- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 1-106-434/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-2-00014-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorams Danutei Šleivaitei ir Tomui Bajorūnui, gynėjui adv. Vytautui Kupcikevičiui, civilinio ieškovo atstovei Kristinai Bulkienei, specialistei Romaldai Petrauskienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. 1975-02-14 d. Biržų m., lietuvis, LR pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., teistas 2 kartus, tačiau teistumai išnykę,
L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1973-12-26 d. Šiaulių m., lietuvė, LR pilietė, aukštojo universitetinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti U. Š. Raganos mokykloje vyr. mokytoja, A. R. ūkininko ūkyje vadybininke bei pagal verslo liudijimą vertėja, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., kaltinama pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
A. R. ir L. R. buvo perduoti teismui pagal BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d. dėl to, kad jie laikotarpiu nuo 2008-05-01 d. iki 2010-05-01 d. Biržų r., Juodžionių k., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, turėdami tikslą pasisavinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, esant sunkiai A. R. ūkio finansinei padėčiai, 2008-05-01 d. A. R. suklastojant tikrą dokumentą – darbo sutartį Nr.1, dėl ko buvo padaryta didelės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, t.y. A. R. pasirašant su L. R. darbo sutartį Nr.1, priimant L. R. į vadybininkės pareigas ir įsipareigojant mokėti jai 7000 Lt darbo užmokestį, 2008-08-01 d. suklastojant įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo nurodant atsižvelgiant į sėkmingai išlaikytą išbandomąjį laikotarpį pakelti darbo užmokestį ir nuo 2008-08-01 d. L. R. mokėti atlyginimą 9000 Lt, t.y. A. R. nustatant neadekvatų darbo užmokestį užimamoms pareigoms bei faktiškam darbui, nustatant 4-5,2 karto didesnį darbo užmokestį, negu vidutiniškai šalies žemės ūkyje priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis, bei padidinant mėnesinį darbo užmokestį, kuris tiesiogiai yra susijęs su draudžiamosiomis pajamomis, nuo kurių skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008-10-16 ir 2009-02-18 L. R. parašant ir pateikiant prašymus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriui dėl motinystės pašalpos ir motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, tyčia, savo naudai, apgaulės būdu įgijo turtinę teisę į didelės vertės 252111,64 Lt svetimą turtą - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, o laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2010-05-01 d. L. R. gaunant motinystės pašalpą ir motinystės (tėvystės) pašalpą, apgaulės būdu savo naudai įgijo 192973,88 Lt svetimą turtą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, tuo padarydami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai didelę – 192973,88 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. R. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis iš tiesų priėmė žmoną į darbą savo ūkyje, kadangi labai trūko darbuotojo, kuris užsiimtų vadyba ir tvarkytų visus dokumentus, nes ūkis plėtėsi. Darbą žmonai už 7000 Lt dydžio algą pasiūlė todėl, kad ji negrįžtų dirbti į mokyklą, nes jam vienam tvarkytis ūkyje buvo sunku. Žmona ūkyje dirbo tvarkydama visą ūkio buhalteriją, sudarė sutartį su kita įmone dėl sraigių pardavimo, kas ūkiui tais metais davė apie 30000 Lt pajamų, reikalui esant dirbo ir visus kitus ūkyje būtinus darbus: ravėjo braškes, jas skindavo ir padėdavo pardavinėti, sėmė grūdus. Kaltinamojo paaiškinimu, žmonai pradėjus dirbti ūkyje, ūkio reikalai pagerėjo, todėl po trijų mėnesių jis jai atlyginimą pakėlė iki 9000 Lt. Kad žmonai pradėjus dirbti ūkio reikalai pagerėjo, matosi iš pateiktų deklaracijų, t.y. 2007 m. ūkis buvo gavęs apie 40000 Lt įplaukų, o 2008 m. – jau apie 119000 Lt. Darbo sutarčių, sudarytų su žmona, neklastojo, nes žmona dirbo ūkyje. Kitiems vėliau ūkyje pradėjusiems dirbti darbuotojams mokėjo žymiai mažesnį darbo užmokestį todėl, kad jie dirbo nekvalifikuotą darbą. Sodrai pranešimą apie žmonos įdarbinimą nuo gegužės l d. nunešė balandžio 29 d., kai dar nežinojo apie jos nėštumą.
