Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-2109-717/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
2-2109-717/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Pareiškėjas
AB „Kauno energija“
Atsakovas
Ž. Z., A. S.
Ieškovas
AB „Kauno energija“
Advokatai
Paulius Astromskis
Civilinė byla Nr.Proceso Nr.2-2109-717 (S) 2-69-3-08655-2014-1/2015m.Procesinių sprendimų kategorija: 45.5; 106.4; 111.3; 112; 113.8; 113.9;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.kovo 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,

dalyvaujant: pareiškėjo AB „Kauno energija“, į.k. 235014830 atstovui Genadijui Kelinui, atstovaujančiam pagal nuolatinį įgaliojimą Nr. A-32-1, išduotą 2015-01-02 ir atsakovės Ž. Z. atstovui, advokatui Pauliui Astromskiui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį b.l. 59,

nedalyvaujant atsakovėms: A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovėms: A. S. ir Ž. Z. dėl 11 545,18 Lt skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 96-99) prašė priteisti iš atsakovių: iš A. S. 2110,06 Lt už šilumą buto šildymui, 6992,28 Lt už šilumą karštam vandeniui ruošti, viso 9102,34 Lt už šilumą, 275,66 Lt delspinigių, 281,00 Lt žyminio mokesčio ir 4,40 Lt duomenų gavimo išlaidų; iš atsakovės Ž. Z. – 2110,06 už buto šildymą, 57,12 Lt delspinigių, 65,00 Lt žyminio mokesčio ir 4,40 Lt duomenų gavimo išlaidų. Taip pat priteisti iš abiejų atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovo atstovas paaiškino, kad abi atsakovės yra paveldėjusios po ½ dalį gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Faktiškai bute gyvena viena A. S. su šeima. Pareiškus pradinį ieškinį, ji jį pripažino ir nurodė, kad skolą atlygins viena. Vėliau šio savo ketinimo atsisakė. Ieškovo pozicija yra tokia: už gyvenamųjų patalpų šildymą abi atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, turėtų sumokėti ieškovui lygiomis dalimis, o atsakovė A. S. turėtų sumokėti už vandens pašildymui patiektą šilumos energiją, nes byloje nustatyta, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojasi ji viena. Skola 4220,12 Lt už patalpų šildymą susidarė per laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2014-03-01, o skola 6992,28 Lt už šilumą karštam vandeniui ruošti susidarė taip pat už tą pati laikotarpį. Bendra skola už butui patiektą šilumą sudaro 11212,40 Lt, nuo šios sumos priskaičiuoti delspinigiai sudaro 332,78 Lt. Viso prašoma priteisti suma sudaro 11545,18 Lt.

Ieškovo atstovas nesutiko su atsakovės Ž. Z. atstovo nuomone, kad visa skola turėtų būti priteisiama tik iš A. S., nors ji faktiškai naudojasi visomis patalpomis, nes suformuota teismų praktika 2009, 2012 metais LAT priimtose nutartyse, kur ieškovu buvo AB „Kauno energija“ rodo, jog skola priteisiama ne iš faktinio šilumos energijos naudotojo, o iš savininko.

Atsiliepimas

Atsakovės Ž. Z. atstovas palaikė savo atstovaujamosios atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 114-117 ir 123-125) išdėstytus motyvus, prašė atsakovės Ž. Z. atžvilgiu ieškinį atmesti, o visą skolą priteisti iš faktinės paslaugos naudotojos A. S.. Byloje nustatyta, kad Ž. Z. ieškovo tiekiama šilumos energija nesinaudojo, o ja viena naudojosi atsakovė A. S.. Abi atsakovės 2014 m. vasarą pasirašė panaudos sutartį, pagal kurią atsakovė A. S. pripažino, kad ji viena su savo šeima naudojasi patalpomis (duomenys neskelbtini), nors šios gyvenamosios patalpos joms su Ž. Z. priklauso lygiomis dalimis. Panaudos sutartimi ji įsipareigojo mokėti visus komunalinius mokesčius, netgi tuos, kurie yra susidarę iki šios sutarties sudarymo. Atstovas išreiškė nuomonę, jog būtų neracionalu ir neekonomiška dalį skolos priteisti iš atsakovės Ž. Z., o ta vėliau turėtų kreiptis į teismą dėl tos skolos dalies prisiteisti iš atsakovės A. S..

Atsakovė A. S. į teismo posėdį neatvyko. Iš jos negautas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, tačiau šalys dėl to neprašė priimti sprendimo už akių, todėl šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Duodama paaiškinimus teismo posėdyje, atsakovė A. S. pripažino, kad gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) jai ir seseriai Ž. Z. priklauso lygiomis dalimis, tačiau jomis naudojasi ji viena su savo šeima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise yra įregistruotos P. M. vardu (b.l. 9). Vėliau atsakovė Ž. Z. pateikė teismui VĮ Registrų centro išrašą apie tai, kad ji nuosavybės teisę į ½ dalį paveldėto buto įregistravo 2014-10-13 (b.l. 118). Atsakovės pripažino, kad šios patalpos priklausė jų tėvui, kuris 2010-02-15 mirė (b.l. 12), o jos abi šias patalpas paveldėjo lygiomis dalimis (CPK 187 straipsnis). Nurodytame bute savo gyvenamąją vietą nuo 1990-02-26 yra deklaravusi atsakovė A. S. (b.l. 10), o nuo 1998-05-11 ir atsakovė Ž. Z. (b.l. 11). Pastaroji 2015-01-12 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b.l. 120).

