Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagalbiniu darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. C. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. liepos 18 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0090, patikros Nr. 2069999, 2024-07-18 14.55 val., nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, 15.13 val., nustatytas 2,38 promilių neblaivumas) vairavo automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis D. C. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš namų išvažiavo blaivus, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) susitikti su draugais. Su jais išgėrė alaus. Parodė, kad jis neplanavo važiuoti namo neblaivus, turėjo prašyti sesers, kad jį parvežtų, tačiau taip gavosi, kad išvažiavo pats. Bevažiuojant jis užmigo ir nuvažiavo nuo kelio kažkur į žolyną. Pats nesusižalojo ir nieko kito nesužalojo. Automobilis priklauso jam, jį nusipirko 2024 m. liepos 17 d. iš E. D. pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir mokėjo 300 Eur, nespėjo jo prisiregistruoti savo vardu. Jo vairavimo stažas yra beveik treji metai. Žinojo apie baudžiamąją atsakomybę už vairavimą, esant neblaiviam, jautėsi apsvaigęs. Prašo, kad mama būtų laiduotoja, nes jis gyvena su tėvais, pažymėjo, kad su mama sutaria gerai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. C. kaltė įrodyta.

Pretendentė tapti laiduotoja S. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra D. C. mama. Nurodė, kad nepateisina sūnaus elgesio dėl įvykio. Parodė, kad D. C. iš namų išvažiavo blaivus, išvyko pas draugus. Nurodė, jog D. C. supranta, kad blogai pasielgė, jie kalbėjosi apie įvykį. Jie su sūnumi sutaria labai gerai, jis padeda ir pats pasisiūlo padėti.

Į bylą yra pateiktas S. C. prašymas dėl laidavimo (b. l. 73-74).

Liudytoja S. C., apklausta policijos pareigūnės, parodė, kad 2024 m. liepos 18 d. ryte D. C. blaivus išvažiavo savo automobiliu Nissan, valstybinių numerių nežino, pilkos spalvos. Išvažiavo vienas. Kur sūnus išvažiavo, neklausė ir jis nesisakė, nes ji dar miegojo ir buvo apie 5-6 val. ryto. Prieš tai jis visą naktį buvo namuose ir alkoholio nevartojo. 2024 m. liepos 18 d., po pietų, kiek buvo valandų nepasakys, paskambino kažkas iš (duomenys neskelbtini) policijos ir informavo apie D. C. sulaikymą dėl galimai vairavimo esant neblaiviam. Niekada nėra mačiusi, kad D. vairuotų automobilį neblaivus. Jis automobilį Nissan buvo pirkęs prieš kelias dienas iš savo „švogerio“ E. D. ir pats už automobilį susimokėjo iš savo santaupų, nes yra dirbantis. Apie įvykį su D. C. apkalbėjo, kai jis grįžo iš policijos. Žodžiais jį barė, kad nebūtų daugiau tokių įvykių. Nepateisina sūnaus dėl padaryto nusikaltimo. Jis pasižadėjo daugiau nevairuoti neblaivus ir nepadaryti naujų nusikaltimų. D. C. jos klauso, abu kalbasi apie gyvenimą, tariasi. Jis labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, net pokalbio metu verkė. D. C. nesipasakojo kaip prisivairavo neblaivus ir jo neklausinėjo, nes nebenorėjo, kad jis stresuotu. Todėl prašo leisti ikiteisminiame tyrime būti sūnaus D. C. laiduotoja. Yra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu. Įsipareigoja ir pasižada daryti teigiamą įtaką savo sūnui D. C., kad ateityje nepadarytų nusikaltimų, pastoviai supažindins su naujais ir galiojančiais teisės aktais, įstatymais, jų pakeitimais. Kalbės nebevartoti alkoholio, nors ir sūnus šiai dienai jau yra prisižadėjęs daugiau nebevartoti alkoholio. Sutinka, kad būtų renkama charakterizuojanti medžiaga prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jokių sveikatos problemų, susijusių su psichikos ligomis, ji neturi ir neturėjo (b. l. 63-66).

