- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-490-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03012-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Atsakovas
- L. Š., S. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams L. Š. (L. Š.), S. Š. (S. Š.) dėl būsto nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 9 779,29 Eur gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2018 m. kovo 15 d. su atsakovu sudarytą savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos, iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10221-512/2022 ieškinį tenkino, priteisė ieškovei viešajai įstaigai ,,Klaipėdos butai“ iš atsakovo 9 779,29 Eur gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, nutraukė 2018 m. kovo 15 d. su atsakovu sudarytą savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos, iškeldino atsakovą iš gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisė iš atsakovo 293 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-357-459/2023 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10221-512/2022 panaikino ir bylą kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžino Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl reikalavimo teisė byloje priklauso ne ieškovei, dėl ko byloje turėtų būti patikslintas ieškovas (nutarties 15 – 16 punktai).
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė ieškovei viešajai įstaigai ,,Klaipėdos butai“ terminą iki 2023 m. gegužės 19 d. suformuoti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) nurodant aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, pateikiant duomenis nurodytus nutarties 4, 5 ir 10 punktuose ir patikslinti ieškovą byloje.
5. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. birželio 2 d. gautas patikslintas ieškinys, kuriame nurodyta ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė terminą ieškovei procesinio dokumento trūkumams pašalinti, tai yra pateikti teismui duomenis dėl ieškovės tinkamo atstovavimo procese vadovaujantis CPK 56 straipsnio 2 dalimi. Nutartyje nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys gautas 2023 m. birželio 2 d. patikslinant ieškovą, tai yra ieškovu nurodant Klaipėdos miesto savivaldybę ir jos patikėtiniu viešąją įstaigą „Klaipėdos butai“. Teismas įvertinęs viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ įstatus, turto patikėjimo sutartį, pažymėjo, kad patikėtinis sudarė sutartis su advokatu, ginant viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ interesus, tačiau turto patikėjimo sutartyje viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ nebuvo suteikta teisė atstovauti ieškovę jos vardu. Teismas sprendė, kad viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“ neatitinka CPK 56 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų, kurie gali būti juridinių asmenų atstovais teisme, todėl viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“ nėra tinkama ieškovės atstovė ir nėra pateikusi duomenų, patvirtinančių teisę atstovauti ieškovę.
7. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. vasario 7 d. gautas ieškovės pateiktas procesinis dokumentas – 2024 m. vasario 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savivaldybės administracijos direktorius įgalioja P. L., viešąją įstaigą „Klaipėdos butai“ (toliau - Įstaigą) direktorių, atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei teismuose klausimais, susijusiais su savivaldybės ar socialinio būsto nuomos sutarčių pažeidimais, jų nutraukimu, nuomininkų iškeldinimu, žalos ar skolų už nuomą išieškojimu, su visomis teisėmis, numatytomis ieškovams, atsakovams, tretiesiems asmenims, pareiškėjams, taip pat pareikšti ieškinį, priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, sudaryti taikos sutartį, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, gauti, pateikti bei pasirašyti visus procesinius dokumentus, įskaitant prašymą susipažinti su teisme nagrinėjamos bylos medžiaga, bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu, įskaitant teisę perįgalioti visus teisminio atstovavimo, priverstinio vykdymo veiksmus tretiesiems asmenims, turintiems aukštąjį teisinį išsilavinimą ir advokato ar advokato padėjėjo statusą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovei terminą iki 2024 m. vasario 19 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju į bylą pateikta 2023 m. kovo 1 d. atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“, kuria pavedama atstovauti viešąją įstaigą „Klaipėdos butai“, bet ne savivaldybės interesams. Nurodo, kad teismui turi būti pateikta tinkama atstovavimo sutartis, kuria ieškovė ar jos įgaliotas atstovas viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorius P. L., veikdamas savivaldybės vardu pagal savivaldybės jam suteiktą įgaliojimą, paveda ieškovę atstovauti tretiesiems asmenims, turintiems aukštąjį teisinį išsilavinimą ir advokato ar advokato padėjėjo statusą, tačiau trūkumai nebuvo šalinami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams L. Š. (L. Š.), S. Š. (S. Š.) dėl būsto nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo paliko nenagrinėtu ir grąžino ieškovei, išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi laikė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų nustatytų 2024 m. sausio 31 d. nutartimi, todėl pakartotinai nustatė ieškovei terminą iki 2024 m. vasario 19 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. 2024 m. vasario 8 d. nutarties nuorašas ieškovei buvo išsiųstas 2024 m. vasario 8 d. per Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį, todėl yra laikomas tinkamai įteiktu. Atsižvelgiant į tai, kad iki teismo nustatyto termino ieškovė teismui jokio prašymo nepateikė, ieškinio trūkumų nešalino, teismas nutarė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį, neištaisius jo trūkumų, palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti patikslintą ieškinį ir laikyti civilinę bylą iškelta. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai aiškina materialinio atstovavimo ir procesinio atstovavimo normas, dėl to darė klaidingas išvadas dėl netinkamo juridinio asmens atstovavimo šioje byloje ir paneigia ieškovės teisę į teisminę gynybą per patikėtinį, o patikėtiniui teisę turėti savo atstovus. Pažymi, kad ieškovė yra įtraukta į bylą, pati atliko byloje veiksmus (buvo aktyvi) ir niekada neišreiškė prieštaravimo dėl patikėtinio advokato ar advokato padėjėjo atliktų veiksmų. Nurodo, kad atstovui pagal pavedimą (patikėtiniui) nėra draudžiama savo pareigas atlikti per samdytus atstovus.