Kaltinamoji L. R. kalta dėl pareikštų kaltinimų neprisipažino ir paaiškino, kad ji kaltinime nurodytų darbo sutarčių neklastojo ir vyro ūkyje dirbo ne tikslu pasisavinti Sodros lėšas. Dar 2007 m. ji baigė jaunojo ūkininko mokymo programos kursus, kad ateityje galėtų padėti vyrui ūkininkauti. 2008-05-01 d. ji buvo priimta į vyro ūkį dirbti vadybininke, nes prasidėjo sezonas, ūkis plėtėsi. Apie jos priėmimą į darbą nuo gegužės 1 d. SODRA buvo informuota 2008-04-29 d. Į jos pareigas įėjo tvarkyti visą ūkio buhalterinę apskaitą, teikti deklaracijas, ataskaitas rūpintis darbuotojų priėmimu ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymu, sutarčių sudarymu, taip pat ieškoti klientų produkcijos pardavimui. Pradėjusi dirbti sutvarkė ir visus ūkio dokumentus už trejus metus nuo ūkio įsteigimo, kurie iki tol nebuvo tvarkomi. Tais pačiais metais ji baigė dar vienus kursus, kurie buvo reikalingi ūkio finansinių dokumentų tinkamam sutvarkymui. Be to, reikalui esant ji dirbo ir visus kitus ūkyje būtinus darbus, t.y. ravėdavo, skindavo ir pardavinėdavo braškes, semdavo grūdus, nesat vyro, prižiūrėdavo ūkyje dirbančius darbuotojus. Jos paaiškinimu, byloje esančioje specialisto išvadoje yra labai daug netikslumų: vienoje vietoje neteisingai nurodyta jos darbo vyro ūkyje pradžios data, neteisingai nurodoma, jog ji vaikus pagimdė po 6 mėn. nuo priėmimo į darbą dienos, kai iš tiesų pagimdė po 7 mėn., net keliose vietose neteisingai nurodoma traktoriaus įsigijimo kaina ir tuo pačiu įsiskolinimo už jį dydis, neteisingai nurodoma, jog be jos ir Rinkūnienės, ūkyje visiems kitiems darbuotojams buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, kai tuo tarpu ir O. P. buvo mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis, išvadoje lyginant ūkyje gautų pajamų dydį už 2007 ir 2008 m., palyginimui buvo pasirinkti skirtingi lyginamieji skaičiai, todėl tai iškreipia tikrąjį ūkio gautų pardavimų pajamų dydį, nes iš tiesų ūkis 2007 m. gavo tik apie 14000 Lt pardavimo pajamų, o 2008 m. – jau 54000 Lt, 2007 m. ūkis gavo visų neapmokestinamų pajamų apie 45000 Lt, o jau 2008 m. – apie 119000 Lt. Jos paaiškinimu, kad už mažesnį atlyginimą vyro ūkyje ji nebūtų sutikusi dirbti, įrodo dar ir ta aplinkybė, jog ji už 2007 m., kai dar nedirbo savo vyro ūkyje, mokesčių inspekcijai deklaravo apie 99000 Lt gautų pajamų, o už 2008 m., kai jau dirbo vyro ūkyje – apie 92000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė nepasitvirtino.
Liud. R. I. parodymais, jis pernai metais dirbo A. R. ūkyje įvairius darbus, t.y. skynė braškes, tvarkė aplinką, pjovė žolę, klojo plyteles. Ką dirbti, nurodydavo šeimininkas, tačiau kai jo nebūdavo, ką dirbti nurodydavo šeimininkė. Už darbą gavo minimalų darbo užmokestį, kurį sumokėjo pavedimu.
Liud. A. B. parodymais, 2009 m. vasarą dirbo A. R. ūkyje 1 mėn. Dirbo tuos darbus, kuriuos nurodydavo Andrius, t.y. vežė žvyrą, akmenis, mėšlą, kurį reikėjo ir iškratyti. Už darbą gavo minimalų darbo užmokestį. Tuo metu R. prižiūrėjo, ar jis gerai dirba.
Liud. O. P. parodymais, 2009 m. ji porą savaičių dirbo A. R. ūkyje, nes prižiūrėjo vaikus. Buvo sutarę, kad jai mokės darbo užmokesčio minimumą.