Butui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2014-04-01 buvo patiekta šilumos energijos už 4220,12 Lt (b.l. 14) ir už tą patį laikotarpį šilumos energijos karštam vandeniui ruošti – už 6992,28 Lt (b.l. 15, 16-17). Atsakovės su šiais skolos paskaičiavimais sutiko, jos neginčijo.

Atsakovė Ž. Z. su pradiniu ieškiniu nesutiko (b.l. 39), nurodė, kad bute gyvena jos sesuo A. S. su šeima. Atsakovė A. S. su pradiniu ieškiniu sutiko (b.l. 42), nurodė, kad ji prisiima apmokėti susidariusią skolą už patiektą šilumos energiją.

Tarp atsakovių 2014-07-04 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis (b.l. 121, 130), kurios 1 punkto 2 dalyje sutarta, jog panaudos gavėja A. S. mokės visus komunalinius mokesčius, grąžins butą tokios būklės, kokios jis buvo perduodant, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą; 2-ju punktu sutarta, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams, t.y. nuo 2010-02-15. Šalys patvirtino, kad butas buvo perduotas ir yra valdomas panaudos gavėjos nuo 2010-02-15. Sutarties 3.1 punktu sutarta, kad buto naudojimosi laikotarpiu apmokėti jo eksploatavimo išlaidas ir padengti mokesčius už komunalines paslaugas, įskaitant ir visus įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams priklauso panaudos gavėjui.

Nustatytoms aplinkybėms taikytina teisė.

Tarp šalių nėra sudaryta rašytinė šilumos tiekimo sutartis, tačiau atsakovės pripažino, kad susitarimas tiekti šilumos energiją į joms asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas yra vykdoma konkliudentiniais veiksmais (CPK 187 straipsnis). Atsakovės sutiko su ieškovo paskaičiuota skola už patiektą šilumos energiją. Iš to darytina išvada, kad tarp šalių egzistavo šilumos energijos tiekimo prievoliniai teisiniai santykiai. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas savo prievolę atsakovėms vykdė laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2014-04-01 – tiekė šilumos energiją į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovės nevykdė joms priklausančios prievolės dalies savalaikiai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Susidarius skolai dėl savalaikiai neįvykdytos prievolės, ši skola priteistina iš kaltų dėl jos neįvykdymo asmenų (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kaip turėtų būti vykdoma atsiskaitymo prievolė: ar ją turėtų vykdyti faktiškai patalpomis besinaudojanti ir savininke esanti atsakovė A. S. ar ir savininkė, bet faktiškai patalpomis nesinaudojanti Ž. Z..

Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais bei tarp atsakovių 2014-07-04 sudaryta gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos sutartimi, sprendžia, jog tikslinga skolą priteisti iš faktiškai patalpomis besinaudojančios atsakovės A. S.. Priimdamas tokį sprendimą teismas vadovaujasi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-3-251/2013, kurioje konstatuota, kad savininko pareiga negali būti a priori siejam tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu. Byloje neginčytinai nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini) A. S. su savo šeima. Pradiniu atsiliepimu į ieškinį ji visiškai pripažino ieškinį ir žadėjo jį atlyginti, t.y. sutiko su pareikštu ieškiniu. Nors vėliau bylos nagrinėjimo metu pradėjo šį savo pažadą neigti, tačiau su atsakove Ž. Z. 2014-07-04 sudaryta gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis rodo, jog ji vėlgi vienasmeniškai prisiėmė atlyginti visas skolas, susijusias su mokesčiais už komunalinius patarnavimus. Ieškovas, prašydamas išskaidyti prašomą priteisti skolą abiems atsakovėms, vadovaujasi LAT praktika, suformuota 2009 ir 2012 metais. Tai iš esmės ta praktika, kuri buvo susijusi su skolų priteisimu savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Ši teisminė praktika iš esmės buvo siejama su sunkia komunaliniuose būstuose gyvenančių asmenų padėtimi ir dėl to esant mažai galimybių išieškoti priteistas skolas. Gi, LAT savo nutartyje 3k-3-332/2014 yra konstatavusi, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas, arba kaip šiuo konkrečiu atveju – panaudos gavėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad tikslinga skolą priteisti iš faktiškai ieškovo paslaugomis besinaudojančio asmens. Priteisus skolą iš abiejų atsakovių, atsakovė Ž. Z. turėtų kreiptis į teismą panaudos sutarties pagrindu prisiteisti iš A. S. jos sumokėtą mokesčių dalį. Tai prieštarautų racionalumo ir ekonomiškumo principams. Tai padidintų atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas ir į ieškovo interesus, t.y. priteisus skolą ne iš abiejų atsakovių, bet iš vienos atsakovės, skolą įvykdyti bus įmanoma. Jeigu skola nebus atlyginama pinigais, atsakovės A. S. turima nuosavybės teisė į ½ buto yra pakankama turto dalis, į kurią gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Dėl to nebus pažeistos ieškovo teisės.

Visiškai patenkinus ieškinį jį priteisiant iš atsakovės A. S., iš jos priteistinos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis ir duomenų gavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 9,50 EUR (b.l. 2). Taip pat iš atsakovės A. S. vadovaujantis CPK 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, a.s. Nr. LT60 7044 0600 0286 6144 AB SEB banke iš atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4220,12 Lt už šilumą buto šildymui, 6992,28 Lt už šilumą karštam vandeniui ruošti, 332,78 Lt delspinigių, 346,00 Lt žyminį mokestį bei 8,80 Lt už duomenų gavimą, viso 11 899,98 Lt arba 3449,27 EUR (trys tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt devyni EUR 27 ct), bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos už patiektą šilumos energiją (11 212,40 Lt arba 325,00 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,50 EUR (devyni EUR 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaOna Valentukevičiūtė