėjo 8 d. Įmonės vadovas 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą (DOK-22874) pratęsti terminą teismo nurodytiems dokumentams pateikti. Teisėjos rezoliucija terminas pratęstas iki 2022 m. spalio 3 d. Įmonės vadovas 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą (DOK-24100) atidėti teismo posėdį ir pratęsti terminą 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodytiems dokumentams pateikti. 2022 m. spalio 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas, nustatytas atsakovės UAB „Indata“ vadovui R. J. terminas iki 2022 m. spalio 13 d. pateikti teismui Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodytus dokumentus. Atsakovės atstovas advokatas L. P. 2022 m. spalio 13 d. pateikė prašymą (DOK-25163) pratęsti terminą dokumentams pateikti iki 2022 m. spalio 20 d., atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovės atstovas 2022 m. spalio 14 d. pateikė prašymą (DOK-25213) priimti 2020 metų mokestinio laikotarpio metinę pelno mokesčio deklaraciją. Nurodo, kad mokestinė prievolė ieškovei iš esmės sumažėjo ir 2022 m. spalio 13 d. sudaro 39 967 Eur. Atsakovė nesutinka su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir išsamius nesutikimo argumentus, kartu su teismo įpareigojime išvardintais dokumentais, pateiks ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 20 d., todėl prašo atidėti bylos nagrinėjimą ir palaiko prašymą pratęsti terminą dokumentams pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius, kuriam tokią teisę nustato JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad UAB „Indata“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. birželio 7 d., įmonės vadovu nuo 2017 m. birželio 7 d. paskirtas R. J., kuris nuo 2019 m. gegužės 16 d. taip pat yra ir įmonės akcininkas.

Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Įmonės nemokumas taip pat turi būti vertinamas ir pagal kitą kriterijų – (ne)galėjimą laiku įvykdyti turtines prievoles kreditoriams (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Atsakovė 2022 m. spalio 28 d. paaiškinimuose (DOK-26614) nurodo, kad aplinkybė jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir/ar transporto priemonių nepatvirtina, kad atsakovė neturi kito turto/yra nemoki. Pastebėtina, kad įmonės turtą sudaro ne tik nekilnojamasis turtas, iš atsakovės pateiktų balansų matyti, kad ji turi kito turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas. Tačiau teismo vertinimu minėtą aplinkybę paneigia ieškovės pateikti įrodymai, kad pagal VMI sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės nuo 2022 m. vasario 22 d. vykdo antstolis V. K. (vykdomosios bylos Nr. 0072/22/01001, Nr. 0072/22/00868, Nr. 0072/22/00658, Nr. 0072/22/00594, Nr. 0072/22/00386, Nr. 0072/22/00181). Išieškojimas nerezultatyvus, per 10 mėnesių įsiskolinimas nėra padengtas.

Viešais VMI duomenimis UAB „Indata“ 2022 m. spalio 27 d. deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka siekia 41 995,23 Eur. Nors ieškovės pareiškimo pateikimo metu bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 207 271,50 Eur, o 2022 m. spalio 27 d. mokestinė nepriemoka sumažėjo iki 41 995,23 Eur, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad atsakovė pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus, t.y. atsiskaityti su ieškove, kadangi bendrovės prievolė sumažėjo patikslinus pelno mokesčio deklaracijas, o ne mokant įmokas biudžetui, siekiant padengti ar bent sumažinti mokestinę nepriemoką. VSDFV duomenimis bendrovė taip pat turi įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuris sudaro 1 623,51 Eur.

Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimą sudaro bendrovės deklaruoto 2021 m. mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą (mokėjimo terminas – 2022 m. vasario 15 d.), 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. spalio – gruodžio mėn., 2022 m. sausio – vasario mėn. mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokesčio (mokėjimo terminai nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. vasario 15 d.), 2021 m. mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio (mokėjimo terminas – 2022 m. vasario 15 d.), 2018 m., 2019 m., 2020 m. mokestinių laikotarpių pelno mokesčio (mokėjimo terminai nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2021 m. birželio 15 d.), 2021 m. IV ketv. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio avanso (mokėjimo terminas – 2021 m. gruodžio 15 d.), 2020 m. rugsėjo mėn., spalio mėn., gruodžio mėn., 2021 m. spalio mėn., lapkričio mėn., 2022 m. sausio mėn., vasario mėn. pridėtinės vertės mokesčio (mokėjimo terminai nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2022 m. kovo 25 d.) nepriemoka, dėl šių mokesčių nemokėjimo laiku apskaičiuoti delspinigiai. Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui susidarė nuo 2018 metų, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir įmonės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-401-567/2022).

Atsakovė nurodo, kad 2022 m. spalio 20 d. yra pateikusi prašymą ieškovei sudaryti mokestinės paskolos sutartį, ir ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė siekia atsiskaityti su ieškove šalims priimtiniausiomis sąlygomis. Tačiau pažymėtina tai, kad mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Todėl vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo patenkinimo. Be to, ieškovė nurodė, kad pateiktas prašymas atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą turi atitikti teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, numatytus reikalavimus. Bendrovės 2022 m. spalio 20 d. prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį negali būti nagrinėjamas, nes prie prašymo pridėti tušti priedai.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Nagrinėjamu atveju VSDFV duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovė pastaruoju metu jokios ūkinės–komercinės veiklos faktiškai nevykdo.

Viešųjų registrų duomenimis atsakovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu taip pat nėra registruotų transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės vykdomi išieškojimai išieškotojams VMI, VSDFV Kauno skyriui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė.

Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad įmonė nevykdo ūkinės veiklos, darbuotojų nėra, nemoka mokesčių valstybei, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovė UAB „Indata“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Indata“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl atsakovei iškeliama bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenimis, šios įmonės administratore atrinkta UAB „Valnetas“. Teismas neturi duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms. Nemokumo administratorė pateikė teismui sutikimą administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skiriama administruoti UAB „Indata“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorę neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Nemokumo administratorei nustatomas 3 650 Eur dydžio bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuojamas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatomas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Indata“ (juridinio asmens kodas 304546188, buveinės adresas Demokratų g.53, Kaunas) bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Valnetas“ (juridinio asmens kodas 135778275, eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše Nr. N-JA0026, adresas Kęstučio g. 58-3, Kaunas, tel. (8 37) 202722, 8 698 25211, el. paštas info@valnetas.lt).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3 650 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Indata“ (juridinio asmens kodas 304546188) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Indata“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratorei.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, antstoliui V. K., Turto arešto aktų registro tvarkytojui, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.