Liud. A. V. parodymais, L. R. įsidarbino vyro ūkyje nuo 2008-05-01 d., o nuo tų pačių metų birželio mėn. – R., todėl ūkis kas ketvirtį turėjo pristatyti į SODRĄ ataskaitų formas apie dirbančius darbuotojus. Ataskaitas pristatydavo arba A. R., arba L. R.. Ataskaitas galėjo pristatyti tik ūkyje dirbantys darbuotojai. Pranešimas apie L. R. įdarbinimą Sodrai buvo pateiktas 2008-04-29 d., nes ant pranešimo yra jos kolegės parašas.
Liud. V. S. parodymais, ji yra Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ tarybos narė, atstovė šiaurės Lietuvos regionui konsultuoti ekologinius ūkius. 2008 m. pavasarį, kai L. R. pradėjo dirbti vyro ūkyje, atvažiuodavo pas ją mokytis kaip pildyti ekologinio ūkininkavimo dokumentus, nes jų yra labai daug, taip pat mokytis ekologinio ūkininkavimo. Ji nuolat konsultuodavosi tiek telefonu, tiek atvykdama pas ją. Tai buvo labai svarbu, nes netinkamai užpildžius dokumentus ar padarius juose klaidų, išmokos, gautos už ekologinę žemdirbystę, būtų išieškomos už 5 metus, kas ūkiui būtų visiška katastrofa. Iš Ragaišių ūkio jos ūkis tiek 2008, tiek 2009 m. pirko ekologišką produkciją – grūdus.
Specialistės R. Petrauskienės paaiškinimu, ji atliko ūkininko A. R. ūkio finansinės veiklos analizę pagal pateiktus klausimus ir surašė išvadą, kurią tvirtina. Ūkininko ūkyje buvo įdarbinta jo žmona vadybininkės pareigoms su 7000 Lt dydžio atlyginimu, kuris po trijų mėnesių buvo padidintas iki 9000 Lt, o tokio dydžio atlyginimo mokėjimas yra susijęs su vėliau gautos motinystės pašalpos dydžiu. 2008 m. ūkis gavo apie 53000 Lt pardavimo pajamų, iš kurių L. R. buvo išmokėta darbo užmokesčio iki jos nėštumo atostogų apie 40000 Lt, taip pat apie 12000 Lt Sodrai nuo šio išmokėto darbo užmokesčio, todėl ūkiui vystyti liko tik apie 2 tūkstančius litų. Visos kitos tų metų pajamos ėjo iš nacionalinės mokėjimo agentūros ir paties A. R. įneštų pinigų. Šias lėšas ūkis taip pat galėjo naudoti visoms savo reikmėms. Ūkis buvo nerentabilus, todėl ir tokio dydžio atlyginimą mokėti buvo netikslinga, nors ūkininkas ir išsigalėjo išmokėti tokio dydžio atlyginimą L. R.. Išvadoje yra įsivėlusi techninė klaida dėl A. R. įsigyto traktoriaus kainos, nes atspausdinta vienu nuliu daugiau, o iš tiesų iš pateiktų dokumentų matyti, kad traktorius buvo įsigytas už 61169,49 Lt, todėl ir išvadose nurodyta skola už traktorių yra neteisinga.
Iš kratos protokolo (b.l.74-75, 1 t.) matyti, kad pas A. R. atlikus kratą buvo išimta eilė dokumentų, kurie buvo apžiūrėti (b.l.76-77, 1 t.) ir prijungti prie bylos. Iš paimtų dokumentų matyti, kad 2008-05-01 d. ūkininkas A. R. sudarė neterminuotą darbo sutartį su L. R., kuri buvo priimta į darbą vadybininkės pareigoms su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu, mokant jai 7000 Lt dydžio atlyginimą (b.l.78-81, 1 t.). 2008-08-01 d. įsakymu R. R. pakeitė L. R. darbo užmokestį, jį nuo 2008-08-01 d. padidindamas iki 9000 Lt (b.l.82-84, 1 t.). L. R. nuo 2008-10-15 d. išėjo nėštumo atostogų (b.l.10, 1 t.), o nuo 2009-02-18 d. buvo išleista vaikų priežiūros atostogų iki jiems sueis treji metai (b.l.8, 1 t.). Ryšium su tuo jai buvo paskaičiuota ir išmokėta motinystės pašalpa bei motinystės (tėvystės) pašalpa (b.l.12-19, 96-97, 1 t.). Iš byloje esančio VSDFV Biržų skyriaus rašto ir prie jo pridėtų dokumentų (b.l.51-69, 1 t.) matyti, jog A. R. laiku ir tvarkingai teikė finansines ataskaitas, laiku sumoka Valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius ir per nurodytą laikotarpį skolingas nebuvo. Iš Biržų rajono savialdybės poliklinikos rašto (b.l.31, 1 t.) matyti, kad L. R. 2008-04-30 d. buvo diagnozuotas 6 sav. nėštumas – dvyniai. Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad apie L. R. įdarbinimą vyro ūkyje nuo 2008-05-01 d. VSDF valdybos Biržų skyrius buvo informuotas 2008-04-29 d., ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liud. A. V..
