Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1160-877/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovėms Ž. Z. ir A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Ž. Z. 877,81 Eur skolą ir 27,81 Eur delspinigius, iš atsakovės A. S. 877,81 Eur skolą ir 27,81 Eur delspinigius už atsakovėms priklausančiam butui(duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini)po ½ dalį priklauso atsakovėms. Atsakovės tarpusavyje 2014 m. liepos 4 d. sudarė panaudos sutartį, pagal kurią Ž. Z. leido A. S. naudotis ir Ž. Z. priklausančia buto dalimi. Už atsakovių butui 2014 m. kovo 1 d. – 2017 m. vasario 1 d. laikotarpiu tiektą šilumos energiją yra susidariusi 1160,16 Eur skola už patalpų šildymą, 595,45 Eur skola už energiją vandens pašildymui, 55,62 Eur delspinigiai. Tarp ieškovės ir atsakovių nėra sudarytos rašytinės sutarties dėl šilumos energijos tiekimo. Ieškovas vadovaujasi nuostata, kad nepaisant to, kas faktiškai naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo santykių dalyvis yra patalpų savininkas, todėl skola turi būti priteista iš abiejų atsakovių proporcingai jų valdomai nuosavybės daliai. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės Ž. Z. prašymu skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovių tarpusavio susitarimai neįtakoja susitarime nedalyvavusios ieškovės teisių reikalauti iš buto savininkių sumokėti mokesčius. Šalių sudaryta sutartis saisto tik sutarties šalis, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį abiem atsakovėms. Pagal šilumos tiekimo sutarčių standartines sąlygas sutarties šalimi gali būti tik patalpų savininkas. Faktinis naudotojas galėtų atsakyti tik tuo atveju, jei tarp paslaugų tiekėjo ir faktinio naudotojo dėl to būtų sudaryta sutartis, esant savininko sutikimui. Atsakovių sudaryta panaudos sutartis sukelia teisines pasekmes tik sutarties šalims. Ieškovės sutartis neįtakoja. Tarp ieškovės ir atsakovių nėra individualaus susitarimo, kad mokesčius moka tik faktinis naudotojas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti skolos tiek iš bute gyvenančios, tiek iš negyvenančios savininkių, t. y. iš abiejų atsakovių. A. Ž. Z. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė ir paaiškino, kad ji ginčo butu nesinaudoja nuo 2008 metų. Bute nuo 2008 metų gyvena atsakovė A. S. su savo šeima. Tarp atsakovių 2014 m. liepos 4 d. yra sudaryta panaudos sutartis ir jos pagrindu būtent A. S. kaip faktinė šilumos energijos vartotoja turi mokėti visus butui paskaičiuotus komunalinius mokesčius. Atsakovė nurodo, kad ieškovei panaudos sutartis buvo nusiųsta dar iki šio ieškinio pareiškimo teisme, ieškovei buvo žinoma, jog Ž. Z. yra netinkama atsakovė šioje byloje, tačiau ieškovė vis tiek neatsisakė reikalavimų atsakovės Ž. Z. atžvilgiu, todėl atsakovė prašo ieškovei skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant atsakovei Ž. Z.. Butą po tėvo mirties paveldėjo abi atsakovės, tik A. S. savo nuosavybės tinkamai registre neįregistravo, vengia tai padaryti. Po panaudos sutarties išviešinimo viešajame registre faktine buto naudotoja yra laikoma viena A. S., skola gali būti priteisiama tik iš jos. Priešingu atveju susiklostytų ydinga situacija, kai už prievoles turėtų sumokėti turtu nesinaudojanti atsakovė. Ankstesniu 2015 metų teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad butu naudojasi tik A. S., todėl skola buvo priteista tik iš jos. Šis teismo sprendimas apskųstas nebuvo, įsiteisėjo. Teismas privalo vadovautis teismo jau anksčiau nustatytais prejudiciniais faktais. Panaudos sutartis išviešinta Nekilnojamojo turto registre.A. A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės A. S. 877,81 Eur skolą už 2014 m. kovo 1 d. – 2017 m. vasario 1 d. laikotarpį, 27,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (905,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad atsakovių sudaryta panaudos sutartis nenutraukta, nenuginčyta, yra galiojanti. Panaudos sutarties šalims joje numatytos sąlygos privalomos nuo sutarties pasirašymo. Pagal panaudos sutarties sąlygas visus komunalinius mokesčius už ginčo butą nuo 2010 m. vasario 15 d. turėjo mokėti atsakovė A. S.. A. S. liko gyventi ginčo bute po palikėjo P. M. mirties (kuris mirė 2010 m. vasario 15 d.). A. Ž. Z. ginčo butu nesinaudoja ir jame negyvena. