- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- A18.-586-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00046-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. D.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Institucija
- Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. D. (vaizdo konferencijos būdu), jo atstovui advokatui E. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D., gimusio 1962 m. rugpjūčio 15 d. Skuodo r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 508 straipsnį surašytas už tai, kad 2020 m. lapkričio 14 d., Šiaulių tardymo izoliatoriuje gavus voką, jo siųstą iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir adresuotą D. G. bei peržiūrėjus voke rastus šešis lapus, viename iš jų buvo pastebėtas jo (A. D.) parašytas įžeidžiančio turinio tekstas, adresuotas D. G. (turinys nurodytas administracinio nusižengimo protokole).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas A. D. dėl nusižengimo neprisipažino. Paaiškino, kad kaltas yra tyrėjas, kuris slepia prieš jį įvykdytą nusikaltimą ir šis tyrėjas turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę sužinojo, kad teisėjas suklastojo ir sunaikino dalį jo bylos dokumentų, jam neteisėtai atėmė laisvę 8 metams, jis pataisos įstaigoje buvo persekiojamas, jį buvo pasikėsinta nužudyti. D. G. buvo pavesta ištirti jo skundo, pateikto Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, pagrįstumą, tačiau šis tyrėjas jo neapklausė, tiesiog norėjo greičiau „atsifutbolinti“, užvertė jį popieriais, todėl jis parašė emocingą laišką, kritikuodamas šį pareigūną, o teisę kritikuoti valstybės pareigūnus užtikrina Konstitucija. Nežino, kodėl laiško turinys pareigūną įžeidė, tačiau pažeminti ir įžeisti pareigūno jis nesiekė. Nesupranta, kodėl pareigūnas jo neapklausė, taip pat neapklausė teisėjo, todėl jis ant pareigūno supyko, jam kyla abejonių dėl pareigūno psichinės būsenos. Šis pareigūnas turėtų būti nušalintas nuo tarnybos, pareigūnui turėtų būti iškelta, jeigu tik šis pareigūnas yra sveikas. Šiuo laišku jis siekė pareigūnui D. G. pasakyti teisybę bei pareigūną pakritikuoti.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. G. paaiškino, kad A. D. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos prokuratūrą, skundas nagrinėjimui buvo atsiųstas į Kalėjimų departamentą, Kalėjimų departamentas išnagrinėti skundą pavedė jam. Jis, gavęs skundą, atliko tyrimą, ir, surašęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo nuorašą išsiuntė A. D.. Po kiek laiko iš A. D. gavo laišką, kurio turinį kartu su tarnybiniu pranešimu persiuntė į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, kad pareigūnai viską įvertintų ir nubaustų A. D. pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnį. A. D. laiške nurodyti žodžiai „daunas“, „debilas“ jį įžeidė ir pažemino, būtent dėl šių žodžių vartojimo jo atžvilgiu A. D. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo nusižengimo, laiškas buvo atsiųstas jam ir jis buvo tas pareigūnas, kuris atliko tyrimą pagal A. D. pareiškimą. Neigiamą A. D. reakciją galėjo sukelti jo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skundo. Mano, kad A. D. rašydamas jam laišką, siekė jį įžeisti. Anksčiau tokių atvejų jam nebuvo nutikę.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.
Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnis įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šių administracinių nusižengimų sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).
Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – nuteistasis, o jam inkriminuotas nusižengimas padarytas pataisos namuose, kadangi nuteistųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 14 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos išsiųstas nuteistojo A. D. surašytas laiškas, adresuotas pareigūnui D. G. su jame užrašytu tekstu: „Tu turbūt gavai nurodymą (kieno?) taip surašyti popierių, kad aš (necenzūrinis žodis) nuo tavęs ir mane supainioti popieriuose, o gal tu esi daunas ir debilas, kaip tau su sveikata (psichine) ar nėra debilizmo? Teismo posėdžio metu A. D. patvirtino rašęs tokį laišką D. G., taip išreikšdamas emocingą kritiką šio pareigūno atžvilgiu dėl jam nepalankaus D. G. priimto sprendimo jo atžvilgiu.
Pažymėtina, jog, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnį, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis pavartoti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Taigi, tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas negali būti sureikšminamas. Labai svarbus yra kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas – būtent kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio pavartoti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan., todėl neabejotinai svarbu nustatyti pavartotų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu.
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą bei įvertinęs surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nors nuteistasis A. D. pareigūnui D. G. siųstame laiške išsakė necenzūrinius žodžius, taip pat neetiškai, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais uždavė šiam klausimą, susijusį su pareigūno sveikata, tačiau jo tyčia, kaip ir pats A. D. patvirtino teismo posėdžio metu, buvo nukreipta ne į statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą. Tokiu būdu A. D. tik išreiškė nepasitenkinimą dėl pareigūno D. G. priimto 2020 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. D. pateiktą skundą, ką patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tokiu būdu jis tik reagavo į jo netenkinančią situaciją, o ne siekė paniekinti ir pažeminti šį nutarimą surašiusį pareigūną D. G.. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu jų atžvilgiu vartoti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų. Todėl kaskart negali būti keliamos administracinių nusižengimų bylos dėl statutinių valstybės tarnautojų darbe dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų. Įvertinęs aplinkybes, kurioms esant necenzūriniai bei neetiški žodžiai buvo pavartoti, jų intensyvumą (pavartotas tik vienas necenzūrinis žodis, taip pat užduotas vienas neetiškas klausimas), tai, kad pavartoti žodžiai nėra tiesiogiai susiję su statutinio valstybės tarnautojo statuso pažeminimu, kad šie žodžiai buvo pavartoti išdėstant juos rašytine forma ir skirti tik šiam pareigūnui, laiško turinio neišviešinant, teismas konstatuoja, kad A. D. pavartotos frazės bei užduotas neetiškas klausimas savo apimtimi negali būti vertintinos įžeidimu, nukreiptu į pareigūno asmenines savybes, kurių vartojimas galėtų užtraukti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnį.
Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju itin svarbu įvertinti tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aptariamo įvykio metu atliko bausmę pataisos įstaigoje ir jam inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas pataisos įstaigoje, kadangi nuteistųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus yra numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistųjų atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir taikomos nuobaudos numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, o nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pažeidė bausmių vykdymo kodekso ir pataisos įstaigos ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, jam gali būti skiriamos BVK 142 ir 143 straipsniuose numatytos nuobaudos.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. D. inkriminuotoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje, A. D. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje, A. D. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.