Liudytojas J. N., apklaustas policijos pareigūnų, parodė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Pastebėjo šalia kelio stovintį pilkos spalvos automobilį. Automobilis sukėlė įtarimą, nes stovėjo toliau nuo kelio, žolyne. Priėjęs prie automobilio, vairuotojo vietoje pamatė sėdintį, be marškinėlių iki pusės nuogą, jauną vyrą. Iš pažiūros vyriškis atrodė neblaivus, užuodė alkoholio kvapą. Už automobilio vairo sėdėjęs jaunuolis ankščiau nebuvo matytas ir jo nepažįsta. Automobilio vairuotojo paklausė, kas atsitiko ir kaip jis čia atsirado, tačiau į klausimus šis neatsakė. Kai paklausė, kur gyvena, atsakė, kad čia ant kelio. Automobilyje jaunuolis sėdėjo vienas, išlipusių iš automobilio daugiau žmonių nematė. Važiuojant namo, ant kelio einančių žmonių nesutiko. Kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl paskambino telefono numeriu 112 pranešti apie įvykį (b. l. 58-60).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas K. P. pranešė, kad dirbant tarnybiniu automobiliu VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su vyresniuoju tyrėju J. B., gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) OVS. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), rado šalia kelio automobilį NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio buvo akivaizdžiai neblaivus vyriškis D. C.. Paklausus prieš kiek laiko vartojo alkoholį, D. C. atsakė, kad prieš 2 val. D. C. nustatytas girtumas su alkotesteriu Alcotest 7510 ARRK-0090, patikros Nr. 2069999, pirmu pūtimu 14.55 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Po 18 min., per kurias D. C. nieko nevalgė, nerūkė ir negėrė, 15.13 val. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus automobilį, ant priekinės vairuotojo sėdynės rastas D. C. mobilusis telefonas. D. C. rado miegantį automobilio vairuotojo sėdynėje. Automobilyje D. C. buvo vienas. D. C. teigė, kad važiavo ne vienas, tačiau pasakyti su kuo važiavo, atsisakė. D. C. įtariamas vairavęs neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,38 promilių neblaivumas (b. l. 10-12).

PRĮR išraše nurodyta, kad pranešėjas yra J. N. 2024 m. liepos 18 d. 14.19 val. Įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-9).

Neblaivumo nustatymo akte nustatyti D. C. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija pėda po pėdos gali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. Prietaisu Alcotest 7510, ARRK-0090, patikros Nr. 2069999, nustatytas pirmas tikrinimas 14.55 val. 2,48 promilių, antras tikrinimas 15.13 val. 2,38 promilių. Dokumente matoma atžyma, kad sutinka su tikrinimo rezultatais (b. l. 13).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad faktinė apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Priešais matomas žvyro dangos kelias, kurio plotis 3,40 m. Kelio dešinėje pusėje stebima automobilio važiavimo žymės per žolyną. Apžiūrint vėžes, stebima ant žemės pasilikusias automobilio dugno apsaugos nuolaužas. Ant žolyno matomų vėžių ilgis 41,30 m. Vėžių pabaigoje stebimas pilkos spalvos NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis. Apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis NISSAN PRIMERA, automobilis nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę (b. l. 14-16). Fotolentelė (b. l. 17-30).

Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad priešais stebimas pilkos spalvos NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis. Ant automobilio stebimi apgadinimai: sudaužytas priekinis buferis, išdaužtas priekinis dešinys žibintas, automobilio kėbulas nubraižytas, sulankstytas. Automobilyje ant vairuotojo sėdynės stebimas mobilusis telefonas. Apžiūrėjus automobilio gale esančias sėdynes, stebima tuščia alkoholio tara su užrašu (duomenys neskelbtini). Už vairuotojo sėdynės, ant grindų stebima automobilio užvedimo raktas. Automobilio dešinysis galinės keleivio sėdynės atlošas buvo paguldytas, gale tarp sėdynių buvusi atrama rankai buvo atlenkta. Apžiūrėjus automobilio daiktadėžę, stebimas automobilio registracijos dokumentas, automobilio pirkimo pardavimo sutartis, vairuotojo pažymėjimas. Automobilis apžiūrėtas, fotografuotas. Iš automobilio paimtas automobilio registracijos dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 31-33). Fotolentelė (b. l. 34-47).

