- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-1449-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01976-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- Š. N.
- Atsakovas
- R. N.
- Išvadą teikia
- Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto Š. N. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. N. ieškinį atsakovei R. N. institucija, teikianti išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo ir,
ieškovas Š. N. prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimu D. N., gim. 1996-01-24 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo D. N. skirtą išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį nuo 2013-01-10 (ieškovo dukros gimimo) iki sūnaus pilnametystės bei iš atsakovės priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3).
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo priimtas studijuoti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje pagal pirmosios pakopos koleginių studijų programą „Multimedijos dizainas“ nuolatine studijų forma valstybės nefinansuojamoje vietoje, pusmečio įmoka už studijas yra apie 3380 Lt. Taip pat nurodė, kad jis 2012-11-09 sudarė santuoką, o 2013-01-10 susilaukė dukros S. N.. Dėl šių priežasčių žymiai suprastėjo ieškovo turtinė padėtis, todėl jis nebeturi galimybių mokėti 2009-09-18 teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo savo sūnui. Paaiškino, kad studijų įmokas sumokėti bei padengti antstolių išlaidas dėl jų vykdomo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, jam padeda žmona. Pripažino, kad teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo nevykdo, nes neturi tam lėšų.
Atsakovė R. N. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šiuo metu šalių nepilnamečiui sūnui D. N. yra 17 metų, jis mokosi 12 klasėje. Sūnaus poreikių tenkinimui (maistui, drabužiams ir avalynei, higienos poreikiams, poilsiui ir laisvalaikiui, nenumatytoms išlaidoms) per mėnesį reikia apie 1100 litų. Taip pat pažymėjo, kad 2014 metais bus išleistuvės, todėl išlaikymo išlaidos bus dar didesnės. Nurodė, kad jos sūnus šiuo metu lanko vairuotojų kursus, siekdamas įgyti vairuotojo pažymėjimą, dėl ko jam skiriama išlaidų suma taip pat didėja. Pažymėjo, kad ji turi sveikatos problemų, jai 2008-2009 metais buvo nustatytas 50 procentų darbingumas. Nurodė, kad dirba, mėnesio pajamos yra apie 1430 litų. Ieškovui neteikiant išlaikymo vaikui nuo 2012-03-16 Vaikų išlaikymo fondas moka sūnaus išlaikymui po 195 Lt per mėnesį. Nurodė, kad atsakovei žinoma, jog ieškovas užsiima įvairiais darbais – įvairių renginių organizavimu, už vieno renginio pravedimą gauna kelis tūkstančius litų. Atsakovės manymu, ieškovas nurodo neteisingus duomenis apie savo pajamas (b.l. 18-19).
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, siūlė nepakeisti 2009-09-18 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui dydžio (b.l. 31).
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Š. N. atsakovei R. N. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai pat priteisė iš ieškovo 11,52 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Padarė išvadą, kad ieškovas nededa visų įmanomų pastangų rasti darbą bei nesiėmė visų priemonių, kad galėtų teikti savo sūnui tinkamą išlaikymą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu nedirba, nėra pakankamas pagrindas mažinti šalių vaikui teiktiną išlaikymą. Teismo vertinimu, šalių vaiko D. N. poreikiai dėl jo amžiaus yra gerokai didesni, nei ieškovo kitoje santuokoje gimusios mažametės dukros. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo žmonos gaunamas pajamas bei jos galimybes teikiant išlaikymą ieškovo 2013-01-10 gimusiai dukrai S., neaišku kokia apimtimi ieškovas turi prisidėti prie dukros išlaikymo. Padarė išvadą, kad ieškovui atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas teismui nepateikė visų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo turtinę padėtį – nepateikė VĮ „Registrų centras“ pažymos apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ pažymos apie ieškovo vardu registruotas transporto priemones, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas turi padėti savo pensininkei mamai, ieškovas nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad gauna pajamų iš papildomos veiklos – iš esmės teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jis veda renginius ir tik abstrakčiai ginčijo atsakovės nurodytą gaunamą užmokesčio dydį. Aplinkybę, kad ieškovas užsiima renginių vedimo veikla netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – iš internetinės svetainės www.djsarunelis.lt atspausdintos nuotraukos, kurių ieškovas neneigė ir neginčijo. Teismui neturint duomenų apie visas ieškovo gaunamas pajamas bei turimą turtą, teismo vertinimu, jo nurodoma aplinkybė, jog jis studijuoja ir moka įmokas už mokslą, taip pat nelaikytina pakankama pripažinti, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) Š. N. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teigė, kad atsakovė nurodė, jog sūnui išlaikyti per mėnesį išleidžia po 1 100 Lt, tačiau nepaaiškino, kokiems konkrečiai poreikiams tenkinti ši pinigų suma panaudojama bei kaip ji, gaudama 1 300 Lt dydžio atlyginimą sugeba sūnaus išlaikymui teikti tokio dydžio išlaikymą. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo ir kitų.
