- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-733-134-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- S. D.
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Advokatai
- Vidas Digris
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. NTA-733-134/2009
Teisėja Vitalija Ragauskienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. D. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 2 p., 7 p. ir 67 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus : atsiprašyti nukentėjusios iki 2009 m. lapkričio 25 d. ir per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Priteista iš Stasio D. S. D. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2500 Lt už advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nuteistas už tai, 2008 m. gruodžio 14 d. apie 18 val. S. D. priklausančiuose namuose, esančiuose Anykščių raj., vieną kartą mesdamas popieriaus ruloną į motiną S. D., sulaužė jos kairės pusės šonkaulį ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. D. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : S. D. skirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo ir priteisti iš S. D. 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, nukentėjusioji prašo priteisti iš nuteistojo apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Skunde nukentėjusioji teigia, kad teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, netinkamai įvertino BK 54 str. numatytas aplinkybes. S. D. anksčiau du kartus teistas, charakterizuojamas neigiamai, dažnai vartoja alkoholį, smurtavęs yra ir anksčiau, todėl jo atgaila dėl padaryto nusikaltimo nėra nuoširdi. Teismas turėjo įvertinti nuteistojo veiksmų pobūdį – jis sviedė popieriaus ruloną į garbaus amžiaus, silpnos sveikatos motiną, buvusią bejėgiškos būklės, todėl jo veiksmai labai pavojingi. Teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė prieš pažeidžiamiausio socialinio sluoksnio asmenį, charakterizuojamas neigiamai, anksčiau yra smurtavęs prieš savo motiną. Nukentėjusioji daro išvadą, kad nuteistajam turi būti paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusioji teigia, kad teismas neteisingai nusprendė, jog bausmės tikslai S. D. bus pasiekti, atidėjus bausmės vykdymą. S. D. už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto, be to, S. D. dėl padaryto eismo įvykio buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiosios teigimu, šios aplinkybės rodo, kad S. D. buvo suteiktos galimybės nebedaryti nusikaltimų, tačiau jis nepasitaisė, todėl jam turi būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Nukentėjusioji teigia dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrusi didelę neturtinę žalą, nes patirtas sužalojimas pablogino jos ir taip silpną sveikatą. Ją sužalojo jos sūnus, turintis rūpintis motina, todėl tai dar labiau padidino jos dvasines kančias. Po nusikaltimo ji nebegyvena savo namuose, nes bijo pakartotinio sūnaus smurto. Nukentėjusioji mano, kad jos reikalauta atlyginti 40000 Lt žala yra tinkama kompensacija už jos patirtas fizines ir dvasines kančias. Teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-576/2005; 2K-115/2007), todėl nustatė per mažą neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, t.y. nustatydamas vienintelės BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – trukmę, teisingai taikė BK 54 str. 1-2 d. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 61 str. 1-3 d. numatytas bausmės skyrimo taisykles. Teismas įvertino ne tik formaliąsias sąlygas, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui : S. D. įvykdė tyčinį apysunkį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, bet ir individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į konkretaus nusikaltimo pavojingumą : nusikaltimo padarymo aplinkybes, apelianto atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, teismas įvertino tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė prieš savo motiną, garbaus amžiaus, pažeidžiamos socialinės grupės asmenį. Atsižvelgęs į S. D. asmenybę apibūdinančius požymius – gyvenamosios vietos pateiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas kaip nedirbantis, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais asmuo, teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis iš esmės charakterizuojamas neigiamai. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikaltimo padarymą asmeniui, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės. Taigi, iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad juose išsamiai aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir tos, kurios nurodytos apeliantės skunde. Nors apeliantė skunde nesutinka nuteistojo veiksmuose buvus nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, laikydama nuteistojo išreikštą apgailestavimą tik gynybine pozicija, kuria jis siekė švelnesnės bausmės paskyrimo, tačiau toks apeliantės argumentas nėra pagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. nuo pirmosios apklausos prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, detaliai išdėstė nusikalstamos veikos aplinkybes, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiosios. Apeliantui paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, nedaug mažesnė už BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra tinkamai individualizuota, adekvati jo padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumui, todėl ją griežtinti skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Šioje byloje teismas pripažino, kad nuteistajam S. D. bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliantė su tokia išvada nesutinka, savo argumentus motyvuodama tuo, teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Iš bylos matyti, kad nors S. D. praeityje ir buvo teistas du kartus, tačiau šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs ir nusikaltimo padarymo metu jo teistumai dėl šių nusikaltimų buvo išnykę, o dėl 2007-09-15 jo padaryto neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 2 d., ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2009-01-06 teismo nutartimi, S. D. susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Jau minėta, kad teismas nuosprendyje įvertino nuteistojo charakteristikoje nurodytus jo asmenybę neigiamai apibūdinančius požymius : girtavimą ir su tuo susijusį agresyvų elgesį. Apeliantės skunde šie požymiai aptarinėjami dar plačiau, teigiant, kad S. D. ir anksčiau prieš ją yra naudojęs fizinį smurtą. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju kalbama apie galimai nusikalstamas veikas, o nusikalstamų veikų padarymas nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kurių dėl S. D. veikų nėra priimta, kolegija neturi pagrindo laikyti skunde nurodytų aplinkybių įrodytomis ir į jas atsižvelgti, vertindama ankstesnį S. D. elgesį. Iš nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad nuteistojo kaltė pasireiškė netiesiogine, staiga susiformavusia tyčia, o tai rodo, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinis negu iš anksto apgalvotas ir ruoštas veiksmas. Po nusikaltimo padarymo nuteistasis sugebėjo pakankamai kritiškai įvertinti savo elgesį: prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pripažino lengvinančia jo atsakomybę, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiosios. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos matyti, kad S. D. nuo 2009-11-04 įregistruotas darbo biržoje. Šie besiformuojantys teigiami socialiniai ryšiai nutrūktų, nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis, bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbdamas, galės greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įvertinus S. D. padarytos veikos pavojingumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o teismo paskirtas paskirtas BK 75 str. 1 d. numatytas maksimalus 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir teismo paskirti įpareigojimai leis kontroliuoti jo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Nukentėjusioji skunde nesutinka su jai priteista 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti ir prašo šią sumą padidinti iki 40000 Lt. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai išvardinti CK 2.650 str. 2 d. Nagrinėjamoje byloje dėl S. D. įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios S. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai sūnaus nusikalstami veiksmai, prieš ją panaudoti be jokios priežasties, sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir sunkius dvasinius išgyvenimus, emocines kančias, baimę. Nukentėjusioji skunde akcentuoja tai, kad jai padarytas sužalojimas, dėl kurio lūžo šonkaulis, pablogino jos, dėl senyvo amžiaus esančios silpnos sveikatos, bendrą fizinę būklę. Tačiau atlyginama tik ta žala, kuri yra susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika ir yra šios veikos pasekmė. Nukentėjusioji iki sužalojimo sirgo lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis, jos sveikatos būklė nėra nulemta vien nuteistojo jai padaryto sužalojimo, todėl teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai įvertino tik tas pasekmes, kurios tiesiogiai susijusios su nuteistojo nusikalstamais veiksmais.
Apeliantė skunde teisingai nurodo, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, privalo atsižvelgti į teismų praktiką šiuo klausimu. Tačiau pagal Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimą, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tuo tarpu apeliantės skunde nurodomoje kasacinėje byloje Nr. 2K-576/2005 nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl ši byla nėra analogiška nagrinėjamai, o kasacinėje byloje Nr. 2K-114/2007 neturtinės žalos nustatymo klausimas kasacine tvarka nebuvo nagrinėjamas. Kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus duomenis, daro išvadą, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, teisingai įvertinus CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, tinkamai įvertinti abiejų šalių – nukentėjusiosios ir nuteistojo - interesai, todėl didinti priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas netenkintinas, jos prašymas priteisti iš nuteistojo apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė
Nyteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.