Abiejų kaltinamųjų paaiškinimus apie tai, kad L. R. dirbo vyro ūkyje vadybininkės pareigose, o į jos pareigas įėjo tvarkyti visus ūkio tiek finansinius, tiek kitus ūkyje reikalingus dokumentus, juos pateikti reikiamoms institucijoms, ieškoti partnerių produkcijos realizavimui, o esant reikalui, dirbo ir visus kitus ūkyje esančius darbus, t.y. skynė ir ravėjo braškes, jas pardavinėjo ir pan., patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liud. A. V. patvirtino teismui, kad reikalingas ataskaitas apie ūkyje dirbančius asmenis Sodrai pristatinėjo tiek A. R., tiek ūkyje dirbusi L. R.. Liud. V. S. patvirtino teismui, jog savo vyro ūkyje pradėjusi dirbti L. R. mokėsi pas ją, kaip ekologinės žemdirbystės asociacijos atstovę šiaurės Lietuvai, tvarkyti ekologinei žemdirbystei vystyti reikalingus dokumentus, konsultavosi dėl pačios ekologinės žemdirbystės vystymo ūkyje. Ji tai darė nuolat. Tai, kad turėdama pedagogės išsilavinimą, iš tiesų kaltinamoji iš anksto ruošėsi padėti vyrui ūkininkauti ūkyje įrodo ir tai, jog ji dar 2007 m. rudenį baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir jai buvo suteikta jaunojo ūkininko profesinė kvalifikacija (pažymėjimas MPPŪ Nr.037726). Abiejų kaltinamųjų parodymus apie tai, kad L. R. tvarkė ūkio finansinius dokumentus, iš esmės patvirtina ir pateiktas pažymėjimas KP Nr.053271, iš kurio matyti, kad 2008 m. rugsėjo mėn. ji mokėsi pagal programą „Ūkininko ūkio veiklos apskaita, mokesčiai ir finansų valdymas“ ir įvykdė programos reikalavimus. Iš teismui pateikto Panevėžio apskrities VMI Biržų skyriaus operatyvaus patikrinimo 2008-07-22 d. pažymos matyti, jog buvo konstatuota, kad A. R. ūkyje dirba du samdomi darbuotojai: vadybininkė ir pagalbinė ūkio darbuotoja, kurioms mokamas didesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas. Iš teismui papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad ant 2008-09-30 d. krovinio važtaraščio parduodant grikius ūkininkei V. S. nurodoma, jog prekes išdavė vadybininkė L. R..
Taigi visi šie byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog iš tiesų L. R. buvo priimta į darbą A. R. ūkyje ir dirbo sutartyje sulygtą darbą.
Be to, byloje apklaustų liudytojų R. I. bei A. B. parodymais nustatyta, jog 2009 m., kai šie asmenys dirbo A. R. ūkyje, o L. R. jau buvo vaikų priežiūros atostogose, nesant vyro, net ir tuomet ji prižiūrėjo ūkyje dirbančius darbuotojus.