Registracijos liudijimo kopija (b. l. 48). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija (b. l. 49-50). Registruotos kelių transporto priemonės išrašas (b. l. 54).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės - NISSAN PRIMERA 2.2 DI vertė Lietuvoje su PVM 1 340 Eur (b. l. 55).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Toks asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis D. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, t. y. didesnis negu 1.51 promilės, vairavo transporto priemonę Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Visuma nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių rodo, kad D. C. padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamojo D. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neblaivumas yra veiką kvalifikuojantis požymis.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą mamos S. C. priežiūrai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta S. C. nurodė, kad su sūnumi bendrauja ir sutaria labai gerai, jos nuomonė jam yra svarbi, jis labai gailisi dėl savo elgesio, todėl ji nori ir gali būti laiduotoja.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. C. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis D. C. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis kaltę pripažino visiškai, neteistas (b. l. 123-124), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 125-126). Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis dirba (b. l. 127-128). Yra pateiktas S. C. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybei. Nusikaltimu žala nepadaryta.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, D. C. šią sąlygą taip pat atitinka. Jis neteistas, visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kaip neigiamą, pasižada daugiau nenusikalsti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. C. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju D. C. laiduotoja sutinka būti jo mama S. C., su kuria kaltinamasis palaiko stiprius ryšius. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka (b. l. 67-68, 69-70). Pasisakydama teisiamojo posėdžio metu ji įtikino, kad gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Teismo vertinimu minėtos aplinkybės, bei artimas ryšys su kaltinamuoju, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja S. C. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama tapti savo sūnaus laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, D. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant paveikti kaltinamąjį, jog ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, kad jo padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį bei gali būti skiriamos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, visais atvejais, kai padaromas BK 281, 281¹ straipsniuose numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Atsižvelgus į D. C. padaryto nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) pobūdį, kad jis neblaivus vairavo automobilį dienos metu, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, bei atsižvelgiant į kaltinamojo girtumą (2,38 promilių, vidutinis girtumo laipsnis), į tai, kad jis labai gailisi, į jauną jo amžių, jam skirtina trumpesnės, nei vidutinės trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejų metų terminui. Nustatyti trumpesnį terminą nėra pagrindo. Šios priemonės terminą tikslinga pradėti skaičiuoti nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones - sustabdymo paskyrimo – nuo 2024 m. liepos 19 d. (b. l. 119-122).

BK 72 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre yra registruotas MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagal 2024 m. liepos 17 d. pirkimo pardavimo sutartį jis priklauso D. C.. Sprendžiama, kad automobilis faktiškai priklauso kaltinamajam D. C. ir yra pagrindas konfiskuoti kaltinamajam priklausantį automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 51), nes automobilis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamos veikos padarymui (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis, BPK 94 straipsnis 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Kaltinamajam D. C. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115-118), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymas (b. l. 119-122). Kardomosios priemonės paliktinos galioti ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

D. C. išduotas vairuotojo pažymėjimas įsiteisėjus nuosprendžiui perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Nėra gauta pažyma apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtas išlaidas byloje, todėl nesvarstomas šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. C., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. C. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. liepos 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti D. C. priklausančią, MB „(duomenys neskelbtini)“ registruotą transporto priemonę, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei šios transporto priemonės registracijos liudijimą ir pirkimo pardavimo sutartį, saugomus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones D. C. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, jas panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

D. C. išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti D. C., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.