2. Ieškovas pateikė teismui savo turto deklaracijas, iš kurių matyti, kad jo pajamos yra atsitiktinės ir minimalios – vos keli šimtai litų per metus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas siekdamas įsitvirtinti darbo rinkoje įstojo į dienines studijas Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegijoje, neįvertino aplinkybės, kad dieninio kurso studentui yra apribotos galimybės įsilieti į darbo rinką.
3. Teismas taip pat neteisingai vertino byloje atsakovės pateiktas nuotraukas iš ieškovo sukurtos internetinės svetainės www.djsarunelis.lt. Šioje svetainėje esantys duomenys tik parodo ieškovo pastangas užsidirbti pragyvenimui vedant renginius, tačiau jokiu būdu neįrodo aplinkybės, kad ieškovas gauna pajamas. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai yra veikla, kuria jis planuoja užsiimti ir šios veiklos gauti pajamų, o teismui pateiktos turto deklaracijos tik patvirtina teiginius, kad ieškinio padavimo dienai iš šios veiklos ieškovas pajamų neturi.
4. Ieškovas neturi savo vardu registruotų jokių transporto priemonių. Teismui ieškovas pateikė informaciją, kad siekiant išieškoti įsiskolinimą, antstolė vykdo priverstinį išieškojimą ir yra areštavusi vienintelį ieškovo turtą – žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat yra informacija, kad šio turto parduoti nepavyksta, atsakovė patvirtino, kad minėtas turtas yra bevertis ir dėl šios priežasties nėra perėmusi šio turto.
5. Atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Nurodė, kad iš bylos medžiagos visumos matyti, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera, todėl ši aplinkybė negalėjo būti ignoruojama sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė R. N. nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimą atsakovė grindžia šiais argumentais:
1. Teigia, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kokios pinigų sumos reikalingos maistui, drabužiams, higienos priemonėms, laisvalaikiui ir kitiems poreikiams tenkinti. Nurodyta suma reikalinga sūnaus išlaikymui per vieną mėnesį. Kad būtų užtikrinti sūnaus poreikiai, atsakovei neturint tam pakankamai nuosavų lėšų, jai padeda tėvai, sesuo, dirbanti užsienyje. Kiekvienam vaikus auginančiam žmogui yra aišku, kad norint vaikui suteikti kuo geresnes sąlygas augti, tinkamai maitintis, būtina pirkti kokybiškus maisto produktus, kurių kaina yra didelė ir maisto produktai vis brangsta. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimui.
2. Šiuo metu sūnus jau pilnametis, mokosi 12-oje klasėje ir neabejotinai sieks mokytis toliau. Jis lanko vairavimo kursus, siekia įsigyti vairuotojo teises, kurios yra ne tik privalumas, bet ir būtinybė. Po vidurinė mokyklos baigimo sūnus galės lengviau susirasti darbą. Kursai kainuoja 1 300 Lt, iš kurių yra sumokėta 1 200 Lt, o už papildomas pamokas reikia mokėti po 30 Lt, už vairavimo egzaminą reikės mokėti 100 Lt.
3. Nurodė, kad turi sveikatos problemų, 2008-2009 metais turėjo neįgalumą, jos darbingumas buvo tik 50 proc., sveikata nepagerėjo. Dėl sveikatos būklės ji dažnai būna laikino nedarbingumo atostogose, tokiais atvejais jos gaunamos pajamos mažėja.
4. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas. Mano, kad jis nurodo neteisingus duomenis apie tikrąją turtinę padėtį, pajamas. Jis turi šeimą, išlaiko nepilnametį vaiką, mokosi kolegijoje, kur studijos mokamos, studijų kaina didelė. Todėl mano, kad jis sąmoningai slepia pajamas.