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015 ieškovės AB „Kauno energija“, kuri ieškinį pareiškė atsakovėms Ž. Z. ir A. S. dėl skolos už butui(duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, ieškinys patenkintas priteisiant visą skolą iš vienos atsakovės A. S. kaip iš faktinės paslaugų gavėjos. Teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015 nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė Ž. Z. tinkamai ir sąžiningai tvarkė savo turtinius klausimus – paveldėtą turtą įregistravo viešajame registre savo vardu, sudarė panaudos sutartį su seserimi, sutartyje aptarė buto išlaikymo klausimus, panaudos sutartį taip pat įregistravo viešajame registre. Tuo tarpu atsakovės A. S. veiksmai, susiję su ginčo butu ir jo išlaikymu, negalėtų būti laikomi sąžiningais, nes atsakovė A. S. paveldėto buto dalies savo vardu nėra įsiregistravusi iki šiol, nors atsakovė gyvena ginčo bute ir naudojasi komunalinėmis paslaugomis, už jas daug metų tinkamai neatsiskaito, todėl skolos priteisinėjamos teisme. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo butui ieškovė tiekė šilumos energiją, taip pat nėra ginčo dėl pateikto šilumos energijos kiekio ir bendros skolos dydžio, iškilo klausimas, kas faktiškai pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti, nes su atsakovėmis rašytinė šilumos tiekimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas nebuvo sudaryta, yra taikomos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Teismas sprendė, jog skola turi būti priteista iš faktiškai patalpomis besinaudojančios atsakovės A. S.. Teismo sprendimu iš atsakovės A. S. priteistina ne visa butui paskaičiuota komunalinių mokesčių skola ir delspinigiai, o pusė šios skolos ir delspinigių, kaip ir prašoma ieškinio reikalavimuose. Ieškovas būtent ieškiniu nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl skolos už šildymą priteisimo, teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir priteisti iš atsakovės A. S. daugiau, nei ieškovė prašė ieškinio reikalavimais. Teismas vertino, kad šis sprendimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti iš atsakovės A. S. likusios nepriteistos skolos dalies pareiškiant ieškinį teisme bendra tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai atmesti ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės Ž. Z. 877,81 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją, 27,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (905,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ginčo atveju sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas tarp ieškovės ir atsakovių, būtent atsakovės A. S. nesudaryta, sutarties pagal standartines sąlygas šalimi gali būti išskirtinai tik pastato ar patalpų savininkas, akivaizdu, jog sutarties pagal standartines sąlygas šalimi bei teisinių santykių dalyviu yra patalpų savininkai - atsakovai Ž. Z. bei A. S., proporcingai joms nuosavybės teise priklausančiai patalpų daliai. Teismas rėmėsi atsakovių sudaryta panaudos sutartimi, kurios pagrindu atsakovė A. S. įsipareigojo mokėti su butu susijusius komunalinius mokesčius. Tačiau atsakovių sudaryti tarpusavio susitarimai, priešingai nei sprendė ginčą nagrinėjęs teismas, jokios teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui neturi, o nurodyto susitarimo vykdymo klausimai spręstini išimtinai tarp susitarimą sudariusių šalių. Teismas neteisėtai bei nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ginčo klausimais.A. Ž. