- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- e2-3508-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „GOTAS“
- Atsakovas
- M. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „GOTAS“ ieškinį atsakovui M. R. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 132 Eur skolą (nuomos mokesčio), negrąžintų įrankių – fasadinių prastuolių „PERI UP“ 12 vienetų, kurių vertė 1 049,44 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. tarp šalių sudarytą sutartį, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. teikė įrangos (fasadinių pastolių „PERI UP“ 12 vienetų surenkamų iš atskirų dalių) nuomos paslaugas atsakovui. Pagal minėtą sutartį nuomojant ilgesniam laikui, atsakovas periodiškai privalėjo mokėti nuomos mokestį, ką jis ir darė. Pažymėjo, jog minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos atsakovo apmokėtos sąskaitos faktūros. Tačiau nuo 2019 m. kovo mėnesio atsakovas ne tik nustojo mokėti nuomos mokestį, bet ir išnuomotų pastolių negrąžino, atsižvelgiant į tai buvo priversta kreiptis į teismą bei prašyti priteisti nuomos mokestį bei negrąžintų įrenginių vertę.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad pagal su ieškove sudarytos sutarties sąlygas nuomos mokestį įsipareigojo mokėti ne vėliau kaip įrankių grąžinimo dieną, jeigu nenumatyta kitaip ir jokių papildomų susitarimų dėl mokėjimo periodiškumo su ieškove nei žodžiu nei raštu sudaręs nebuvo. Paaiškino, kad per visą sutarties laikotarpį yra atlikęs kelis mokėjimus, tam, kad grąžinimo dienai būtų mokama mažesnė suma, tačiau minėti mokėjimai nebuvo periodiški. Pažymėjo, kad yra sulaukęs ieškovės raginimų apmokėti susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą, tačiau laiko, jog pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, toks raginimas yra nepagrįstas, be to, jokios raštiškos pretenzijos iš ieškovės nėra gavęs. Nurodė, kad neturi jokio tikslo savintis ieškovės išnuomotus įrankius, o pateiktą ieškinį vertina kaip ieškovės norą nutraukti sutartį bei susigrąžinti išnuomotus įrankius anksčiau laiko. Atsižvelgiant į tai pažymi, kad sutinka grąžinti įrankius bei sumokėti nuomos mokestį, tačiau prieštarauja dėl kitų ieškinyje nurodytų sumų priteisimo.
Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės 2020 m. kovo 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog 2020 m. kovo 10 d. atsakovas grąžino visą jam išnuomotą statybos įrangą (pastolius), todėl ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsisakė reikalavimo dėl išnuomotų pastolių vertės - 1 049,44 Eur priteisimo ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Patikslintu ieškiniu ieškovė padidino reikalavimą dėl įrangos nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį iki pastolių grąžinimo 2020 m. kovo 10 d. ir prašo iš atsakovo priteisti 208,80 Eur nuomos mokestį, 5 procentų procesines metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas, nes pastoliai buvo grąžinti tik po kreipimosi į teismą.
2020 m. kovo 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė atsakovui 14 d. terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, abiem šalims sutikus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, paskyrė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 8 d. 8.00 val.
Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ieškinio reikalavimų tenkinimo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovė UAB „Gotas“ ir atsakovas M. R. sudarė sutartį Nr. 2-45034-60527 (toliau –Sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui sutartyje nurodytą statybinę įrangą. Šalys susitarė, kad nuomos mokestis skaičiuojamas bei mokamas už visą įrangos išlaikytą laikotarpį ir mokamas nė vėliau kaip įrangos grąžinimo dieną. Sutartyje šalys sulygo dėl nuomos termino iki 2016 m. spalio 22 d., tačiau iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose bei parengiamojo teismo posėdžio metu nustatyta, jog nuomos santykiai tęsėsi suėjus nuomos terminui, išnuomota įranga nebuvo grąžinta iki pat 2020 m. kovo 10 d. Byloje taip pat nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, jog nuomos laikotarpiu ieškovė išrašinėjo atsakovui sąskaitas faktūras nuomos mokesčiui apmokėti ir atsakovas jas apmokėdavo. Tarp šalių kilo ginčas 2019 metais, kuomet nuo kovo mėnesio atsakovas nustojo mokėti nuomos mokestį, o paštu jam siųstos pretenzijos įteikti nepavyko. Atsakovas pripažino, jog ne kartą telefonu buvo raginamas apmokėti nuomos mokestį, tačiau pagal sutarties sąlygas tai galėjo padaryti įrangos grąžinimo dieną, todėl nemano, jog pažeidė sutartines prievoles.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.530 straipsnio 1 dalį pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui (CK 6.535 straipsnio 4 dalis).
Nuomos įrenginiai buvo grąžinti ieškovei 2020 m. kovo 10 d. ir dėl jų būklės ieškovė atsakovui jokių pretenzijų byloje nereiškia, o reikalavimo dėl išnuomotų daiktų vertės priteisimo atsisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio ar jo dalies. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies – 1 049,44 Eur išnuomotų daiktų vertės priteisimo - neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl teismas jį priima ir bylą šioje dalyje nutraukia.
Tarp šalių nėra ginčo, jog nuomos santykiai faktiškai tęsėsi iki 2020 m. kovo 10 d. Atsakovas neginčijo ieškovės numos mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. kovo 10 d. dydžio, todėl remiantis CK 6.530 straipsnio nuostatomis bei šalių sutartine sąlyga dėl nuomos mokesčio mokėjimo už visą nuomos objekto išlaikytą laiką, ieškovės reikalavimas dėl 208,80 Eur numos mokesčio priteisimo tenkintinas pilnai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu. Remiantis procesinių palūkanų teisiniu reglamentavimu ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo taip pat tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslinti reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau dalyje byla nutraukta. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
Nagrinėjamu atveju ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų nevertintinas sprendimu, priimtu atsakovo naudai, nes tokį atsisakymą lėmė reikalavimo patenkinimas po kreipimosi į teismą. Atsakovas žinojo, jog jam nemokant nuomos mokesčio ir neatsiliepiant į raginimus, ieškovas siekia susigrąžinti nuomojamus daiktus, tačiau juos grąžino tik 2020 m. kovo 10 d., todėl vertintina, jog ieškovės reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi ir jai priklauso patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje patyrė 27 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 2,90 Eur išlaidas už viešo registro išrašus bei 350 Eur advokatės pagalbos išlaidų (už ieškinio surašymą ir atstovavimą parengiamojo teismo posėdžio metu).
Vertindamas byloje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Ieškovės atstovės išlaidos neviršija numatytų rekomendacinių dydžių, yra minimalios, teismas visas minėtas advokatės pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl pagrįstomis ir priteistinomis. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 379,90 Eur (27 + 2,90 + 350) bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 5,22 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
bylą dalyje dėl 1 049,44 Eur išnuomotų įrenginių vertės priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Gotas“, juridinio asmens kodas 121769394, iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 208,80 Eur (du šimtus aštuonis eurus ir 80 euro centų) nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (208,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 379,90 (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,22 Eur (penkis eurus ir 22 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.