5. Papildomai pateikė 900 Lt kvitą už sūnaus vairavimo kursus. Nurodė, kad šio dokumento nepateikė pirmos instancijos teismui, nes teikiant atsiliepimą ši suma dar nebuvo sumokėta. Prašo priimti šį įrodymą, nes būtinybė jį pateikti iškilo vėliau – apskundus teismo sprendimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio tuo pagrindu, kad teismas netinkamai vertino jo pateiktus įrodymus, patvirtinančius apelianto turtinę padėtį ir galimybę teikti vaikui išlaikymą.
Apelianto teigimu, iš pateiktų turto deklaracijų matyti, kad jo pajamos yra atsitiktinės ir minimalios – vos keli šimtai litų per metus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas siekdamas įsitvirtinti darbo rinkoje įstojo į dienines studijas Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegijoje ir neįvertino tos aplinkybės, kad dieninio kurso studentui yra apribotos galimybės įsilieti į darbo rinką. Ieškovo turtinė padėtis nėra gera, todėl ši aplinkybė negalėjo būti ignoruojama sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo-sumažinimo, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
Įstatymai numato, kad sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.
Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 1000,00 Lt). Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pakeitė 1999-03-01 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu D. N. gim. 1996-01-24 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš Š. N. D. N. skirtą išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2009-05-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 6-7). Taigi, priteista suma neženkliai viršija minimalią mėnesinę algą (skaičiuojant išlaikymą iš abiejų tėvų).
Ieškovas prašė teismo sumažinti išlaikymo dydį, prašymą grindė pasikeitusia turtine padėtimi – studijomis ir nauju išlaikytiniu.
Pažymėtina, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Net ir nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009).
Vertinant šalių turtinę padėtį, byloje nustatyta, kad ieškovas 2012-09-11 yra sudaręs studijų sutartį su Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegija, yra priimtas studijuoti į koleginių studijų pirmosios pakopos valstybės nefinansuojamą studijų vietą ir kas semestrą moka Kolegijos nustatytą ir studentų priėmimo taisyklėse paskelbtą 26 bazinės socialinės išmokos dydžio studijų kainą (b.l. 8), jis studijuoja Dizaino fakulteto trečiame kurse nuolatinių studijų DM12D grupėje pagal studijų programą „Multimedijos dizainas“, studijų kryptis – Fotografija ir medijos (b.l. 52-53). Ieškovas 2012-11-09 sudarė santuoką su R. K. (b.l. 9), o 2013-01-10 jam gimė dukra S. N. (b.l. 10). Ieškovui bedarbio statusas suteiktas nuo 2009-01-21 (b.l. 11), jis buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriuje nuo 2012-07-31 iki 2012-10-02, jam, kaip bedarbiui, darbo paieška nutraukta jo paties pageidavimu (b.l. 14), ieškovas nėra įregistravęs juridinio asmens, nevykdo individualios veiklos pagal pažymą ir nėra įsigijęs verslo liudijimo (b.l. 49). Atsakovei R. N. nuo 2008-12-30 iki 2009-12-29 buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.l. 20), laikotarpiu nuo 2011-10-13 iki 2013-09-30 epizodiškai gavo ligos pašalpas (b.l. 21), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-10-23 taip pat epizodiškai jai buvo mokomos ligos pašalpos. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012-08-17 sprendimu Nr. V2-9974 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ (b.l. 22) nuspręsta D. N. nuo 2012-03-16 iki 2012-03-31 išmokėti 100,65 Lt dydžio išmoką, tai pat nuo 2012-04-01 iki 2014-01-23 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką. Atsakovei nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai į mėnesį išmokėta 1292,93 Lt ((1460 + 1460 + 1354.50 + 1206,17 + 708,46 + 1399,54 + 966,50 + 1613,28 + 1613,28 + 1434,00 + 1498,56 + 800,83)/12) darbo užmokesčio. Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje siūlė nepakeisti 2009-09-18 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas D. N., gim. 1996-01-24. Nurodė, kad jaunuolis mokosi 12 klasėje ir kad išlaikymo išlaidos baigiamojoje klasėje tik padidėja, be to jis lanko vairavimo kursus (b.l. 31).