11.2. Nurodo, kad ieškovė turi atstovą – patikėtinį - apeliantę. Šiam patikėtiniui perduota atlikti skolų iš savivaldybės buto nuomininkų priteisimą ir nuomininkų iškeldinimą. Būtent šioje apimtyje yra pareikštas ieškinys. Bylos medžiaga patvirtina, jog patikėtinis savo atstovavimą šiame teisminiame ginče pavedė advokatui ir ar padėjėjui. Teigia, kad teismas nepagrįstai reikalauja pateikti kitokius atstovavimo įrodymus, tai yra, kad patikėtinio atstovas privalo sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais ieškove ar ieškovės vardu. Nurodo, kad nors formaliai ieškinį pateikė patikėtinio pasamdyti atstovai, kurie ir dalyvauja posėdžiuose, tačiau nėra pagrindo manyti, kad veiksmai atliekami ieškovei nežinant.
11.3. Nurodo, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina apeliantės teisę veikti ieškovės vardu, tai yra pirmiausia turto patikėjimo sutartis, kurios pagrindu apeliantei ir buvo perduoti butai valdyti, naudotis ir disponuoti, vykdyti prevencinį darbą su nuomininkais. Apeliantės įstatais taip pat siekta perduoti sutarčių administravimą, be to savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantei pavesta savivaldybės vardu pateikti ieškinį. Mano, kad teismas nepagrįstai reikalavo, kad ieškovės patikėtinis sudarytų atstovavimo sutartį su tais pačiais atstovais ieškovės vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino atstovavimo formas, darė klaidingas išvadas dėl netinkamo juridinio asmens atstovavimo, neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė neprieštaravo dėl patikėtinės advokato ar advokato padėjėjo atliekamų veiksmų. Nurodo, kad apeliantė yra ieškovės patikėtinė, jai yra patikėta atlikti skolų iš savivaldybės nuomininkų priteisimą, jų iškeldinimą. Nors byloje veiksmus atlieka apeliantės samdyti atstovai, o ne ieškovė, tačiau tai apeliantės vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, jog veiksmai byloje atliekami ieškovei nežinant. Mano, kad byloje pateikti dokumentai (įstatai, patikėjimo sutartis, savivaldybės direktoriaus įsakymas) patvirtina apeliantės teisę veikti ieškovės vardu ir priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškovė byloje yra tinkamai atstovaujama CPK 56 straipsnyje numatytais pagrindais.
15. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam ar juridiniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad juridinio asmens atstovu gali būti ir minėto straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti asmenys.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog viešasis juridinis asmuo galėtų atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose turi būti nustatyta teisė atstovauti, tai yra kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešojo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra narių konsultavimas ir ar jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal apeliantės viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ įstatuose (Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytas pagrindinis šio juridinio asmens tikslas - teikti viešąsias savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos ir daugiabučių namų administravimo paslaugas (Įstatų 11 punktas). Tarp pagrindinių įstaigos veiklos sričių, išvardintų Įstatų 12 punkte, yra ir šios funkcijos – nuomos mokesčio surinkimas įstaigos sąskaitoje ir pervedimas į savivaldybės biudžetą (Įstatų 12.5 punktas); nuomos mokesčio išieškojimo organizavimas, tai yra prevencinis darbas su nemokiais nuomininkais, procesinių dokumentų dėl nesumokėtų nuompinigių priteisimo rengimas ir pateikimas teismui, įsiteisėjusių teismo sprendimų bei vykdomųjų raštų gavimas ir jų pateikimas antstoliams vykdyti (Įstatų 12.6 punktas). Minėtuose įstatuose, priešingai nei teigia apeliantė, nėra nustatyta, jog apeliantė turi teisę savo nuožiūra laisvai samdyti advokatus ir ar advokatų padėjėjus ir taip atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybę teismuose, toks aiškinimas neatitinka įstatų 12.6 ir 12.7 punktų turinio, kuriuose tokia įstaigos veiklos sritis nėra numatyta.