LR DK 186 str. 1 d. nustato, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, o to paties straipsnio 3 d. nustato, jog darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia mokėti mažesnį, nei numatyta įstatyme, minimalų valandinį atlygį ar minimalią mėnesinę algą. Tuo tarpu susitarti dėl didesnio darbo užmokesčio draudimo nėra. Kaltinamasis A. R. teismui paaiškino, kad L. R. jis pasiūlė iš pradžių 7000 Lt dydžio darbo užmokestį todėl, kad jam vienam tvarkytis besiplečiančiame ūkyje buvo sunku, o už mažesnį atlyginimą ji nebūtų sutikusi dirbti, o vėliau, po bandomojo laikotarpio iki 9000 Lt atlyginimą pakėlė todėl, kad žmona gerai susitvarkė su savo pareigomis, dirbo daug ir gerai, sudarė naudingą sutartį dėl sraigių pardavimo ir tų metų ūkio finansiniai rodikliai pagerėjo. Tas pačias aplinkybes nurodė ir kaltinamoji L. R.. Tokius jos argumentus, kad už mažesnę algą ji vyro ūkyje nebūtų sutikusi dirbti, iš esmės patvirtina ir jos teismui pateiktos metinės pajamų mokesčio deklaracijos, iš kurių matyti, kad L. R. nustatyta tvarka yra deklaravusi savo pajamas už 2007 m., kurios sudarė 98868,17 Lt, o už 2008 m., kai jau dirbo vyro ūkyje, ji deklaravo pajamų 92399,81 Lt.
Kaltinamasis A. R. paaiškino teismui, kad ūkyje pradėjus dirbti L. R., ūkio rezultatai ženkliai pagerėjo. Iš byloje esančių ūkininko 2005-2008 m. pajamų mokesčio deklaracijų (b.l.33-41, 1 t.) matyti, kad 2005 m. A. R. deklaravo 26290,70 Lt neapmokestinamų pajamų, 2006 m. – 42160,75 Lt, 2007 – 45622,98, o 2008 m. – 119421,48 Lt, iš jų pardavimo pajamų 2007 m. – 14158,03 Lt, o 2008 m. – 53423,15 Lt. Teismo posėdyje apklausta specialistė R. Petrauskienė patvirtino, jog ūkininkas R. R. turėjo finansines galimybes sumokėti sulygto dydžio atlyginimą L. R., nors, jos nuomone, tokio dydžio atlyginimą mokėti buvo netikslinga ekonomiškai. Tai, kad A. R. ūkis išsigalėjo sumokėti sulygto dydžio darbo užmokestį L. R. bei nuo išmokėto darbo užmokesčio sumokėjo valstybei visus privalomus mokesčius, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada (b.l.109-120, 1 t.). Duomenų, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, byloje surinkta nėra. Tuo tarpu darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas.
Sukčiavimu, dokumentų klastojimu šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų veiksmai galėtų būti pripažįstami nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų buvę įrodyta, kad L. R. ūkininko A. R. ūkyje nedirbo jokio darbo ir jų darbo santykiai buvo fiktyvūs, ar sulygto dydžio atlyginimas objektyviai būtų buvęs neįmanomas (LR Aukščiausiojo teismo 2010-10-12 d. nutartis byloje Nr.2K-448/2010). Tuo tarpu tokių duomenų šioje byloje surinkta nėra. Gi priešingai, byloje surinkti ir virš aptarti įrodymai patvirtina, kad L. R. dirbo A. R. ūkyje, o ūkininkas turėjo finansines galimybes sumokėti sulygto dydžio atlyginimą L. R..
Todėl, esant visiems virš išdėstytiems ir aptartiems įrodymams, kaltinamieji A. R. ir L. R. dėl kaltinimų pagal LR BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. išteisintini, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl šių priežasčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriaus civilinis ieškinys 191 795,97 Lt sumai paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas
Nusprendė:
A. R. dėl kaltinimų pagal LR BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. išteisinti, nes jis nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
L. R. dėl kaltinimų pagal LR BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 3 d. išteisinti, nes ji nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomąsias priemones abiems išteisintiesiems – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Biržų skyriaus civilinį ieškinį 191 795,97 Lt sumai palikti nenagrinėtu.
Panaikinti Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-06-22 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. R. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., į jos banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB banke esančias ir į ją pervedamas pinigines lėšas.
Daiktinius įrodymus – 6 segtuvus su dokumentais, 2 PVM sąskaitų faktūrų registrus ir vadybininkės pareiginę instrukciją grąžinti ūkininkui A. R..
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.