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, atsakovės gaunamas pajamas, nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl šalių turtinės padėties, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose teisminės praktikos. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl apelianto bei atsakovės turtinės padėties, pagal CPK 186 straipsnio reikalavimus ištirdamas, įvertindamas ir aptardamas visus byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi (gaunamas pajamas, turimą turtą bei įsipareigojimus), aiškinosi šalių nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus duomenis bei skaičiavimus (susijusius su sūnaus poreikiu maistui, drabužiams ir avalynei, higienos poreikiams, poilsiui ir laisvalaikiui), atsižvelgė į tai, kad šalių sūnus lanko vairuotojų kursus bei kad artėja išleistuvės, kad jam skiriamų išlaidų dalis bus dar didesnė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių sūnui D. N. iš ieškovo priteista 600 Lt dydžio išlaikymo suma yra pagrįsta ir atitinkanti nepilnamečio poreikius. Pažymėtina tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti teismo priteisto išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas yra jauno amžiaus (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną buvo 38 metų amžiaus), darbingas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas turi ir turėjo imtis visų įmanomų priemonių išlaikymui teikti, aktyviai ieškoti darbo ar padienių darbų pajamoms įgyti. Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyrius nurodė, kad ieškovui darbo paieška nutraukta jo paties pageidavimu (b.l. 14). Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas nepageidavo, kad jam būtų ieškoma darbo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui bedarbio statusas suteiktas nuo 2009-01-21 (b.l. 11), t.y. tuo metu, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2009-09-18 sprendimu pakeitė išlaikymą ieškovo sūnui, ieškovo statusas buvo – bedarbis, jis nedirbo. Nagrinėjamu atveju jis taip pat teigia, kad nedirba, todėl konstatuotina, kad ši aplinkybė nėra pasikeitusi.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Vertindamas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl dukros gimimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, nagrinėjamu atveju nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo žmonos gaunamas pajamas bei jos galimybes teikiant išlaikymą ieškovo 2013-01-10 gimusiai dukrai. Pažymėtina, kad apeliantas pareiga išlaikyti gimusią dukrą dalijasi su jos motina, apie kurios galimybės, teikiant jos ir apelianto vaikui išlaikymą, šioje byloje duomenų nėra pateikta. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėlionėmis ar prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Ieškovas 2013 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog jo dabar 4 asmenų šeima pragyvena iš gaunamų pinigų - žmona gauna 800 Lt pašalpą už vaiką, motina 200 Lt pensijos (b.l. 56). Nors 2013 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu jis nurodė, kad jo išlaikytiniai šiai dienai yra žmona, duktė ir pensininkė mama, kuri gauna 200 Lt. Taip pat nurodė, kad vieną kartą pridavė metalo laužą, už kurį gavo 300 Lt, kitą kartą gavo apie 200 Lt. Taigi, apelianto parodymai apie jo turtinę padėtį nėra nuoseklūs. Todėl nagrinėjamos bylos atveju minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti apelianto realiai gaunamomis pajamomis ir, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, jog aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu nedirba, nėra pakankamas pagrindas mažinti šalių vaikui teiktiną išlaikymą. Vien ta aplinkybė, kad jis mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje dieniniame skyriuje nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių negalėjo teikti išlaikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju apeliantas neįrodė, jog ėmėsi priemonių gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Apelianto argumentai, jog jis negauna jokių pajamų, negali būti pagrindu sumažinti išlaikymo dydį, nes kaip jau minėta, apeliantas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad jis negali dirbti dėl sveikatos, yra registruotas darbo biržoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal ieškovo turtinę padėtį teismas negalėjo iš jo priteisti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikus įrodymų kokių konkrečių veiksmų ėmėsi ieškovas ieškodamas darbo, nei iš kokių lėšų jis pragyvena, visas abejonės dėl ieškovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui vertintinos vaiko interesų naudai. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog iš esmės būtų pasikeitusi ieškovo turtinė padėtis ir kad iš apelianto Trakų apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimu priteistas išlaikymo 600 Lt dydis yra aiškiai neproporcingas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, o taip pat apeliacinėje instancijoje minimali mėnesinė alga yra 1000,00 Lt, tačiau išlaikymas vaikui nustatytas po 600,00 Lt į mėnesį, kas teisėjų kolegijos vertinimu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrinant nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovės prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo – 400 Lt (už dokumento surašymą). Šių išlaidų turėjimas pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 78). Prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus dydžius (8.11 punktas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, priteisiant 400 Lt, kaip ir yra numatyta minėtų rekomendacijų 8.11 punkte.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Š. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 400 Lt.