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovė butu nesinaudoja, ji nėra faktinė šilumos energijos vartotoja, ir ši aplinkybė yra išviešinta bei žinoma ieškovei, todėl reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo už suvartotą šilumos energiją bute atsakovės atžvilgiu negali būti reiškiamas. Atsakovių veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, todėl solidarioji atsakomybė negali būti taikoma. Panaudos sutartis yra išviešinta nekilnojamojo turto registre ir yra žinoma ieškovei, todėl gali ir turi būti naudojama sprendžiant komunalinių paslaugų butui apmokėjimo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.Nagrinėjamoje byloje neginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė tiekė šilumos energiją butui, esančiam(duomenys neskelbtini). Minėtą butą atsakovės Ž. Z. ir A. S. paveldėjo lygiomis dalimis (po ½ dalį) po tėvo P. M. mirties (kuris mirė 2010 m. vasario 15 d.). Į butą, esantį(duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavybės teisės - ½ dalis P. M. ir ½ dalis Ž. Z. vardu (b. l. 22-29, 42-43). A. S. nuosavybės savo vardu neįregistravo. Pagal 2014 m. liepos 4 d. panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis) panaudos davėja Ž. Z. perdavė panaudos gavėjai savo seseriai A. S. laikinai ir neatlygintinai naudotis Ž. Z. priklausančia ½ dalimi buto, esančio(duomenys neskelbtini). Panaudos sutarties 3.1 punktu panaudos gavėja įsipareigojo buto naudojimosi laikotarpiu apmokėti jo eksploatavimo išlaidas ir padengti mokesčius už komunalines paslaugas, įskaitant ir visus įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams (b. l. 21).Šioje byloje tirtos, nustatytos ir toliau nagrinėjant ieškovės reikalavimą priteisti skolą už šilumos energiją reikšmingos aplinkybės laikytinos nereikalaujančiomis atskiro įrodinėjimo pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte išdėstytas sąlygas. Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje rėmėsi įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015. Tarp šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, AB „Kauno energija“ buvo pareiškusi ieškinį atsakovėms Ž. Z. ir A. S. dėl skolos už butui(duomenys neskelbtini0, tiektą šilumos energiją. Ieškinys tenkintas priteisiant visą skolą iš vienos atsakovės A. S. kaip iš faktinės paslaugų naudotojos. Sprendime konstatuota, kad atsakovė A. S. civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015, duodama paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, kad gyvenamosios patalpos(duomenys neskelbtini), jai ir seseriai Ž. Z. priklauso lygiomis dalimis, tačiau jomis naudojasi viena A. S. su savo šeima. Teismas, išnagrinėtoje byloje rėmėsi tarp atsakovių 2014 m. liepos 4 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi, kuria atsakovė A. S. prisiėmė atlyginti visas skolas, susijusias su mokesčiais už komunalinius patarnavimus. Toks atsakovių susitarimas atitinka CK 6.636 str. nuostatą, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas ieškovės skundo argumentas, kad 2014 m. liepos 7 d. atsakovių sudaryta ir įregistruota panaudos sutartis neturi jokios reikšmės nagrinėjam ginčui. Atsakovių sudaryta panaudos sutartis nenutraukta, nenuginčyta, yra galiojanti. Panaudos sutarties šalims joje numatytos sąlygos privalomos nuo sutarties pasirašymo. Panaudos sutartis yra įregistruota nekilnojamojo turto registre nuo 2015 m. sausio 30 d. ( b.l. 73), todėl yra privaloma ne tik sutarties šalims, bet ir tretiesiems asmenims, tame skaičiuje ir ieškovei AB „Kauno energija“ ( pagal analogiją CK 6.579 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tarp šalių jau išnagrinėtoje iš esmės analogiškoje civilinėje byloje padarytomis išvadomis. Paminėtina, kad civilinėje byloje, kurioje iš atsakovės A. S. buvo priteista skola ieškovei AB „Kauno energija“ už patiektą šilumos energiją butui, esančiam(duomenys neskelbtini), dalyvavo ir ieškovė, tačiau ji pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame buvo nustatytos nurodytos aplinkybės dėl skolos susidarymo, apeliacine tvarka neskundė.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas sprendimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti iš atsakovės A. S. likusios nepriteistos skolos dalies pareiškiant ieškinį teisme bendra tvarka.Išdėstytų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), taip pat tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovė duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos nepriteistinos ( 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 4 Eur. Jos priteistinos valstybei iš apeliantės ( CPK 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš AB „Kauno energija“, įm.k. 235014830, 4 Eur ( keturis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.