Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Klaipėdos miesto rūmų Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškinį atsakovei S. U. dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismas 2020-04-29 nutartimi, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikoje susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 bei paskelbtą karantiną, civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei nurodė šalims, jog siekdamos, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka jos turi teisę pateikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju šalys prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepateikė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus duomenis, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. U. (anksčiau – Dambrauskienė) ir H. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. 657, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini). H. D. (duomenys neskelbtini) mirė. VĮ „Registrų centras“ duomenimis H. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1998-03-27 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VP1-843. H. D. vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, ir Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. 2018-06-14 ieškovė kreipėsi į Šiaulių m. 6-ąjį notarų biurą, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į mirusiajam H. D. priklausiusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias jo vardu registruotose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, ir Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Šiaulių m. 6-asis notarų biuras 2020-01-20 pranešimu nurodė ieškovei, kad H. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo būdamas santuokoje, todėl turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, todėl notaras atsisako išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

5. Vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1998-03-27 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, t.y. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) galiojimo metu. SŠK 21 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė (SŠK 22 straipsnio 1 dalis).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas atsakovės ir H. D. santuokos metu. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovė 1999-01-13 ieškinyje sutuoktiniui H. D. dėl santuokos nutraukimo nurodo, kad šalys nuo 1997 m. rugsėjo mėn. nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys pardavė iki santuokos nutraukimo ir gautas pinigines lėšas pasidalijo bendru sutarimu, turtinių pretenzijų sutuoktiniai vienas kitam neturi. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad 1998-03-27 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties metu atsakovė ir H. D. bendro ūkio nebevedė. Atsakovė patvirtina, kad ji prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo neprisidėjo, turtu nesirūpino ir jo neišlaikė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-04-13 nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1444-77/2010 pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims H. D. ir VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, kuriuo pareiškėja, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėja, prašė teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą 1998-03-27 pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti. Pažymėtina, kad teismas 2010-04-13 nutartyje nurodo, jog 1998-03-27 pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta tarp G. D. ir H. D.. Taigi, atsakovė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nedalyvavo. Be to, H. D. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruota teismui 2010-04-13 nutartimi patenkinus pareiškėjos G. D. pareiškimą, t.y. praėjus daugiau nei dešimt metų po atsakovės ir H. D. santuokos nutraukimo, todėl labiau tikėtina, jog atsakovei nebuvo žinoma, kad H. D. santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, ir ji prie šio nekilnojamojo turto įsigijimo neprisidėjo.

7. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš H. D. asmenine nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, atsakovė prie šio nekilnojamojo turto įsigijimo, išlaikymo ir priežiūros neprisidėjo, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas H. D., mirusio (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

8. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas inter alia abiejų sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad H. D. vardu nuo 2012-07-11 registruota banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, ir nuo 2012-08-07 registruota banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Atsižvelgus į tai, kad minėtos banko sąskaitos atidarytos praėjus daugiau nei 12 metų po atsakovės ir H. D. santuokos nutraukimo, darytina išvada, kad šiose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra laikytinos H. D., mirusio (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias H. D. vardu registruotose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, ir Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, pripažinus H. D., mirusio (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, nėra pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąją jungtine atsakovės ir H. D. nuosavybe ir jame nustatinėti bendrasavininkių dalis, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.