Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo J. B. individualiai įmonei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos J. B. individualiai įmonei iškėlimo. Pareiškėjas VSDFV nurodo, kad atsakovės J. B. individualios įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2017 m. gegužės 1 d. sudarė 10 646,06 Eur, apdraustųjų įmonėje nėra, atsakovė įmokų nemoka nuo 2003 m. birželio mėnesio. Pareiškėjo VSDFV teigimu, jis taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas VSD įmokas ir delspinigius nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau skola padengta nebuvo. Pažymi, kad skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstoliui. Antstolis 2014 m. vasario 5 d. grąžino pateiktus vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktu, kuriame nurodė, kad skolininkas piniginių lėšų ar turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Pareiškėjo teigimu, atsakovė J. B. individuali įmonė veiklos nevykdo, yra nemoki, nes laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įmonei bankroto byla dėl nemokumo gali būti keliama kai vienu metu yra dvi sąlygos: 1) įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) suma viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi įpareigojo J. B. individualios įmonės vadovą pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį (popierinės b. l. 14–15). Ši teismo nutartis buvo išsiųsta įmonės registruotu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini) kuris sutampa su įmonės savininko adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 27 d. pakartotinai procesinius dokumentus išsiuntė atsakovės buveinės adresu, todėl pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai (p. b. l. 21–22). Atsakovės procesinės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo nepateikimas nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti, todėl teismas bankroto bylos iškėlimo J. B. individualios įmonės klausimą sprendžia vadovaudamasis civilinėje byloje pareiškėjo VSDFV pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais.

Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad J. B. individuali įmonė nuo jos įregistravimo 2000 m. lapkričio 10 d. jokių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi. VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pareiškėjas VSDFV nurodė, kad skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstoliui A. A.. Teismas nustatė, kad antstolis 2014 m. vasario 5 d. grąžino pateiktus vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktu, kuriame nurodė, kad skolininkas piniginių lėšų ar turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Pareiškėjo VSDFV duomenimis, atsakovės J. B. individualios įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2017 m. gegužės 1 d. sudarė 10 646,06 Eur, apdraustųjų įmonėje nėra, atsakovė įmokų nemoka nuo 2003 m. birželio mėnesio.

Teismo vertinimu, aukščiau nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad J. B. individuali įmonė veiklos nevykdo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė J. B. individuali įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (IBĮ 4 straipsnio 2 punktas, 3 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, J. B. individualiai įmonei keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindais, t. y. nustačius, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas nenustatė pagrindų atsisakyti kelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Administruoti atsakovės J. B. individualios įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė V. V., kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus J. B. individualiai įmonei bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Individualios įmonės bankroto proceso ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa ir individualios įmonės savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2044-157/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. B. individualios įmonės savininkas J. B. bankroto byloje įtraukiamas bendraatsakovu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

nutaria:

Iškelti J. B. individualiai įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Įtraukti J. B. individualios įmonės savininką J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraatsakovu bankroto byloje.

Paskirti Ž. M. firmos bankroto administratore V. V. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA232).

Areštuoti J. B. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apie J. B. individualios įmonės turtui pritaikytą areštą informuoti turto arešto aktų registrą.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Nustatyti, kad J. B. individualios įmonės valdymo organai (savininkas) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjui, atsakovei, bendraatsakovui J. B., bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.