18. Šiuo aspektu taip pat nesutiktina ir su apeliante, jog šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės atstovavimas per apeliantę pasitelkiant advokatą ir advokato padėjėją yra tinkamas ir turto patikėjimo sutarties pagrindu. Remiantis pateikta turto patikėjimo sutartimi (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad šia sutartimi patikėtojas (Klaipėdos miesto savivaldybė) patikėtinei (viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“) perdavė sutarties galiojimo laikotarpiui valdyti, naudotis ir disponuoti patikėjimo teise patikėtojui nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (turto patikėjimo sutarties 1 punktas). Šios sutarties 9.7 punkte nustatyta patikėtinės pareiga vykdyti prevencinį darbą su nuomininkais dėl nuomos sutarties nevykdymo. Organizuoti ir vykdyti nesumokėto nuomos mokesčio išieškojimą ir nemokių skolininkų iškeldinimą iš buto. Pažymėtina, jog minėtoje turto perdavimo sutartyje taip pat, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra numatyta, jog patikėtinė turi teisę sudaryti sutartis su teisines paslaugas teikiančiais asmenimis ir pavesti jiems atstovauti dėl ieškovės valdomo nekilnojamojo turto teismuose. Vien ta nurodyta aplinkybė, jog sutartyje patikėtinei pavesta „organizuoti ir vykdyti“ nesumokėto nuomos mokesčio išieškojimą iš nemokių skolininkų, jų iškeldinimą, nereiškia, jog pati apeliantė ir turi teisę sudarytas nuomos sutartis nutraukti ir ar atstovaudama nekilnojamojo turto savininkės interesus, sudaryti sutartis dėl jos interesų atstovavimo teisme su teisines paslaugas teikiančiais asmenimis.
19. Apeliantė taip pat teigia, kad tinkamą atstovavimą byloje patvirtina ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo pavedama atstovauti savivaldybės interesus P. L., tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas asmuo turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, todėl CPK 56 straipsnio prasme jis negali savarankiškai atstovauti ieškovės interesams teisme. Nagrinėjamu atveju atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“, kuriai pavedama atstovauti viešąją įstaigą „Klaipėdos butai“, bet ne savivaldybės interesams. Byloje nepateikti duomenys, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė pati ar per paskirtą įgaliotinį P. L. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju atstovauti savivaldybės interesams. Taigi tai leidžia daryti išvadą, kad byloje nepateikta atstovavimo sutartis sudaryta su advokatu ir ieškove (tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą), todėl nėra duomenų, kad advokatas ar advokato padėjėjas gali veikti ieškovės, tai yra Klaipėdos miesto savivaldybės vardu, turi teisę pasirašyti, pateikti ir ar taip pat gauti ieškovei skirtus dokumentus.
20. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kilus neaiškumams sudaryti galimybę Klaipėdos miesto savivaldybei ar viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ nustatyti terminą papildomiems paaiškinimams pateikti, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovei ne kartą buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas nustatydamas terminą trūkumams pašalinti išsamiai nurodė, dėl kokių priežasčių ieškovė nėra tinkamai atstovaujama byloje, aiškiai nurodė, kokie trūkumai sudaro kliūtis tolimesniam bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl netinkamo ieškovės atstovavimo, kadangi ieškovės interesams galėtų atstovauti jos darbuotojas, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, arba Klaipėdos miesto savivaldybės patronuojamo juridinio asmens – šiuo atveju viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ darbuotojas, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, pateikęs savivaldybės įgaliojimą, arba advokatas ar advokato padėjėjas, sudaręs atstovavimo sutartį su ieškove, dėl ko šio atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 14-20 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtu, tinkamai taikė ir vertino atstovavimą teisme reglamentuojančias procesines teises normas, įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko nutariama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.